Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1. S. B. ir A. G. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent veikdami kartu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir laiku S. B. įsigijus didelį kiekį – 0.0033 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje su viduje esančiais 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių, kurių viduje buvo gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0.00138 g (0.04 proc.), baltos spalvos skiautėje gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00184 g (0.03 proc.), folijos lankstinuke su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0.00001 g (0.01 proc.), iki kol 2020 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 11.22 val. iki 13.40 val., minėtas medžiagas surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje saugojant juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.), kurį A. G. pasikėsinus išplatinti, parduodant už 30 eurų, pastarajam 2020 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis susitarus su M. M. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, ir pastarajam (M. M.) 2020 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val. automobiliu atvykus prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti narkotinių medžiagų, A. G. išnešė parduoti minėtą juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.), tačiau perduoti nespėjo, nes įvykio vietoje jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų.

Nuteistųjų S. B. ir A. G. apeliaciniai skundai tenkinami

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

6. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji A. G. ir S. B. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, atitinkamai susijusias su A. G. ir S. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad jų skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistųjų veikų kvalifikavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimu.

7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-191-648/2017, 2K-323-895/2017 ir kt.).

8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-23-1073/2020 ir kt.).

9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Taigi už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.), taigi nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K - 426/2016, 2K-436/2016, 2K-207-/2017). Kita vertus, vien didelio narkotinės medžiagos kiekio nepakanka kaltininko veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, jog formuojamoje teismų praktikoje BK 260 straipsnio 1, 2 numatytos nusikalstamos veikos nuo 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos yra atribojamos ne tik pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bet ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą, kuris suprantamas kaip kaltininko noras atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Nustatant asmens tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbu įvertinti visus dėl to surinktus bylos įrodymus, negali būti išskiriami ir sureikšminami tik kai kurie iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022). Taigi, atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-628/2018), kas nagrinėjamoje byloje padaryta nebuvo.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje A. G. ir S. B. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi A. G. veikoje nėra būtinojo šio nusikaltimo objektyviojo požymio (pas A. G. nerastas didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis), o S. B. veikoje nėra būtinojo subjektyviojo šio nusikaltimo požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje S. B. ir A. G. yra pareikštas kaltinimas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo veikiant kartu, todėl, kvalifikuojant A. G. ir S. B. veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra būtinas bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas ir taikymas, kas šiuo konkrečiu atveju taip pat padaryta nebuvo.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-303/2017, 2K-295-719/2018). Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaip jau buvo minėta, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. ir S. B. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. G. ir S. B. vieningą tyčią veikti bendrai, turint tikslą platinti narkotines medžiagas. Nenustačius S. B. ir A. G. bendrininkavimo požymių, ši aplinkybė ir kaltinimo yra šalintina.

12. A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, matyti, kad įvykio išvakarėse pas jį atėjo S. B. ir pasiprašė pernakvoti. Apie narkotikus nešnekėjo, nes buvo vėlus metas. Jeigu žinotų, kad S. B. turi narkotikų, būtų nėjęs jų pirkti. A. G. neneigia, jog Naujininkuose iš matymo pažįstamo romų tautybės asmens, vardu Miša, pirko narkotines medžiagas sau ir M. M., turėdamas tikslą perduoti M. M. juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, tačiau to padaryti nespėjo, nes 2020 m. lapkričio 5 d. 11.10 val. įvykio vietoje jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų. Iš viso įgijo du juodos spalvos maišelius, vieno turinį suvartojo, o kitas buvo kišenėje. Įgijo kanfertanilį. M. M. turėjo atsiskaityti su juo – sumokėti jam pinigus, nes jis (A. G.) sumokėjo už tuos narkotikus 20 eurų. Kategoriškai nesutinka su tuo, kad veikė bendrai su S. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apie tai, kad S. B. turi narkotikų, A. G. teigimu, jis nežinojo. S. B., atvykus pareigūnams, narkotikus išmetė per langą. Jį (A. G.) nuvedė į motinos kambarį, o S. B. tuo metu miegojo. Jis pas S. B. į kambarį įleistas nebuvo, todėl nežino, kas ten vyko. Kratos metu buvo rastos el. svarstyklės, kurios priklauso jam, jis minėtų svarstyklių pagalba sverdavo nupirktus aukso dirbinius. Po televizoriumi kratos metu rastas folijos lankstinukas su narkotine medžiaga galėjo būti jo, apie kurį jis galėjo pamiršti. Narkotinių medžiagų nesverdavo. Jo akivaizdoje svarstyklėmis S. B. nesinaudojo ir jokių narkotinių medžiagų neplatino. Narkotines medžiagas perka tik asmeniniam vartojimui, nežino, kokiu būdu ant plastikinio paketo atraižos (paimtos 2020 m. lapkričio 5 d.) atsirado jo biologiniai pėdsakai, to paaiškinti negali. Mano, kad S. B., būdamas jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam nežinant galėjo paimti kažkokį plastikinį maišą, kuri jis prieš tai galimai lietė, ir tokiu būdu galėjo likti jo biologiniai pėdsakai. Jo namuose visur gali būti jo biologiniai pėdsakai.

13. Iš S. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, matyti, kad jis yra įrašytas į įskaitas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotines medžiagas vartoja apie 30 metų. Pinigus narkotinėms medžiagoms gauna iš motinos, taip pat gauna pašalpą iš darbo biržos, kartais sesuo padeda. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nakvoja dažniausiai pas pažįstamus Pas savo pažįstamą A. G. jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš tai nėra buvęs. S. B. taip pat parodė, jog lapkričio 5 d. prie IKI parduotuvės, esančios šalia taksi parko, iš pažįstamo asmens A. S. už 200 Eur asmeniniam vartojimui įsigijo 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kuriuos laikė A. G. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje. 18 pakelių jam būtų užtekę 5-6 dienoms, vartojant 3-4 pakelius per dieną. Kaip galėjo atsirasti tokios pačios medžiagos narkotikų, supakuotų į baltą plastikinę skiautę, nežino, nes buvo tik 18 pakelių, daugiau tikrai nebuvo. Prieš eidamas pas A. G., suvartojo vieną dozę narkotikų, kuriuos buvo įsigijęs Kirtimuose, tabore. Neprisimena, ar ji buvo folijoje ar popieriuke, po to nusipirko dar 18 pakelių. A. G. nežinojo, kad jis (S. B.) ateis. Kai A. G. atidarė duris, jiedu pasisveikino paspaudę vienas kitam rankas. Kambaryje narkotikus buvo išėmęs iš kišenės, išdėliojęs juos ant stalo ir ant krėslo, po to vėl įsidėjo į kišenę. Norėjo pasitaisyti sveikatą, bet nespėjo. Jo pažįstamas A. G. taip pat vartoja narkotines medžiagas, nepastebėjo, kad pastarasis jas platintų. 2020 m. lapkričio 5 d. dienos metu, jam būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo policijos pareigūnai, kartu su jais į butą įėjo ir A. G.. Jis (S. B.) tuo metu miegojo kambaryje. Pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, nuo savo lovos paėmė baltą plastikinį maišelį, kuriame buvo 18 vnt. plastikinių maišelių su viduje esančiais narkotikais, ir išmetė juos pro atidarytą langą. Daugiau nieko neišmetė, tik tuos 18 vnt. pakelių. Apie tai, kad jis turi įsigijęs narkotikų, A. G. nesakė, taip pat šių narkotikų jam nėra davęs ar pardavęs, apie narkotikus kalbos išvis nebuvo, tiesiog pasiprašė pernakvoti, todėl nežino, kaip atsirado biologiniai A. G. pėdsakai ant maišelio. Be jo žinios A. G. negalėjo paimti narkotikų. Narkotikų folijoje nepirko ir po televizoriumi jų nedėjo, nežino, ar vienodus narkotikus su A. G. vartoja.

14. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto policijos pareigūno T. Š. parodymų matyti, kad jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2020-11-05 apie 11.05 val., dirbant kartu su vyr. tyrėju M. J., prie namo laiptinės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pamatė iš darbo aplinkos pažįstamą asmenį – A. G.. Jis (T. Š.) kartu su M. J. priėjo prie minėto asmens ir prisistatė policijos pareigūnais, po ko A. G. sutriko, matėsi, kad jaudinosi. Pastebėjo, kad bendravimo metu į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną nuolat kažkas skambino ir rašė trumpąsias žinutes. Kadangi A. G. elgėsi įtartinai, todėl buvo atlikta jo paviršutinė asmens apžiūra. Apžiūros metu jo dešinėje striukės kišenėje buvo surasta plastikinio paketo atraiža, kurios viduje buvo milteliai, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, po ko A. G. buvo sulaikytas. Ar apie A. G. žinojo kažką ankščiau, neprisimena, tuo momentu buvo žinoma, kad yra padažnėjęs narkomanų susibūrimas tuo adresu, ir galimai vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Iš kur ta informacija, taip pat neprisimena. Iš karto po A. G. sulaikymo, einant prie minėtos namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoli namo pastebėjo automobilį „Toyota“, kuriame sėdėjo įtartinas vyras. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. M., kuris nurodė, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas A. G. įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Asmuo sakė, kad A. G. pažįsta iš tų laikų, kai kartu kalėjo ar kažkas tokio. Neprisimena, ar asmuo minėjo, kad pirmą kartą atvažiavo. A. G. nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiuo meta pas jį yra S. B.. Papildomai buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, po ko jis (T. Š.) kartu su M. J. nuėjo į minėtą butą. Kambaryje buvęs S. B. staiga pašoko nuo lovos ir, prišokęs prie lango, išmetė per langą plastikinio paketo atraižas. Jis (T. Š.), nusileidęs žemyn, pastebėjo ant žemės gulintį plastikinį paketą su viduje esančiomis atraižomis, galimai su narkotine ar psichotropine medžiaga. Po ko sulaikytieji buvo pristatyti į policiją. S. B. bandė paaiškinti, kad narkotikus gavo iš nepažįstamo romų tautybės asmens, bet nieko konkretaus nenurodė. Buvo sulaikyti visi asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikta įvykio vietos apžiūra bei krata. Įvykis nebuvo filmuojamas, kadangi dirbo civiliais rūbais, neuniformuoti.

15. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto policijos pareigūno M. J. parodymų matyti, kad jis prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes apie įvykį mažai ką prisiminė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, pastebi, kad apklausto liudytoju T. Š. 2020 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nukopijuoti nuo M. J. 2020 m. lapkričio 25 d. duotų parodymų (t.1, b.l. 82, 89), o apylinkės teismo posėdžio metu M. J. duoti parodymai yra mažai informatyvūs. Iš M. J. parodymų matyti, kad jis tiksliai neprisimena, ką yra sakęs M. M.. Berods M. M. sakė, jog buvo sutikęs A. G. ir tas pasigyrė, kad platina narkotines medžiagas. Jam (M. J.) atrodo, kad jis anksčiau yra matęs A. G.. Kokių duomenų turėjo apie šį asmenį, jis neprisimena, tai galėjo būti riboto naudojimo informacija. Taip pat jis neprisimena, ar butas buvo atrakintas, ar jį atidarė S. B. motina. Jiems kartu su A. G. įėjus į butą, S. B., juos atpažinęs ar išsigandęs, staigiai pašoko nuo lovos ir išmetė pro atidarytą langą plastikinį paketą. Tuomet jis liko saugoti įvykio vietą ir sulaikytus asmenis, o jo porininkas T. Š., nuėjęs į apačią, rado narkotikus. Neprisimena, ar A. G. ir S. B. galėjo tarpusavyje bendrauti, gal pora žodžių ir galėjo persimesti.

16. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto M. M. parodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d, jis telefonu Nr. (8) 6078 9448 susitarė su jam pažįstamu asmeniu „S.“ pravarde „Š.,“ (A. G.) mobiliojo ryšio telefono numeris 8 6090 8704 dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, o būtent dėl vienos dozės už 30 Eur. Pas „Š.“ narkotinių medžiagų iš viso buvo įsigijęs gal tris kartus, tiksliai nepamena. 2020 m. lapkričio 5 d. atvažiavo su savo automobiliu TOYOTA, valstybinis numeris T18526, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), tačiau įsigyti narkotikų nepavyko, nes jam sėdint automobilyje ir bandant susisiekti su „Š.“, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kuriems iš karto prisipažino, kad laukia įsigyti narkotinių medžiagų. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir papildyti negali. (t. 1, b.l. 78-79). Apylinkės teismo posėdyje pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu M. M. duotus parodymus, pastarasis parodė, kad šie parodymai nėra visiškai teisingi, nes policijos pareigūnai jam nedavė jų perskaityti ir liepė pasirašyti. Kad A. G. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jis nežinojo, ir A. G. jam to nesakė, čia jau policininkų prasimanymas. 2014-iki 2019 metais Marijampolės pataisos namuose atliko bausmę, ten susipažino su A. G.. 2020 m. lapkričio 5 d. paskambino A. G. ir paklausė, ar gali padėti gauti narkotikų, jis sakė, kad gali padėti, pasakė, kur privažiuoti ir vietoje jo atėjo policijos pareigūnai. Tikslas buvo susitikti ir susitarti, kad A. G. padėtų įsigyti narkotikų, nes jis (A. G.) pats tikrai neprekiavo, jis tai žino tiksliai. Prieš metus ar pusantrų buvo atsitiktinai susitikęs su A. G., jis (M. M.) paklausė A. G., gal jis žino, kur gauti, į ką šis atsakė, jog kartais sau ima, tai ir jam (M. M.) gali padėti. Tikrai pareigūnams nesakė, kad „Š.“ susitikimo metu jam kalbėjęs, jog platina narkotines medžiagas, teigė, jog pareigūnai protokole klaidingai parašė, kad jis (M. M.) žinojo, kad A. G. prekiauja narkotikais. M. M. teigimu, policijos pareigūnai garsiai skelbė, ką rašo protokole, po to liepė prieiti pasirašyti ir viskas.

17. Apklausta teismo posėdyje liudytoja N. M. parodė, jog S. B. yra jos sūnus, o A. G. ji nepažįsta. Kiek laiko jos sūnus S. B. vartoja narkotikus, ji nežino, bet tikrai žino, kad sūnus neplatino narkotikų.

18. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d. buvo apžiūrėtas žemės plotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po 38 buto langais. Ant plytų rastas plastikinis maišelis, kurio viduje - 18 plastikinio paketo atraižų su viduje esančiais milteliais (įdedama į paketą Nr. 443087). Tarp krūmų šaknų rasta plastikinio paketo atraiža, su milteliais viduje (įdedama į paketą Nr. 443092) (t. 1., b.l. 13-19).

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 10 d. specialisto išvados matyti, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (Paketas Nr.443089), narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Nuoplovose nuo S. B. ir A. G. rankų narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t.1, b.l. 41-45).

21. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 10 d. specialisto išvados matyti, kad ant pateiktų tyrimui objektų, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. asmens apžiūros metu pas A. G., ir kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (t.1, b.l. 50-57).

Žemesnės instancijos teismas

23. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimų DNR duomenų bazėje nurodyta, kad aukščiau nurodytos išvados duomenų sulyginimą su DNR registru nustatyta, jog: objektas pakete Nr. 443087 sutapo su genotipu A. G., gim. 1977 m., objektas pakete Nr. 443089 - su K. A., gim. 1994 m. (t.1. b.l. 65).

Žemesnės instancijos teismas

25. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad dėl kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastų elektroninių svarstyklių galima daryti išvadą, kad tokios svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas narkotines medžiagas tokios svarstyklės nėra reikalingos, pažymėtina, kad teismas nevertino, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (Paketas Nr.443089), narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Taip pat nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų ir nuoplovose nuo S. B. ir A. G. rankų (t.1, b.l. 41-45), todėl šie teismo argumentai vertinami tik kaip prielaida, juolab, kad A. G. neneigė, kad šios svarstyklės priklauso jam ir jis jas naudojo pirktiems aukso dirbiniams sverti ir šie nuteistojo argumentai nėra paneigti.