Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2685-981/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-18
Bylos Nr.: e2A-2685-981/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: L. T.
Atsakovas: V. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-2685-981/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11017-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės V. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. T. dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. T. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei V. B. (toliau – ir atsakovė) prašė: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės 216,37 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. gruodžio 28 d. atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus tokiu būdu: a) ieškovei paskirti atskirai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-3/16,83 kv. m, R-7/14,58 kv. m ploto; b) atsakovei paskirti naudotis atskirai patalpą, pažymėtą indeksu; R-6/5,64 kv. m ploto; c) bendrai ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1/4,20 kv. m, R-3/1,29 kv. m; R-4/3,44 kv. m, 2/10 dalis patalpos R-5/20,88 kv. m – kiekvienai po 1/2 dalį, 1-6 /16,19 kv. m – ieškovei paskiriant 1/4 dalį patalpos, atsakovei – 3/4 dalis, arba pripažinti teisę ieškovei atskirti 1-6/16,19 kv. m patalpos 1/4 dalį pagal pateiktą 2023 m. balandžio mėn. UAB „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą 2023.04/03-SPP-BSŽ bei leidžiant ieškovei įsirengti atskirą vonios kambarį, R-2/11,78 kv. m, – ieškovei paskiriant 1/4 dalį patalpos, atsakovei – 3/4 dalis; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė, atsakovė ir V. B. yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovės iniciatyva 2023 m. gruodžio 28 d. buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) kadastriniai matavimai, pagal kuriuos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 216,37 kv. m ploto gyvenamas namas su terasa. Name yra 131,31 kv. m naudingo ploto ir 85,06 kv. m rūsio. Ieškovei, atsakovei ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarius taikos sutartį, liko neišspręstas dalies gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpų naudojimosi klausimas tarp ieškovės ir atsakovės. Pažymi, kad byloje kyla ginčas dėl patalpų 1-6/16,19 kv. m, 1-3/16,83 kv. m, rūsio patalpų R-3, R-4, R-2, R-7, R-6 , dalies R-5 patalpos, o ginčo dėl 1-1 patalpos nėra.

1.2. Ieškovė pažymėjo, kad Namą testamentu šalims ir V. B. paliko motina J. B. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/20 dalys nekilnojamojo turto, atsakovei – 7/25 dalys nekilnojamojo turto. Ieškovė, atsakovė ir V. B. gyvena ginčo valdoje ir naudojasi turtu nuo vaikystės, dėl ko yra susiklosčiusi faktiška naudojimosi tvarka. Be to, ieškovės, atsakovės ir V. B. mama J. B. palikdama turtą testamentu išreiškė aiškų pageidavimą, kokiu būdu paveldėtojai turėtų naudotis Namo patalpomis, ir tai atitinka ilgametį faktinį naudojimąsi Namu. Testamente testatorė buvo nurodžiusi, kad pageidauja, jog įpėdiniai naudotųsi Namo dalimis sekančiai: V. B.: 1/3 dalis (R-1/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R-5/14,70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1-7/2,43 kv. m, 1-8/5,95 kv. m, 1-9/18,25 kv. m, 1-10/12,74 kv. m, 1-11/10,45 kv. m, 1-12/2,94 kv. m, viso 78,79 kv. m, kas sudaro 37/100 idealines dalis; V. B.: 1/3 dalis (R-l/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R-5/14,70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1/2 dalis (R-7/1,29 kv. m, R-8/3,45 kv. m, 1-1/4,44 kv. m), 3/4 dalis 1-5/16,20 kv. m, 1-2/17,42 kv. m, viso 60,18 kv. m, kas sudaro 28/100 idealines dalis; L. T.: 1/3 dalis (R-l/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R- 5/14, 70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1/2 dalis (R-7/1,29 kv. m, R-8/3,45 kv. m, 1-1/4,44 kv. m), 1/4 dalis 1-5/16,20 kv. m, 1-3/16,82 kv. m, 1-4/5,84 kv. m, 1-6/18,67 kv. m, viso 75,99 kv. m, kas sudaro 35/100 idealines dalis.

1.3. Ieškovės teigimu, atsakovės ėmė netenkinti testamentu numatytas Namo patalpų naudojimas, nes neva toks naudojimasis patalpomis pažeidžia jos privatumą, dėl ko tarp bendraturčių ėmė kilti nesutarimai dėl Namo naudojimosi tvarkos. Ieškovės siūloma nustatyti Namo naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, ja paisoma nusistovėjusios faktinės gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos bei velionės bendraturčių motinos J. B. valios, išreikštos testamentu. Ieškovė daugelį metų naudojasi patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, dalimi 1-6 patalpos, bei bendrai su atsakove naudojasi vonia R-4, tualetu R-3, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Ieškovė gali patekti į vonios ir tualeto patalpas tik per kambarį 1-6, todėl dalis šios patalpos ieškovei yra būtina. Kambarį 1-3 ieškovė yra susitvarkiusi, juo naudojasi eilę metų, todėl nesutinka, kad jis būtų paskirtas atsakovei. Be to, į šį kambarį nėra jokio praėjimo iš atsakovei paskirto kambario 1-2, o atsakovės siekis kirsti kapitalinę sieną sename name yra neteisėtas, nepagrįstas bei nepateikti jokie duomenys, leidžiantys spręsti apie apskritai galimumą atlikti tokį veiksmą. Patalpas R-4 ir R-3 būtina paskirti bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui, nes patalpose įrengti san. mazgai. Patalpos R-2 dalis ieškovei yra reikalinga patekti į patalpas R-4 ir R-3. Dalis R-5 patalpos turėtų būti paskirta ir ieškovei, ir atsakovei. Patalpa R-6 turėtų būti paskirta atsakovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu iš dalies nesutiko, prašo nustatyti likusių nepadalintų Namo patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis 1-3, R-7, R-6, 2/10 dalimis patalpos R-5, o atsakovė asmeniškai naudojasi patalpomis 1-1, 1-6, R-2, R-3, R-4, ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad atsakovė sutinka su patikslinto ieškinio dalimi, kuria yra prašoma paskirti ieškovei asmeniškai naudotis rūsio patalpa pažymėta indeksu R-7/14,58 kv. m, ploto, tačiau likusi prašoma nustatyti Namo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės teises ir interesus, todėl tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta. Ieškovės siūlomoje naudojimosi Namo pirmuoju aukštu tvarkoje būtų ženkliai nukrypta nuo atsakovės turimos idealiosios gyvenamojo namo dalies ir už tai niekaip nekompensuojama, o tokia naudojimosi tvarka teismų praktikoje laikoma neteisėta ir negali būti nustatyta. Pagal atsakovei priklausančias idealiąsias turto dalis, jai nuosavybės teise priklauso 36,767 kv. m Namo naudingo ploto, o ieškovei – 45,959 kv. m Namo naudingo ploto, tačiau paliekant patalpas pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-6 bendram ginčo šalių naudojimui, ieškovei būtų priskirta asmeniškai naudotis 41,28 kv. m, o atsakovei tik 17,45 kv. m, o šios patalpos būtų naudojamos neefektyviai, neracionaliai ir, tikėtina, tarp šalių ateityje kiltų konfliktai dėl bendro turto naudojimo, todėl tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta.

2.2. Kaip alternatyvų reikalavimą, ieškovė teismo prašo pripažinti jai teisę atskirti dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-6 pagal pateiktą statybos projektinį pasiūlymą. Su šiuo reikalavimu atsakovė taip pat nesutiko, nes tokios naudojimosi tvarkos nustatymas nepagrįstai suteiktų ieškovei pirmenybę atsakovės atžvilgiu, kadangi tokiu būdu pasidalinus Namo pirmąjį aukštą, atsakovė asmeniškai naudotųsi tik 33,79 kv. m plotu, kai jos idealiosios dalys sudaro 36,767 kv. m, t. y. 3 kv. m mažiau. Be to, ieškovei atskyrus dalį patalpos 1-6, likusi patalpos dalis būtų tokio dydžio ir išdėstymo, kad atsakovė neturėtų galimybių efektyviai ja naudotis, įsirengti savo vonios kambarį, virtuvę ar kitaip pritaikyti šį kambarį savo poreikiams. Dėl esamo vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamajame name ieškovė turi galimybę įsirengti vonios kambarį ir san. mazgą kitoje patalpos 1-5 vietoje ar patalpoje 1-4.

2.3. Atsakovė nesutiko su prašoma nustatyti likusių rūsio patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovė asmeniškai naudotųsi rūsio patalpa R-6/5,64 kv. m, kadangi ši rūsio patalpa yra po ieškovės pirmojo aukšto patalpomis. Šioje rūsio patalpoje yra ieškovės vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, kurių priežiūrą turi vykdyti pati ieškovė. Prie atsiliepimo pridėjo techninį darbo projektą, kuriame yra pažymėti minimi vandentiekio ir nuotekų tinklai. Iki šiol šia rūsio patalpa visada naudojosi išimtinai ieškovė, o atsakovei dėl patalpose esančio ieškovės vamzdyno nėra galimybės šiomis patalpomis efektyviai ir racionaliai naudotis, todėl ši patalpa negali būti priskirta naudotis atsakovei, o ji turi būti priskirta ieškovės asmeniniam naudojimui. Atsakovė nesutiko naudotis 2/10 dalimis patalpos R-5/20,88 kv. m po 1/2 dalį su ieškovei, kadangi ši dalis nurodytos patalpos atsakovei yra visiškai nefunkcionali, nes likusia patalpos dalimi naudojasi kitas bendraturtis – V. B., patalpa R-7 naudojasi ieškovė ir patalpa R-6 dėl jos funkcinių ypatumų turėtų būti priskirta naudotis ieškovei. Ieškiniu ieškovė siūlo nustatyti, kad atsakovė naudojasi dalimi praėjimo į kitiems bendraturčiams priskirtas patalpas, tačiau tokia naudojimosi tvarka yra neracionali ir negali būti nustatyta. Atsakovės vertinimu, teismas turėtų nustatyti, kad likusiomis 2/10 dalimis patalpos R-5 naudojasi ieškovė, kadangi tai geriausiai atitiks bendraturčių interesus naudotis turtu racionaliai ir formuoti kiek įmanoma atskiras naudojimosi turtu zonas. Atsakovė taip pat nesutiko lygiomis dalimis su ieškove naudotis rūsio patalpomis R-3/1,29 ir R-4/3,44. Atsakovė sutiko šiomis patalpomis naudotis su ieškove ne ilgiau nei ieškovė įsirengtų vonios ir san. mazgo patalpą jai priskirtose pirmojo gyvenamojo namo aukšto patalpose. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į esamus vandentiekio ir nuotėkų tinklus gyvenamajame name, ieškovė turi galimybes įsirengti šias patalpas pirmo aukšto patalpose 1-5 ar 1-4, tokiu būdu užtikrinant teisingą, proporcingą ir visų bendraturčių interesus atitinkantį naudojimąsi bendrąja daline nuosavybės teise valdomu gyvenamuoju namu. Kadangi atsakovė gyvenamojo namo pirmajame aukšte naudoja mažiau ploto, nei ieškovė ar antrajame namo aukšte V. B., rūsio patalpose esančios patalpos R-3 ir R-4 yra būtinos siekiant užtikrinti proporcingą, lygiavertį ir funkcionalų naudojimąsi gyvenamuoju namu. Nustačius, kad patalpomis R-3 ir R-4 naudojasi tik atsakovė, neliktų jokio poreikio nustatyti, kad rūsio patalpa pažymėta indeksu R-2 ieškovė naudotųsi 1/4 dalimi, o atsakovė 3/4 dalimis.

2.4. Įvertinant tai, kad ir ieškovei, ir V. B. rūsyje yra priskirtos asmeninės patalpos, atsakovės asmeniniam naudojimui taip pat turi būti priskirta dalis rūsio patalpų. Atsakovės manymu, geriausiai bendraturčių interesus atitiktų tokia patalpų R-3, R-4 ir R-5 naudojimosi tvarka, pagal kurią, jomis asmeniškai naudojasi atsakovė, suteikiant ieškovei galimybę šiomis patalpomis naudotis iki 2025 m. gegužės 1 d. ar, ieškovei reikalaujant, ne ilgiau, kaip iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

3. Atsakovė V. B. pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė: 1) nustatyti tokią Namo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. liepos 15 d. pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-6 ir 2023 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų bylą, kuriuos parengė matininkė N. A. S.: a) atsakovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2/17,45; 1-3/16,83; R-3/1,29; R-4/3,44; R R-2/11,78; b) ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-4/5,57; 1-5/18,88; 1-6/16,19; R-7/14,58; R-6/5,64; c) V. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7/2,43; 1-8/5,95; 1-9/17,60; 1-10/12,82; 1-11/10,45; 1-12/2,94; d) atsakovė ir ieškovė bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1‑1/4,20; e) ieškovė ir V. B. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-5/20,88 pagal 2024 m. liepos 15 d. Pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-6 brėžinį įrengiant pertvarą ir padalinant patalpą ieškovei 115/1000, o V. B. 885/1000 dalis; f) atsakovė, ieškovė ir V. B. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-1/9,78; R-8/17,67; 2) priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Nurodė, kad atsakovei, ieškovei ir V. B., bendrosios nuosavybės teise priklauso Namas. Ieškovei priklauso 7/20 dalys Namo, atsakovei – 7/25 dalys Namo, o V. B. – 37/100 dalys Namo. Namą bendraturčiai įgijo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu po testatorės J. B. mirties, kuri testamente nurodė pageidaujamą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, tačiau ši tvarka niekada nebuvo registruota viešuosiuose registruose. Pagal nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, V. B. naudojasi visu antruoju gyvenamojo namo aukštu, ieškovė išimtinai viena naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-3, 1-4 ir 1-5, tuo tarpu atsakovė išimtinai viena naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2 ir 1-6, kuriomis taip pat naudojasi ir ieškovė patekimui į Namo rūsio patalpas, taip pat ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1 (įėjimas į rūsį).

3.2. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės daugiausia konfliktų vyksta dėl patekimo į gyvenamojo namo rūsį, kadangi ieškovė, siekdama patekti į rūsio patalpą, kurioje įrengtas vonios kambarys, naudojasi atsakovės naudojamu kambariu (patalpa 1-6), dėl ko yra pažeidžiamas atsakovės privatumas. Ieškovė ir atsakovė išnaudojo visas galimybes išspręsti šį ginčą taikiai, todėl atsakovė siekdama rasti ekonomiškiausią, visų ginčo šalių interesus labiausiai atitinkantį turto naudojimo būdą, dar kartą kreipėsi į matininkę N. A. S., kuri 2024 m. liepos 15 d. parengė pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-06. Šiame projekte, atsižvelgiant į ginčo šalims priklausančias Namo nuosavybės dalis, proporcingai joms, yra padalintos gyvenamojo namo patalpos. Pagal 2024 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, esantį byloje, atsakovei nuosavybės teise ginčo objekte priklauso 60,58 kv. m bendro ploto, ieškovei 75,73 kv. m bendro ploto, o V. B. 80,06 kv. m bendro ploto. Taigi, nurodytu būdu šalims disponuojant jiems priklausančiu turtu būtų geriausiai užtikrintas šalių teisės į nuosavybę įgyvendinimas, pagal jiems priklausančias turto dalis paskirstytas turtas ir sudarytos sąlygos visiems bendraturčiams netrukdomai naudotis bendru turtu pagal paskirtį. Ši naudojimosi tvarka geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi jos įgyvendinimas paprastas, iš dalies atitinka nusistovėjusią tvarką ir bus užtikrintas visų bendraturčių privatumas bei nuosavybės apsauga.

3.3. Nurodė, kad ir ieškovė, ir atsakovė naudoja po dvi patalpas, kurios skirtos gyvenimui, t. y. atsakovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-5 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla – 1-2 ir 1-6), o ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1- 3 ir 1-6 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla – 1-3 ir 1-5), todėl ieškovės pozicija, jog ji privalanti pereiti per atsakovės realiai pagal paskirtį naudojamas patalpas, jog patektų į rūsio patalpas, neatitinka protingumo principų. Ieškovė siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kurios pagrindu būtų atitverta atsakovės naudojama patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla – 1-6), o ieškovė atitvertoje dalyje įsirengtų vonios kambarį, dėl ko ieškovei nebetektų pereiti per atsakovės naudojamas gyvenamojo namo patalpas, tačiau tokia ieškovės pozicija yra visiškai prieštaraujanti protingumo principui, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, kaip ir nurodoma aukščiau, taip pat naudojasi dvejomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra gyvenamieji kambariai, dėl ko gali įsirengti vonios kambarį savo naudojamoje dalyje, o ne sumažinti atsakovės naudojamos patalpos plotą. Nors atsakovei priklauso mažesnė gyvenamojo namo dalis nei likusiems bendraturčiams, tačiau, tai nereiškia, jog atsakovės naudojama dalis gyvenamajame name turi būti mažinama būtent gyvenamųjų patalpų dalimi, kadangi gyvenamosios patalpos yra pagrindinė atsakovės buvimo vieta.

3.4. Pažymėjo, kad atsakovė sutinka naudotis mažesne gyvenamojo namo rūsio dalimi. Atsakovė taip pat siekia savo naudojamoje patalpoje įsirengti vonios kambarį bei virtuvę, kadangi virtuve ir vonios kambariu rūsyje naudotis tampa vis nepatogiau: rūsyje yra vėsu ir drėgna, patekimas į rūsį nėra patogus, tačiau to padaryti negali būtent dėl ieškovės veiksmų. Šiai dienai ieškovė yra įsirengusi netgi virtuvę savo naudojamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, o atsakovė taip pat norėtų įsirengti virtuvę savo naudojamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-1, tačiau negali to padaryti, kadangi ieškovė pereina per šias patalpas siekdama patekti į rūsio patalpas. Gyvenamojo namo rūsio patalpos dalinamos atsižvelgiant į jų panaudojimo galimybes, t. y. atsižvelgiantį tai, jog katiline šalys privalo naudotis bendrai, į tai, kad šalys bendrai naudotųsi ir tomis patalpomis, kuriomis būtina praeiti, jog būtų galimybė patekti į kitas patalpas, taip pat atsižvelgiama ir į bendraturčių nuosavybės dalis.

3.5. Nors ieškovė teigia, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi tvarką, kadangi ji jau yra nustatyta testamentu, o kai testatoriaus valia yra išreiškiama testamente, ji privalo būti gerbiama ir vykdoma, tačiau su tokiu ieškovės argumentu nesutiktina. Testamentu testatorė niekada nenurodė, jog įpėdiniai privalo naudotis testatorės nurodyta naudojimosi tvarka, testamente nurodoma, jog testatorė pageidauja, jog įpėdiniai naudotųsi jos nurodyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog viešuosiuose registruose jokia naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota, daugiau nei akivaizdu, jog tiek notarė, tiek VĮ „Registrų centras“ laikė, jog tokia testamente pageidaujama naudojimosi tvarka nėra privaloma.

Atsiliepimas

4. Ieškovė L. T. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodė, kad dėl dalies priešieškinio reikalavimų šalys sudarė 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-216-1162/2024 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-412-1162/2025). Byloje liko neišspręstas dalies gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpų naudojimosi klausimas tarp ieškovės L. T., ir V. B., todėl atsiliepime pasisakoma tik dėl neišspręstos ginčo dalies. Atsakovės priešieškinyje siūloma naudojimosi tvarka atitinka išimtinai atsakovės interesus, visiškai nepaisant ieškovės, kaip bendraturtės, turimų nuosavybės dalių ir interesų, nepaisant šalių mamos – testatorės valios. Priešieškiniu siūloma keisti nusistovėjusią faktinę ilgametę ginčo gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Atsakovės siūloma tvarka ieškovei paskiriama naudotis didele dalimi visiškai nevertingų rūsio patalpų. Nurodė, kad šalių mama J. B., palikdama vaikams turtą, testamentu išreiškė aiškų pageidavimą, kokiu būdu paveldėtojai turėtų naudotis gyvenamojo namo patalpomis. Nors ilgus metus gyvenamojo namo patalpomis faktiškai buvo naudojamasi testamente nurodyta tvarka, tačiau atsakovės po mamos mirties ėmė netenkinti velionės motinos testamentu numatytas ginčo gyvenamojo namo patalpų naudojimas ir ji siekia naudotis jau kitokia gyvenamojo namo dalimi, bei siekia atimti iš ieškovės galimybę naudotis vonios ir tualeto patalpomis bei eilę metų ieškovės naudojamu kambariu 1-3.

Šalies argumentai

4.2. Pažymėjo, kad ginčo dėl 1-1 patalpos-koridoriaus paskyrimo bendram naudojimui tarp šalių nėra – ieškovė sutinka ir taip pat ieškiniu prašo šią patalpą paskirti ieškovės ir atsakovės bendram naudojimui. Pagrindinis ginčas tarp šalių vyksta dėl gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-6/16,19 kv. m, l-3/16,83 kv. m bei nepadalintų rūsio patalpų. Ieškovė daugelį metų naudojasi patalpa 1-3, 1-4, 1-5, dalimi 1-6 patalpos, bei bendrai su atsakove naudojasi vonia R-4, tualetu R-3, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Ieškovė gali patekti į vonios ir tualeto patalpas tik per kambarį 1-6, todėl dalis šios patalpos ieškovei yra būtina. Kambarį 1-3 ieškovė yra susitvarkiusi, juo naudojasi eilę metų, todėl nesutinka, kad jis būtų paskirtas atsakovei. Be to, į šį kambarį nėra jokio praėjimo iš atsakovei paskirto kambario 1‑2, o atsakovės siekis kirsti kapitalinę sieną sename name yra neteisėtas, nepagrįstas bei nepateikti jokie duomenys, leidžiantys spręsti, kad apskritai egzistuoja galimybė atlikti tokį veiksmą. Be nurodytų argumentų, pagal siūlomą projektą ieškovės naudojimui atitektų mažesnė ginčo nekilnojamojo turto dalis nei ieškovei buvo palikta velionės motinos J. B. (duomenys neskelbtini) testamentu, tuo tarpu, atsakovei nepagrįstai būtų paskirta naudotis didesnė turto dalis nei jai priklauso. Be to, atsakovės siūlymas ieškovei paskirti daugiau rūsio patalpų yra itin nesąžiningas, kadangi negalima prilyginti gyvenamojo namo rūsio patalpų vertės su pirmo aukšto gyvenamojo namo kambarių verte. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat sutiktų atiduoti ieškovei dalį rūsio patalpų mainais už tai gaunant pirmame aukšte esantį kambarį. Patikslintame priešieškinyje atsakovė netgi pati nurodo, kad rūsyje yra vėsu ir drėgna, patekimas į rūsį nėra patogus, tačiau ir toliau nesąžiningai prašo ieškovei paskirti naudotis didesne rūsio patalpų dalimi. Akivaizdu, kad atsakovė siekia išimtinai savo asmeninių interesų tenkinimo, ieškovei paskirdama naudotis didele dalimi visiškai nevertingų rūsio patalpų.

5. Ieškovė L. T. ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžių metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad mama žinojo savo vaikus, todėl ir nurodė testamente kaip naudotis gyvenamuoju namu po jos mirties. Vonia ir tualetas yra R-3, R-4 patalpose, ieškovė per lauką į tualetą negali vaikščioti, ypač žiemą, kai tenka anksti į darbą keltis. Į šias patalpas patenka per patalpas, žymimas 1-6, 1-1. Testamente būtent nurodyta, kad ieškovė gali naudotis ¼ dalimi patalpos 1-6. Daugiau 1-6 patalpos jai nereikia. Pažymėjo, kad į rūsį gali patekti ir per lauką, o jei ieškovė įsirengtų vonios kambarį 1‑6 patalpoje, tai į rūsį reiktų eiti tik dėl katilinės ir vamzdynų priežiūros, nereikėtų eiti kiekvieną dieną. Nurodė, kad 1-3 patalpą remontavo maždaug 2007 metais, sudėtas laminatas. Patalpoje R‑7 yra ieškovės vandentiekis ir kanalizacija į patalpą R-6 nuo patalpos R-8. Ieškovei reikalinga tik nedidelė R-6 patalpos dalis, dėl kanalizacijos ir pajungto šildymo. R-8 yra katilinė. R-1 yra įėjimas į rūsį. R-2 patalpoje daugiau be įrengtos vonios ir tualeto daugiau nieko nėra. Ieškovė 1‑5 ir 1-3 patalpomis naudojasi nuo 1987 m., kai ištekėjo. Patalpa 1-3 naudota miegui, TV žiūrėjimui. Į patalpą 1-4 patenkama per patalpą 1-5. Patalpoje 1-4 ieškovė įsirengusi virtuvę. Šalių mama iki mirties gyveno patalpoje 1-6, ketino ją palikti atsakovei, virtuvė buvo R-8 patalpoje. Patalpoje 1-6 yra įrengti vamzdynai vandentiekiui ir nuotekos šalia kamino į lango pusę. Ieškovė vis tiek galėtų įsirengti norimą vonios kambarį 1-6 patalpoje, nes kitoje pusėje praeina vamzdžiai į antrą aukštą ir ji galėtų jais pasinaudoti. Ieškovei reiktų laiko įsirengti vonios kambarį, stengtųsi įsirengti per metus, bet tikėtina reiktų dvejų metų. Atsakovė katilinėje R-8 daro valgyti. Į katilinę visi paeiliui eina į pečių įpilti granulių. R-6 patalpą kartais semia, jos niekas nenaudoja. Jei ieškovė eitų į rūsį per lauką, tai galėtų įeiti per nepažymėtą patalpą šalia R‑1 patalpos.

Atsiliepimas

6. Atsakovė V. B. ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galutinė atsakovės pozicija yra išdėstyta atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, priešieškinyje išdėstyta pozicija laikytina alternatyvia, jei teismas spręstų, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės pozicijos dėl naudojimosi tvarkos išreiškimas yra netinkamas. Atsakovė papildomai paaiškino, kad jos siūloma naudojimosi tvarka geriausiai atitinka šalių interesus, nes galėtų nematyti viena kitos ir būtų išvengta perteklinių apsikeitimų skaudinančiomis replikomis. Atsakovė ieškovei buvo gera, kol reikėjo mažus vaikus žiūrėti, o vaikams užaugus staiga tapo bloga. Atsakovė negali pailsėti po pamaininio darbo, nes nuolat kažkas vaikšto per patalpą 1-6. Ieškovė gali savo pusėje pasidaryti san. mazgus, turi virtuvę, o atsakovė valgyti turi gamintis katilinėje, tualetas ir vonia taip pat rūsyje. Atsakovė liko vieniša, irgi nebejauna, tad jai vienai senatvėje kaip tik bus sunkiau tvarkytis. Tuo tarpu ieškovė turi vaikus, kurie jai padės senatvėje. Dėl to atsakovė norėtų įsirengti virtuvę ir vonią su tualetu pirmame aukšte. Atsakovė nežinodama, kur jos dalis, negali susitvarkyti. Atsakovė faktiškai gyvena patalpoje 1-2, o patalpa 1-6 negali naudotis asmeniškai dėl to, kad visi pastoviai eina. Patalpoje R-2 laikomi ieškovės ir atsakovės konservai. Per patalpą 1-6 vaikštoma ne tik į rūsį, eina svečiai, laksto vaikai. R-6 patalpa tuščia, atsakovė ja nesinaudoja. Jei atsakovei būtų priskirta 1-6, 1-1 patalpos, tai atsakovė savo pusėje pirmame aukšte irgi gali įsirengti vonią su tualetu. Atsakovė neprieštarautų, jei R-3, R-4 patalpos būtų skirtos ieškovei, jei atsakovei būtų priskirta patalpos 1-6, 1-1. Atsakovė sutiktų, kad ieškovė metus laiko dar naudotųsi rūsyje esančiu san. mazgu, kol įsirengtu savo pusėje vonią su tualetu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei teisę atskirti 1/4 dalį patalpos 1-6/16,19 kv. m pagal uždarosios akcinės bendrovės „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą Nr. 2023.04/03-SPP-BSŽ ir įsirengti atskirą vonios kambarį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė Namo patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R‑6/5,64, 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88, 1/4 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19, o atsakovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1‑1/4,20, R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, ir 3/4 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19, suteikė teisę ieškovei vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, 1-1/4,20, 1-6/16,19, tikslu patekti į vonios ir tualeto patalpas, esančias patalpose pažymėtose indeksais R-3/1,29, R-4/3,44, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, byloje kilo ginčas dėl ieškovės, atsakovės ir V. B. naudojimosi Namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atsakovė ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys ir V. B. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dėl dalies naudojimosi Namu tvarkos bei kurią Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtino ir dalį bylos nutraukė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, V. B., kadangi visi jam reikšti reikalavimai buvo išspręsti šalių sudaryta taikos sutartimi. Pažymėjo, kad byloje liko neišspręstas ginčas dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78 kv., m, R-3/1,29 kv. m, R- 4/3,44 kv. m, 2/10 dalimi R-5/20,88 kv. m, R-6/5,64 kv. m, R-7/14,58 kv. m, R-8/17,67 kv. m, 1-1/4,20 kv. m, 1-3/16,83 kv. m, 1-6/16,19 kv. m.

9. Teismas nustatė, kad Namo bendras plotas sudaro 216,37 kv. m. Ieškovei priklauso 7/20 dalys Namo, kas sudaro 75,73 kv. m ploto, atsakovei – 7/25 dalys Namo, kas sudaro 60,58 kv. m ploto, V. B. – 37/100 dalys Namo, kas sudaro 80,06 kv. m. Šalių ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudaryta taikos sutartimi V. B. priskirta naudotis 78,04 kv. m, todėl laikytina, kad visi Namo bendraturčiai sutarė dėl to, kokia namo dalimi naudosis V. B. ir pritarė tam, jog jis naudosis Namo dalimi, kuri ne visiškai atitinka jam tenkančią Namo nuosavybės dalį. Nurodė, kad dėl šios priežasties sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos tarp likusių bendraturčių visiškas atitikimas turimoms nuosavybės dalims neįmanomas.

10. Teismas, pasisakydamas dėl nesutarimo priežasčių, pažymėjo, kad 1) atsakovei pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tenka didžiausia dalis patalpų, kuriomis ji turi naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, 2) egzistuoja skirtingas šeiminis šalių statusas, ieškovei sukūrus šeimą, o atsakovei likus vienišai, dėl ko ieškovei tenkančia gyvenamojo namo dalimi, tarp jų ir bendrai su atsakove naudojamomis patalpomis, naudojasi daugiau asmenų. Teismo vertinimu, esant tokiai faktinei situacijai labiausiai konfliktų tikimybė būtų sumažinta kuo labiau sumažinus patalpų, kuriomis naudojamasi bendrai, skaičių.

11. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad Namu turi būti naudojamasi tokia tvarka, kokia pageidavo šalių mama testamentu, kadangi naudotis nuosavybe, priklausančia bendraturčiams bendrąją dalinės nuosavybės teise, tenka gyviems likusiems įpėdiniams. Nurodė, kad bėgant metams keičiasi bendraturčių poreikiai ir ta tvarka, kuri buvo, kol bendraturčių mama buvo gyva, nebeatitinka šalių interesų, todėl keičiantis gyvenimo aplinkybėms nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, jog būtų naudojamasi turtu, kaip to norėjo mirusioji šalių mama. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad bendraturčių mamos testamente išdėstytas pageidavimas neturėtų būti prilyginamas testatoriaus valiai, kuri išreiškiama privalomais nurodymais ir kurią besąlygiškai turi vykdyti įpėdiniai, ypač jei dėl tokios tvarkos naudojimosi tvarkos kyla nuolatiniai konfliktai, ir bendraturčiai nėra pajėgūs išspręsti jų tarpusavyje.

Atsiliepimas

12. Teismas pažymėjo, kad geriausiai šalių interesus nagrinėjamu atveju atitiktų naudojimosi Namu tvarka, išdėstyta atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį. Teismas vertino, kad galutinės pozicijos dėl naudojimosi Namu tvarkos išdėstymas atsiliepime į patikslintą ieškinį, kai atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, nėra kliūtis nustatyti būtent tokią atsakovės siūlomą naudojimosi Namu tvarką. Atsakovės siūloma naudojimosi Namu tvarka sumažintų bendraturčių konfliktų tikimybę, kadangi didžiąją dalimi gyvenamojo namo patalpų būtų naudojamasi atskirai. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad patalpos, pažymėtos indeksais R-6 ir R-7, yra labiau aktualios ieškovei, nes jose yra vamzdynai, aptarnaujantys ieškovės įsirengtoje virtuvėje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, esantį vandentiekį bei nuotekas, ir ieškovei yra reikalingas praėjimas į šias patalpas 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei skiriama naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais R-2, R-3 ir R-4 (per patalpą R-2 patenkama į tualeto ir vonios patalpas R-3 ir R-4), ieškovei turi būti suteikta teisė atskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, leidžiant ieškovei ten įsirengti atskirą vonios kambarį. Teismas vertino, kad tokiu būdu kiekviena iš šalių turės joms atskirai skirtas vonios ir tualeto patalpas, o atsakovė galės nevaržomai naudotis likusia patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, dalimi, bei patalpa, pažymėta indeksu 1-1, nes ieškovei nebebus poreikio naudotis rūsyje esančiomis tualeto ir vonios patalpomis. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė turėtų vonios kambarį įsirengti toje namo dalyje, kuria ieškovė asmeniškai naudojasi, tačiau teismo vertinimu būtent patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, būtų racionaliausia įrengti ieškovės vonios ir tualeto patalpas, kadangi patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, eina vamzdynai, taip pat yra vandentiekio ir nuotekų įvadai. Be to, tokios patalpos įrengimas leis atsakovei naudotis likusia 3/4 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, asmeniškai.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog sutiktų leisti ieškovei naudotis vonios ir tualeto patalpomis, pažymėtomis indeksais R-3 ir R-4, vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kol ieškovė įsirengtų savo vonios ir tualeto patalpą, o ieškovė patvirtino, kad tokias patalpas galėtų įsirengti per vienerius metus ir tam nereikėtų panaudoti jau esančių vandentiekio ir nuotekų įvadų, įrengtų patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, nes galėtų pasinaudoti į antrą aukštą einančiais vamzdynais.

15. Teismo vertinimu, toks 1/4 dalies patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, atskyrimas tik nežymiai nukryptų nuo bendraturčių turimų nuosavybės teisės dalių, be to, net ir suteikus atsakovei naudotis asmeniškai visa patalpa, pažymėta indeksu 1-6, vis tiek nebūtų išlaikomas atitikimas bendraturčių nuosavybės dalims. Nagrinėjamu atveju ieškovei priskyrus naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R-6/5,64, 2/10 dalimis patalpos R-5/20,88, taip pat taikos šalių sutartimi ieškovei priskirtomis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1/9,78 (1/3 dalis), R-8/17,67 (1/3 dalis), 1-4/5,57, 1-5/18,88 ir suteikus teisę atsiskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, ieškovė naudotųsi 78,87 kv. m bendrojo Namo ploto, kai jai tenkanti nuosavybės dalis yra 75,73 kv. m, o atsakovei paskiriant patalpas, pažymėtas indeksais R-2, R-3, R-4, 1-1 ir taikos sutartimi jau paskirtas 1/3 dalis patalpų, pažymėtų indeksais R-1 ir R-8, bei patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, ir 3/4 dalis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, atsakovė naudotųsi 59,45 kv. m, kai atsakovei tenkanti nuosavybės dalis yra 60,58 kv. m. Nesuteikus ieškovei teisės atsiskirti 1/4 dalies patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, ieškovė naudotųsi 74,83 kv. m, o atsakovė – 63,5 kv. m. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju nebūtų išlaikomas idealus atitikimas šalių turimoms nuosavybės dalims.

16. Teismas tik nežymiai didesnę naudojamų patalpų dalį dėl teisės atskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, bei įsirengti atskirą vonios kambarį suteikia ieškovei, kadangi nustatant atsakovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, būtent ieškovei tenka didesnė rūsio patalpų dalis ir kartais semiama patalpa, pažymėta indeksu R-6. Teismo vertinimu, abi šalys tokiu atveju susiduria su lygiaverčiais nepatogumais, t. y. ieškovė yra priversta naudotis didesne nenaudinga rūsio patalpų dalimi, taip pat šią naudojamą rūsio dalį turės pasiekti naudodamasi lauku dėl katilo priežiūros žiemą ir vamzdynų remonto esant poreikiui, o atsakovei tenka mažesnė patalpos, žymimos indeksu 1-6, dalis. Tokį šalims tenkantį didesnį rūsio plotą nulėmė ir tai, kad pagal taikos sutartį V. B. naudojasi 25,84 kv. m rūsio patalpų, t. y. tik 30 proc. rūsio patalpų, kai jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 37 proc. Atitinkamai neišvengiamai šalims tenka skirstyti didesnį rūsio plotą, tačiau šalims tenka ir lygiaverčiai privalumai dėl taip nustatytos naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovė naudosis geresne rūsio patalpų dalimi, kur mažiau drėgmės, įrengta vonia ir tualetas, o ieškovė turės vonios ir tualeto patalpas pirmame aukšte. Teismo vertinimu šiuo sprendimu nustatyta naudojimosi Namu tvarka labiausiai patogi bendraturčiams, racionali ir prisidės prie geresnio nuosavybės valdymo.

17. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad priešieškinis didžiąja dalimi yra patenkintas, netenkinant tik priešieškinio reikalavimo dėl visos patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, priskyrimo atsakovei, o ieškinys didžiąja dalimi atmestas, patenkinus tik dalį reikalavimo dėl teisės įsirengti vonios patalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad būtų teisinga protinga ir sąžininga laikyti, jog patenkinta 85 proc. priešieškinio reikalavimų ir 15 proc. ieškinio reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ieškinio/priešieškinio patenkinimo proporcijas, paskirstė šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir nustatyta Namo patalpų naudojimosi tvarka ir ieškovės asmeniniam naudojimui paskirta naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-6/5,64 kv. m, 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88 kv. m, o atsakovės asmeniniam naudojimui paskirta patalpa, pažymėta indeksu 1-1/4,20 kv. m, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: tenkinti patikslintą ieškinį ir nustatyti, kad Namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/4,20 kv. m ir 2/10 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88 kv. m, ieškovė su atsakove naudojasi bendrai po 1/2 dalį, o patalpa pažymėta indeksu R-6/5,64 kv. m asmeniškai naudojasi atsakovė (arba patalpa R-6/5,64 kv. m ieškovė su atsakove naudojasi bendrai), atitinkamai perskaičiuoti priteistinas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos neteisėtai bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnį, kaip ir bendraturčių lygiateisiškumo principus, ieškovės naudojimuisi priskyrė daugiausiai rūsio patalpų, kurios yra visiškai nereikalingos, nenaudingos ir ieškovės nenaudojamos, o atsakovės naudojimuisi paskyrė patalpą 1-1/4,20 kv. m, kuri yra gyvenamosios paskirties ir dvidešimt metų buvo naudojama bendrai. Pažymi, kad ši patalpa yra tambūras/laiptinė, iš kurios per vidaus patalpas patenkama į rūsio patalpas ir žiemos sezonu metu šildomas gyvenamasis namas kieto kuru (granulėmis). Pirmosios instancijos teismas išėjo už patikslinto ieškinio ir priešieškinio ribų, nes iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ir ieškovė, ir atsakovė sutiko, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-1/4,20 kv. m abi šalys turi naudotis bendrai, kiekvienai šaliai paskiriant po 1/2 dalį. Patalpa 1-1/4,20 kv. m eilę metų naudojosi ir ieškovė, joje įrengtos lauko durys iš bendrų lėšų, joje saugesnis ir patogesnis patekimas į ieškovei didesne apimtimi tekusias nenaudingas patalpas rūsyje, tačiau teismas ją paskyrė išimtinai naudotis atsakovei nurodęs, kad ieškovė galės į rūsio patalpas patekti per nepatogesnį įėjimą, o už tai jai tenka dažnai semiama rūsio patalpa R-6/5,64 kv. m. Teismas turėjo išsaugoti ilgametę šios patalpos 1-1/4,20 kv. m naudojimosi tvarką, o ne ją priskirti išimtinai atsakovės naudojimuisi.

18.2. Ginčijama sprendimo dalis visiškai neatitinka bendraturčių proporcingumo principo, nusistovėjusios faktinės gyvenamojo naudojimosi tvarkos ir netgi paties teismo cituotų kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos teismui keliama pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

18.3. Per patalpas 1-1 bei 1-6 ieškovė visuomet ir patekdavo į jos naudojamas patalpas 1-5, 1-3, 1-4, nes tokia buvo nusistovėjusi naudojimosi namu tvarka, kuri beje ir buvo įtvirtinta testamente. Sąžiningumo ir bendraturčių interesų derinimo principų neatitinka situacija, kad atsakovė atėjus jos eilei rūpintis namo šildymu (papildyti granulėmis šildymo katilą) tą darys pagal nusistovėjusią tvarką ir saugias sąlygas nueidama per jai sprendimu paskirtą vidaus patalpą 1-1, o ieškovė atėjus jos eilei kurti katilą, privalės žiemą eiti per lauką aplink visą namą, tuomet nusikasti sniegą nuo laukinių ir itin stačių laiptų ar net jai reikės nusidaužyti ant laiptų esantį ledą, kas yra itin nesaugu ir nepatogu. Teismo sprendimu iš esmės sukuriama tokia situacija, kad ieškovė, kuri kreipėsi į teismą dėl racionalios naudojimosi tvarkos nustatymo, patenka į kur kas prastesnę padėtį, nei buvo iki kreipimosi į teismą.

18.4. Ieškovės vertinimu, iš esmės analogiška situacija ir dėl rūsio patalpos R-6 bei pateikimo į ją per 2/10 dalis R-5 patalpos, t. y. ieškovė šia patalpa niekada nesinaudojo, teismas pripažino, kad ši patalpa drėgna, dažnai būna apsemiama, tačiau ją priskyrė būtent ieškovės naudojimuisi, tuo pažeidžiant ilgametę naudojimosi tvarką bei bendraturčių interesų proporcingumą.

18.5. Teismas turėjo atsižvelgti ir į šalių mamos testatorės J. B. testamente, kuriuo ginčo šalys įgijo nuosavybės teises į turtą, nustatą naudojimosi tvarką, kurios šalys ir laikėsi tapusios Namo bendraturtėmis. Teismas šios testatorės valios bei nusistovėjusios naudojimosi tvarkos nepaisė, nurodydamas formalius argumentus, kad testatorės valia nebuvo privaloma, o testamente nurodyta naudojimosi tvarka nebuvo registruota, tačiau ieškovės įsitikinimu, testamentu išreikšta valia yra svarbi ir turėjo būti gerbtina teismo, ką patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai, ir teismų praktika. Nurodo, kad šalys dvidešimt metų testatorės valią gerbė ir jos laikėsi, turtu naudojosi taip, kaip nurodyta testamente, ir nors teismas sprendime nurodė, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, tačiau kokios konkrečios aplinkybės pasikeitė nėra suprantama. Teismo argumentai, kad atsakovė neturi šeimos, vaikų, o ieškovė turi, niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovei nereikia saugaus ir įprasto patekimo į rūsio patalpas.

Atsiliepimas

18.6. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne atsakovės byloje pareikštu priešieškiniu ir jame suformuotais reikalavimais, o atsakovės pakeistais reikalavimais, kuriuos ji pateikė išimtinai 2024 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį. Tokie teismo veiksmai pažeidė CPK 142, 143 straipsnių nuostatas, teismų išaiškinimus, kad teisės į teisminę gynybą įgyvendinamas yra susijęs su pareiga laikytis nustatytų procesinių reikalavimų. Pažymi, kad atsiliepimo į ieškinį turinyje atsakovas neturi teisės reikšti savarankiškų reikalavimų byloje, nes tam numatyta kita šios teisės įgyvendinimo forma – CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį.

18.7. Teismo vertinimas, jog dėl leidimo ieškovei savo lėšomis įsirengti naują vonios ir tualeto patalpą atskirtoje patalpoje 1-6 ieškovei tenka dar ir papildomi nepatogumai – prarasta teisė naudotis 1-1 patalpa, jos naudojimuisi priskyrimas didesnio ploto nenaudingų rūsio patalpų, turėjimas žiemą nepatogiai ir nesaugiai per lauką patekti į rūsį, yra aiškiai neteisingas, neproporcingas, neatitinka faktinės situacijos ir pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Sprendimu nepatogumai keliami išimtinai ieškovei, o tai, kad ieškovei leista naudotis 1/4 dalimi 1-6 patalpos vonios kambariui įsirengti, nėra laikytina ieškovei tenkančiu privalumu, nes ieškovė 1-6 patalpos dalimi naudojosi eilę metų kaip praėjimu, tokia naudojimosi tvarka įtvirtinta testamente, o ieškovės interesus tenkino ir bendras naudojamasis jau esamu tualetu ir vonia rūsyje. Tai, kad ieškovė alternatyviu reikalavimu sutiko geranoriškai prisiimti didelę finansinę naštą tam, kad įsirengtų atskirą vonios ir tualeto patalpą nuo atsakovės, nesudarė pagrindo teismui visiškai nepaisyti ieškovės interesų, poreikių ir pageidavimų.

Šalies argumentai

18.8. Ieškovė pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad rūsio patalpa R-6 ji nesinaudojo, ši patalpą kartais semiama, ja iš esmės nesinaudojo niekas, todėl ieškovė neturi absoliučiai jokio intereso šia patalpa naudotis, kaip ir naudotis atitinkama 2/10 dalimi patalpos R-5 tam, kad iki jos patektų. Atsakovės pozicija, kuria teismas vadovavosi, jog per rūsio patalpą R-6 eina vamzdžiai, aptarnaujantys ieškovės naudojamą virtuvę, negali būti pagrindas šios patalpos naudojimąsi priskirti išimtinai ieškovei, kadangi Namas yra bendras, kaip ir visi jame esantys vamzdynai. Atsitikus inžinerinių tinklų avarijai, kiekvienas bendraturtis bus už tai atsakingas ir turės užtikrinti patekimą prie vamzdžių avarijų likvidavimui, nepaisant nustatytos naudojimosi tvarkos.

18.9. Ieškovė prašo tenkinti jos patikslintą ieškinį ir patalpą R-6 paskirti atsakovės naudojimuisi, o 2/10 dalis patalpos R-5 palikti bendram naudojimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios patalpos yra praktiškai nenaudingos nei vienai iš šalių, ieškovė sutiktų, kad teismas, panaikinęs pirmosios instancijos sprendimą dalyje nustatytų, kad patalpa R-6 2/10 bei dalimi patalpos R-5 ieškovė su atsakove naudojasi bendrai po ½ dalį.

18.10. Atsakovės reikalavimai šioje byloje turėjo būti vertinti, kaip jos piktnaudžiavimas teise, kas sudarė atskirą pagrindą atmesti jos reikalavimus ir šį faktą vertinti sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė apskritai siūlė tokią naudojimosi tvarką, kuri visiškai neatitiko ilgamečio faktinio daiktų naudojimo, pagal kurią ieškovė neturėjo jokios galimybės gyvenamajame name naudotis esamu tualetu ir vonia, o atsakovė netgi pretendavo į daugiau nei du dešimtmečius ieškovės naudotą ir jos lėšomis suremontuotą patalpą 1-3, tuo tiesiog veikdama itin piktybiškai.

18.11. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, netinkamai nustatė patenkintų/atmestų šalių reikalavimų santykį. Nors pirmosios instancijos teismas faktiškai tenkino didžiąją ieškinio reikalavimų dalį, tačiau sprendimu bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokiu būdu, kad ieškovei, laimėjusiai bylą, ne tik nebus atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, bet ji taip pat turės atsakovei sumokėti jos išlaidų dalį. Sprendime padaryta išvada, kad teismas patenkinta 85 proc. priešieškinio reikalavimų ir 15 proc. ieškinio reikalavimų, yra visiškai neteisinga ir nemotyvuota. Faktiškai sprendimu buvo patenkinta didžioji dalis (apie 80 proc.) ieškinio reikalavimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad buvo patenkinti net 85 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų.

Atsiliepimas

19. Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dalyse, dėl kurių ieškovė pateikė apeliacinį skundą, tinkamai pritaikė CK 4.75 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis nusistovėjusia teismų praktiką priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį dėl 1-1 patalpos nustatė ir konstatavo, kad ieškovei L. T. nėra reikalinga gyvenamojo namo patalpa pažymėta indeksu 1-1, kadangi ieškovė išreiškė norą įsirengti vonios ir tualeto patalpas pirmajame gyvenamojo namo aukšte ir ji turės galimybę patekti į rūsio patalpas per išorinį įėjimą į rūsį. Tokias aplinkybes savo apeliaciniame skunde nurodė ir ieškovė – ji turi galimybę patekti į rūsio patalpas per kitą, jos supratimu, mažiau patogų, įėjimą į rūsį, tačiau skunde nurodytos aplinkybės, kad antrasis įėjimas į rūsį (per lauką) yra nesaugus ir nepatogus, yra visiškai nepagrįstos. Išorinis įėjimas į rūsio patalpas yra tinkamos būklės ir nepažeidžia ieškovės interesų labiau nei to reikia siekiant užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą.

19.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė savo galutinėje procesinėje pozicijoje pritarė, jog patalpa 1-1 turi būti bendro naudojimo, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu, kuris buvo pareikštas po patikslinto priešieškinio pateikimo ir atsiliepimų į jį gavimo, pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame buvo išreiškusi savo galutinę procesinę poziciją, kad patalpa 1-1 turi būti priskirta asmeniškai naudotis atsakovei.

19.4. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad rūsio patalpoje R-6 yra į jos asmeniškai valdomas pirmojo aukšto patalpas 1-4 atvesta vandentiekio ir nuotekų sistema, vamzdynas, todėl teismas sprendimu paskyrė patalpą R-6 asmeniškai naudotis ieškovei ir paskyrė jai 2/10 dalis patalpos R-5, kuri būtina ieškovei norint patekti į patalpą R-6. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovei patalpa R-6 ir 2/10 dalys patalpos R-5 yra visiškai nereikalingos. Pažymi, kad patalpos R-6 ir R-7 neturi visiškai jokio naudingumo atsakovei, ji niekada nesinaudojo šiomis patalpomis, jose yra tik ieškovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai.

19.5. Atsakovė atsiliepdama į ieškovės patikslintą ieškinį, kuris buvo pareikštas po atsakovės patikslinto priešieškinio pareiškimo ir ieškovės atsiliepimo į jį gavimo, įvertino visuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas abiejų šalių pozicijas ir nurodė galutinę savo procesinę poziciją, kuri jos vertinimu geriausiai atitiko šalių interesus ir užtikrino abiejų ginčo šalių lygiateisiškumą. Atsakovės teisė išreikšti savo procesinę poziciją atsiliepime į patikslintą ieškinį nustatyta CPK 142 straipsnyje ir tokio pobūdžio bylose, net ir nesant priešieškinio, teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą, turi teisę nustatyti atsiliepime į ieškinį nurodytą, ginčo šalių interesus geriausiai atitinkančią, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Atsakovė ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galutinė atsakovės pozicija yra išdėstyta atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, priešieškinyje išdėstyta pozicija laikytina alternatyvia, jei teismas spręstų, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės pozicijos dėl naudojimosi tvarkos išreiškimas yra netinkamas.

Atsiliepimas

19.6. Atsakovė elgėsi sąžiningai, kadangi byloje buvo savalaikiai pareiškusi pirminį priešieškinį, o po to, kai ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, pasikeitus ieškovės pozicijai byloje, atsakovė įgyvendindama savo procesinę teisę pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir byloje jau esant priešieškiniui ir už jį esant sumokėtam žyminiam mokesčiui, prašė vadovautis būtent po ieškovės pozicijos pasikeitimo, atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija ir pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Toks procesinis elgesys niekaip nepažeidė ieškovės procesinių teisių, kadangi ieškovė žinojo, kad byloje yra sprendžiami ir priešpriešiniai reikalavimai, jai buvo sudaryta galimybę susipažinti su atsakovės išreikšta pozicija, išsakyti savo argumentus raštu ar žodžiu teismo posėdyje. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės prašymu vadovautis atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija ir laikyti šią pozicija galutiniais atsakovės reikalavimais.

19.7. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, apskaičiavo patenkintų reikalavimų dalis ir pagrįstai nusprendė, kad patenkinta 85 proc. priešieškinio reikalavimų ir 15 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo paskirstytas tinkamai.

Šalies argumentai

20. Atsakovė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovės teisės atskirti 1/4 dalį patalpos 1-6/16,19 kv. m pagal 2023 m. balandžio mėn. UAB „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą 2023.04/03-SPP-BSŽ ir įsirengti atskirą vonios kambarį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pripažinimo ir Namo patalpų naudojimosi tvarkos, pagal kurią ieškovė asmeniškai naudojasi 1/4 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19 kv. m, o atsakovė asmeniškai naudojasi 3/4 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19 kv. m, ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl teisės atskirti dalį patalpos ir įsirengti atskirą vonios kambarį atmesti bei nustatyti, kad Namo patalpa 1-6/16,19 kv. m asmeniškai naudojasi atsakovė, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyje priimtas netinkamai taikant CK 4.81 straipsnio nuostatas ir netinkamai vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, kadangi priimtu sprendimu buvo nustatyta šalių interesų pusiausvyros neatitinkanti, atsakovės interesams neproporcinga, jos turimų nuosavybės dalių neatitinkanti, nevienodai paskirstanti naudingąsias gyvenamojo namo patalpas ir nepagrįstą prioritetą ieškovės interesams suteikianti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

20.2. Sprendimu teismas nustatė atsakovės interesus neproporcingai suvaržančią ir ieškovės interesus neproporcingai sureikšminančią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kadangi visiškai ignoravo aplinkybę, kad atsakovei asmeniškai naudotis priskirtos rūsio patalpos pažymėtos indeksais R-3 ir R-4, yra negyvenamosios – rūsio paskirties, jose esantys įrengimai yra visiškai fiziškai nusidėvėję, šios patalpos yra akivaizdžiai mažesnio naudingumo, nei pirmojo aukšto patalpos.

20.3. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovei suteikus galimybę atskirti 1/4 dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-6, atsakovei likusi 3/4 dalis patalpos yra faktiškai nepakankama šios patalpos funkcionalumui užtikrinti. Atsakovė neturi galimybės patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, įsirengti tualeto ir vonios ar dušo patalpą, virtuvę, valgomąjį, kadangi priskyrus 1/4 dalį šios patalpos ieškovei, atsakovei tenkanti šios patalpos dalis sudarytų 12,14 kv. m plotą, kuriame, remiantis K. Š. parengtu ir prie šio apeliacinio skundo pridedamu planu, nėra objektyvios galimybės įsirengti visus reikalingus patogumus – vonios ir tualeto patalpą, virtuvę ir valgomąjį.

20.4. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad ieškovei racionaliausia įsirengti vonios ir tualeto patalpas patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, neįvertino techniniame darbo projekte užfiksuotų gyvenamojo namo rūsyje esančių ir ieškovei priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pažymi, kad minimi tinklai yra po ieškovės pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką naudojamomis patalpomis pažymėtomis indeksais 1-4 ir 1-5, ir dėl jų panaudojimo ieškovei reikalingų patogumų įrengimui ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jie yra tinkami ir ji galėtų prie jų prisijungti pirmajame gyvenamojo namo aukšte įrengtinas vonios ir tualeto patalpas.

20.5. Pagal skundžiamu sprendimu nustatytą naudojimosi turtu tvarką, ieškovei atitektų 6,74 kv. m daugiau pirmajame aukšte esančių gyvenamosios paskirties patalpų nei jai priklauso pagal jai tenkančias nuosavybės dalis, o atsakovei 1,27 kv. m mažiau gyvenamosios paskirties patalpų nei jai tenkanti nuosavybės dalis.

20.6. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra prieštaringas, kadangi teismas pripažino, jog atsakovės siūloma naudojimosi Namu tvarka sumažintų bendraturčių konfliktų tikimybę, kadangi didžiąją dalimi Namo patalpų būtų naudojamasi atskirai, tačiau nustatė kitokią naudojimosi Namu tvarką.

20.7. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,25 EUR negrąžintina žyminio mokesčio dalis už priešieškinį ir 2 055 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau iš viso atsakovė patyrė 4 265 EUR išlaidų advokatų paslaugoms byloje apmokėti, todėl sprendimas dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo priimtas pažeidžiant CPK 83 ir 185 straipsnių nuostatas, kadangi dalis atsakovės patirtų išlaidų nebuvo paskirstyta ir dėl jų nebuvo pasisakyta.

Atsiliepimas

21. Ieškovė L. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės V. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei neprijungti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovė, siekdama asmeniškai naudotis patalpa 1-6 iškelia savo interesus aukščiau kitų bendraturčių bei siekia naudotis didesne Namo ploto dalimi nei jai priklauso, bei siekia iš ieškovės atimti galimybę naudotis vieninteliais esančiais bendra vonia ir tualetu. Pažymi, kad net ir teismui paskyrus naudotis rūsyje esančiais tualetu ir vonia šalims bendrai, ieškovė į juos galėtų patekti tik per lauką apeinant aplink namą, o tai būtų itin nepatogu, sudėtinga ir neteisinga.

21.2. Pažymi, kad ieškovė su atsakove iki ginčo teisme siekė taikiai susitarti dėl naudojimosi Namu tvarkos, tačiau atsakovė į jos prašymus nereagavo ir neatsakė, todėl ieškiniu buvo siūlomi du alternatyvūs patalpos, pažymėtos indeksu 1-6 naudojimosi variantai. Pirmosios instancijos teismas parinko tokį patalpos 1-6 atidalinimo būdą, kuris pareikalaus asmeninių ieškovės investicijų, tačiau siekiant taikos ieškovę ši tvarka tenkina, ji atitinka turimas nuosavybės gyvenamojo namo dalis, faktinį naudojimąsi bei testatorės valią. Ieškovė sutinka ir su kitokiu ieškiniu pareikštu patalpos 1-6 naudojimosi variantu, tačiau kažkuris iš šių reikalavimų turi būti patenkintas, kadangi kitu atveju ieškovė lieka be vonios ir tualeto patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patalpos 1-6 naudojimosi tvarką, vertino šalių interesų pusiausvyrą, šalių turimas nuosavybės teise Namo dalis, teisingai paskirstė naudingąsias gyvenamojo namo patalpas. Atmestini atsakovės argumentai, jog teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas, nustatydamas patalpos 1-6 naudojimąsi, siekė patalpas paskirstyti tokiu būdu, kad kiekviena šalis turėtų tam tikrą atskirumą.

21.4. Atsakovės skundo argumentai stokoja nuoseklumo ir logikos. Atsakovė iš vienos pusės pati prašė ir siekė, kad jai asmeniškai naudotis būtų priskirtos rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-3 ir R-4, tačiau iš kitos pusės atsakovė kritikuoja teismo sprendimą, nurodydama, jog šios patalpos yra negyvenamosios – rūsio paskirties, jose esantys įrengimai yra visiškai fiziškai nusidėvėję ir šios patalpos yra akivaizdžiai mažesnio naudingumo, nei pirmojo aukšto patalpos. Taip pat atsakovė nutyli, kad teismas ieškovei paskyrė ir taip didesnę rūsio patalpų dalį.

21.5. Nepagrįstas ir neteisingas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei suteikus galimybę atskirti dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, atsakovei likusi patalpos dalis yra faktiškai nepakankama šios patalpos funkcionalumui užtikrinti. Teismui nusprendus atskirti 1/4 dalį 1-6 patalpos, atsakovei lieka 12,14 kv. m ploto patalpa, kuri yra pakankama įsirengti virtuvei. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus – įsirengti šioje patalpoje ir vonios bei tualeto kambarį, nors ji tokias patalpas rūsyje jau turi. Kita vertus, net jeigu atsakovė ir nori įsirengti dar vieną vonios kambarį, tai 12,14 kv. m ploto tam užtenka.

21.6. Atsakovės skundo argumentas ir skaičiavimai, kad ieškovei atitektų 6,74 kv. m daugiau pirmajame aukšte esančių gyvenamosios paskirties patalpų nei ieškovei priklauso pagal jai tenkančias nuosavybės dalis, o atsakovei 1,27 kv. m mažiau gyvenamosios paskirties patalpų nei jai tenkanti nuosavybės dalis, yra nepagrįsti, kadangi dalį bylos išsprendus taikos sutartimi šio ginčo atveju turi būti skaičiuojamas ir dalinamas tik likęs ieškovei ir atsakovei nepadalintas naudingas plotas. Taikos sutartimi susitarus dėl dalies Namo naudojimosi tvarkos daugiau naudingojo Namo ploto nei jam priklauso gavo V. B., tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, kuri taip pat gavo mažiau naudingojo Namo ploto, nei jai priklauso, pažeidžia atsakovės teises.

21.7. Atsakovė su skundu pateikė naujus dokumentus – K. Š. parengtą planą ir vaizdo įrašus, tačiau ši byla truko ne vienerius metus, o atsakovė savalaikiai šių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24. Atsakovė su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) K. Š. parengtus Namo pirmojo aukšto planus; 2) vaizdo įrašus dėl rūsio patalpų būklės.

25. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-238-421/2023).

26. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvi būtinybė priimti atsakovės pateiktus papildomus įrodymus: šie įrodymai galėjo būti pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, naujai prašomi priimti įrodymai neturės esminės reikšmės sprendžiant bylą apeliacinės instancijos teisme, byloje esančių įrodymų pakanka ginčui teisingai išspręsti, dėl to teisėjų kolegija atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

27. Ieškovė L. T., atsakovė V. B. ir V. B. yra žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Bylos duomenimis (pagal 2023 m. gruodžio 28 d. matininkės N. A. S. atliktus kadastrinius matavimus) nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 216,37 kv. m (rūsys sudaro 85,06 kv. m, pirmasis aukštas su priestatais – 79,12 kv. m, pastogė – 52,19 kv. m): ieškovei L. T. priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo (75,73 kv. m idealioji dalis), atsakovei V. B. – 7/25 dalys gyvenamojo namo (60,58 kv. m idealioji dalis), V. B. – 37/100 dalys gyvenamojo namo (80,06 kv. m idealioji dalis).

28. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, atsakovės ir V. B. naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkos. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-216-1162/2024 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-412-1162/2025) patvirtino ieškovės, atsakovės ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys ir V. B. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dėl dalies naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos: šalims ir V. B. priskirta kiekvienam po 1/3 dalį naudotis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 ir R-8, V. B. – asmeniškai naudotis visa pastoge (patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12 bei 8/10 dalimis rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-5, ieškovei L. T. – asmeniškai naudotis pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 ir 1-5, atsakovei V. B. – asmeniškai naudotis pirmojo aukšto patalpa, pažymėta indeksu 1-2. Byloje liko išspręsti ginčą tarp ieškovės ir atsakovės dėl naudojimosi likusia gyvenamojo namo dalimi – patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2, R-3, R-4, 2/10 dalimis R-5, R-6, R-7, 1-1, 1-3, 1-6. – tvarkos nustatymo, kurio šalims nepavyko išspręsti taikiai. Teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, V. B., kadangi visi jam reikšti reikalavimai buvo išspręsti taikos sutartimi.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei teisę atskirti 1/4 dalį patalpos 1-6/16,19 kv. m pagal uždarosios akcinės bendrovės „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą Nr. 2023.04/03-SPP-BSŽ ir įsirengti atskirą vonios kambarį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė Namo patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R‑6/5,64, 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88, 1/4 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19, o atsakovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1‑1/4,20, R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, ir 3/4 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19, suteikė teisę ieškovei vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, 1-1/4,20, 1-6/16,19, tikslu patekti į vonios ir tualeto patalpas, esančias patalpose pažymėtose indeksais R-3/1,29, R-4/3,44, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

30. Proceso šalys, nesutikdamos su priimtu sprendimu, pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šalių apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant naudojimosi Namu tvarką, kuria, apeliančių vertinimu, pažeisti bendraturčių lygiateisiškumo, proporcingumo principai, neatsižvelgta į faktinę bei testamente nustatytą naudojimosi Namu tvarką, neįvertintos šalių turimų idealiosios dalys bei Namo patalpų naudingumas, dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus teikiami atsikirtimai.

Dėl nustatytos naudojimosi namu tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

32. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

33. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023; kt.).

34. Apeliantės savo apeliaciniuose skunduose pasisakydamos dėl, jų vertinimu, netinkamai nustatytos naudojimosi Namu tvarkos nurodė šiuos pagrindinius argumentus: 1) pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi Namu tvarką pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, neatsižvelgė į faktinę ir nusistovėjusią naudojimosi Namu tvarką, neįvertino šalių turimų idealiųjų dalių bei Namo patalpų naudingumo; 2) pirmosios instancijos teismas nevertino šalių mamos testamentu išreikšto pageidavimo dėl naudojimosi Namu tvarkos po jos mirties; 3) pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime į patikslintą ieškinį pasiūlytą naudojimosi tvarką, peržengė nagrinėjimo ribas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad su apeliacinių skundų dalimis dėl naudojimosi Namu tvarkos netinkamo nustatymo sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė tokią naudojimosi Namu tvarką, pagal kurią ieškovė naudojasi 78,87 kv. m bendrojo Namo ploto, kai jai tenkanti idealioji nuosavybės dalis yra 75,73 kv. m, o atsakovė naudojasi 59,45 kv. m bendrojo Namo ploto, kai jai tenkanti idealioji nuosavybės dalis yra 60,58 kv. m. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi V. B. buvo priskirta naudotis kitokia, nei jo idealioji Namo nuosavybės dalis, todėl nėra įmanoma nustatyti tokią tvarką, jog šalių realiosios ir idealiosios nuosavybės dalys sutaptų.

36. Pažymėtina, kad CK ir kiti įstatymai nenustato konkrečių kriterijų, kuriais remdamasis teismas nustato bendraturčių naudojimosi daiktu tvarką, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, teismas spręsdamas šį klausimą turi siekti sukurti tokią situaciją, jog po teismo sprendimo būtų kiek įmanoma mažiau prielaidų ateityje kilti konfliktinėms situacijoms. Be to, teismas turi atsižvelgti į kiekvieno bendraturčio turimas nuosavybės dalis, į galimybę skirti bendraturčiams izoliuotas patalpas bei nepažeisti proporcingumo bei bendraturčių lygiateisiškumo principų. Tai reiškia, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu tvarkos, iš esmės turi siekti kuo labiau suderinti bendraturčių interesus nepažeisdamas jų nuosavybės dalių bei kiek įmanoma sumažindamas ateityje galinčių kilti ginčų riziką, t. y. kuo labiau atskiriant bendraturčius ir jiems tenkančias patalpas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją: tarp šalių tvyrančius konfliktiškus santykius, šalių turimas idealiąsias nuosavybės dalis, rūsio bei pirmojo aukšto patalpų naudingumo skirtumą, būtinybę šalims turėti prieigą prie sanitarinių mazgų, atsižvelgdamas į šalių turimas idealiąsias nuosavybės dalis bei Namo patalpų naudingumą, ir teisingai pritaikė kasacinio teismo praktikoje dėl bendraturčių naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo suformuluotus kriterijus (CPK 185 straipsnis). Be to, teismas iš esmės visiškai atskyrė nuolatos konfliktuojančias bendraturtes: teismo patvirtinta 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutartimi ir skundžiamu sprendimu nustatyta tokia tvarka, kuria šalys bendrai naudojasi tik tomis patalpomis, kurių atskirti neįmanoma – katiline ir įėjimu į rūsį (patalpomis, atitinkamai pažymėtomis indeksais R-8 ir R-1), kuriose yra įrengti Namo šildymo sistemos prietaisai. Pagal skundžiamu teismo sprendimu ir teismo patvirtinta 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutartimi nustatytą tvarką, ieškovė naudojasi 78,87 kv. m bendrojo Namo ploto, kai jai tenkanti idealioji nuosavybės dalis yra 75,73 kv. m, o atsakovė naudojasi 59,45 kv. m, bendrojo Namo ploto, kai jai tenkanti idealioji nuosavybės dalis yra 60,58 kv. m, tai yra šalims priskirtos realiosios dalys iš esmės atitinka idealiąsias dalis, juolab kad ir ieškovė, ir atsakovė asmeniniam naudojimui gavo jų idealiosioms nuosavybės dalims labiausiai atitinkantį naudingiausių – pagrindinių pirmojo aukšto – patalpų (pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, 1-5, 1-6) plotą: ieškovė gali naudotis 39,76 kv. m, o atsakovė – 29,59 kv. m minėtų patalpų plotu.

38. Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka ir ieškovei, ir atsakovei yra suteiktos galimybės turėti atskiras virtuvės, tualeto bei vonios patalpas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, paskyrus naudotis ieškovei, likusios dalies atsakovei neužtenka virtuvei bei tualetui su vonia įsirengti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie jos teiginiai yra deklaratyvūs. Atsakovė neįrodė, kad, visų pirma, ji negali šių patalpų įsirengti kitoje patalpoje arba toliau naudotis rūsyje esančiomis virtuvės bei sanitarinio mazgo patalpomis, kurias, be kita ko, ji gali pasiekti neišeidama iš pastato, priešingai, nei ieškovė. Antra, atsakovė nepagrindė, kad jai priskirtame patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, 12,14 kv. m plote nėra įmanoma įsirengti sanitarinio mazgo. Tuo tarpu ieškovė neturi priėjimo prie rūsio patalpų ne per lauką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jai naudotis 1/4 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, sanitarinio mazgo įsirengimui.

39. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius technines galimybes naudojimosi tarkai Namu nustatyti, šalių (bendraturčių) interesus bei poreikius ir nustatė optimaliausią konkrečioje situacijoje ir techniškai įmanomą įgyvendinti naudojimosi ginčo patalpomis tvarką, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, ir tinkamai pritaikius kasacinio teismo praktiką, teisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant bendraturčių ginčui dėl naudojimosi daiktu tvarkos bei joms nesugebant surasti bendro sprendimo, naudojimosi daiktu tvarką nustato teismas, tačiau tokiu atveju prioritetas yra skiriamas visiškam (arba kuo didesniam) bendraturčių atskyrimui siekiant kuo labiau sumažinti bendrai naudojamų patalpų skaičių ir taip išvengiant ateityje galinčių kilti ginčų. Sutiktina, kad teismo nustatyta naudojimosi Namu tvarka šalims gali būti ne tokia patogi, kaip nusistovėjusi, tačiau Namo techninės galimybės yra ribotos ir, esant bendraturčių ginčui, Namas turi būti vienokiu ar kitokiu būdu padalintas įvertinant visų bendraturčių, o ne vieno iš jų interesus.

41. Pasisakydama dėl bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑298‑969/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022). Atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintini tiek, kiek jie susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).

42. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės atsiliepime į ieškinį pasiūlytą naudojimosi Namu tvarką, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį tinkamai pasinaudojo savo teise pareikšti atsikirtimus, juolab kad ji byloje teikė ne tik atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį), bet reiškė ir priešieškinį, t. y. ieškovei reiškė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos Namu (CPK 143 straipsnis), todėl priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ieškovės, ir atsakovės argumentus dėl pageidaujamos naudojimosi Namu tvarkos.

43. Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir ieškovės argumentus dėl šalių motinos testamente išreikštos valios dėl naudojimosi Namu tvarkos privalomumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog testatorės pageidauta naudojimosi Namu tvarka, visų pirma, nėra išreikšta kaip privalomas ir konkretus reikalavimas ar testamentinė išskirtinė, antra, neatitinka bendraturčių interesų, sukelia tarp jų konfliktus, dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą. Ieškovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl motinos testamente nurodytos naudojimosi Namu tvarkos, kurios siekdamos kompromiso šalys ir V. B. iš esmės atsisakė pasirašydamos 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarytą taikos sutartį, iš naujo eskaluojamas šalių konfliktas dėl naudojimosi Namu tvarkos, kas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliančių apeliacinių skundų dalys dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo atmetami kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo paliekama iš esmės nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog priešieškinis didžiąją dalimi yra patenkintas, netenkinant tik priešieškinio reikalavimo dėl visos patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, priskyrimo atsakovei, o ieškinys didžiąja dalimi atmestas, patenkinus tik dalį reikalavimo dėl teisės įsirengti vonios patalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga laikyti, kad patenkinta 85 proc. priešieškinio reikalavimų ir 15 proc. ieškinio reikalavimų.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog teismas netinkamai nustatė patenkintų/atmestų šalių reikalavimų santykį, nes faktiškai tenkino didžiąją ieškinio reikalavimų dalį. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog ji patyrė 4 265 EUR išlaidų advokatų paslaugoms byloje apmokėti, tačiau dėl dalies atsakovės patirtų išlaidų sprendime teismas nepasisakė.

47. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismui 2024 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, byloje liko neišspręstas ginčas dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2, R-3, R-4, 2/10 dalimi R-5, R-6, R-7, 1-1, 1-3, 1-6. Ieškovė savo galutinius reikalavimus išdėstė 2024 m. spalio 14 d. patikslintame ieškinyje, o atsakovė savo galutinę poziciją išdėstė 2024 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį.

48. Ieškovė, be kita ko, reikalavo jai asmeniškai priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1‑3 ir R-7, atsakovei asmeniškai naudotis patalpa, pažymėta indeksu R-6, o likusiomis patalpomis (pažymėtomis indeksais 1-1, R-2, R-3, R-4, 2/10 dalimis R-5, 1-6) naudotis bendrai arba leisti ieškovei atskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, atskiro vonios patalpos įsirengimui. Atsakovė, be kita ko, reikalavo ieškovei asmeniškai priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-3, 2/10 dalimis R-5, R-6 R-7, atsakovei asmeniškai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-6, R-2, R-3 ir R-4.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino ieškovei teisę atskirti 1/4 dalį patalpų, pažymėtų indeksu 1-6, ir nustatė tokią Namo patalpų naudojimosi tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3, R‑6, R-7, 2/10 dalimis R-5, 1/4 dalimi patalpos 1-6, o atsakovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1‑1, R-2, R‑3, R-4, ir 3/4 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus, kad būtų leista šalims bendrai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, R-2, R-3, R-4, arba būtų leista ieškovei atsiskirti dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, o kitas minėtas patalpas palikti atsakovei, tam, kad ieškovė turėtų priėjimą prie sanitarinio mazgo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas antrasis iš alternatyvių reikalavimų, likęs reikalavimas dėl kitų patalpų negali būti laikomas atmestu. Taigi, sprendimu teismas iš esmės tenkino šiuos ieškovės reikalavimus: dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, R-2, R-3, R-4 (jas priskiriant atsakovei), 1‑3, R-7 (jas priskiriant ieškovei) ir 1-6 (šią patalpą atskiriant ir padalijant). Taigi, iš esmės buvo atmesti tik ieškovės reikalavimai dėl 2/10 dalies patalpos R-5 bei patalpos R-6 priskyrimo, todėl būtent šioje apimtyje teismas ir turėjo laikyti atsakovės priešieškinį patenkintu.

51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl 7 iš 9 patalpų priskyrimo. Pažymėtina, kad vienas iš CPK numatytų priešieškinio reiškimo pagrindų yra, kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl tie ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, kurie sutampa, yra laikytini patenkintais pagal ieškinį, tačiau ne pagal priešieškinį. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų proporciją.

52. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,25 EUR negrąžintina žyminio mokesčio dalis už priešieškinį ir 2 055 EUR išlaidos advokato pagalbai, tačiau teismas iš tiesų neįvertino atsakovės 2024 m. vasario 27 d. pateikto prašymo priteisti 2 210 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su šiuo atsakovės argumentu nesutiko, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tik deklaratyvius argumentus, nepasisakydama dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo.

53. Teismas, priėmęs byloje sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, pirmosios instancijos teismui papildomu sprendimu nepaskirsčius dalies atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, yra procesinės teisės normų pažeidimas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, įrodymai dėl atsakovės papildomai prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų buvo tinkamai ir laiku pateikti pirmosios instancijos teismui, o bylinėjimosi išlaidos buvo nepaskirstytos dėl teismo klaidos (jas praleidus), šis procesinės teisės normų pažeidimas negali būti pagrindas naikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nes neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

55. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad nurodytas pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimas dėl dalies nepaskirstytų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kuris turėjo būti ištaisytas pirmosios instancijos teisme priimant papildomą sprendimą, ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme iš naujo paskirsčius šalių bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Apibendrinama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl pakeičia pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės, kuri patyrė 4 674,25 EUR išlaidų, ieškinys buvo tenkintas 77,78 proc., o atsakovės, kuri patyrė 4 292,25 EUR išlaidų, priešieškinis – atitinkamai 22,22 proc., todėl ieškovei iš atsakovės yra priteistina 3 635,63 EUR (4 674,25 EUR x 77,78 proc.), o atsakovei – 953,74 EUR (4 292,25 EUR x 22,22 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 681,89 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės (naudojimosi Namu tvarkos) nepažeidė įrodymų tyrimą ar vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją bei argumentuotai pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, pateikdamas motyvuotas išvadas. Apeliančių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendžiant ginčą buvo neatsižvelgta į bendraturčių teises ir interesus ar kitaip pažeista jų interesų pusiausvyra, nes pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypstant nuo bylai aktualios kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai nustatė tenkinamų ieškinio ir priešieškinio reikalavimo proporciją, neįvertino visų šalių bylos nagrinėjime patirtų išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą iš dalies pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

60. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

61. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad jeigu skundo argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti teismo procesinį sprendimą ir teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai skundas šiuo atveju laikomas visiškai atmestu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

62. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovės, ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, jo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeista, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą laikytina, kad apeliaciniai skundai yra atmesti. Todėl apeliančių išlaidos apeliaciniams skundams parengti yra nepriteistinos. Ieškovė nurodė, kad ji taip pat patyrė 800 EUR bylinėjimosi išlaidų atsiliepimui į atsakovės apeliacinį skundą parengti, o atsakovė pateikė duomenis dėl 653,40 EUR bylinėjimosi išlaidų atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą parengti. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra patirtos šalims ginantis nuo viena kitos apeliacinių skundų, kurie buvo atmesti, šios išlaidos yra priteistinos, ir atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 146,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės L. T. ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-412-1162/2025, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 681,89 EUR (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 146,60 EUR (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė