- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-59-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44158-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Aiva Survilienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- S. B., A. G.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
nuteistiesiems S. B. ir A. G. (A. G.) bei jų gynėjams advokatams Sergejui Milovui ir Sauliui Lauračiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
- S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams;
- A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. B. ir A. G. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent veikdami kartu, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir laiku S. B. įsigijus didelį kiekį – 0.0033 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią laikė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje su viduje esančiais 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių, kurių viduje buvo gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0.00138 g (0.04 proc.), baltos spalvos skiautėje gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00184 g (0.03 proc.), folijos lankstinuke su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0.00001 g (0.01 proc.), iki kol 2020 m. lapkričio 5 d., laikotarpiu nuo 11.22 val. iki 13.40 val., minėtas medžiagas surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje saugojant juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.), kurį A. G. pasikėsinus išplatinti, parduodant už 30 eurų, pastarajam 2020 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. mobiliojo ryšio telefonu SMS žinutėmis susitarus su M. M. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, ir pastarajam (M. M.) 2020 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val. automobiliu atvykus prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti narkotinių medžiagų, A. G. išnešė parduoti minėtą juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.), tačiau perduoti nespėjo, nes įvykio vietoje jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu S. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
2.1. Skunde nurodo, jog 18 maišelių su narkotinėmis medžiagomis įsigijo asmeniniam vartojimui, nes yra narkomanas, ilgą laiką vartojantis narkotikus. Pasak apelianto, jis neneigia, kad buvo užėjęs pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pernakvoti, pamatęs policijos pareigūnus, išmetė plastikinį paketą pro langą, nes išsigando. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodyta, kad jis platino narkotines medžiagas – jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų ant jo rankų nerasta. Vien tai, kad A. G. turi kriminalinę praeitį nepakanka jo (S. B.) ir A. G. veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. S. B. teigimu, jam per dieną reikia 3-4 dozių, todėl tai, kad jis nusipirko 18 maišelių narkotikų, nereiškia, kad visus juos per kartą turėjo suvartoti, o teismo argumentų, kad jis (S. B.) nedirba, taip pat nepakanka jo veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
3. Apeliaciniu skundu A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 31 d. nuosprendį – jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad jis savo kaltę pripažino, jo kelnių kišenėje buvo rastas tik vienas pakelis su narkotine medžiaga, o S. B. prisipažino, kad 18 maišelių su narkotinėmis medžiagomis priklauso jam (S. B.), todėl, A. G. manymu, pirmosios instancijos teismas jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė per griežtą bausmę.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų S. B. ir A. G. apeliaciniai skundai tenkinami
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
6. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji A. G. ir S. B. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, atitinkamai susijusias su A. G. ir S. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad jų skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistųjų veikų kvalifikavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimu.
7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-191-648/2017, 2K-323-895/2017 ir kt.).
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018, 2K-23-1073/2020 ir kt.).
9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Taigi už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.), taigi nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K - 426/2016, 2K-436/2016, 2K-207-/2017). Kita vertus, vien didelio narkotinės medžiagos kiekio nepakanka kaltininko veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, jog formuojamoje teismų praktikoje BK 260 straipsnio 1, 2 numatytos nusikalstamos veikos nuo 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos yra atribojamos ne tik pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bet ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą, kuris suprantamas kaip kaltininko noras atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Nustatant asmens tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbu įvertinti visus dėl to surinktus bylos įrodymus, negali būti išskiriami ir sureikšminami tik kai kurie iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022). Taigi, atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, kad kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-628/2018), kas nagrinėjamoje byloje padaryta nebuvo.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje A. G. ir S. B. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi A. G. veikoje nėra būtinojo šio nusikaltimo objektyviojo požymio (pas A. G. nerastas didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis), o S. B. veikoje nėra būtinojo subjektyviojo šio nusikaltimo požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje S. B. ir A. G. yra pareikštas kaltinimas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo veikiant kartu, todėl, kvalifikuojant A. G. ir S. B. veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra būtinas bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas ir taikymas, kas šiuo konkrečiu atveju taip pat padaryta nebuvo.
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-303/2017, 2K-295-719/2018). Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaip jau buvo minėta, visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. ir S. B. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. G. ir S. B. vieningą tyčią veikti bendrai, turint tikslą platinti narkotines medžiagas. Nenustačius S. B. ir A. G. bendrininkavimo požymių, ši aplinkybė ir kaltinimo yra šalintina.
12. A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, matyti, kad įvykio išvakarėse pas jį atėjo S. B. ir pasiprašė pernakvoti. Apie narkotikus nešnekėjo, nes buvo vėlus metas. Jeigu žinotų, kad S. B. turi narkotikų, būtų nėjęs jų pirkti. A. G. neneigia, jog Naujininkuose iš matymo pažįstamo romų tautybės asmens, vardu Miša, pirko narkotines medžiagas sau ir M. M., turėdamas tikslą perduoti M. M. juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, tačiau to padaryti nespėjo, nes 2020 m. lapkričio 5 d. 11.10 val. įvykio vietoje jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų. Iš viso įgijo du juodos spalvos maišelius, vieno turinį suvartojo, o kitas buvo kišenėje. Įgijo kanfertanilį. M. M. turėjo atsiskaityti su juo – sumokėti jam pinigus, nes jis (A. G.) sumokėjo už tuos narkotikus 20 eurų. Kategoriškai nesutinka su tuo, kad veikė bendrai su S. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apie tai, kad S. B. turi narkotikų, A. G. teigimu, jis nežinojo. S. B., atvykus pareigūnams, narkotikus išmetė per langą. Jį (A. G.) nuvedė į motinos kambarį, o S. B. tuo metu miegojo. Jis pas S. B. į kambarį įleistas nebuvo, todėl nežino, kas ten vyko. Kratos metu buvo rastos el. svarstyklės, kurios priklauso jam, jis minėtų svarstyklių pagalba sverdavo nupirktus aukso dirbinius. Po televizoriumi kratos metu rastas folijos lankstinukas su narkotine medžiaga galėjo būti jo, apie kurį jis galėjo pamiršti. Narkotinių medžiagų nesverdavo. Jo akivaizdoje svarstyklėmis S. B. nesinaudojo ir jokių narkotinių medžiagų neplatino. Narkotines medžiagas perka tik asmeniniam vartojimui, nežino, kokiu būdu ant plastikinio paketo atraižos (paimtos 2020 m. lapkričio 5 d.) atsirado jo biologiniai pėdsakai, to paaiškinti negali. Mano, kad S. B., būdamas jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam nežinant galėjo paimti kažkokį plastikinį maišą, kuri jis prieš tai galimai lietė, ir tokiu būdu galėjo likti jo biologiniai pėdsakai. Jo namuose visur gali būti jo biologiniai pėdsakai.
13. Iš S. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, matyti, kad jis yra įrašytas į įskaitas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotines medžiagas vartoja apie 30 metų. Pinigus narkotinėms medžiagoms gauna iš motinos, taip pat gauna pašalpą iš darbo biržos, kartais sesuo padeda. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nakvoja dažniausiai pas pažįstamus Pas savo pažįstamą A. G. jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš tai nėra buvęs. S. B. taip pat parodė, jog lapkričio 5 d. prie IKI parduotuvės, esančios šalia taksi parko, iš pažįstamo asmens A. S. už 200 Eur asmeniniam vartojimui įsigijo 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kuriuos laikė A. G. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje. 18 pakelių jam būtų užtekę 5-6 dienoms, vartojant 3-4 pakelius per dieną. Kaip galėjo atsirasti tokios pačios medžiagos narkotikų, supakuotų į baltą plastikinę skiautę, nežino, nes buvo tik 18 pakelių, daugiau tikrai nebuvo. Prieš eidamas pas A. G., suvartojo vieną dozę narkotikų, kuriuos buvo įsigijęs Kirtimuose, tabore. Neprisimena, ar ji buvo folijoje ar popieriuke, po to nusipirko dar 18 pakelių. A. G. nežinojo, kad jis (S. B.) ateis. Kai A. G. atidarė duris, jiedu pasisveikino paspaudę vienas kitam rankas. Kambaryje narkotikus buvo išėmęs iš kišenės, išdėliojęs juos ant stalo ir ant krėslo, po to vėl įsidėjo į kišenę. Norėjo pasitaisyti sveikatą, bet nespėjo. Jo pažįstamas A. G. taip pat vartoja narkotines medžiagas, nepastebėjo, kad pastarasis jas platintų. 2020 m. lapkričio 5 d. dienos metu, jam būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo policijos pareigūnai, kartu su jais į butą įėjo ir A. G.. Jis (S. B.) tuo metu miegojo kambaryje. Pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, nuo savo lovos paėmė baltą plastikinį maišelį, kuriame buvo 18 vnt. plastikinių maišelių su viduje esančiais narkotikais, ir išmetė juos pro atidarytą langą. Daugiau nieko neišmetė, tik tuos 18 vnt. pakelių. Apie tai, kad jis turi įsigijęs narkotikų, A. G. nesakė, taip pat šių narkotikų jam nėra davęs ar pardavęs, apie narkotikus kalbos išvis nebuvo, tiesiog pasiprašė pernakvoti, todėl nežino, kaip atsirado biologiniai A. G. pėdsakai ant maišelio. Be jo žinios A. G. negalėjo paimti narkotikų. Narkotikų folijoje nepirko ir po televizoriumi jų nedėjo, nežino, ar vienodus narkotikus su A. G. vartoja.
14. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto policijos pareigūno T. Š. parodymų matyti, kad jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2020-11-05 apie 11.05 val., dirbant kartu su vyr. tyrėju M. J., prie namo laiptinės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pamatė iš darbo aplinkos pažįstamą asmenį – A. G.. Jis (T. Š.) kartu su M. J. priėjo prie minėto asmens ir prisistatė policijos pareigūnais, po ko A. G. sutriko, matėsi, kad jaudinosi. Pastebėjo, kad bendravimo metu į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną nuolat kažkas skambino ir rašė trumpąsias žinutes. Kadangi A. G. elgėsi įtartinai, todėl buvo atlikta jo paviršutinė asmens apžiūra. Apžiūros metu jo dešinėje striukės kišenėje buvo surasta plastikinio paketo atraiža, kurios viduje buvo milteliai, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, po ko A. G. buvo sulaikytas. Ar apie A. G. žinojo kažką ankščiau, neprisimena, tuo momentu buvo žinoma, kad yra padažnėjęs narkomanų susibūrimas tuo adresu, ir galimai vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Iš kur ta informacija, taip pat neprisimena. Iš karto po A. G. sulaikymo, einant prie minėtos namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoli namo pastebėjo automobilį „Toyota“, kuriame sėdėjo įtartinas vyras. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. M., kuris nurodė, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas A. G. įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Asmuo sakė, kad A. G. pažįsta iš tų laikų, kai kartu kalėjo ar kažkas tokio. Neprisimena, ar asmuo minėjo, kad pirmą kartą atvažiavo. A. G. nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiuo meta pas jį yra S. B.. Papildomai buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, po ko jis (T. Š.) kartu su M. J. nuėjo į minėtą butą. Kambaryje buvęs S. B. staiga pašoko nuo lovos ir, prišokęs prie lango, išmetė per langą plastikinio paketo atraižas. Jis (T. Š.), nusileidęs žemyn, pastebėjo ant žemės gulintį plastikinį paketą su viduje esančiomis atraižomis, galimai su narkotine ar psichotropine medžiaga. Po ko sulaikytieji buvo pristatyti į policiją. S. B. bandė paaiškinti, kad narkotikus gavo iš nepažįstamo romų tautybės asmens, bet nieko konkretaus nenurodė. Buvo sulaikyti visi asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikta įvykio vietos apžiūra bei krata. Įvykis nebuvo filmuojamas, kadangi dirbo civiliais rūbais, neuniformuoti.
15. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausto policijos pareigūno M. J. parodymų matyti, kad jis prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes apie įvykį mažai ką prisiminė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, pastebi, kad apklausto liudytoju T. Š. 2020 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nukopijuoti nuo M. J. 2020 m. lapkričio 25 d. duotų parodymų (t.1, b.l. 82, 89), o apylinkės teismo posėdžio metu M. J. duoti parodymai yra mažai informatyvūs. Iš M. J. parodymų matyti, kad jis tiksliai neprisimena, ką yra sakęs M. M.. Berods M. M. sakė, jog buvo sutikęs A. G. ir tas pasigyrė, kad platina narkotines medžiagas. Jam (M. J.) atrodo, kad jis anksčiau yra matęs A. G.. Kokių duomenų turėjo apie šį asmenį, jis neprisimena, tai galėjo būti riboto naudojimo informacija. Taip pat jis neprisimena, ar butas buvo atrakintas, ar jį atidarė S. B. motina. Jiems kartu su A. G. įėjus į butą, S. B., juos atpažinęs ar išsigandęs, staigiai pašoko nuo lovos ir išmetė pro atidarytą langą plastikinį paketą. Tuomet jis liko saugoti įvykio vietą ir sulaikytus asmenis, o jo porininkas T. Š., nuėjęs į apačią, rado narkotikus. Neprisimena, ar A. G. ir S. B. galėjo tarpusavyje bendrauti, gal pora žodžių ir galėjo persimesti.
16. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto M. M. parodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d, jis telefonu Nr. (8) 6078 9448 susitarė su jam pažįstamu asmeniu „S.“ pravarde „Š.,“ (A. G.) mobiliojo ryšio telefono numeris 8 6090 8704 dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, o būtent dėl vienos dozės už 30 Eur. Pas „Š.“ narkotinių medžiagų iš viso buvo įsigijęs gal tris kartus, tiksliai nepamena. 2020 m. lapkričio 5 d. atvažiavo su savo automobiliu TOYOTA, valstybinis numeris T18526, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), tačiau įsigyti narkotikų nepavyko, nes jam sėdint automobilyje ir bandant susisiekti su „Š.“, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kuriems iš karto prisipažino, kad laukia įsigyti narkotinių medžiagų. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir papildyti negali. (t. 1, b.l. 78-79). Apylinkės teismo posėdyje pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu M. M. duotus parodymus, pastarasis parodė, kad šie parodymai nėra visiškai teisingi, nes policijos pareigūnai jam nedavė jų perskaityti ir liepė pasirašyti. Kad A. G. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jis nežinojo, ir A. G. jam to nesakė, čia jau policininkų prasimanymas. 2014-iki 2019 metais Marijampolės pataisos namuose atliko bausmę, ten susipažino su A. G.. 2020 m. lapkričio 5 d. paskambino A. G. ir paklausė, ar gali padėti gauti narkotikų, jis sakė, kad gali padėti, pasakė, kur privažiuoti ir vietoje jo atėjo policijos pareigūnai. Tikslas buvo susitikti ir susitarti, kad A. G. padėtų įsigyti narkotikų, nes jis (A. G.) pats tikrai neprekiavo, jis tai žino tiksliai. Prieš metus ar pusantrų buvo atsitiktinai susitikęs su A. G., jis (M. M.) paklausė A. G., gal jis žino, kur gauti, į ką šis atsakė, jog kartais sau ima, tai ir jam (M. M.) gali padėti. Tikrai pareigūnams nesakė, kad „Š.“ susitikimo metu jam kalbėjęs, jog platina narkotines medžiagas, teigė, jog pareigūnai protokole klaidingai parašė, kad jis (M. M.) žinojo, kad A. G. prekiauja narkotikais. M. M. teigimu, policijos pareigūnai garsiai skelbė, ką rašo protokole, po to liepė prieiti pasirašyti ir viskas.
17. Apklausta teismo posėdyje liudytoja N. M. parodė, jog S. B. yra jos sūnus, o A. G. ji nepažįsta. Kiek laiko jos sūnus S. B. vartoja narkotikus, ji nežino, bet tikrai žino, kad sūnus neplatino narkotikų.
18. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d. buvo apžiūrėtas žemės plotas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po 38 buto langais. Ant plytų rastas plastikinis maišelis, kurio viduje - 18 plastikinio paketo atraižų su viduje esančiais milteliais (įdedama į paketą Nr. 443087). Tarp krūmų šaknų rasta plastikinio paketo atraiža, su milteliais viduje (įdedama į paketą Nr. 443092) (t. 1., b.l. 13-19).
19. Iš kratos, atliktos 2020 m. lapkričio 5 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, protokolo, matyti, jog A. G. buto spintoje ant lentynos rastos elektroninės svarstyklės. Kambario kairėje pusėje, po televizoriumi esančioje spintelės pirmajame stalčiuje rastas vienas folijos lankstinukas su milteliais viduje, galimai narkotinėmis medžiagomis. Lankstinukas supakuotas į paketą Nr. 443088 (t.1, b.l. 24-36).
Žemesnės instancijos teismas
20. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 10 d. specialisto išvados matyti, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (Paketas Nr.443089), narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Nuoplovose nuo S. B. ir A. G. rankų narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t.1, b.l. 41-45).
21. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 10 d. specialisto išvados matyti, kad ant pateiktų tyrimui objektų, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. asmens apžiūros metu pas A. G., ir kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (t.1, b.l. 50-57).
22. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų cento 2021-03-31 specialisto išvados matyti, kad ant pakete Nr. 443087 tirti pateiktos plastikinio paketo atraižos, tiriant pažymėtos Nr. 5, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai; <...> ant pakete Nr. 443092 tirti pateiktos plastikinio paketo atraižos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pakete Nr. 443089 tirti pateiktos dėžutės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vienos moters biologiniai pėdsakai <...> (t.1, b.l. 58-64).
Žemesnės instancijos teismas
23. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimų DNR duomenų bazėje nurodyta, kad aukščiau nurodytos išvados duomenų sulyginimą su DNR registru nustatyta, jog: objektas pakete Nr. 443087 sutapo su genotipu A. G., gim. 1977 m., objektas pakete Nr. 443089 - su K. A., gim. 1994 m. (t.1. b.l. 65).
24. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje S. B. ir A. G. kaltę grindžia iš dalies jų pačių daliniu prisipažinimu bei duotais paaiškinimais, teigdamas, kad S. B. ir A. G. kaltę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina liudytojų T. Š., M. J., M. M. parodymai. Tačiau šie apylinkės teismo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, šių liudytojų parodymai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus ir paneigia A. G. ir S. B. atžvilgiu pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Vien lakoniško teiginio, kad byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, o visos įvardintos aplinkybės parodo, kad asmenys veikdami kartu disponavo dideliu kiekiu narkotine medžiaga su tikslu ją platinti, nepakanka išvadai, kad A. G. ir S. B. veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, juolab, kai tokia išvada iš esmės pagrįsta prielaidomis, nes tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. G. ir S. B. vieningą tyčią platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų byloje nėra, o netiesioginiai ar išvestiniai įrodymai nesudaro nuoseklaus, loginio įrodomojo pagrindo, patvirtinančio kaltinime nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
25. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad dėl kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastų elektroninių svarstyklių galima daryti išvadą, kad tokios svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas narkotines medžiagas tokios svarstyklės nėra reikalingos, pažymėtina, kad teismas nevertino, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (Paketas Nr.443089), narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Taip pat nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų ir nuoplovose nuo S. B. ir A. G. rankų (t.1, b.l. 41-45), todėl šie teismo argumentai vertinami tik kaip prielaida, juolab, kad A. G. neneigė, kad šios svarstyklės priklauso jam ir jis jas naudojo pirktiems aukso dirbiniams sverti ir šie nuteistojo argumentai nėra paneigti.
26. Dėl kitų apylinkės teismo argumentų, kad ant vienos iš pakuočių, kurias atsinešė S. B., rasti A. G. biologiniai pėdsakai, kas, apylinkės teismo vertinimu, paneigia, jog A. G. nematė, nežinojo, kokiomis medžiagomis disponuoja S. B., pažymėtina, kad S. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad A. G. atidarius duris, jiedu pasisveikino paspaudę vienas kitam rankas. Kambaryje narkotikus buvo išėmęs iš kišenės, išdėliojęs juos ant stalo ir ant krėslo, po to vėl įsidėjo į kišenę. Jis norėjo suvartoti dalį narkotikų, bet nespėjo. Apie tai, kad jis turi įsigijęs narkotikų, A. G. nesakė, taip pat šių narkotikų jam nėra davęs ar pardavęs, apie narkotikus kalbos išvis nebuvo, tiesiog pasiprašė pernakvoti, todėl nežino, kaip atsirado biologiniai A. G. pėdsakai ant maišelio. Be jo žinios A. G. negalėjo paimti narkotikų. Iš A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nežino, kokiu būdu ant plastikinio paketo atraižos (paimtos 2020 m. lapkričio 5 d.) atsirado jo biologiniai pėdsakai, to paaiškinti jis negali. Jo namuose visur gali būti jo biologiniai pėdsakai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė J. L. paaiškino, jog biologiniai pėdsakai galėjo atsirasti labai įvairiais būdais – palaikius, nusičiaudėjus, nusikosėjus – yra labai įvairių biologinių pėdsakų plitimo kelių. Atsakydama į klausimą, ar pėdsakai galėjo atsirasti paketo atraižai kontaktuojant su paviršiumi, ant kurio jau buvo A. G. DNR pėdsakų, paaiškino, jog teoriškai tokia biologinių pėdsakų pernaša galima.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje A. G. ir S. B. nepagrįstai buvo kaltinami ir tuo, kad turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir laiku įsigijo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0.00184 g (0.03 proc.), – kurią laikė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baltos spalvos skiautėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 5 d. apžiūrėjus žemės plotą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp krūmų šaknų rasta balta plastikinio paketo atraiža su milteliais viduje (t.1, b.l. 13-19). Iš S. B. parodymų matyt, kad jis asmeniniam vartojimui buvo įsigijęs tik 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio bendroji masė yra 0.00138 g (0.04 proc.), ir kuriuos laikė prie savęs bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje. Daugiau jokių narkotikų nepirko ir prie savęs neturėjo, apie kratos metu folijoje po televizoriumi rastus narkotikus taip pat nieko nežino, jų nepirko. Pamatęs į kambarį įėjusius policijos pareigūnus, maišelį su jame esančiais 18 vnt. paketėlių jis išmetė pro atidarytą langą, daugiau nieko nemetė. Iš liudytoju apklausto policijos pareigūno T. Š. parodymų matyti, jog pastebėjęs, kad S. B. kažką išmetė pro langą, skubiai nusileido į apačią ir po namo langais ant plytų rado polietileno atraižą su narkotinėmis medžiagomis. Vėliau atlikus įvykio vietos apžiūrą, krūmuose buvo rasta viena baltos spalvos polietileninė skiautė su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0.00184 g (0.03 proc.). Ant šios skiautės pirštų antspaudų ar biologinių pėdsakų, priklausančių A. G. ar S. B., nerasta. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. G. parodė, kad namuose nebuvo narkotinių medžiagų. Kratos metu po televizoriumi folijos lankstinuke rasti narkotikai galėjo priklausyti jam, apie šiuos narkotikus jis paprasčiausiai buvo pamiršęs. Kam priklauso baltoje atraižoje krūmuose rasti narkotikai, jam nėra žinoma. Iš liudytojo T. Š. parodymų matyti, jog policijos pareigūnams buvo žinoma, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra padažnėjęs narkomanų susibūrimas, ir galimai vyksta prekyba narkotinėmis medžiagomis. Esant šioms aplinkybėms, tvirtinti, kad krūmuose baltos spalvos polietileninėje atraižoje rasta narkotinė medžiaga priklauso būtent A. G. ar S. B., šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad rasta balta plastikinio paketo atraiža su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0.00184 g (0.03 proc.), priklauso A. G. ar S. B., ši aplinkybė iš jiems pareikšto kaltinimo šalintina.
29. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. G. ir S. B. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvuotas bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistųjų A. G. ir S. B. parodymais ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis, deklaratyviai pritariant kaltinamajame akte išdėstytoms aplinkybėms, nepateikiant išsamesnių tokio sprendimo motyvų bei neatsakant į esminius nuteistųjų argumentus, neatitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas, byloje esančius įrodymus vertindamas selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, nepateikė motyvuotų (įtikinančių), baudžiamojoje byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize pagrįstų išvadų dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, išsamiai neišnagrinėjo ir neištyrė bylos aplinkybių, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į įrodymų visumą ir jį grindė teisme neištirtais duomenimis, nepagrįstai laikydamas juos kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais, neištyręs visų bylos įrodymų, neišanalizavęs jų tarpusavio ryšio, sąsajumo, darydamas išvadas, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, remdamasis savo paties sukurtomis versijomis ir prielaidomis, todėl tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra keistinas.
30. Pagal formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-162-303/2019, 2K-170-628/2021).
31. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neneigė savo kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis: pasak A. G., jis tik norėjo už parduoti M. M. juodos spalvos plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.) (nedidelis kiekis); gi pasak S. B., jis lapkričio 5 d. prie IKI parduotuvės, esančios šalia taksi parko, iš pažįstamo asmens A. S. už 200 Eur asmeniniam vartojimui įsigijo 18 vnt. juodos spalvos plastikinių paketėlių su viduje esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio. Tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, jas įsigijo asmeniniam vartojimui. Kad nuteistųjų veiksmuose nebuvo bendrininkavimo požymių, patvirtina ir aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai. Kadangi kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas lėmė netinkamą A. G. ir S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, šios aplinkybės yra keistinos.
32. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, konstatuoja, jog A. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijęs narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0.00007 g (0.04 proc.), 2020 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. pasikėsino šią narkotinę medžiagą išplatinti parduodamas M. M. prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau perduoti narkotinės medžiagos nespėjo, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0.00001 g (0.01 proc.), kuris buvo rastas ir paimtas kratos, atliktos 2020 m. lapkričio 5 d., metu.
33. S. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis asmeniniam vartojimui įgijęs 0.00138 g (0.04 proc.) narkotinės medžiagos – karfentanilio, narkotinę medžiagą laikė bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki kol 2020 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 11.22 val. iki 13.40 val. minėtas medžiagas surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, remiantis šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina aukščiau ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, A. G. nusikalstami veiksmai atitinka sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje sudėtį, o S. B. nusikalstami veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, ir jų kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta.
Dėl A. G. ir S. B. skirtinų bausmių
35. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Būtent todėl įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
36. A. G. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino ir nuoširdžiai galisi, todėl teisėjų kolegija tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad A. G. turėjo tikslą platinti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į A. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka (t.3, b.l. 63-70), būdamas 8 kartus teistas, naują sunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui. Dėl nuteistojo gynėjo prašymo taikyti A. G. BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltininkui BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. baudžiamojoje byloje Nr.2K-376/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kad A. G. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad pastarojo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. G. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 5 d.
37. S. B. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino ir nuoširdžiai galisi, todėl teisėjų kolegija tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir asmeniniam naudojimui įgytų narkotinių medžiagų kiekį, tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į S. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka, būdamas 17 kartų teistas, didžiąją dalimi už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naują nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant S. B. realią laisvės atėmimo bausmę, artimą maksimaliam BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies dydžiui. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, S. B. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 5 d.
Dėl VGTPT atstovavimo išlaidų atlyginimo
38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT arba Tarnyba) Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintas pažymas, kuriose nurodoma, kad iš nuteistojo A. G. valstybės naudai priteistinos 292,40 Eur dydžio, iš S. B. – 149,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, Nr. 2K-60-495/2021, 2A-1-788/2021 ir kt.). Vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. G. ir S. B. turtinę padėtį, nepriteisė iš S. B. ir A. G. jiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. G. ir S. B. apeliaciniai skundai buvo patenkinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, VGTPT prašymas netenkinamas ir už gynėjo darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31d. nuosprendį pakeisti.
A. G. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, o S. B. veiką – iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d.
S. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.