Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su S. V., suklastojimo) – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl L. V. nedarbingumo pažymėjimo suklastojimo) – 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuspręsta bausmes, paskirtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuspręsta bausmes, paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuspręsta šias paskirtas subendrintas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir J. A.-G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (17 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, nuspręsta J. A.-G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę verstis medicinos praktika 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš J. A.-G. konfiskuoti 50 eurų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. A.-G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo bei panaudojo, o būtent: būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama UAB ,,J. A. k.“ (toliau – Klinika) direktore ir licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. surašė arba pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino 8 medicinines pažymas dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (Forma Nr. 094/a):

1) 2019 m. birželio 12 d. pažymą Nr. 978 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 12 d. – 2019 m. birželio 18 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

2) 2019 m. birželio 18 d. pažymą Nr. 978-2 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 19 d. – 2019 m. birželio 25 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

3) 2019 m. birželio 25 d. pažymą Nr. 978-3 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. birželio 26 d. – 2019 m. liepos 6 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

4) 2019 m. liepos 10 d. pažymą Nr. 1225 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. liepos 10 d. – 2019 m. rugpjūčio 6 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

5) 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. 1225-2 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. rugpjūčio 29 d.), tyčia patvirtindama įrašytus į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini)., diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

6) 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą serija J Nr. 12 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 2019 m. spalio 1 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

7) 2019 m. spalio 1 d. pažymą serija L Nr. 15 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. spalio 2 d. – 2019 m. lapkričio 15 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

8) 2019 m. lapkričio 28 d. pažymą serija K Nr. 28 (neatvykimo laikotarpis (įskaitytinai) 2019 m. lapkričio 28 d. – 2020 m. sausio 13 d.), tyčia įrašydama į ją tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota liga, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir šiuos suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d. atitinkamu laiku realizavo, perduodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir žinodama, kad 2019 m. spalio 1 d. pažyma serija L Nr. 15 ir 2019 m. lapkričio 28 d. pažyma serija K Nr. 28, siekiant melagingai pateisinti probuojamo asmens S. V. neatvykimą pas probacijos pareigūną, per nieko nežinančią apie vykdomą nusikaltimą S. V. seserį D. V., bus pateiktos Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.

1.1. Be to, ji 2019 m. rugsėjo 13 d. ant Klinikos blanko surašė Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnui A. A. adresuotą raštą „Dėl informacijos pateikimo“, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V. yra gydomas Klinikoje nuo 2019 m. birželio 12 d., numatyta gydymo pabaiga 2019 m. lapkričio 15 d., šį raštą pasirašė ir jį panaudojo iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) išsiųsdama (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Šiais aprašytais J. A.-G. dokumentų klastojimo ir jų realizavimo ar panaudojimo veiksmais ji pažeidė:

‑ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015 m. gegužės 11 d. pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

‑ Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 25 d. medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. IX-2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Šiais veiksmais J. A.-G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi dėl jos padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridiniai asmenys UAB ,,J. A. k.“ ir didžiąją dalį Lietuvos gydytojų vienijanti ir jiems atstovaujanti profesinė organizacija – „Lietuvos gydytojų sąjunga“, kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šių įstaigų autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas.

2. J. A.-G. taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad pareikalavo kyšio ir jį savo naudai priėmė, o būtent: būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama UAB ,,J. A. k.“ (toliau – Klinika) direktore ir licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 25 d., apie 11:30 val., jai į mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusiai pacientei L. V., kuri nurodė jaučianti danties skausmus ir dėl to paprašė išduoti jai nedarbingumo pažymėjimą, telefoninio pokalbio metu, neturėdama teisėto pagrindo prašomą nedarbingumo pažymėjimą išduoti, už jo išdavimą pareikalavo iš pacientės 50 eurų kyšio. L. V. sutikus su gydytojos reikalavimu ir tą pačią dieną, apie 12:30 val., Klinikos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per apie daromą nusikalstamą veiką nežinančią Klinikos bendrosios praktikos slaugytoją L. J. perdavus J. A.-G. 50 eurų vertės kyšį grynais pinigais, kuriuos L. J. nedelsiant įdėjo į Klinikos administracinėje patalpoje stovinčio darbo stalo vieną iš stalčių, J. A.-G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. birželio 29 d., šiuos pinigus iš ten paėmė, tokiu būdu priimdama iš L. V. 50 eurų vertės kyšį už savo neteisėtą veikimą vykdant savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens įgaliojimus – nedarbingumo pažymėjimo L. V. nepagrįstą išdavimą 5 dienų laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d.

3. J. A.-G. taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo, o būtent: būdama UAB „J. A. k.“ direktore ir licencijuota šeimos gydytoja (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 25 d. tyrimo nenustatytu elektroniniu įrenginiu prisijungė prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) ir suformavo joje elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pacientės L. V. vardu, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. V. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. yra nedarbinga dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei laikotarpiu 12.40–12.41 val. šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė, tokiu būdu išleisdama jį į teisinę apyvartą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. A.-G. ir jos gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priimti J. A.-G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; arba 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir neskirti J. A.-G. baudžiamojo poveikio priemonės - teisės verstis medicinos praktika 3 metams 6 mėnesiams atėmimo.

5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios veikų kvalifikavimui, išnagrinėjimu, skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalyse, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl J. A.-G. kaltės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį buvimo. Dėl nurodytų priežasčių buvo esminiai pažeista J. A.-G. teisė į teisingą ir nešališką teismą. Apeliantų nuomone, dėl nurodytų pažeidimų, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui nešališkai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, skundžiamas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu bei turi būti panaikintas.

6. Apeliantų nuomone, J. A.-G. buvo nepagrįstai nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Apeliantai pažymi, kad pastaroji buvo nuteista už tai, kad į pažymas, išduotas S. V. vardu, ji neva tyčia įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tris ligas, kuriomis šis asmuo realiai nesirgo. Anot apeliantų, tokiu atveju baudžiamojoje byloje turėjo būti tiriama ir įrodyta, jog asmuo, kuriam J. A.-G. diagnozavo skirtingomis dienomis ligas, kurių kodai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jomis realiai nesirgo. Nuteistoji viso proceso metu nuosekliai parodė, kad po to, kai ji pamatė tikrąjį S. V., ji suprato, jog pas ją lankėsi ne šis, o kitas asmuo, kuris pateikė pastarojo vardu išduotą asmens dokumentą ir ją apgavo, prisistatydamas S. V. J. A.-G. dar ikiteisminio tyrimo metu apibūdino, kaip atrodė šis asmuo, tačiau byloje jis net nebuvo nustatinėjamas. Nors pabaigus ikiteisminį tyrimą nuteistosios gynėjas pateikė prašymą jį papildyti, tačiau prokuroras 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu šį prašymą atmetė, motyvuodamas, kad atlikti nurodytus papildomus tyrimo veiksmus šiuo metu nėra tikslinga.

6.1. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog 2022 m. vasario 7 d. apklausos metu S. V. parodė, kad jis ne vieną kartą buvo sulaikytas užsienyje su suklastotais dokumentais ir kad jo vieną iš turimų tikrų asmens dokumentų, kuris liko Lietuvoje, galėjo turėti kažkas iš jo draugų, kai jis buvo Danijoje. Pasak apeliantų, šios S. V. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. A.-G. nurodomos aplinkybės, jog kažkas kitas galėjo turėti suklastotą S. V. asmens dokumentą ir tokiu būdu prisistatinėti šiuo asmeniu, yra labai tikėtinos. Apeliantų nuomone, asmuo, kuris prisistatinėjo S. V., galimai ir sirgo minėtomis ligomis. Tačiau šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie galėtų paneigti faktinę aplinkybę, jog minėtas asmuo, kuris J. A.-G. prisistatinėjo S. V., buvo gydomas UAB „J. A. k.“ nuo 2019 m. birželio 12 d., o numatyta jo gydymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d., kaip tai nurodoma 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „J. A. k.“ rašte Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnui A. A. Apeliantai pažymi, kad baudžiamojoje byloje ne J. A.-G. turi įrodinėti, kad yra nekalta, o valstybinis kaltintojas ir vėliau pirmosios instancijos teismas privalo įtikinamai bei patikimai, t. y. nepalikdamas jokių pagrįstų abejonių, įrodyti ir motyvuoti, kad asmuo, J. A.-G. prisistatęs S. V., atitinkamomis dienomis nesirgo minėtomis ligomis. Apeliantų nuomone, baudžiamojoje byloje turi būti konkrečių įrodymų visuma pagrindžiamas faktas, kad prieš išrašydama konkrečią pažymą J. A.-G. nė nematė S. V. prisistačiusio asmens ar kad šio asmens sveikatos būklė buvo kitokia, nei J. A.-G. fiksavo jos išrašytose pažymose. Vien tik daromų prielaidų, jog asmuo, prisistatęs S. V., galimai nesirgo J. A.-G. diagnozuotomis jam ligomis ir nesigydė pastarosios klinikoje, nepakanka J. A.-G. kaltei dėl piktnaudžiavimo tarnyba konstatuoti.

6.2. Apeliantai taip pat nurodo, kad šioje byloje turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp J. A.-G. inkriminuotos veikos - medicininių pažymų surašymo - ir didelės žalos valstybei. Anot apeliantų, šiuo aspektu vertinant nuteistosios J. A.-G. veikas, aktualu yra tai, kad šioje byloje yra nustatyta, jog medicinines pažymas nuteistoji išrašė mokymo įstaigai, o ne Lietuvos probacijos tarnybai. Apeliantų vertinimu, ši faktinė aplinkybė aiškiai rodo, jog J. A.-G. neturėjo tikslo suklaidinti Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnus ar pateisinti S. V. nesilankymą Lietuvos probacijos tarnyboje ir net nežinojo, kad jos išrašytos pažymos bus teikiamos būtent Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Apeliantai pažymi, kad net J. A.‑G. išrašytų medicininių pažymų (forma Nr.094A) pavadinimas yra: „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“. Taigi, šios pažymos nėra skirtos vieno ar kito asmens neatvykimui į probacijos tarnybą pateisinti, o nuteistosios išrašytose pažymose net konkrečiai įvardinta ugdymo įstaiga, kuriai jos buvo skirtos.

6.3. Apeliantų nuomone, išrašydama minėtas medicinines pažymas J. A.-G. nepadarė jokios žalos nei Lietuvos gydytojų sąjungai, nei juridiniam asmeniui UAB „J. A. k.“. Anot apeliantų, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamų, objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad dėl J. A.-G. veiksmų būtų padaryta didelė žala juridiniam asmeniui UAB „J. A. k.“, Lietuvos gydytojų sąjungai ar kad dėl jos veiksmų būtų sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas, laikytina, jog šioje byloje nėra nustatytas būtinas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis - didelė žala. Todėl pirmosios instancijos teismas J. A.-G. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nesant pastarosios veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, jos veiksmus nepagrįstai kriminalizavo ir kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą tarnyba.

7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. A.-G. buvo nepagrįstai nuteista ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Apeliantai pažymi, kad dėl nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos, jog ji neva pareikalavo kyšio iš L. V., aktualus yra 2020 m. spalio 29 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodytas pats anksčiausias L. V. skambutis J. A.-G., kuris įvyko 2020 m. birželio 25 d., 11:31:56 val. Anot apeliantų, iš šio telefoninio pokalbio pradžios akivaizdu, kad tai ne pirmas J. A.-G. telefoninis pokalbis tą dieną su L. V. ir kad ne J. A.-G., o L. V. inicijavo tos dienos pokalbius savo telefoniniu skambučiu, kurio išklotinės šioje byloje tiesiog nėra. Apeliantų nuomone, šioje byloje itin aktualu nustatyti paties pirmojo L. V. ir J. A.-G. telefoninio pokalbio turinį, siekiant įsitikinti, ar pati L. V. neprašė J. A.-G. atlikti neteisėtus veiksmus - galimai už atlygį išrašyti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data.

7.1. Apeliantai pažymi, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme J. A.-G. atsisakė duoti parodymus apie šias aplinkybes, tačiau nurodė, jog teismas vadovautųsi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausiama 2021 m. rugsėjo 6 d. J. A.-G. parodė, kad pirmasis nedarbingumo pažymėjimas L. V. buvo išduotas laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d., todėl pastaroji 2020 m. birželio 21 d turėjo atvykti pas ją į kliniką, tačiau joje nepasirodė. Vėliau į klinikos telefoną skambino asmuo, prisistatęs L. V. darbdave, ir prašė jos išrašyti L. V. nedarbingumo pažymėjimą atgaline data. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nepaneigė ir pati L. V., kuri apklausiama 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje į J. A.-G. gynėjo užduotą klausimą atsakė, jog ji tikrai turėjo problemą dėl to, kad nenuėjo į darbą, tačiau ši problema buvo išspręsta. Anot apeliantų, todėl ir svarbu nustatyti paties pirmojo L. V. ir J. A.-G. telefoninio pokalbio turinį.

7.2. Būtent dėl šios aplinkybės dar ikiteisminio tyrimo metu J. A.-G. gynėjas pateikė prokurorui prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas, nuslepiant (sunaikinant) minėtą telefoninį pokalbį. Pasak apeliantų, tokiu būdu J. A.-G. buvo perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumą, kad ji pati jokio kyšio iš L. V. nereikalavo. Apeliantų nuomone, vien tik spėlionių apie nepateikto į baudžiamąją bylą ir galimai sunaikinto paties pirmojo L. V. telefoninio pokalbio su J. A.-G. turinį bei selektyviai ir tendencingai parinktų telefoninių pokalbių stenogramų nepakanka kategoriškai išvadai, kad pastaroji reikalavo kyšio iš L. V., o ne pati L. V. reikalavo iš J. A.-G. neteisėtų veiksmų atlikimo už atlygį. Apeliantai mano, kad šios abejonės, kurios galėjo būti pašalintos, bet nebuvo pašalintos tik dėl tendencingo dalies telefoninių pokalbių sunaikinimo, nepateikus jų nei gynybai susipažinti, nei teismui, vienareikšmiai turi būti aiškinamos tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens – J. A.-G. – naudai.

7.3. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nei tą dieną, kai L. V. neva davė kyšį J. A.-G., nei artimiausiomis dienomis po to, pastarosios darbo vietoje, kurioje L. J. galimai paėmė iš L. V. 50 Eur, nebuvo, t. y. ji buvo išvykusi. Apeliantai pažymi, kad pinigai, kuriuos L. J. galimai paėmė iš L. V. ir kurie šioje byloje yra įvardijami kaip kyšis J. A.-G., nebuvo rasti ir paimti. Apeliantai nurodo, kad šioje byloje vienareikšmiai ir neginčijamai nustatyta, kad L. V. laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d. buvo suformuotas kitas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta ta pati liga ir diagnozė, kaip ir 2020 m. birželio 25 d. nedarbingumo pažymėjime.

7.4. Apeliantai pažymi, kad 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu apklausta L. V. parodė, jog jai atvykus į apklausą pas ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją, pastaroji jai papasakojo, kaip viskas vyko, o po to paklausė, ar L. V. su tuo sutinka. Liudytojo apklausos protokole užfiksuotus jos parodymus L. V. įvertino, kad tai kas parašyta apklausos protokole, yra tyrėjos pamąstymai su jos sutikimu. Vėliau sekusį prokuroro klausimą, ar ji davė parodymus, L. V. atsakė, kad ji parodymus tik patvirtino. Tuo tarpu L. J., kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra piktnaudžiaujanti alkoholiu, nuolat keitė savo parodymas. Vieną kartą pastaroji paaiškino, jog būtent ji iš L. V. paėmė 50 Eur, įdėjo juos į stalčių ir nematė, kas ir kada juos iš ten paėmė. Kitą kartą ši liudytoja parodė, kad po kelių dienų, kai grįžo gydytoja J. A.-G., ji pati vėl paėmė tuos pinigus iš stalčiaus ir neva padavė juos J. A.-G. Taigi, net pati L. J. abejoja, ar ji perdavė 50 Eur banknotą J. A.-G. Be to, L. J. pati pripažino, kad nematė, jog J. A.-G. pati būtų paėmusi 50 Eur banknotą iš visiems prieinamo, nerakinamo stalčiaus.

7.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šioje byloje J. A.-G. yra kaltinama kyšio paėmimu, nors faktinės bylos aplinkybės aiškiai rodo, jog ne ji, o bendrosios praktikos slaugytoja L. J. paėmė pinigus iš klinikoje apsilankiusios L. V. bei įdėjo juos į vieną iš nerakinamų ir visiems prieinamų bei visų klinikos darbuotojų bendrai naudojamų stalčių klinikos registratūroje. Anot apeliantų, vertinant liudytojų L. V. ir L. J. parodymus, aktuali yra viena aplinkybė, jog abi šios liudytojos, t. y. ir tariamą kyšį davusi L. V., ir tariamą kyšį priėmusi L. J., nebuvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nuoširdžiai prisipažinimo dėl savo veiksmų. Apeliantų nuomone, abi šios liudytojos negali duoti objektyvių parodymų, nes yra akivaizdžiai pažeidžiamos po to, kai dar ikiteisminio tyrimo buvo apsispręsta netraukti jų baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantai pažymi, kad liudytojų L. V. ir L. J. parodymai yra neįtikinami, nepatikimi ir nepakankami J. A.-G. pripažinti kalta ir nuteisti.

7.6. Apeliantų nuomone, apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog J. A.-G. būtų paėmusi kyšį iš L. V. Anot apeliantų, kadangi šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad J. A.-G. reikalavo kyšio iš L. V. ir jį priėmė, laikytina, jog šioje byloje nėra įrodyti būtini BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Todėl pirmosios instancijos teismas J. A.-G. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nesant pastarosios veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos, jos veiksmus nepagrįstai kriminalizavo ir kvalifikavo kaip kyšininkavimą.

7.7. Apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, kad J. A.-G. buvo nepagrįstai nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliantai pažymi, kad J. A.-G. taip pat yra nuteista už tai, kad ji 2020 m. birželio 25 d. elektroniniame nedarbingumo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotame L. V. vardu, tyčia nurodė neva tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog L. V. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. yra nedarbinga dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė, tokiu būdu išleisdama jį į teisinę apyvartą. Anot apeliantų, šioje byloje yra nepaneigti duomenys apie tai, kad L. V. laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d. buvo suformuotas kitas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta ta pati liga ir diagnozė, kaip ir 2020 m. birželio 25 d. nedarbingumo pažymėjime. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šis ankstesnis nedarbingumo pažymėjimas nėra nuginčytas, jo tikrumas šioje byloje nėra kvestionuojamas. Pasak apeliantų, šioje byloje nėra duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, jog L. V. 2020 m. birželio 19–25 d. sirgo radikulopatija, nes aplinkybės apie tai, kokiomis ligomis sirgo L. V., šioje byloje apskritai nebuvo tiriamos.

7.8. Apeliantai pažymi, kad šioje byloje pati L. V. patvirtino, jog jai darbovietėje kilo problemų, nes po to, kai 2020 m. birželio 21 d. jai baigėsi J. A.-G. išrašytas ankstesnis nedarbingumo pažymėjimas, L. V. tiesiog nėjo į darbą. Apeliantų nuomone, tikėtina, kad L. V. galėjo norėti net ir už pinigus prasitęsti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data ir taip išspręsti darbovietėje kilusias problemas. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad šioje byloje esantys duomenys vienareikšmiai rodo, jog J. A.-G. atgaline data nedarbingumo pažymėjimo L. V. nepratęsė, o išrašė naują nedarbingumo pažymėjimą realia data, t. y. tą dieną, kai L. V. atvyko į UAB „J. A.“ k. Apeliantų vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog J. A.-G. suklastojo dokumentą – 2020 m. birželio 25 d. elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neva įrašydama į šį dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas J. A.-G. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nesant pastarosios veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies, sudėties požymių visumos, jos veiksmus nepagrįstai kriminalizavo ir kvalifikavo kaip dokumento klastojimą bei jo realizavimą.

8. Apeliantai mano, kad atmesdamas jų prašymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių ištyrimu, bei atsisakydamas šias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą, neužtikrino proceso šalių lygybės, dėl ko procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniškas. Apeliantų vertinimu, šioje byloje atsisakius gynybos prašymu nustatyti asmenį, kuris J. A.-G. prisistatė S. V., atsisakius tirti, kokiomis ligomis šis asmuo sirgo, atsisakius išreikalauti ir pateikti pačiai nuteistajai bei gynybai susipažinti paties pirmojo 2020 m. birželio 25 d. L. V. bei J. A.-G. telefoninio pokalbio įrašą, buvo suvaržyta nuteistosios teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10, 45 straipsniuose, 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje įrodymus vertinęs tendencingai ir išskirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui, pirmosios instancijos teismas kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantiems proceso dalyviams šioje byloje sudarė nevienodas sąlygas, nes su abiem proceso šalimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumą valstybiniam kaltintojui. Anot apeliantų, toks nurodytų BPK normų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl jo buvo pažeistos įstatymo garantuotos nuteistosios teisės. Todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

9. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 68² straipsnio 2 dalimi, nusprendė J. A.-G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę verstis medicinos praktika 3 metams 6 mėnesiams. Apeliantai nurodo, kad skirdamas J. A.-G. šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas net nesvarstė, ar ji gali taisomai veikti nuteistąją. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieš skirdamas nuteistajai minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, turėjo pareigą įvertinti jos asmeninius ir valstybės prioritetus. Anot apeliantų, teisė verstis medicinos praktika iš nuteistosios buvo atimta nevertinant to, kad UAB „J. A. k.“ pacientai tokiu atveju net 3 metams 6 mėnesiams netektų aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos medicininės pagalbos, kurią teikdavo gydytoja J. A.-G. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį, kad, kai iš gydytojo atimama teisė verstis medicinos praktika net 3 metų 6 mėnesių laikotarpiui, toks asmuo praranda profesionalumą. Apeliantų vertinimu, prarasti didelę medicininę praktiką turinčią gydytoją reikštų, kad kažkas gali likti nepagydytas. Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių apeliantai mano, kad bausmės teisingumo principas būtų visiškai patenkintas ir panaikinus skundžiamu nuosprendžiu J. A.-G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės verstis medicinos praktika atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

10. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta J. A.-G. bausmes, paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, minėtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (300 MGL dydžio) baudos bausmės pridedant dalį (pusę) švelnesnės (100 MGL dydžio) baudos bausmės, bei J. A.-G. paskirti subendrintą bausmę - 350 MGL (17 500 eurų) dydžio baudą; 2) Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su naujai pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme bei J. A.-G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudą; 3) pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria J. A.-G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - atimta teisė verstis medicinos praktika 3 metų ir 6 mėnesių terminui, ir J. A.-G. paskirti griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę verstis medicinos praktika 5 metų terminui.

11. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas J. A.-G. bausmes, paskirtas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrino apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Taigi apygardos teismas konstatavo, kad minėtos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos nuteistajai veikiant idealiąja sutaptimi. Tačiau pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje niekaip neargumentavo. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. A.‑G. kyšininkavimą ir dokumento (L. V. nedarbingumo pažymėjimo) suklastojimą, t. y. du nusikaltimus, nurodytus skirtinguose BK straipsniuose, padarė ne viena veika. Prokuroro nuomone, taip pat nekyla abejonių, kad šios abi veikos nebuvo iš esmės neatskiriamos (būtinos) viso nuteistosios nusikalstamo sumanymo sudedamosios dalys. Pastarąjį teiginį patvirtina aplinkybė, jog J. A.-G. jau vien telefoninio pokalbio su L. V. metu pareikalaudama iš pastarosios 50 eurų kyšio už savo neteisėtą neveikimą, padarė užbaigtą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Anot prokuroro, net jeigu L. V. būtų, kaip jai nuteistosios buvo siūloma, kyšio dalyką atsiėmusi bei nedarbingumo pažymėjimas nebūtų klastojamas ir realizuojamas, teismas J. A.-G. vis tiek būtų inkriminavęs kyšininkavimą.

11.1. Prokuroras pažymi, kad nuteistosios veiksmai klastojant tikrą dokumentą ir jį realizuojant bet kuriuo atveju šioje byloje kvalifikuotini kaip nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar gydytoja už tai pareikalavo kyšio bei jį priėmė, ar ji tai būtų padariusi vadovaudamasi kokiais nors kitais motyvais (pvz., iš gailesčio). Pasak prokuroro, todėl pagrįstai teigtina, kad J. A.-G. įvykdyti kyšininkavimas ir dokumento suklastojimas nagrinėjamu atveju nesudarė vientiso bei nenutrūkstamo poelgio, nuteistajai veikiant pagal bendrą sumanymą. Prokuroro nuomone, minėtos veikos vertintinos, kaip padarytos esant ne idealiajai bet realiajai nusikaltimų sutapčiai. Todėl, bendrinant už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes, bausmių apėmimas negali būti taikomas, o turi būti taikomas visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11.2. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje egzistuoja tam tikras neatitikimas. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nuteistosios veiksmai pasireiškė tuo, kad ji 2020 m. birželio 25 d. tyrimo nenustatytu elektroniniu įrenginiu prisijungė prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) ir suformavo joje elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pacientės L. V. vardu, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. V. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. yra nedarbinga dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei laikotarpiu 12:40–12:41 val. šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė, tokiu būdu išleisdama jį į teisinę apyvartą. Tačiau vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad aplinkybė, jog L. V. asmens sveikatos kortelėje padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, patvirtina, kad J. A.-G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Prokuroras pažymi, kad pastaroji aplinkybė nuteistajai pateiktame kaltinime nebuvo inkriminuota. Anot prokuroro, nors šis neatitikimas ir nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime šis trūkumas turėtų būti aptartas ir pašalintas.

12. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę - atėmė jai teisę verstis medicinos praktika 3 metų 6 mėnesių terminui. Apelianto manymu, toks nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad J. A.-G. padarė keturias nusikalstamas veikas, tiesiogiai susijusias su medicinos praktikos vykdymu. Tai nuteistoji padarė, jau būdama du kartus nuteista už analogiškas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, už ką abiem atvejais teismas nepaskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su teisės verstis medicinos praktika atėmimu. Prokuroro nuomone, kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, nuteistoji iš minėtų teistumų reikiamų išvadų nepadarė bei įvykdė dar sunkesnį su jos darbine veikla susijusį nusikaltimą. Be to, J. A.-G. viso šios bylos proceso metu savo kaltę kategoriškai neigė, kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Anot apelianto, visa tai rodo nuteistosios padidintą pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Todėl teisinga atėmimo J. A.-G. galimybės ateityje daryti su medicinos praktika susijusias naujas nusikalstamas veikas trukmė neturi būti artima minimaliai įstatyme nustatytajai bei turėtų siekti bent jau įstatymo nustatyto intervalo (nuo 3 iki 7 metų) vidurkį. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas dėl neteisingai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

13. Teismo posėdžio metu nuteistoji J. A.-G. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro – atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios ir jos gynėjo – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

14. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, jog J. A.-G. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus, juos realizavo ir panaudojo bei pareikalavo kyšio, jį savo naudai priėmė ir suklastojo tikrą dokumentą bei jį realizavo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo J. A.-G. padarytas nusikalstamas veikas, jai paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, tinkamai jas subendrino bei pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinio skundo

15. Abu apeliantai savo apeliacinį skundą daugiausia grindžia apygardos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais, kurie, jų manymu, iš esmės sukliudė pirmosios instancijos teismui nešališkai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliantų nuomone, apygardos teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl J. A.-G. kaltės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 225 straipsnio 2 dalį buvimo, todėl skundžiamas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu bei turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo neturi jokio realaus pagrindo. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingai bylą išspręsti reikšmingas aplinkybes; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483-976/2015). Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, J. A.-G. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tikrų dokumentų suklastojimo ir jų realizavimo bei panaudojimo, dėl kyšio reikalavimo, jo paėmimo savo naudai, dokumento suklastojimo bei realizavimo, grindžiama S. V., S. G., D. V., G. R., R. A., L. S., R. R., A. A., R. S., G. T., L. V., L. J., R. A., G. T. parodymais, duomenimis, užfiksuotais daiktų apžiūros protokole, apžiūrėjus 2021 m. kovo 23 d. kratos metu UAB ,,J. A. k.“ rastą kompiuterį ,,Kilobaitas“, jame esančią elektroninio pašto paskyrą "yahhoo", kompiuteryje rastus ir išspausdintus 5 medicininius dokumentus, taip pat užfiksuotus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, S. V. ir L. V. apsilankymų istorijas, S. V. ir L. V. ambulatorines asmens sveikatos istorijas, gydytojos J. A.-G. darbo stalčiuje rastų medicininių pažymų dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją šakneles, Lietuvos probacijos tarnybos pateiktą S. V. asmens bylą, kita teismiamajame posėdyje ištirta rašytine medžiaga, t. y. įrodymų visuma. Patikrinus skundžiamą apygardos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo apeliantai, neturi, o skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų (liudytojų L. V. ir L. J. parodymų) vertinimo, netinkamo teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįstos. Nenustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajai ir jos gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai J. A.-G. veiksmuose nustatė BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies požymius, o apeliantų argumentai šioje dalyje nėra pagrįsti.

17. BK 228 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, Nr. 2K-68-788/2021, Nr. 2K-127-689/2020, Nr. 2K-23-1073/2020, Nr. 2K-187-976/2019, Nr. 2K-241-303/2018, Nr. 2K-263-696/2016, Nr. 2K-P-1-2014). Piktnaudžiavimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, Nr. 2K-68-788/2021, Nr. 2K-186-689/2020, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-22-628/2019, Nr. 2K-7-84-489/2018, Nr. 2K-7-64-139/2016, Nr. 2K-249-895/2015, Nr. 2K-297/2014).

18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą, žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-788/2022, Nr. 2K-263-788/2022 ).

19. Nagrinėjamojoje byloje pagal J. A.-G. pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalį logiką, J. A.-G. piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškė piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, jai suklastojant dokumentus (kaltinime nurodytas 8 medicinines pažymas dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją ir 2019 m. rugsėjo 13 d. raštą, adresuotą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnui A. A.) ir juos realizuojant ar panaudojant.

20. Apeliantai teigia, kad šioje byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie galėtų paneigti faktinę aplinkybę, jog asmuo, kuris J. A.-G. prisistatinėjo S. V., buvo gydomas UAB „J. A. k.“ nuo 2019 m. birželio 12 d., o numatyta jo gydymo pabaiga ‑ 2019 m. lapkričio 15 d., kaip tai nurodoma 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „J. A. k.“ rašte Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūnui A. A. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus bylos įrodymus atskirai ir gretindamas juos tarpusavyje, nustatydamas tikrąsias bylos aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai pripažino, jog J. A.-G. nenustatyto asmens prašymu nuo 2019 m. birželio 12 d. rašė tikrovės neatitinkančias pažymas apie S. V. ligą, nors toks asmuo jos klinikoje nesilankė ir nesigydė ir išrašydama pažymas po 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. po to, kai 2019 m. rugsėjo 12 d. klinikoje buvo gautas paklausimas iš Probacijos tarnybos, t. y. po to, kai ji sužinojo, jog asmuo, kuriam išrašomos pažymos yra probuojamas ir probacijos tarnybai jis nurodo esąs nedarbingas, J. A.-G. neabejotinai žinojo, jog išrašo jas tikslu pateikti probacijos tarnybai.

21. Kaip matyti iš nuteistosios J. A.-G. parodymų, duotų viso proceso metu, ji neneigė, kad išdavė kaltinime paminėtas aštuonias medicinines pažymas, patvirtinančias S. V. ligą. Kaip paaiškino nuteistoji, klinikoje buvo registruotas asmuo, pasivadinęs S. V., kuris turėjo pateikti registracijai savo dokumentus (ji pati asmenų neregistruodavo), nes buvo nustatyta tokia tvarka. Jos teigimu, toks asmuo klinikoje lankėsi, jis skundėsi negalavimais, kurie visi buvo įrašyti į jo sveikatos istoriją, dėl ko jam buvo išduotos ligą patvirtinančios pažymos tikslu jas pristatyti į mokymosi įstaigą; kai jis apsilankydavo, tą pačią dieną ji išrašydavo atitinkamas pažymas. Jos teigimu, asmuo, prisistatęs S. V., iš pradžių skundėsi kojos skausmais, sakė, kad negali dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, jam buvo skirti priešuždegiminiai vaistai, fizioterapijos procedūros, bet ji nežino, ar jis tokius užsiėmimus lankė, nes jos klinikoje tokių nėra, o po kokio ketvirto ar penkto apsilankymo jai šis pacientas atrodė įtartinas, bet pažymas vis tiek rašė. Pasak nuteistosios, dėl išduotų aštuonių pažymų visada ateidavo tas pats žmogus, bet kai S. V. telefonu pas ją užsiregistravo medicininei patikrai dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir atėjo į jos kliniką, ji pamatė, kad atėjo visai kitas asmuo nei anksčiau lankydavosi asmuo, prisistatęs S. V. ir gavęs minėtas medicinines pažymas. Tokius nuteistosios parodymus patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas S. V., paliudydamas, kad jis pats J. A.‑G. klinikoje nesiregistravo, nežino, kas galėjo užregistruoti jo vardu; jam buvo paskirta probacija, probacijos metu išvyko į užsienį; į užsienį galėjo išvykti su suklastotais dokumentais, todėl kažkas galėjo pasinaudoti jo tikrais asmens dokumentais; žinojo, kad kažkas iš draugų sutvarkė pažymas probacijai apie jo ligą, bet kas konkrečiai – nežino; taip pat žino, kad kažkas seseriai paduodavo popierius ir ji perduodavo pareigūnui. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja D. V., nurodydama, kad jos brolio draugai ją susirasdavo gatvėje arba atvažiavę į namus ir pasakydavo, kad reikia broliui į probaciją nuvežti pažymą, kad jis serga, kad kiekvieną kartą ją susirasdavo ir popierius paduodavo vis kitas žmogus, jie visi buvo vyrai. Liudytojas S. G. patvirtino, kad jis užregistravo į kliniką pacientą, kuris buvo pateikęs dokumentus S. V. vardu. Taip pat šis liudytojas nurodė, kad teismo salėje esantį kaltinamąjį (S. V.) matė prieš pusmetį, kai jis tvarkėsi vairuotojo sveikatos pažymą, anksčiau jo nematė. Liudytojos G. R. ir R. A., klinikos slaugytojos, patvirtino, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su klinikos pacientų priėmimu, tačiau jos nieko nežinojo apie tokį pacientą vardu S. V. Taigi visų šių liudytojų parodymai įrodo, kad S. V. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d., realiai J. A.-G. klinikoje nesilankė.

22. Taigi, šie duomenys patvirtina nuteistosios J. A.-G. parodymus, kad jos klinikoje galėjo užsiregistruoti kitas asmuo S. V. vardu, tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, tai, kad toks asmuo realiai lankėsi ir buvo gydomas klinikoje nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie tuo pačiu patvirtina, kad tiek S. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje, tiek surašytose pažymose S. V. nurodyti duomenys yra neatitinkantys tikrovės. Iš ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos S. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (t. 2, b. l. 35–43) duomenų bei AB „J. A.-G. k.“ kratos metu rastų medicininių pažymų šaknelių ir iš S. V. asmens byloje esančių pažymų turinio (t. 2, b. l. 14-26) matyti, kad S. V. pirmas apsilankymas klinikoje buvo 2019 m. birželio 13 d., fiksuoti nusiskundimai nugaros skausmu, ribotais judesiais, kraujospūdis, nurodytas ligos kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), skirti medikamentai, išduota pažyma Nr. 978 į verslo mokyklą nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Antras apsilankymas fiksuotas 2019 m. birželio 18 d., nurodyta, kad būklė geresnė, bet dar skauda nugarą, skausmas plinta į kojas, buvo išduota pažyma Nr. 978-2 iki 2019 m. birželio 25 d., nurodytas tas pats ligos kodas – (duomenys neskelbtini). Trečio apsilankymo (2019 m. birželio 25 d.) užfiksuota, kad būklė kiek geresnė, bet dar skauda nugarą juosmens srityje, skausmas plinta į kojas, laikysena apsunkinta, nurodytas ligos kodas – (duomenys neskelbtini), šio apsilankymo metu pažyma Nr. 978-3 išduota nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 2 d., visais šiais atvejais minėtose trijose pažymose buvo nurodyta ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini). Toliau seka ketvirtas apsilankymas – 2019 m. liepos 10 d., istorijoje nurodyta, kad pacientas skundžiasi čiurnos sąnario skausmu, kad jis pasitempė koją, kad sąnarys patinęs, skausmingas, nurodyta kita ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); vėl išduota pažyma Nr. 1225-1 į mokyklą nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Penkto apsilankymo metu – 2019 m. rugpjūčio 6 d. fiksuota, kad vis dar skauda koją, nugarą, skundžiasi, kad negali sportuoti ((duomenys neskelbtini), pažyma Nr. 1225-1į mokyklą pratęsta nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. Šešto apsilankymo metu (2019 m. rugpjūčio 27 d.) užfiksuota, kad pacientas skundžiasi nugaros skausmu, kojos skausmu, blogomis gyvenimo sąlygomis, sutrikusiu dėmesiu, eisena apsunkusi, nurodytos ligų diagnozės: (duomenys neskelbtini), išduota pažyma J Nr. 12 nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Septintas apsilankymas fiksuotas 2019 m. spalio 1 d., užfiksuoti nusiskundimai nemiga, dėmesio stoka, viso kūno, ypač nugaros, kojos skausmai, nurodytos ligų diagnozės: (duomenys neskelbtini), išduota pažyma L Nr. 15 nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Po to 2019 m. lapkričio 28 d., aštunto apsilankymo metu, fiksuoti paciento nusiskundimai, kad jis negali susikaupti, turi daug rūpesčių, skauda nugarą, skausmas plinta į kojas, nurodytos ligų diagnozės: (duomenys neskelbtini), išduota pažyma serija K Nr. 28 į mokyklą nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 13 d. Iš šių duomenų matyti, kad asmens S. V., užregistruoto J. A.-G. klinikoje, nedarbingumas be pertraukų tęsėsi nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. liepos 2 d. dėl ligos diagnozės (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. dėl ligos diagnozės (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. – dėl ligų diagnozių (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. dėl ligų diagnozių (duomenys neskelbtini), bei nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 13 d. dėl ligų diagnozių (duomenys neskelbtini). Nors S. V. gydėsi apie septynis mėnesius su kelių dienų pertraukomis dėl pagrinde nugaros skausmų, čiurnos sąnario išnirimo bei depresijos, t. y. pakankamai ilgai, kaip matyti iš kiekvieno užfiksuoto asmens sveikatos istorijoje S. V. apsilankymo, šiam asmeniui nebuvo paskirtas joks atitinkamos ligos gydymas, jokie medikamentai ir pacientas nebuvo nukreiptas pas kitus specialistus. Iš minėtų pažymų matyti, kad pirmos penkios pažymos (2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma) buvo išduotos Kauno statybos ir paslaugų centrui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nors minėtos pažymos buvo išrašomos tikslu pristatyti jas į mokymo įstaigą, paciento ligos laikotarpis buvo vasarą, kuomet mokymo įstaigose joks ugdymo procesas paprastai nevyksta, todėl ir negali būti pagrindo teisinti neatvykimą, o pacientui kreiptis dėl to į gydymo įstaigą. Nuteistoji, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad S. V., prašydamas pažymos, jai paaiškino, kad tokia pažyma reikalinga statybos mokyklai, kurioje tuo metu mokėsi, nes negalėjo dalyvauti fizinio lavinimo užsiėmimuose. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-578/A1-279 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ pakeitimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo pakeista formos 094/a („Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“) paskirtis, atsisakant jos teikimo ugdymo institucijoms, todėl gydytojai formos Nr. 094/a ugdymo įstaigoms dėl mokinio ugdymo įstaigoje praleistų dienų pateisinimo pagrindimo neturi išduoti. Taip pat iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojančioje formoje Nr.094/a nėra eilutės, skirtos fizinio krūvio po ligos ribojimui nurodyti, o sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nenustatytas reikalavimas gydytojams pateikti informaciją mokykloms apie fizinio krūvio ribojimą po mokinio ligos (t. 4, b. l. 90-93). Taigi, J. A.-G. nebuvo jokios būtinybės išdavinėti pažymų dėl ligos į mokymo įstaigą, juo labiau po 2019 m. rugsėjo 1 d. ir būtent pateisinti negalėjimą dalyvauti fizinio lavinimo užsiėmimuose. Taip pat nuteistoji J. A.-G. teisme paaiškino, kad S. V. buvo išrašiusi siuntimą pas traumatologą, bet pastebėjo, kad pas šį specialistą jis nesilankė, taip pat jam buvo skyrusi priešuždegiminius vaistus nugaros skausmams malšinti, fizioterapijos procedūras, o kai jam buvo nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo periodas, išrašė jam miegą pagerinančius ir nervinius sutrikimus sumažinančius vaistus – „Caoxil“. Tačiau, priešingai nei teigia nuteistoji, S. V. sveikatos istorijoje nėra nurodytas toks gydymas, medikamentai bei nukreipimai / siuntimai pas kitus specialistus. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog gydymo paslaugos pacientui teikiamos nebuvo, o tik įrašyti išgalvoti ligos simptomai ir dėl jų išduotos pažymos.

23. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad sulyginus šiuos duomenis su kratos metu klinikos kompiuteryje rasto dokumento ,,Apsilankymų istorija. S. V.“ duomenimis (t. 1, b. l. 184–188, t. 2, b. l. 14–26), matyti, jog 2019 m. birželio 12 d. bei 2019 m. birželio 13 d. minėto asmens apsilankymas klinikos pacientų apsilankymų istorijoje, esančioje klinikos kompiuteryje, neužfiksuotas, nors šio asmens sveikatos istorijoje pažymėtas apsilankymas 2019 m. birželio 13 d., be to šio apsilankymo metu jam buvo išrašyta pažyma (Nr. 978) ankstesnės dienos data (2019 m. birželio 12 d.), kai paprastai medicininės pažymos išduodamos tą pačią dieną, kai nustatomas susirgimas arba nuo sekančios dienos, jei apsilankymas pas gydytoją buvo po darbo valandų. Toliau analizuojant kompiuteryje rastus duomenis apie S. V. užregistruotus vizitus klinikoje, matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. toks asmuo į kliniką neatvyko, priešingai nei nurodyta jo sveikatos istorijoje, kurioje yra užfiksuotas tos dienos apsilankymas klinikoje bei pažymėta, kad buvo išrašyta 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 1225-1 dėl neatvykimo į mokymosi įstaigą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. Atkreiptinas dėmesys, kad kita, 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 12, yra išrašyta galiojant prieš tai išrašytai minėtai 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymai Nr. 1225-1, kurioje nedarbingumas nurodytas iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. Be to, kaip matyti, nors sveikatos istorijoje nurodytas apsilankymas buvo 2019 m. rugpjūčio 27 d., pažyma išrašyta 2019 m. rugpjūčio 28 d. data, kada apsilankymų žurnale užfiksuotas ir jo apsilankymas klinikoje. Šioje vietoje pastebėtas ir dar vienas netikslumas – sveikatos istorijoje nurodyta, kad išrašyta pažyma galiojanti iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o pačioje 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje – iki 2019 m. spalio 1 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sveikatos istorijoje po užfiksuoto apsilankymo 2019 m. rugpjūčio 27 d., fiksuotas sekantis apsilankymas – 2019 m. spalio 1 d., kai apsilankymų žurnale nurodyta, kad šią dieną yra suplanuotas vizitas ir lieka neaišku, ar toks asmuo išvis buvo atvykęs į kliniką. Be to, kaip matyti iš apsilankymų žurnalo, prieš vizitą 2019 m. spalio 1 d., kompiuteryje buvo nurodytas dar vienas atliktas vizitas – 2019 m. rugsėjo 4 d., kas visai nebuvo nurodyta sveikatos istorijoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokių neatitikimų negalima laikyti rašymo apsirikimais ar neatidumu, nes toks netikslumas yra ne vienas bei, įvertinus kitas nustatytas bylos aplinkybes, o būtent, kad pats S. V. UAB „J. A. k.“ aukščiau nurodytomis jo sveikatos istorijoje datomis realiai nesilankė, joks gydymas nebuvo skiriamas, o tik pažymimos tam tikros ligų diagnozės bei jų simptomai, didžioji dalis pažymų dėl neatvykimo į mokymo įstaigą buvo išduotos tada, kai joks ugdymo procesas nevyko. Visos išdėstytos aplinkybės, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina, kad prieš išrašydama konkrečią pažymą J. A.-G. nematė S. V. bei realiai nevertino S. V. prisistačiusio asmens sveikatos būklės, o savo išrašytose pažymose fiksavo išgalvotas ligų diagnozes, todėl apeliantų teiginiai, kad asmuo, kuris prisistatinėjo S. V., galimai ir sirgo minėtomis ligomis, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. A.-G. negalėjo būti kažkieno suklaidinta, o priešingai - realiai pacientui nepasikreipus ir neatvykus į kliniką, neapžiūrėjus jo ir nenustačiusi jokių ligos simptomų bei nediagnozavusi jokios ligos, paprašyta nenustatyto asmens (asmenų), sąmoningai įrašė į pažymas tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. V. ligas, kuriomis S. V. realiai nesirgo, arba tokias pažymas pasirašė bei patvirtino savo gydytojos spaudu, t. y. suklastojo tikrus dokumentus bei, perduodama šias pažymas nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam S. V. vardu, juos realizavo ir panaudojo.

24. J. A.-G. be kita ko nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. ant Klinikos blanko surašė Lietuvos probacijos tarnybai adresuotą raštą „Dėl informacijos pateikimo“, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. V. yra gydomas Klinikoje nuo 2019 m. birželio 12 d., numatyta gydymo pabaiga 2019 m. lapkričio 15 d., šį raštą pasirašė ir jį panaudojo išsiųsdama jį elektroniniu paštu. Apeliantai akcentuoja, kad medicinines pažymas nuteistoji J. A.-G. išrašė mokymo įstaigai, o ne Lietuvos probacijos tarnybai, kas jų manymu, rodo, jog J. A.-G. neturėjo tikslo suklaidinti Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnus ar pateisinti S. V. nesilankymą Lietuvos probacijos tarnyboje ir net nežinojo, kad jos išrašytos pažymos bus teikiamos būtent Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais.

25. Iš bylos matyti, kad atliekant kratą AB „J. A. k.“, esančioje (duomenys neskelbtini). J. A.‑G. kabineto darbo stalo rakinamame stalčiuje buvo rasti du raštai: 2019 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkės R. S. pasirašytas raštas Nr. 1S-4647, adresuotas gydytojai J. A.-G., kuriame prašoma pranešti apie S. V. gydymąsi minėtoje įstaigoje, laikotarpį, nuo kada jis yra gydomas ir kada planuojamas išrašymas, kuriame taip pat nurodyta, kad minėtas asmuo yra Probuojamųjų registre, todėl duomenys reikalingi asmens byloje; antrasis raštas (2019 m. rugsėjo 13 d., be registracijos) – adresuotas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus specialsitui A. A., kuriame nurodyta, kad S. V. yra gydomas minėtoje įstaigoje nuo 2019 m. birželio 12 d., numatyta gydymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d. (2021 m. kovo 23 d. kratos protokolas (1 t., b. l. 184–188). Apžiūrėjus šį dokumentą, nustatyta, kad raštą pasirašė direktorė J. A.-G. (2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 14–27). Taip pat kratos AB „J. A.-G. k.“ metu, kompiuteryje ,,Kilobaitas“, elektroninio pašto paskyroje "yahhoo" buvo rastas analogiško turinio 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas, siųstas Lietuvos probacijos tarnybos specialistui A. A. (kuris, kaip nustatyta, minėtoje tarnyboje gautas 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1G-2274) (t. 1, b. l. 184–188).

26. Sutiktina su apeliantais, kad J. A.-G. išrašytų medicininių pažymų (forma Nr.094A) pavadinimas yra: „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“, t. y. šios pažymos nėra skirtos neatvykimui į Probacijos tarnybą pateisinti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, visų pirma visa aukščiau pateikta duomenų (apie S. V. apsilankymus, užfiksuotus sveikatos istorijoje, jo asmens byloje esančios medicininės pažymos, šių pažymų šaknelės, rastos pas J. A.-G. kabinete, S. V. apsilankymų istorija Klinikos kompiuteryje) analizė atskleidžia, jog prieš išrašydama konkrečią pažymą, J. A.-G., nemačiusi S. V. bei realiai nevertinusi S. V. prisistačiusio asmens sveikatos būklės, savo išrašytose pažymose fiksavo išgalvotas ligų diagnozes, o sveikatos istorijoje – išgalvotus tų ligų simptomus, t. y. ji suvokė, kad klastoja dokumentus ir tai darė nenustatyto asmens prašymu, aiškiai suvokdama, kad pažeidžia tokių pažymų išdavimo tvarką. Antra, nuteistosios J. A.-G. 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakymo Probacijos tarnybai dėl S. V. gydymosi UAB „J. A. k.“ turinys taip pat neatitinka objektyvios tikrovės, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Probacijos tarnybos paklausimas dėl S. V. gydymosi AB „J. A. k.“ buvo gautas po to, kai buvo užfiksuotas S. V. sveikatos istorijoje šeštas, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d. šio asmens apsilankymas klinikoje bei buvo išrašyta 2019 m. rugpjūčio 28 d. medicininė pažyma, kurioje nurodytas neatvykimo į mokymo įstaigą laikotarpis iki 2019 m. rugsėjo 30 d. J. A.-G., kaip šios klinikos direktorės, 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakymas Probacijos tarnybai buvo pasirašytas ir išsiųstas, o Probacijos tarnyboje gautas 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. iki S. V. sveikatos istorijoje nurodyto šešto – 2019 m. spalio 1 d. apsilankymo, kuris pacientų lankymo žurnale, esančiame klinikos kompiuteryje, buvo pažymėtas kaip suplanuotas. Tuo tarpu J. A.-G. minėtame atsakyme Probacijos tarnybai nurodė, kad S. V. gydymo pabaiga numatyta 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. kuomet siunčiant atsakymą Probacijos tarnybai ji dar negalėjo žinoti, ar S. V. 2019 m. spalio 1 d. bus pasveikęs ir ar atvyks į kliniką suplanuotu laiku. Ir tik 2019 m. spalio 1 d. pažymoje (kai nežinoma, ar S. V. išvis tą dieną lankėsi klinikoje (nes to nebuvo pažymėta apsilankymų žurnale) buvo nurodyta, kad S. V. nedarbingumas tęsiasi būtent iki 2019 m. lapkričio 15 d. ,kaip ir buvo nurodyta jos adresuotame Probacijos tarnybai laiške, kas rodo, kad J. A.-G. jau buvo susitarusi su nenustatytu asmeniu surašyti 2019 m. spalio 1 d. pažymą arba tokią pažymą surašė anksčiau vėlesne - 2019 m. spalio 1 d. - data. Be to, svarbu paminėti, kad nepaisant to, po to, kai Probacijos tarnyba minėtu 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 1S-4647 informavo J. A.-G., kaip S. V. gydančią gydytoją, apie tai, kad pastarasis yra Probuojamųjų registre ir jo duomenys reikalingi asmens byloje, ji išrašė dar dvi medicinines pažymas (2019 m. spalio 1 d. ir 2019 lapkričio 28 d.) tokios pačios formos (Nr.094A), todėl darytina išvada, kad ji suprato, kad šios pažymos bus teikiamos būtent šiai institucijai. Taigi jos veiksmuose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

27. Paprastai faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus, patvirtina aplinkybės, jog toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511/2015, Nr. 2K-35-697/2016, Nr. 2K-294-198-693/2016), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 228 straipsnį svarbu ne tik tai, ar neteisėtu veikimu buvo pažeistos atitinkamų teisės aktų nuostatos, bet ir tai, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio, kokių tikslų siekė, ar šie tikslai suderinami su tarnybine veikla. Nagrinėjamoje byloje kaltinime pagal 228 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad J. A.-G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. klastodama dokumentus ir juos realizuodama ar panaudodama, pažeidė visą eilę norminių aktų: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015 m. lapkričio 11 d. pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 25 d. medicinos praktikos įstatymo Nr. I- 1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. IX-2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. J. A.-G., būdama ne tik šeimos gydytoja, bet ir UAB „J. A. k.“ direktorė, turėdama didelę patirtį ir darbo stažą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir medicinos praktiką, todėl gerai žinanti kaip yra tvarkomi medicinos praktikos dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka, pasinaudodama savo, kaip klinikos direktorės, t. y. pagal savo funkcijas turėjusios kontroliuoti ir tikrinti klinikos darbuotojų, medikų pildomų medicinos dokumentų ir įrašų juose teisingumą, ir kaip gydytojos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medicinos praktikos licenciją suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją, padėtimi, realiai nemačiusi S. V. ir realiai nevertinusi S. V. prisistačiusio asmens sveikatos būklės, šiose medicininėse pažymose įrašiusi tikrovės neatitinkančią informaciją – apie realiai nebūtus apsilankymus pas gydytoją ir išgalvotas ligų diagnozes bei išgalvotų ligų simptomus, t. y. nuteistosios veiksmai buvo neteisėti, prieštaraujantys jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens, veiklos esmei ir turiniui,

28. J. A.-G. nuteista už tai, kad dėl jos piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dėl jos padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridiniai asmenys UAB ,,J. A. k.“ ir didžiąją dalį Lietuvos gydytojų vienijanti ir jiems atstovaujanti profesinė organizacija – „Lietuvos gydytojų sąjunga“, kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šių įstaigų autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas. Apeliantai nesutinka, kad J. A.-G., išrašydama minėtas medicinines pažymas, nepadarė jokios žalos nei Lietuvos gydytojų sąjungai, nei juridiniam asmeniui UAB „J. A. k.“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantų argumentu.

29. Būtinasis piktnaudžiavimo požymis yra didelės žalos (turtinės ir neturtinės) padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-697-2021, 2K-215-303-2021, 2K-248-648-2020, 2K-186-698-2020, 2K- 127- 689-2020, 2K-189-1073-2019, 2K-4-689-2019, 2K-285-976-2018, 2K- 104- 696- 2018, 2K-7-2-895-2017, 2K-350-697-2016, 2K-306-896-2016, 2K- 248- 895- 2015, 2K-50-648-2015, 2K-P-1-2014). Didelės neturtinės žalos požymis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui dažniausiai inkriminuojamas ir tada, kai jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kitų nusikalstamų veikų arba sudaro sąlygas kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495-2020, Nr. 2K-7-2-895-2017, Nr. 2K-92-489/2017, Nr. 2K-306-896-2016, Nr. 2K-248-895-2015, Nr. 2K-50-648/2015).

30. Atsakomybė už piktnaudžiavimą kyla tada, kai tarp asmens padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, remiantis baudžiamojo proceso metu gautais įrodymais konstatuojant, jog asmens padaryti neteisėti veiksmai buvo būtinoji nusikalstamų padarinių atsiradimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-697/2022). Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad J. A.-G., suklastojusi aštuonias medicinines pažymas ir vieną raštą, tokiais veiksmais pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo vardą, sumenkino medicinos įstaigos prestižą ir diskreditavo kliniką kaip įstaigą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. A.-G. atliktų veiksmų pobūdį, tokius nuteistosios veiksmus vertina kaip sukėlusius teisiškai reikšmingus padarinius, nes J. A.-G., suklastojusi aštuonias medicinines pažymas bei vieną raštą su tikrovės neatitinkančia informacija apie S. V. gydymąsi klinikoje, suvokdama, jog pažymos bus pristatytos kitoms įstaigoms ar organizacijoms, o dvi iš jų (2019 m. spalio 1 d. ir 2019 lapkričio 28 d.) bei 2019 m. rugsėjo 13 d. surašytas ir pasirašytas raštas – konkrečiai valstybinei institucijai – Probacijos tarnybai, kuri vykdė probuojamo asmens – S. V. priežiūrą ir tokiu būdu S. V. bus sudarytos sąlygos vengti ar netinkamai atlikti jam paskirtus teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei, išsiuntusi minėtą raštą šiai tarnybai, buvo suklaidinti nuteistojo S. V. priežiūrą vykdantys pareigūnai, kurie negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo pareigines funkcijas - nuteistojo S. V. priežiūrą ir imtis Probacijos įstatyme numatytų veiksmų probuojamajam be pateisinamos priežasties pažeidus ar nevykdant teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų. Šie nuteistosios nusikalstami veiksmai tęsėsi apie pusę metų. Taigi, nuteistosios veiksmai buvo neteisėti, prieštaraujantys jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens (BK 230 straipsnis), veiklos esmei ir turiniui, piktnaudžiaudama tarnyba ji klastojo dokumentus, juos realizavo ar panaudojo, taip padarė ir kitą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju gydytojo autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas bei medicinos įstaigos prestižas buvo sumenkinti tokiu mastu, kad klinikai kaip įstaigai buvo padaryta didelė žala. Taigi, didelės žalos požymis byloje yra įrodytas.

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies

31. Apeliantai ginčija ir J. A.-G. nuteisimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

32. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-138/2012, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-536/2013, Nr. 2K-83/2014, Nr. 2K-13-697/2015, Nr. 2K-7-128-699/2017, Nr. 2K-218-222/2017, Nr. 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą.

33. Teisėjų kolegija, pakartotinai išanalizavusi byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą dėl J. A.-G. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, o išvados grindžiamos duomenimis, kurie pripažinti nuteistosios J. A.-G. kaltę dėl kyšio reikalavimo ir paėmimo bei dokumento klastojimo patvirtinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistosios gynybines versijas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistosios padarytų šių nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistosios kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis, selektyviai priderintomis prie kaltinimo, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios J. A.-G. nusikalstamos veikos įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

34. Apeliaciniame skunde keliamas nuteistosios J. A.-G. kaltės reikalavus ir paėmus kyšį savo naudai bei suklastojus dokumentus įrodytumo klausimas. Iš nuteistosios J. A.-G. parodymų analizės matyti, kad ji, apklausiama pirmosios instancijos teisme, atsisakė duoti parodymus apie šias aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji išrašė L. V. pirmą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d., kad L. V. turėjo atvykti į kliniką 2020 m. birželio 21 d., bet neatvyko, tą pačią dieną jai į kliniką paskambino L. V. darbdave prisistačiusi moteris dėl L. V. neatvykimo į darbą ir prašė, kad ji išrašytų nedarbingumo pažymėjimą atgaline data. Kaip paaiškino J. A.-G., ji atsisakė tai daryti. Taip pat ji pažymėjo, kad buvo išdavusi L. V. nedarbingumo pažymėjimą nuo 2021-06-25 iki 2021-06-29, už šį nedarbingumo pažymėjimą ji kyšio neprašė. Taip pat ji pažymėjo, nedarbingumo pažymėjimuose, išduotuose tiek 2020 m. birželio 19 d., tiek 2020 m. birželio 25 d. nurodyta ta pati liga, todėl nedarbingumo pažymėjimo ji neklastojo (t. 4, b. l. 155–156).

35. Nuteistosios J. A.-G. poziciją, jog ji nereikalavo kyšio, jo neėmė ir neklastojo nedarbingumo pažymėjimo paneigia liudytojų L. V., L. J. parodymai, duomenys, užfiksuoti 2020 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 1, b. l. 111–115, 116–117), 2021 m. balandžio 8 d. objektų apžiūros protokoluose (t. 2, b. l. 1–6, 7–13), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (11.3E) I-5405 ir jo prieduose (t. 3, b. l. 131–133) bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

36. Liudytoja L. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dėl danties skausmo telefonu kreipėsi pas gydytoją J. A.-G., kadangi tą dieną stomatologas nedirbo, ir paprašė išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Pasak liudytojos L. V., daktarė atsakė, kad dėl danties skausmo nedarbingumas neduodamas ir, jeigu ji nori, kad išrašytų pažymėjimą, ji turi atnešti 50 Eur, paduoti seselei, todėl ji taip ir padarė - klinikoje per langelį padavė 50 Eur seselei, šiuos pinigus sumokėjo iki pietų, nes reikėjo kuo greičiau susitvarkyti dėl neatvykimo į darbovietę. Pasak šios liudytojos, po to ji dar kartą paskambino gydytojai, klausė, už ką sumokėjo tuos 50 Eur, dėl ko gydytoja jai sakė: ,,vos ne džiaukis, kad padariau tau paslaugą“. Taipogi ji nurodė, kad nebuvo tokio momento, kad seselė būtų grąžinusi pinigus. Perskaičius L. V. 2020 m. lapkričio 30 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 179–181), kuomet ji nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme, ji patvirtino jų teisingumą ir taip pat nurodė, kad tyrėja sakė jai, kad jeigu ji nemeluos, bus atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš 2021 m. birželio 1 d. akistatos tarp liudytojų L. V. ir L. J. protokolo matyti, kad L. V. patvirtino, kad būtent J. J. perdavė 50 Eur kupiūrą, kuri buvo skirta gydytojai J. A.- G. už 5 dienų nedarbingumo pažymėjimo išdavimą (t. 2, b. l. 190–193).

37. Apklausta teisme liudytoja L. J. patvirtino šiuos L. V. parodymus, nurodydama, kad pacientė (L. V.) jai davė 50 Eur, kuriuos ji turėjo perduoti daktarei J. A.-G., tam, kad ši išrašytų nedarbingumo lapelį. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad pacientė skundėsi danties skausmu, todėl ji (L. J.) susiskambino su gydytoja, nes gydytoja buvo išvykusi atostogauti. Ji su gydytoja kalbėjo telefonu ir gydytoja pasakė, kad pacientė duos 50 Eur, nes ši norėjo nedarbingumo pažymėjimo bei kad gydytoja išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu, o ji apie tai pažymėjo L. V. asmens sveikatos istorijoje. Liudytoja taipogi nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar su gydytoja susisiekė pacientei atėjus ar prieš tai. Atvykusi į kliniką moteris sakė, kad gydytojos prašymu duoda 50 Eur; gautus pinigus ji įdėjo į popierių, užrašė, kad 50 Eur, nuo ko ir įdėjo į stalčių, o daktarei grįžus, atidavė jai tą patį lapą, kurį buvo užrašiusi. Tačiau tos pačios apklausos teisme metu, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus (2021 m. balandžio 20 d. apklausa) (t. 2, b. l. 125–128), liudytoja L. J. patikslino, kad L. V. pirma davė jai pinigus, paskui liepė atiduoti, paskui vėl davė bei, kad negalinti prisiminti, ar perdavė pinigus gydytojai, ar ne; parodė, kad negalinti atsakyti, kaip vyko pinigų perdavimas gydytojai, gal pinigus padavė kitos darbuotojos, nes jos turi raktus nuo gydytojų kabinetų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. balandžio 20 d. duotų liudytojos L. J. parodymų, ji buvo nurodžiusi, kad kai į kliniką atėjo L. V., į klinikos telefoną paskambino gydytoja J. A.-G. ir pasakė, kad L. V. turi palikti banknotą ir ji banknotą turi paimti. Tuomet L. V. jai padavė 50 Eur banknotą ir ji banknotą padėjo registratūroje, po ko jai į klinikos telefoną vėl paskambino gydytoja ir pasakė, kad minėtą banknotą atiduotų atgal L. V. Ji jai grąžino tuos pinigu, o po to L. V. vėl jai davė tą banknotą. Tuo metu tarp gydytojos ir L. V. vyko intensyvus pokalbis. Perskaičius L. J. papildomos apklausos metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 133–136), ji nurodė, jog apie pinigų padavimą aplinkybių nelabai prisiminė, kad niekas nedavė pasiklausyti pokalbio telefonu. Tokį pokalbį pamena, tikriausiai atrodė, kad pacientė yra išgėrusi, bet tiksliai negali pasakyti, nes ji buvo su kauke. Atrodo, kad sakė gydytojai, kad ji išgėrusi. Taip pat šios apklausos metu liudytoja L. J. parodė, kad kai buvo kalbama apie paslaugas, tai galėjo būti tik už nedarbingumą. Taip pat ji pažymėjo, jog klinikoje yra mokamų paslaugų – mokamos stomatologo paslaugos, yra mokamų tyrimų. Pas stomatologą pacientės ji neregistravo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausius liudytoją L. J. (2021 m. birželio 17 d.) ji parodė, kad po to, kai L. V. paliko 50 Eur kupiūrą gydytojai J. A.- G., ji (L. J.) L. V. popierinio nedarbingumo pažymėjimo nedavė, nes tuo metu tokie buvo išrašomi elektroniniu būdu, taip pat parodė, kad ji, išleidusi L. V. iš klinikos, pastarosios duotus 50 Eur nedelsiant įdėjo į administracinėje patalpoje stovinčio vienintelio darbo stalo stalčių, kur paprastai palikdavo gydytojai J. A.-G. skirtus daiktus, dokumentus. Ji šalia minėtos kupiūros paliko lapelį, kuriame parašė, kad ji gauta iš L. V. Anot šios liudytojos, kada tiksliai gydytoja paėmė tą 50 Eur kupiūrą, ji nežino, neatsimena, gali būti, kad ji pati gydytojai perdavė arba pati gydytoja išsiėmė iš stalčiaus grįžusi iš atostogų. Šios apklausos metu liudytoja L. J. taip pat suabejojo, ar gerai atsimenanti, ar L. V. jos akivaizdoje telefonu šnekėjo su gydytoja.

38. Apeliantai apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl liudytojų L. V. ir L. J. parodymų patikimumo, objektyvumo bei pakankamumo pripažinti J. A.-G. kalta dėl kyšio reikalavimo, jo paėmimo savo naudai bei dokumento suklastojimo dėl šių liudytojų pažeidžiamumo, jų atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą. Netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra. Vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą teisėjų kolegija pastebi, kad L. V. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, o liudytojos L. J. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi detalėse, susijusiose su L. V. atvykimo į kliniką laiku bei pinigų atidavimu (neatidavimu, atsiėmimu) gydytojai J. A.-G. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų L. J. parodymų, teisme ši liudytoja teigė, jog gautus iš L. V. pinigus, įdėjusi į lapą atidavė daktarei, kai ši grįžo iš atostogų, tačiau tos pačios apklausos metu jau teigė negalinti prisiminti, ar perdavė pinigus gydytojai ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali atsakyti, kaip vyko pinigų perdavimas - gal pinigus padavė kitos darbuotojos, nes jos turi raktus nuo gydytojų kabinetų. Lygiai tokias pat abejones dėl pinigų peravimo gydytojai J. A.‑G. ši liudytoja išreiškė ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdama, kad tiksliai šių aplinkybių neatsimenanti. Taip pat ši liudytoja teisme nurodė, kad su gydytoja kalbėjo link vakaro, kadangi pacientė buvo apie ketvirtą ar penktą valandą, ne prieš pietus. Lyginant liudytojos L. J. parodymus su liudytojos L. V. parodymais, matyti, kad jie neprieštarauja pastarosios duotiems parodymams dalyje dėl pinigų – 50 Eur – perdavimo klinikoje, registratūroje, per langelį medicinos seselei, taip pat dalyje dėl pastarosios pokalbio su gydytoja telefonu, kuomet ji priekaištavo gydytojai, už ką turėjusi mokėti tuos 50 Eur, ir, kad gydytoja jai atsakiusi džiaugtis, kad padariusi jai paslaugą ir, kad pinigai jai nebuvo grąžinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojos L. J. nurodytos aplinkybės dėl 2020 m. birelio 25 d. įvykių atsispindi ir 2020 m. birželio 25 d. užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose su gydytoja J. A.-G., iš kurių konteksto galima spręsti, kad tai ji (L. J.), kaip klinikos darbuotoja, tą dieną, laikotarpiu nuo 11:32 val. iki 12.32 val., bendravo su gydytoja J. A.-G. (2020 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 1, b. l. 111‑115)). Kaip antai pokalbio, kuris įvyko laikotarpiu nuo 11.32 val. iki 11.41 val. (pokalbis Nr. 4044), metu gydytoja J. A.-G., paskambinusi į kliniką, klinikos darbuotojai perpasakojo buvusį savo telefoninį pokalbį su L. V., kurio metu, pasak gydytojos, L. V. pasakė gydytojai, kad jai skauda dantį ir, kad ji (J. A.- G.) pasakė L. V. atnešti 50 Eur seselei, kad ši juos padėtų į stalčių ir tada ji (J. A.-G.) išrašys „tą lapelį“, kad kai seselė paskambins jai (J. A.-G.), tada ji išrašys, nes praeitą kartą matė, kokiame „stovyje“ L. V. buvo; pokalbio (Nr. 4056), kuris įvyko maždaug po valandos po minėto pokalbio, metu paskambina klinikos darbuotoja (pagal kontekstą galima spręsti, kad tai buvo L. J., su kuria buvo bendrauta pirmiau) gydytojai J. A.-G. ir praneša, kad į kliniką atėjo L. V. ir „davė“, iš ko pagal kontekstą galima spręsti būtent pirmiau gydytojos paminėtus 50 Eur. Taip pat iš šio minėto pokalbio galima matyti, kad ši klinikos darbuotoja praneša gydytojai, kad L. V. atėjo „su kvapu“, t. y. būdama neblaivi. Na, o iš pokalbio Nr. 4135 (nuo 16.53 val. iki 16.55 val.), kurio metu gydytoja J. A.-G. paskambinusi į kliniką, klinikos darbuotojai pranešė apie prieš tai turėtą pokalbį su L. V. (pokalbis Nr. 4134, nuo 16.29 val. iki 16.30 val.), kurio metu ši priekaištavo gydytojai dėl be pagrindo paimtų iš jos 50 Eur, ir nurodė klinikos darbuotojai grąžinti tuos 50 Eur L. V., jei ši ateitų į kliniką, o ji (gydytoja) dėl to anuliuos išrašytą nedarbingumo pažymėjimą. Priešingai nei nurodyta J. A.- G. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti liudytojų L. V. ir L. J. parodymus. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai yra ne vienintelis įrodymų šaltinis, patvirtinantis J. A.-G. kaltę reikalavus kyšį, jį paėmus savo naudai bei suklastojus nedarbingumo pažymėjimą ir jį realizavus. Minėtuose liudytojų L. V. ir L. J. parodymuose nurodytos aplinkybės atitinka ir 2020 m. birželio 25 d. jų telefoninių pokalbių, su J. A.-G., nežinojusia apie atliekamus jos atžvilgiu slaptus veiksmus, turinį bei kontekstą, kuris atspindėjo realius, nekonspiruojamus jos pokalbius su L. V. ir J. J. bei kita klinikos darbuotoja (galimai G. R.). Liudytojos L. J. parodymų patikimumo nepaneigia taip pat ir tai, jog ji neprisiminė tikslių pinigų atidavimo gydytojai J. A.-G. aplinkybių bei apie gydytojos skambučio ir L. V. apsilankymo klinikoje laiką, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apie šias aplinkybes ši liudytoja pirmą kartą buvo apklausta praėjus beveik vieneriems metams po įvykio. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. A.-G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, teisiamajame posėdyje pašalino tam tikrus prieštaravimus liudytojų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei tinkamai sprendė dėl šių liudytojų parodymų patikimumo ir objektyvumo.

39. Bylos duomenimis J. A.-G. atžvilgiu buvo atliekama slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksuojamas jos turinys (t. 1, b. l. 63‑64, 111–117, 154–155). Iš minėto 2020 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotas 2020 m. birželio 25 d., 11:31.56 val., L. V. telefoninis skambutis J. A.-G. Garso įrašuose girdimų balsų, įrašų autentiškumo ir vientisumo, nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde neginčija. Anot apeliantų, iš šio telefoninio pokalbio pradžios akivaizdu, kad tai ne pirmas J. A.-G. telefoninis pokalbis tą dieną su L. V. ir kad ne J. A.-G., o L. V. inicijavo tos dienos pokalbius savo telefoniniu skambučiu. Apeliantai kelia klausimą, ar pati L. V. neprašė J. A.‑G. atlikti neteisėtus veiksmus - galimai už atlygį išrašyti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data. Iš tiesų, iš byloje esančio 2020 m. spalio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, atliekant slaptą J. A.‑G. telefoninių pokalbių pasiklausymą, buvo užfiksuoti aštuoni nuteistosios J. A.-G. pokalbiai su L. V., L. J., ir, galimai, G. R. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, susijusioms su šių įvykusių pokalbių, kurių metu buvo reikalaujama kyšio bei toks kyšis buvo paimtas ir kurie buvo užfiksuoti garso įrašais, turinio vertinimu. Užfiksuotas ankščiausias J. A.-G. ir pacientės L. V. telefoninis pokalbis (pokalbis Nr. 4043), įvykęs 2020 m. birželio 25 d., nuo 11:31:56 val. iki 11:31:56 val. (tarnybiniame pranešime nurodyta, jog laikas protokole nurodytas neteisingas ir jis patikslinamas, nurodant, jog pokalbis vyksta 2020 m. birželio 25 d., 11:27:34 iki 11:31:56 val. (t. 1, b. l. 116–117), kurio metu pacientė L. V. skambina gydytojai J. A.-G. į šios kontroliuojamą mobilaus ryšio telefono numerį. Sutiktina su apeliantais, kad iš šio pokalbio turinio matyti, kad šis J. A.-G. telefoninis pokalbis su L. V. buvo ne pirmas tą dieną. L. V. pokalbio pradžioje pasako frazes „Laba diena dar daktare“, „<...> Tai va čia kur anksčiausiai ryte skambinau <...>“. Iš J. A.-G. atsakymų matyti, kad pacientei neįvardijus savo vardo ir pavardės, gydytoja supranta, su kuo šneka ir žino apie ankstesnius pacientės negalavimus. Taip pat iš šio pokalbio turinio galima spręsti, kad ši pacientė jau buvo kreipusis į gydytoją ir prieš kelias dienas prieš minėtą pokalbį, kuomet jai buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas trims dienoms, kurio galiojimas, anot gydytojos, yra pasibaigęs.

40. Kaip yra nustatyta, ankstesnių pokalbių išklotinių byloje nėra ir valstybinis kaltintojas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka, tokių nepateikė, nurodydamas, kad nėra tokios galimybės, nes neturintys įrodomosios reikšmės pokalbiai buvo sunaikinti, jų atstatyti nėra galimybės. Nepaisant to ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, J. A.-G. padarytos nusikalstamos veikos dėl 50 Eur kyšio reikalavimo ir paėmimo būtent tą dieną, kada įvyko šis pokalbis - 2020 m. birželio 25 d., apie 11.27 val., vertinimui ir kvalifikavimui įtakos neturi, nes šis pokalbis patvirtina patį kyšio iš L. V. reikalavimo faktą ir nuteistosios veikimą tiesiogine tyčia. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį veika laikoma baigta jau pareikalavus kyšio (kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 241-693/2015, Nr. 2K-96-697/2016, Nr. 2K-288-696/2016, Nr. 2K-148-788/2017). Nors aptariamo pokalbio metu nuteistoji tiesiogiai reikalavimo sumokėti 50 Eur neįvardina konkrečiai kyšiu ir, kad pinigai būtų skirti būtent jai (J. A.-G.), tokią išvadą neabejotinai patvirtina pokalbio turinys, kontekstas, taip pat minėti liudytojų L. V., ir L. J. parodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip rodo teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio (korupcines) bylas, žodis kyšis pokalbių metu nebūna minimas, o tiesiog nurodomas reikalavimas, pasiūlymas, pažadas sumokėti vieną ar kitą pinigų sumą (už tam tikrą veikimą ar neveikimą).

41. Kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-486-693/2015). Iš minėto pokalbio turinio matyti, kad po to, kai L. V. paprašė gydytojos jai išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, sakydama „<...> Taip, o nuo šiandien reikia vėl pradėti (pastaba – nedarbingumą), aš negaliu taip“, į ką nuteistoji aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė: „Žinai, brangioji, dabar nueini pas seselę, atnešat 50 eurų, tada parašysiu trims dienoms, nes aš jau mačiau kokiam praeitą kartą buvote stovyje, man primelavot aš jums nieko nesakiau ir tada kiek dienų pratęsti nuo šiandien parašyti…<...>“o vėliau nuteistoji dar pridūrė „50 eurų atnešat, nes praeitą kartą taip paleidau, paliekat seselėms, jos man paskambins, tada parašysiu 5 dienoms biuletenį, taip negalima girtiems rodytis poliklinikoje ir vėl toliau nesąmones kalbėti, gerai? Tai tiek tada.“, o kai L. V. paprašo „Man tik nuo šiandien pradėkit tą biuletenį prašau“, J. A.-G. vėl pakartoja „Pradėsiu jeigu viską atsiskaitysite tenais. <...> Pasirašysiu, kai paliksite joms viską. <...>“. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš šio pokalbio matyti, kad ne L. V., o būtent nuteistoji J. A.-G. reikalavo iš L. V. kyšio už nedarbingumo pažymėjimo išrašymą ir įvardijo konkrečią sumą - 50 Eur. Šią išvadą patvirtina ir kitas J. A.-G. telefoninis pokalbis (Nr. 4044), įvykęs tą pačią dieną, nuo 11:32:14 val. iki 11:41:14 val., su klinikos darbuotoja, kuriai ji perpasakojo pokalbį su L. V., pasakydama: „Nu dabar dar geriau, paskambino ta V., man rėkia dabar jau dantį skauda, sakau žinai brangioji taip ir pasakiau dabar už šitas paslaugas ir praeitą kartą ir už šiandien penkioms dienoms sakau užneši seselei, kad padėtų 50 eurų į stalčių jau čia man, kad būtų.<...> Ir sakau tada aš parašysiu tą lapelį, sakau tada kai seselė paskambins tada aš parašysiu, nes aš jau mačiau praeitą kartą, kokiam stovy tu buvai, pirmąkart mėnesinės, antra kartą dantį skauda ir amžinai nuo galo.<...> Tai dabar taip, kai ji ateis sakiau reikės ir tegul pasirašo penkioms dienom <...>“.

42. Vėlesnio pokalbio (Nr. 4136), vykusio 16:56:16 val. iki 16:57:35 val., t. y. jau po elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išrašymo ir patalpinimo HIS sistemoje (12.40 – 12.41 val.), metu J. A.-G. L. V. išsakyta frazė „<...> Šeimos gydytojai nepriklauso nedarbingumo lapelį rašyti už dantis. <...>“, rodo, jog nuteistoji, dar pačioje pradžioje, kai jai paskambino L. V. ir paprašė išrašyti nedarbingumo pažymėjimą dėl danties skausmo, žinojo, kad negali tai padaryti, nes nebuvo teisėto pagrindo jai, kaip šeimos terapeutei, nustatyti pacientei nedarbingumą dėl danties skausmo, tačiau tai suvokdama, sąmoningai pareikalavo kyšio ir vėliau jį paėmė savo naudai būtent už L. V. neatvykimo į darbą neteisėtą pateisinimą, t. y. už neteisėtų veiksmų atlikimą, dėl ko L. V. turėjo sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios išsakytos frazės, „<...> mačiau kokiam praeitą kartą buvote stovyje, man primelavot <...>“, „<...> 50 eurų atnešat, nes praeitą kartą taip paleidau, paliekat seselėms, jos man paskambins, tada parašysiu 5 dienoms biuletenį, taip negalima girtiems rodytis poliklinikoje ir vėl toliau nesąmones kalbėti, gerai?“ davė L. V. suprasti, kad gydytoja reikalauja 50 Eur ir juos vėliau paėmė būtent už tai, kad, neturėdama tam teisėto pagrindo, išrašys ir vėliau išrašė nedarbingumo pažymėjimą be pagrindo, pateisindama jos neatvykimas į darbą.

43. Pažymima, kad būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyšio davėjas. Aplinkybę, kad tikslu pateisinti L. V. neatvykimą į darbą pinigai buvo perduoti klinikos darbuotojai, tam, kad jie būtų perduoti J. A.‑G., įrodo tolimesnė įvykių eiga bei J. A.-G. veiksmai, susiję su disponavimu šiais pinigais. Iš telefoninio pokalbio (Nr. 4056), įvykusio laikotarpiu nuo 12:35:30 val. iki 12:38:35 val., tarp klinikos darbuotojos ir J. A.-G. matyti, kad klinikos darbuotoja praneša J. A.-G., kad L. V. atnešė jai pinigus, pasakydama „Nu tai davė“, po ko J. A.-G. su klinikos darbuotoja aptarinėja ketinamo išduoti nedarbingumo pažymėjimo galiojimo terminą (penkios dienos), gydytojai nurodant, kad „<...> Jo, jeigu viską susitvarkė tai tegul penkioms dienoms, nes jau čia per daug įniko, <...>“ bei „<...> Nu tai ką aš sakiau pirmą kartą taip išleidau daugiau sakiau šitaip nebus, paliko, ane?“, į ką medicinos darbuotoja atsako: „Paliko, paliko“. Aplinkybę, jog J. A.-G. už nedarbingumo pažymėjimo išrašymą buvo palikti pinigai, patvirtina ir tolimesni nuteistosios ir L. V. bei nuteistosios ir klinikos medicinos darbuotojos telefoniniai pokalbiai. Iš telefoninio pokalbio (Nr. 4134), vykusio nuo 16:29:30 val. iki 16:30:20 val., matyti, kad L. V. paskambina J. A.-G. ir šiai priekaištauja, jog turėjo sumokėti pinigus už nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, sakydama „Nu tai vat tai aš buvau pas odontologą išrašė man vienu žodžiu antibiotikus ir aš nesupratau už ką, kodėl turėjau sumokėti 50 eurų, jeigu man yra blogai“. Po šio skambučio J. A.-G., skambindama į kliniką, klinikos darbuotojai pasako: „<...>Dabar jinai skambina man neužilgo kodėl aš jums turėjau mokėti pinigus, žinai sakau brangioji tu vaikštai girta ir padėjau ragelį. Dabar žadu aš jai šitaip padaryti, paskambinti, kad jinai ateitų iki šešių pasiimti tuos pinigus ir anuliuoju biuletenį“ (telefoninis pokalbis Nr. 4135). Apie tai gydytoja praneša telefonu ir L. V., pasakydama: „Šeimos gydytojai nepriklauso nedarbingumo lapelį rašyti už dantis. Tai dabar jeigu jūs nepatenkinta mano elgesiu prašau kiškitės ir žinokit man nepatinka jau. Jūs nueikit iki šešių grąžins jums pinigus aš anuliuosiu biuletenį“. Tačiau, kaip matyti iš šio pokalbio turinio, L. V. tik atsiprašo gydytojos. Ji pinigų pasiimti neatėjo ir nedarbingumo pažymėjimas nebuvo anuliuotas, kas rodo, kad L. V. neatsiėmė pinigų, o jie buvo paimti už atliktą neteisėtą paslaugą. Taip pat šią aplinkybę įrodo ir pats nuteistosios, kaip UAB „J. A. k.“ gydytojos, elektroninio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d., kuris buvo pasirašytas 2020 m. birželio 25 d., 12.40 – 12.41 val., elektroniniu J. A.-G. parašu UAB „J. A. k.“ HIS sistemoje, kuriame ji nurodė ligos kodą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 131–133), t. y. melagingą informaciją apie ligą, kuria L. V. tuo laikotarpiu nesirgo, išdavimo L. V. faktas bei įrašai: ,,2020-06-25 skauda strėnų srityje. Obj. Skausminga l/s sritis (duomenys neskelbtini)“ L. V. asmens sveikatos kortelėje, kurie taip pat neatitiko tikrovės (t. 2, b. l. 1–6), nes, kaip nustatyta, tokiais skausmais L. V. tą dieną nesiskundė.

44. Apeliantai teigia, kad nei tą dieną, kai L. V. neva davė kyšį J. A.-G., nei artimiausiomis dienomis po to, pastarosios darbo vietoje, kurioje L. J. galimai paėmė iš L. V. 50 Eur, J. A.‑G. nebuvo, t. y. ji buvo išvykusi, todėl jų manymu ne J. A.-G., o L. J. paėmė pinigus bei įdėjo juos į vieną iš nerakinamų ir visiems prieinamų bei visų klinikos darbuotojų bendrai naudojamų stalčių klinikos registratūroje. Taipogi apeliantai akcentuoja, kad pinigai, kuriuos L. J. galimai paėmė iš L. V. ir kurie šioje byloje yra įvardijami kaip kyšis J. A.-G., nebuvo rasti ir paimti. Su tuo susiję apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Nusikalstamai veikai kaip kyšininkavimui kvalifikuoti neturi reikšmės tai, tiesiogiai ar netiesiogiai, pats ar per tarpininką, savo ar kitų naudai kaltininkas gauna arba siekia gauti neteisėtą ar nepagrįstą atlygį. Tam reikšmės neturi ir tai, ar kyšis priimamas (žadamas, susitariamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimą (neveikimą), ar po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, Nr. 2K-218-222/2017). Iš tiesų byloje kyšio dalykas – 50 Eur – nebuvo rastas ir paimtas (krata UAB „J. A. k.“ buvo atlikta tik 2021 m. kovo 23 d. (t. 1, b. l. 184–188)), taip pat tiksliai nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kada nuteistoji šiuos pinigus gavo, tačiau bylos duomenis patvirtina, kad L. V. veiksmai atiduodant pinigus J. J. J. tikslu juos perduoti gydytojai J. A.-G. ir pačios J. A.-G. atlikti veiksmai elektroninei erdvėje suformuojant nedarbingumo pažymėjimą ir pasirašant elektroniniu parašu, rodo, kad L. V. nuteistosios būdu perdavė kyšį , o ši jį priėmė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. V. 50 Eur sumokėjo už šios įstaigos oficialiai teikiamas paslaugas. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad L. V. duoti 50 Eur yra pagrįstai apygardos teismo pripažinti kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis.

45. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad J. A.-G. pagrįstai išdavė L. V. 2020 m. birželio 25 d. nedarbingumo pažymėjimą. Šios bylos kontekste ta aplinkybė, kad nuteistoji 2020 m. birželio 25 d. nedarbingumo pažymėjime nurodė tą patį ligos kodą ir diagnozę – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kaip ir anksčiau išduotame 2020 m. birželio 19–25 d. nedarbingumo pažymėjime, tik patvirtina, kad buvo įrašyta melaginga informacija, nes, kaip yra nustatyta byloje, pasibaigus šio nedarbingumo laikotarpiui, 2020 m. birželio 25 d. L. V. telefonu kreipėsi pas gydytoją J. A.-G., ne dėl skausmų juosmens ir kryžmens srityje, o dėl danties skausmo, dėl ko prašė gydytojo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. J., nurodydama, kad atėjusi į kliniką L. V. skundėsi danties skausmu, o iš J. A.-G. ir L. V. 2020 m. birželio 25 d. telefoninių pokalbių ir jų stenogramų aiškiai matyti, kad L. V., paskambinusi gydytojai, skundėsi danties skausmu ir būtent dėl danties skausmo prašė išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o apie kitus negalavimus, juolab apie skausmus juosmens ar kryžmens srityje, kaip buvo nurodyta 2020 m. birželio 19 d. nedarbingumo pažymėjime, nebuvo užsiminusi.

46. Apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė, kad po to, kai J. A.-G. buvo išrašiusi L. V. pirmą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d., ir, kad pastaroji 2020 m. birželio 21 d. turėjo atvykti pas ją į kliniką, tačiau joje nepasirodė, o vėliau į klinikos telefoną skambino asmuo, prisistatęs L. V. darbdave, ir prašė jos išrašyti L. V. nedarbingumo pažymėjimą atgaline data, o L. V. patvirtino, kad ji tikrai turėjo problemą dėl to, kad nenuėjo į darbą, tačiau ši problema buvo išspręsta, t. y. kad būtent pati L. V. reikalavo iš J. A.-G. neteisėtų veiksmų atlikimo už atlygį, o ne J. A.-G. reikalavo kyšio iš L. V., nėra pagrįsta. Visų pirma tokios gynybos nurodytos aplinkybės bylos duomenimis nepatvirtintos. Iš bylos matyti, kad J. A.-G. telefonas buvo kontroliuojamas nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 63-64, 81–83) ir toks pokalbis (anot nuteistosios įvykęs pasibaigus L. V. nedarbingumo laikotarpiui - 2020 m. birželio 21 d. iki 2020 m. birželio 25 d., kuomet pati L. V. paskambino į kliniką) būtų užfiksuotas, bet to, kaip matyti iš bylos medžiagos, to padaryta nebuvo. Be to ši aplinkybė, kvalifikuojant J. A.-G. veiksmus pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, reikšmės neturi, juolab atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė nuteistoji, ji atsisakė tai daryti, nes, kaip jau minėta, iš byloje esančio pokalbio turinio matyti, kad J. A.‑G. 50 Eur pareikalavo sumokėti po to, kai L. V. paprašė išrašyti nedarbingumo pažymėjimą dėl skaudamo danties, kurio ji pagal L. V. išsakytus nusiskundimus negalėjo išduoti.

47. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. A.-G. kaltės, padarius jai nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nuteistosios veiksmai pasireiškė tuo, kad ji 2020 m. birželio 25 d. tyrimo nenustatytu elektroniniu įrenginiu prisijungė prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) ir suformavo joje elektroninį nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pacientės L. V. vardu, tyčia nurodydama jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. V. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. yra nedarbinga dėl ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bei laikotarpiu 12:40 val. – 12:41 val. šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė, tokiu būdu išleisdama jį į teisinę apyvartą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta aplinkybė, jog L. V. asmens sveikatos kortelėje padarytas tikrovės neatitinkantis įrašas, patvirtina, kad J. A.-G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistajai pateiktame kaltinime nebuvo inkriminuota, ji nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, todėl yra šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo

Dėl bausmių, paskirtų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, bendrinimo

49. Prokuroras nesutinka su J. A.-G. paskirtų bausmių pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (300 MGL dydžio bauda) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (100 MGL dydžio bauda) bendrinimu apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka), prašo šias bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (300 MGL dydžio) baudos bausmės pridedant dalį (pusę) švelnesnės (100 MGL dydžio) baudos bausmės, bei J. A.-G. paskirti subendrintą bausmę - 350 MGL (17 500 eurų) dydžio baudą, kadangi kaip padarytos esant ne idealiajai bet realiajai nusikaltimų sutapčiai. Prokuroro nuomone, šios abi veikos nebuvo iš esmės neatskiriamos (būtinos) viso nuteistosios nusikalstamo sumanymo sudedamosios dalys.

50. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, J. A.-G. veikas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį vertindamas kaip padarytas idealiosios sutapties sąlygomis ir taikydamas bausmių apėmimo bendrinimo būdą.

51. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-138-976/2015, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-238-699/2017). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2K-83-942/2018). Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą atlikti tam tikrą neteisėtą veiksmą jį gali padaryti prieš tai padarydamas kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip atskira nusikalstama veika. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-437/2006, Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009).

52. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties yra pagrįsta ir teisinga.

53. Kaip yra nustatyta, nuteistosios J. A.‑G. abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d. Pagal nustatytas aplinkybes šią dieną, nuo 11:27:34 val. iki 11:31:56 val., J. A.-G. telefoninio pokalbio su L. V. metu pareikalavo už nedarbingumo pažymėjimo išdavimą 50 Eur kyšį, kurį L. V. tą pačią dieną, apie 12.30 val., atnešė į UAB „J. A. k.“ ir perdavė Klinikos bendrosios praktikos slaugytojai J. J., po ko J. A.-G., prisijungusi prie Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos, suformavo joje elektroninį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 29 d. bei pasirašė savo parašu laikotarpiu nuo 12.40 val. iki 12.41 val. ir patalpino UAB „J. A. k.“ HIS sistemoje, t. y. šie nuteistosios veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, nuo 11.27 val. iki 12.41 val., kuriais buvo siekiama neteisėtai pateisinti L. V. neatvykimą minėtą dieną į darbą. Vis dėlto maždaug vienos valandos ir keliolikos minučių laikotarpis laikytinas pakankamai trumpu laiko tarpu sprendžiant sutapties klausimą. Nepaisant to, kad J. A.‑G. jau vien telefoninio pokalbio su L. V. metu pareikalaudama iš pastarosios 50 Eur kyšio už savo neteisėtą veikimą, jau padarė užbaigtą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. A.-G. veiksmai (kyšio reikalavimas, paėmimas savo naudai ir dokumento suklastojimas ir panaudojimas) buvo apjungti vieningo sumanymo, kilusio 2020 m. birželio 25 d., kuomet L. V. 11.27 val. paskambino jai, kaip gydytojai, ir paprašė išduoti jai nedarbingumo pažymėjimą dėl danties skausmo, metu, ir kad vieningas sumanymas šioje byloje yra lemianti aplinkybė konstatuojant nusikalstamų veikų sutapties pobūdį. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visų nusikalstamų veikų esmė buvo neteisėtai pateisinti L. V. neatvykimą minėtą dieną į darbą. Taigi, sumanymas buvo vienas, dėl kurio buvo atlikti trys veiksmai – iš pradžių pareikalauta kyšio, po to kyšis buvo paimtas, po ko buvo suklastotas nedarbingumo pažymėjimas. atskiri tokio sumanymo veiksmai įgavo skirtingų nusikalstamų veikų požymius, t. y. nuteistoji padarė dvi baigtines tyčines nusikalstamas veikas (apysunkį (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 225 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus) tuo pačiu metu įgyvendindama bendrą sumanymą – už neteisėtą atlygį, siekdama neteisėtai pateisinti neatvykimą į darbą, suklastojo tikrą dokumentą, tačiau, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, buvo vienijami vieno bendro sumanymo, nukreipti į vieningą tikslą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju veikų kaip idealiosios sutapties vertinimas yra teisingas, atitinka teismų praktikos išaiškinimus dėl sutapties požymių ir baudžiamasis įstatymas (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) bendrinant bausmes byloje pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistajai J. A.-G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnyje.

54. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, J. A.‑G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –teisės verstis medicinos praktika 3 metams 6 mėnesiams atėmimas. Šią nuosprendžio dalį skundžia tiek nuteistoji J. A.-G. ir jos gynėjas, prašydami pakeisti nuosprendį šioje dalyje ir neskirti J. A.-G. šios baudžiamojo poveikio priemonės, tiek prokuroras, prašydamas J. A.-G. paskirti griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę verstis medicinos praktika 5 metų terminui. Tokie apeliantų prašymai nepagrįsti.

55. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą.

56. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnio 2 dalyje, ir nustatydamas jos taikymo laikotarpį (mažesnį nei šiame straipsnyje numatytas vidurkis ‑ 5 metai), atsižvelgė į tai, kad J. A.-G. nusikalstamas veikas padarė jos profesinės veiklos srityje ir, kad ji padarė dvi nusikalstamas veikas idealiąja sutaptimi. Skirdamas nuteistajai bausmes – baudas už kiekvieną nusikaltimą, apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. A.-G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena – apysunkių nusikaltimų, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai, kad ji nusikalto būdama teista tris kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, teistumams neišnykus (t. 4, b. l. 164–171, 179– 182), administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. 4, b. l. 184). Teismas įvertino ir tai, kad J. A. G. nuo 1993 metų dirba gydytoja (t. 4, b. l. 172), jog ji iš esmės charakterizuojama teigiamai, yra dirbanti. Nustatydamas baudų dydžius (mažesnius nei BK 47 straipsnyje numatytų baudų vidurkiai, artimus BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytų baudų minimumams), Kauno apygardos teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent suklastotų dokumentų svarbą, reikalauto ir paimto kyšio piniginę išraišką, padarytą žalą, taip pat nuteistosios turtinę padėtį (dirbanti nuo 1993 m.), sveikatos būklę (2007 m. kovo 6 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nustatytas – pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1) bei atsižvelgė ir į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose.

57. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, jog J. A.-G. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su nuteistosios profesine veikla (UAB „J. A. k.“ direktore ir licencijuota šeimos gydytoja) ir už kurias ji nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), pagal BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalis priskiriamos nesunkių (dvi nusikalstamos veikos), apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms bei tai, kad ji šiuos nusikaltimus padarė būdama teista už analogiškų nusikaltimų piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus padarymą, už ką abiem atvejais teismas nepaskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su teisės verstis medicinos praktika atėmimu, kad ji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl nusikalto, sutinka, kad nuteistajai pagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje, padėsianti įgyvendinti tiek bausmės paskirtį, tiek užtikrinti pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nuo vienerių iki penkerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. A.-G. padarytos nusikalstamos veikos – tai ne atsitiktinis, o dėsningas sistemingo teisei priešingo veikimo rezultatas, todėl teisės verstis medicinos praktika atėmimas 3 metų 6 mėnesių terminui yra adekvati baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, nustatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir BK 41 straipsnio 1 bei 3 punktuose.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistosios asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. A.-G. ir jos gynėjo advokato Edvino Sergaičio bei Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmesti.