Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-16 · Byla Nr. N1-589-1124/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
N1-589-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52086-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
A. P., I. A.
Advokatai
Julius Jasaitis, Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. N1-589-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52086-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.1.6.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. liepos 16 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorei R. V.,

kaltinamajam A. P. (A. P.), jo atstovui pagal įstatymą S. P. (S. P.), jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,

kaltinamajam I. A., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, moksleivis (mokosi gimnazijoje), nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį,

I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – vidurinis (mokosi (duomenys neskelbtini)), nevedęs, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 20.20 iki 23 valandos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš I. A. neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį (0,267 gramus) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ir jas neteisėtai laikė iki 2019 m. gruodžio 9 d. 00.40 valandos, kol toje pačioje vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. apie 20 valandą susisiekė su I. A. ir susitarė susitikti parūkyti narkotinių medžiagų. Jie nėra geri draugai, tačiau bendrauja, kartais susitinka. Susitikę jie parūkė, o likusį narkotinių medžiagų kiekį abu nusprendė pasidalinti per pusę. Kaltinamasis A. P. savo narkotinių medžiagų dalį įsidėjo į kišenę. Apie 23 – 24 valandą prie jų prisijungė dar trys draugai. Apie pirmą valandą nakties atvažiavo policija ir atliko patikrą – A. P. vidinėje kišenėje ir I. A. automobilyje surado narkotinių medžiagų. Nurodė, kad narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą, I. A. niekaip už jas neatsilygino, nežino, iš kur I. A. jų gavo. Negali paaiškinti, kodėl pasiėmė dalį narkotinių medžiagų, tuo metu negalvojo, kad elgiasi blogai.

3. I. A., turėdamas tikslą platinti, 2019 m. gruodžio 8 d. su savimi neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,505 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2019 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu nuo 20.20 iki 23.00 valandos automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso M. A., neteisėtai atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje dalį – ne mažiau kaip 0,267 gramus, minėtos narkotinės medžiagos neatlygintinai išplatino A. P., o likusią dalį – 0,238 gramus, toliau neteisėtai laikė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių daiktadėžėje, iki buvo sulaikytas netrukus atvykusių policijos pareigūnų.

4. Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad penktadienį, gruodžio mėnesio 5 ar 6 dieną, Vilniuje naktiniame klube (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo asmuo ir pasiūlė nusipirkti kanapių. Kadangi jis anksčiau nebuvo vartojęs, norėjo pabandyti, todėl iš minėto asmens kažkur už 10-12 eurų nusipirko 0,8 kanapių kartu su smulkintuvu – viską nuo penktadienio iki sekmadienio laikė automobilio durelėse. Vienas bijojo bandyti, todėl pasikvietė A. P. – nežinojo, kad jis (A. P.) yra nepilnametis. Negali paaiškinti, kodėl pasikvietė būtent A. P., kažkam dar siūlė, bet jie nenorėjo. Jie (kaltinamieji) yra pažįstami, kartais susitikdavo. I. A. automobiliu atvažiavo į stovėjimo aikštelę, kur susitiko su A. P., susisuko suktinę ir parūkė. Vėliau I. A. neatlygintinai atlaužė ir davė pusę likusių narkotinių medžiagų A. P.. Vėliau atvyko dar trys draugai, kuriems jie nesakė, kad rūkė, ir jie nežinojo, kad kaltinamieji turi narkotinių medžiagų. Abu kaltinamieji sėdėjo automobilyje, kol atvažiavo policijos pareigūnai, paprašė jų išlipti iš automobilio ir informavo, kad nori padaryti jų asmeninių daiktų patikrą. Policijos pareigūnai A. P. vidinėje kišenėje rado narkotinių medžiagų, pas jį (I. A.) nieko nerado, tačiau, kai policijos pareigūnai paprašė apžiūrėti automobilį, jis pats nurodė, kur yra narkotinės medžiagos. Nurodė, kad narkotines medžiagas vartojo pirmą kartą. Galvojo, kad tai draugiškas parūkymas, o ne narkotinių medžiagų platinimas. Įsigijo narkotinių medžiagų dviems kartams parūkyti.

Šalies argumentai

5. S. P. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus, su sūnumi juos sieja stiprus ryšys, jų santykiai artimi, draugiški. Po šio įvykio ne kartą kalbėjo su sūnumi, šis įvykį jį (kaltinamąjį) labai paveikė. Mano, kad toks įvykis daugiau nepasikartos. Nurodė, kad jis pats nevartoja nei alkoholio, nei kitų medžiagų, todėl mano, kad sūnui jis yra geras pavyzdys. Paaiškino, kad skirs kaltinamajam dar daugiau dėmesio ir galės daryti jam teigiamą įtaką savo pavyzdžiu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji ir jų gynėjai.

7. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

7.1. Kaltinamasis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad jis gyvena su savo tėvais (duomenys neskelbtini), mokosi 11-toje klasėje. 2019 m. gruodžio 9 d. vakarą jis buvo namuose, apie 20.40 val. nusprendė į namus palydėti savo draugę. Palydėjęs draugę, jis išėjo į lauką ir telefonu susisiekė su draugu I. A., abu susitiko prie stotelės Rūdiškėse. Jis (I. A.) atvažiavo vienas (duomenys neskelbtini) automobiliu. A. P. įlipo į automobilį ir jie tiesiog sėdėjo automobilyje. Jiems sėdint automobilyje, I. A. pasakė, kad turi „žolės“, iš kur jis jos gavo ir kiek kainuoja A. P. neklausė. I. A. pasiūlė pamėginti parūkyti ir padavė iškart paruoštą cigaretę. Kadangi A. P. sutiko parūkyti, jie išlipo į lauką ir surūkė dviese vieną cigaretę. A. P. „žolę“ rūkė pirmą kartą, anksčiau nėra to daręs. I. A. nieko apie narkotines medžiagas jam nepasakojo, todėl nežino, ar jis (I. A.) yra anksčiau jas vartojęs. Po to, kai parūkė, I. A. dalį turėtos „žolės“ susuko į foliją ir padavė jam sakydamas, kad turės kitam kartui. Jis sutiko paimti, tačiau jokių pinigų už tai nemokėjo, I. A. pinigų neprašė. Dalis „žolės“ liko pas I. A.. Vėliau I. A. telefonu susisiekė su draugais – M. R., M. G., o jis – su L. V., ir pakvietė juos pabūti kartu, pabendrauti. Kai visi minėti draugai atėjo, jiems apie tai, kad prieš tai rūkė „žolę“, nesakė. Po vidurnakčio, jiems sėdint automobilyje, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie ėmė klausinėti, ar jie turi kokių draudžiamų daiktų. Pareigūnams paprašius jų išlipti iš automobilio, A. P. pasakė, kad turi su savimi „žolės“, kuri buvo rasta jo striukės vidinės kišenės kairėje pusėje. Pareigūnai klausinėjo ir kitų draugų, ar jie neturi draudžiamų daiktų, tačiau jie nieko neturėjo, tik I. A. automobilyje rado „žolės“. Prisipažįsta, kad turėjo su savimi narkotinės medžiagos, žinojo, kad negalima jos nei vartoti, nei laikyti, tačiau negali pasakyti, kodėl sutiko pamėginti parūkyti bei paimti „žolės“ kitam kartui. Platinti tikrai neketino ir neturėjo tokio tikslo. Su I. A. nuo to laiko nebendrauja, tokį sprendimą priėmė pats, nenorėdamas daugiau pakliūti į tokias situacijas, nes suvokia pasekmes ir jų nenori. Dėl įvykio labai gailisi (1 t., b. l. 101-102).

7.2. Kaltinamasis A. P. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos, jis buvo jų pavartojęs. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 19 – 20 valandą vakaro išėjo palydėti savo merginą G. į namus, ji gyvena netoli stotelės, (duomenys neskelbtini). Po to, susirašė su pažįstamu I. A. ir susitarė susitikti lauke. I. A. atvažiavo pilkos spalvos BMW automobiliu. Jis (A. P.) atsisėdo į automobilį ir jie sustojo prie stotelės. I. A. pasiūlė jam parūkyti narkotinių medžiagų – nežinojo, kad I. A. jas vartoja. Jie abu išlipo į lauką parūkyti „žolės“, jis (A. P.) žinojo, kad tai narkotinė medžiaga, bet nežinojo kokia. Narkotinė medžiaga buvo susukta kaip paprasta cigaretė, kurią jie abu surūkė. Apie 21 – 22 valandą jis susirašė su draugu L. V., o I. A. – su M. G. ir M. R.. Draugai atėjo gal po 30 minučių, atsisėdo į automobilį, jie visi klausėsi muzikos. Gal po valandos ar dviejų valandų atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai pradėjo juos tikrinti ir pas jį rado narkotinių medžiagų, kurias jam (kitam kartui) davė I. A.. Jis buvo apsvaigęs, todėl ir paėmė narkotines medžiagas, bet už jas I. A. nemokėjo. Pas I. A. automobilyje rado tokį patį kiekį narkotinių medžiagų, kaip ir pas jį kišenėje. Kiti draugai nieko apie tai nežinojo, jis nieko jiems nepasakojo. Nežino, ar I. A. anksčiau vartojo narkotikinių medžiagų, taip pat negali pasakyti, kodėl sutiko parūkyti. Negali pasakyti, ar I. A. žino, kad jis yra nepilnametis. Gailisi, kad taip nutiko (1 t., b. l. 112-113).

7.3. Kaltinamasis I. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 8 d. vakare apie 20 – 21 val. vienas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis buvo susitaręs susitikti su A. P. – parūkyti ir pabūti kartu. Maždaug po 21.15 val. prie jo automobilio atėjo A. P., atsisėdo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės. Jie pakalbėjo ir jis A. P. pasiūlė parūkyti „žolės“. Tuomet iš vairuotojo pusės automobilio durelių ištraukė smulkintuvą, kuriame buvo narkotinės medžiagos, rūkomąjį popierių ir susuko suktinuką. Abu išlipo iš automobilio ir visą suktinę paeiliui surūkė. Po to, vėl įsėdo į automobilį ir kalbėjosi. Apie 24 val. ruošėsi važiuoti į namus ir jis su A. P. neatlygintinai pasidalino likusias narkotines medžiagas iš smulkintuvo, kurią įvyniojo į foliją. A. P. folijos gabaliuką įsidėjo į striukės kišenę. Jiems sėdint automobilyje atėjo draugai – M. G., M. R., L. V.. Jie visi sėdėjo automobilyje, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Paprašytas išimti daiktus iš kišenių, jis pasakė, kad draudžiamų daiktų neturi. Prieš tai matė, kad pareigūnas pas A. P. rado narkotines medžiagas, kurias jie pasidalino. Apžiūrėjęs visus asmenis, policijos pareigūnas pasakė, kad norėtų apžiūrėti jo automobilį ir paklausė, ar jis automobilyje turi draudžiamų daiktų, jis pasakė, kad turi – pats ištraukė iš automobilio vairuotojo pusės durelių smulkintuvą su narkotine medžiaga ir padėjo ant priekinės sėdynės. Patikslino, kad pirmoje apklausoje buvo išsigandęs ir ne viską papasakojo teisingai, t. y. 2019 m. gruodžio 6 d. buvo Vilniuje naktiniame klube „Kablys“, kuriame prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir jam pasiūlė nusipirkti kanapių. Koks buvo kiekis nežino, vyras sakė, kad 1 gramas. Jis už narkotines medžiagas ir smulkintuvą sumokėjo 12 Eur. Tą dieną nieko nerūkė, o smulkintuvą su narkotine medžiaga laikė automobilio vairuotojo pusės durelėse. A. P. yra jo pažįstamas, jis jį pažįsta „iš matymo“, kartais su juo pabendraudavo. Kuo jis užsiima nežino, buvo įsitikinęs, kad A. P. yra pilnametis. Supranta, kad platino narkotines medžiagas, gailisi, kad taip atsitiko, stengsis nenusikalsti, nepažeidinėti įstatymų, šiuo metu dirba ir mokosi (2 t., b. l. 18, 24).

7.4. Liudytoja B. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, gyvenamajame name, kuris priklauso jai ir jos vyrui. Jie turi sūnų A. P.. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 21.15 val. jos sūnus A. P. išėjo į namus palydėti savo draugės. 22 val. ji su vyru nuėjo miegoti. Apie 01 val. į vyro mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad sūnus buvo sulaikytas dėl narkotinių medžiagų. Ji žino, kad sūnus su savimi turėjo kažkiek pinigų, gal apie 20 Eur. Ji su vyru nuvyko į Trakų ligoninės priimamąjį, kur pareigūnai paaiškino situaciją – jog pas jos sūnų buvo rastas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga. Ligoninėje sūnui buvo atliktas narkotinių medžiagų testas, jo šlapime buvo rasta narkotinės medžiagos. Tai pirmas toks atvejis. Sūnus pasakė, kad jam narkotinės medžiagos davė pažįstamas vaikinas. Tai buvo pirmas kartas, niekada anksčiau tas asmuo jam nesiūlė narkotinių medžiagų. Taip pat sakė, kad rūkyti mėgino pirmą kartą. Dalį narkotinių medžiagų jis surūkė, o kitą dalį įsidėjo į kišenę sulankstęs į foliją. Su sūnumi pasikalbėjo ir tikisi, kad tai daugiau nepasikartos (1 t., b. l. 26-27).

7.5. Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. gruodžio 9 d. vakare buvo namuose. Maždaug apie 24 val. jam draugas M. G. parašė žinutę ir pasiūlė išeiti į lauką pasėdėti ir pabūti kartu. Draugas jam nurodė ateiti į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur jis su kitais draugais buvo automobilyje. Atėjęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) markės automobilyje, kurio valstybių numerių nežino, sėdėjo M. G., L. V., A. P. ir I. A. – visi yra jo draugai. Jis atsisėdo į automobilio keleivio pusę, nes ten niekas nesėdėjo. Gale sėdėjo M. G., L. V. ir A. P.. Automobilyje jie tiesiog sėdėjo ir kalbėjosi. Maždaug po 20-30 min. prie jų privažiavo policijos automobilis, pareigūnai paprašė išlipti iš automobilio, iš kišenių išimti daiktus, prieš tai paklausė, ar jie turi draudžiamų daiktų. Pareigūnai apžiūrėjo M. G., po to A. P. – jį pareigūnai nusivedė į tarnybinį automobilį, tuomet apžiūrėjo L. V., jį (M. R.) ir I. A.. Nieko pas juos neradę, pareigūnai pradėjo automobilio apžiūrą, prieš tai paklausė, ar yra draudžiamų daiktų automobilyje. Jis negirdėjo, ką atsakė I. A., tik matė, kad vienas pareigūnas iš automobilio paėmė dėžutę. Kiek jam yra žinoma, pas I. A. ir A. P. policijos pareigūnai rado „žolės“. Apie tai, kad jie jos turėjo, jis nieko nežinojo. Jie visi lauke rūkė įprastas cigaretes, bet ne suktines. Jam kaltinamieji nepasirodė įtartini, automobilyje jokio specifinio kvapo nejautė. Kai pareigūnai rado pas kaltinamuosius narkotinės medžiagos, jis labai nustebo, nes jie niekada prie jo nieko neįprasto nerūkė, negalvojo, kad jie vartoja narkotines medžiagas. Nei pas jį, nei pas L. V., nei pas M. G. policijos pareigūnai nieko draudžiamo nerado (1 t., b. l. 32-33, 160).

7.6. Liudytojas M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. jis buvo namuose ir miegojo nuo 19 val. iki maždaug 23.45 val. Atsikėlęs jis parašė žinutę I. A., klausdamas, ar jis lauke. I. A. atsakė, kad jis autobusų stotelėje, miestelio centre. Jis (M. G.) apsirengė ir pas jį nuėjo. I. A. automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo prie stotelės automobilių aikštelėje. Jis įsėdo į automobilį, kuriame dar sėdėjo I. A., L. V. ir A. P.. Jie visi sėdėjo ir kalbėjosi, po kelių minučių atėjo M. R.. Maždaug po penkiolikos minučių atvažiavo policijos pareigūnai, paprašė jų visų išlipti ir sustoti į vieną liniją. Pareigūnas paprašė ateiti prie jo po vieną. Jis nuėjo pirmas, pareigūnas paklausė, ar jis yra vartojęs narkotinių medžiagų ir ar turi jų su savimi. Jis (M. G.) pasakė, kad narkotinių medžiagų neturi, tada pareigūnas jį apieškojo. Vėliau pareigūnas apžiūrėjo A. P. ir, berods, iš jo kelnių kišenės išėmė kažkokį rutuliuką, jį nuvedė į tarnybinį automobilį. Tada policijos pareigūnas apžiūrėjo automobilį, o jis girdėjo, kaip pareigūnui pradėjus apžiūrinėti automobilį, I. A. pasakė, kad automobilyje, vairuotojo pusės durelėse, yra narkotinių medžiagų. Iš kur I. A. ir A. P. gavo narkotinių medžiagų, jis negali pasakyti, tačiau jie automobilyje įtartinai elgėsi. Matėsi, kad yra apsvaigę. Jam narkotinių medžiagų kaltinamieji nesiūlė ir jis net nežinojo, kad jie su savimi jų turi (1 t., b. l. 44-45, 168).

7.7. Liudytojas L. V. (L. V.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. gruodžio 9 d. vakarą buvo namuose, po 23 val. susirašė su draugu A. P., kuris pasakė, kad jis su kitu draugu I. A. yra automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties, miestelio centre. Jis eidamas sutiko prie stotelės kitus du draugus – M. G. ir M. R., visi trys ėjo link aikštelės. Aikštelėje buvo I. A. automobilis (duomenys neskelbtini). I. A. kartu su A. P. buvo automobilio viduje. Jie visi susėdo į automobilį, bendravo, klausėsi muzikos. Nebuvo išlipę į lauką parūkyti, o pačiame automobilyje niekas nieko nevartojo. Visi atrodė adekvatūs ir niekaip įtartinai nesielgė. Jiems sėdint automobilyje, prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnas liepė jiems išlipti iš automobilio ir paklausė, ar jie neturi su savimi draudžiamų daiktų. Jis atsakė, kad neturi, tuomet policijos pareigūnai vieną po kito pradėjo tikrinti. Pas jį, M. G. ir M. R. nieko nerado, o iš A. P. striukės kišenės pareigūnas ištraukė folijos rutuliuką ir liepė A. P. lipti į tarnybinį automobilį. Pas I. A. drabužiuose policijos pareigūnai nieko nerado, tačiau matė, kad automobilio apžiūros metu iš vairuotojo priekinių durelių pareigūnas ištraukė nedidelę dėžutę – kas buvo viduje jis nematė. Jis niekada nėra matęs ar girdėjęs, kad A. P. ir I. A. vartotų narkotines medžiagas. Tą vakarą prie jo kaltinamieji nieko nevartojo, automobilio salone jokio specifinio kvapo nesijautė, jis net neįtarė, kad jie buvo pavartoję. Iš kur jie gavo narkotinių medžiagų, jis nežino (1 t., b. l. 53-54).

7.8. Liudytojas A. G.-Mejer apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 8 d. jis nuo 20 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 08 val. dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja R. K.. Apie 00.40 val., važiuojant pro (duomenys neskelbtini), netoli 50 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo penki jaunuoliai. Jis privažiavo prie minėto automobilio ir sustojo, išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo ir pastebėjo, kad automobilyje sėdintys jaunuoliai kažko pradėjo tarpusavyje blaškytis, sukėlė įtarimų. Jis pareikalavo, kad visi jaunuoliai išliptų iš automobilio ir liepė jiems sustoti eilute, t. y. vienas prie kito. Pas M. G. įtartinų daiktų nerado. A. P. striukės kairės pusės vidinėje kišenėje rado folijos lankstinuką, kurio viduje buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai – narkotinė medžiaga. A. P. nenurodė, nei kas tai per medžiaga, nei kam ji priklauso, į klausimus neatsakinėjo. A. P. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, sėsdamas į automobilį pasakė, kad narkotines medžiagas jam davė I. A.. Pas M. R. ir L. V. jokių įtartinų daiktų nerado. Taip pat jokių įtartinų daiktų nerado ir pas I. A., tačiau jis buvo neramus ir labai jaudinosi. Paklausus I. A., ar jo automobilyje yra draudžiamų daiktų, jis atsakė – yra kairės pusės priekinių durelių daiktadėžėje. Tuomet I. A. išėmė spalvotą dėžutę – smulkintuvą, kurią padėjo ant vairuotojo sėdynės ir pasakė, jog dėžutės viduje yra narkotinė medžiaga „kanapės“. Atlikus detalią apžiūrą automobilyje daugiau draudžiamų daiktų nerasta. I. A. automobilis buvo perduotas M. G.. A. P. ir I. A. buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pasiteiravus A. P. kiek jam yra metų, jis nurodė, kad jam yra 18 metų, ir tik vėliau paaiškėjo, jog jam dar nėra 18 metų, todėl apie įvykį buvo informuoti tėvai. Pas A. P. ir I. A. buvo rasta THC, paimtas jų šlapimas tyrimui dėl narkotinių medžiagų. A. P. ir I. A. šlapime buvo rasta – tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 38-39, 164).

7.9. Remiantis įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu – (duomenys neskelbtini). Ant automobilio vairuotojo sėdynės guli elektroninė cigaretė, šalia jos guli dėžutė – smulkintuvas, kuri yra rausvos, mėlynos ir geltonos spalvų. Dėžutės viduje yra augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga. (1 t., b. l. 148-151).

7.10. (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13 duomenimis, A. P. parodė, jog prieš 5 val. rūkė „žolę“ (apie 21 val.), atlikus DIMA Multi Drug testą rasta tetrahidrokanabinolio (1 t., b. l. 21).

7.11. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. P. šlapime rasta – tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 22).

7.12. Remiantis (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 12 duomenimis, I. A. parodė, jog prieš 3 val. rūkė „žolę“, atlikus DIMA Multi Drug testą rasta – tetrahidrokanabinolio (1 t., b. l. 153).

7.13. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, I. A. šlapime rasta – tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 154).

7.14. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, 2019 m. gruodžio 9 d. rasta ir paimta pas A. P., gimusį 2002 m. rugpjūčio 12 d., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,267 g (? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos kiekis – 17,2%) (1 t., b. l. 62-64).

7.15. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nustatyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dėžutės – smulkintuvo, 2019 m. gruodžio 9 d. rasta ir paimta iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,238 g (? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos kiekis - 16,1%) (1 t., b. l. 183-185).

7.16. Byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo atlikimo kaina – 252,21 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 62-64).

7.17. Byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo atlikimo kaina – 252,21 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 183-185).

7.18. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis, atlikus mobiliojo ryšio telefono išklotinių analizę, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 6 d. nuo 22:45:23 val. iki 23:48:44 val. I. A. buvo Vilniaus mieste. 2019 m. gruodžio 8 d. 22:13:32 val. I. A. skambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (A. P.). Daugiau duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui negauta (2 t., b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalimi, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį (0,267 gramus) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ir jas neteisėtai laikė. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. P. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina kito kaltinamojo parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalimi, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

11. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-361/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-48-303/2016).

12. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tai, kaip minėta, esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Taigi kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Pagal teismų praktiką platinimu nelaikytinos situacijos, kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir išdalija vartoti vienas iš susitarusiųjų, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

13. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad I. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – turėdamas tikslą platinti, su savimi neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,505 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – ne mažiau kaip 0,267 gramus, neatlygintinai išplatino A. P., o likusią dalį – 0,238 gramus, toliau neteisėtai laikė. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. I. A. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina kito kaltinamojo parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama I. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas I. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo, bausmės skyrimo

14. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

17. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. P. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.

18. A. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai A. P. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip A. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. P. pasitikėjimą.

20. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

21. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. P. yra tinkamas būti laiduotoju. S. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą A. P. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį (savo sūnų). S. P. pateikė teismui įrodymus, kad yra neteistas (2 t., b. l. 113), dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 112). S. P. parodė, kad jį su kaltinamuoju (sūnumi – A. P.) sieja stiprus ryšys, jų santykiai artimi, draugiški. Kaltinamojo ir S. P. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

22. Teismui nekyla abejonių, kad S. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę, jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. S. P. rūpi jo sūnaus ateitis jis laiduoja, kad sūnus laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad S. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką savo sūnui A. P., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

23. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laiduotojo S. P. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo S. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė A. P..

24. Kaltinamojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

26. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

27. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

28. Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Minėtame BK straipsnyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

29. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertinęs bausmei skirti (jai individualizuoti) reikšmingų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – paskyrimas, net ir skiriant mažiausią jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Paskyrus kaltinamajam I. A. minėtą bausmės rūšį, būtų pasiektas iš esmės tik vienas bausmės tikslas – nubaudimas, kuris šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus aplinkybių, susijusių su asmenybės, veikos nepavojingumu, visetą, vertintinas kaip per griežtas ir nereikalingas. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamajam I. A. skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei įtvirtinta minėto BK straipsnio sankcijoje.

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad padaryta I. A. veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Kaltinamasis išplatino (neatlygintinai perleido) narkotines medžiagas tik vienam asmeniui, tai buvo vienkartinis atvejis. Kaltinamasis išplatino (neatlygintinai perleido) nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors nusikalstama veika vertintina kaip sunki, nagrinėjamu atveju nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių – atitinkamos aplinkybės byloje nenustatytos.

31. Minėta, kad šiuo atveju nustatyta viena kaltinamojo I. A. atsakomybė švelninanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi pagal bankininkystės studijų programą, dirba (2 t., b. l. 119), jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. I. A. darbe charakterizuojamas teigiamai (2 t, b. l. 34), mokymo įstaigos, kurioje jis mokosi duomenimis, jis charakterizuojamas taip pat išimtinai teigiamai – apibūdinamas kaip atsakingas, pažangus, trokštantis žinių, atktyviai dalyvaujantis paskaitose, visada laiku atliekantis užduotis (2 t., b. l. 35). Neigiamai I. A. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai I. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip I. A. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.

32. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę kaltinamajam bus išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni.

33. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam I. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant vienerių metų jos terminą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir I. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

35. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam I. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 00.40 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 06.00 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (2 t., b. l. 28-31).

36. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, proceso išlaidomis yra ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimus šioje byloje atliko ir specialisto išvadas pasirašė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistė, kuri dirba biudžetinėje įstaigoje ir tyrimus atlieka vykdydama savo tarnybines pareigas, todėl tyrimų kaina nepripažintina proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų nepriteistina.

37. Kaltinamajam A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 125-126), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

38. Kaltinamajam I. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32-33), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 3 ir 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. P. (A. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. P. (S. P.) laidavimą ir baudžiamosios bylos dalį dėl A. P. nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo S. P. laidavimo terminą be užstato.

A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P. ir laiduotojui S. P. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. A. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 9 d. 00.40 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 06.00 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1 punktu, visą bausmės laiką uždrausti I. A. turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas; įpareigoti I. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią I. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. A., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

I. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su folijos lankstinuku bei paketą su dėžute smulkintuvu, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė