Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-412-1162/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-09
Bylos Nr.: e2-412-1162/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11017-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvija Gervienė
Ieškovas: L. T.
Atsakovas: V. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-412-1162/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11017-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant ieškovei L. T., jos įgaliotai atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovei V. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Petrui Varkaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės V. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. T. dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė L. T. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti tarp ieškovės L. T. ir atsakovės V. B., 216,37 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. gruodžio 28 d. atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus tokiu būdu: a) ieškovei, L. T., paskirti atskirai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-3/16,83 kv. m., R-7/14,58 kv. m. ploto; b) atsakovei V. B. paskirti naudotis atskirai patalpą, pažymėtą indeksu; R- 6/ 5,64 kv. m; c) bendrai ieškovei L. T. ir atsakovei V. B. paskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1/ 4,20 kv. m, R-3/1,29 kv. m; R-4/3,44 kv. m, 2/10 dalis patalpos R-5/20,88 kv. m - kiekvienai po 1/2 dalį, 1-6 /16,19 kv. m - ieškovei L. T. paskiriant 1/4 dalį patalpos, V. B. -3/4 dalis , arba pripažinti teisę ieškovei L. T. atskirti 1-6/16,19 kv. m. patalpos 1/4 dalį pagal pateiktą 2023 m. balandžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą 2023.04/03-SPP-BSŽ bei leidžiant ieškovei L. T. įsirengti atskirą vonios kambarį, R-2/11,78 kv. m, - ieškovei L. T. paskiriant 1/4 dalį patalpos, V. B. -3/4 dalis; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė L. T., atsakovė V. B. ir V. B. yra pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovės iniciatyva buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, pagal kuriuos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 216,37 kv.m. ploto gyvenamas namas su terasa TR. Name yra 131,31 kv. m naudingo ploto ir 85,06 kv. m rūsio. Ieškovei, atsakovei ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarius taikos sutartį, liko neišspręstas dalies gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpų naudojimosi klausimas tarp ieškovės L. T. ir atsakovės V. B. Byloje kyla ginčas dėl patalpų 1-6/16,19 kv. m, 1-3/16,83 kv. m, rūsio patalpų R-3, R-4, R-2, R-7, R-6 , dalies R-5 patalpos. Ginčo dėl 1-1 patalpos nėra. Ginčo nekilnojamąjį turtą testamentu dalimis šalims ir V. B. paliko motina J. B. Ieškovei L. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/20 dalys nekilnojamojo turto. Atsakovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys nekilnojamojo turto. Ieškovė, atsakovė ir V. B. gyvena ginčo valdoje ir naudojasi turtu nuo vaikystės, dėl ko yra susiklosčiusi faktiška naudojimosi tvarka. Ieškovės, atsakovės ir V. B. mama J. B. palikdama turtą testamentu išreiškė aiškų pageidavimą, kokiu būdu paveldėtojai turėtų naudotis gyvenamojo namo patalpomis, ir tai atitinka ilgametį faktinį naudojimąsi ginčo gyvenamuoju namu. Testamente testatorė buvo nurodžiusi, kad pageidauja, jog įpėdiniai naudotųsi gyvenamojo namo dalimis sekančiai: V. B.: 1/3 dalis (R-1/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R-5/14,70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1-7/2,43 kv. m, 1-8/5,95 kv. m, 1-9/18,25 kv. m, 1-10/12,74 kv m, 1-11/10,45 kv. m, 1-12/2,94 kv. m, viso 78,79 kv. m, kas sudaro 37/100 idealines dalis; V. B. : 1/3 dalis (R-l/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R-5/14,70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1/2 dalis (R-7/1,29 kv. m, R-8/3,45 kv. m, 1-1/4,44 kv. m), 3/4 dalis 1-5/16,20 kv. m, 1-2/17,42 kv. m, viso 60,18 kv. m, kas sudaro 28/100 idealines dalis; L. T.: 1/3 dalis (R-l/8,02 kv. m, R-2/11,57 kv. m, R-3/21,04 kv. m, R-4/5,70 kv. m, R- 5/14, 70 kv. m, R-6/17,04 kv. m), 1/2 dalis (R-7/1,29 kv. m, R-8/3,45 kv. m, 1-1/4,44 kv. m), 1/4 dalis 1-5/16,20 kv. m, 1-3/16,82 kv. m, 1-4/5,84 kv. m, 1-6/18,67 kv. m, viso 75,99 kv. m, kas sudaro 35/100 idealines dalis. Tačiau atsakovės V. B. ėmė netenkinti velionės motinos testamentu numatytas ginčo gyvenamojo namo patalpų naudojimas, nes neva toks naudojimasis patalpomis pažeidžia jos privatumą, dėl ko tarp bendraturčių ėmė kilti nesutarimai dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Ieškovės siūloma nustatyti ginčo gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, ja paisoma nusistovėjusios faktinės gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos bei velionės bendraturčių motinos J. B. valios, išreikštos testamentu. Ieškovė daugelį metų naudojasi patalpa 1-3, 1-4, 1-5, dalimi 1-6 patalpos, bei bendrai su atsakove naudojasi vonia R-4, tualetu R-3, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Ieškovė gali patekti į vonios ir tualeto patalpas tik per kambarį 1-6, todėl dalis šios patalpos ieškovei yra būtina. Kambarį 1-3 ieškovė yra susitvarkiusi, juo naudojasi eilę metų, todėl nesutinka, kad jis būtų paskirtas atsakovei. Be to, į šį kambarį nėra jokio praėjimo iš atsakovei paskirto kambario 1-2. Atsakovės siekis kirsti kapitalinę sieną sename name yra neteisėtas, nepagrįstas bei nepateikti jokie duomenys, leidžiantys spręsti apie apskritai galimumą atlikti tokį veiksmą. Patalpas R-4 ir R-3 būtina paskirti bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui, nes patalpose įrengti san. mazgai. Patalpos R-2 dalis ieškovei yra reikalinga patekti į patalpas R-4 ir R-3. Dalis R-5 patalpos turėtų būti paskirta ir ieškovei, ir atsakovei. Patalpa R-6 taip pat turėtų būti paskirta atsakovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu iš dalies nesutinka, prašo nustatyti likusių nepadalintų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, naudojimosi tvarką, pagal kurią L. T. asmeniškai naudojasi patalpomis 1-3/16,83, R-7/14,58, R-6/5,64, 2/10 dalimis patalpos R-5/5,64. V. B. asmeniškai naudojasi patalpomis 1-1/4,20, 1-6/16,19, R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sutinka su patikslinto ieškinio dalimi, kuria yra prašoma paskirti L. T. asmeniškai naudotis rūsio patalpa pažymėta indeksu R-7/14,58 kv. m, ploto. Likusi prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės teises ir interesus, todėl tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta. Ieškovės siūlomoje naudojimosi gyvenamojo namo pirmuoju aukštu tvarkoje būtų ženkliai nukrypta nuo atsakovės turimos idealiosios gyvenamojo namo dalies ir už tai niekaip nekompensuojama, o tokia naudojimosi tvarka teismų praktikoje laikoma neteisėta ir negali būti nustatyta. Pagal V. B. priklausančias idealiąsias turto dalis, jai nuosavybės teise priklauso 36,767 kv.m gyvenamojo namo naudingo ploto, o L. T. 45,959 kv.m gyvenamojo namo naudingo ploto. Paliekant patalpas pažymėtas indeksais 1-1/4,20 ir 1-6/16,19 bendram ginčo šalių naudojimui, L. T. būtų priskirta asmeniškai naudotis 41,28 kv. m, o V. B. tik 17,45 kv.m. Patalpos 1-1/4,20 ir 1-6/16,19 būtų naudojamos neefektyviai, neracionaliai ir tikėtina tarp šalių ateityje kiltų konfliktai dėl bendro turto naudojimo, todėl tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta. Kaip alternatyvų reikalavimą, ieškovė L. T. teismo prašo pripažinti jai teisę atskirti dalį patalpos pažymėtos indeksu 1-6/16,19, pagal pateiktą statybos projektinį pasiūlymą. Su šiuo reikalavimu atsakovė V. B. taip pat nesutinka, nes tokios naudojimosi tvarkos nustatymas nepagrįstai suteiktų L. T. pirmenybę V. B. atžvilgiu, kadangi tokius būdu pasidalinus gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, V. B. asmeniškai naudotųsi tik 33,79 kv.m, kai jos idealiosios dalys sudaro 36,767 kv.m, t.y. 3 kv.m mažiau (vidutinė 1 kv.m kaina pagal Registrų centro duomenis 728,80 Eur). Be to, L. T. atskyrus dalį patalpos 1-6/16,19, likusi patalpos dalis būtų tokio dydžio ir išdėstymo, kad V. B. neturėtų galimybių efektyviai ja naudotis, įsirengti savo vonios kambarį, virtuvę ar kitaip pritaikyti šį kambarį savo poreikiams, t.y. V. B. naudojama dalis būtų nevienodo vertingumo pagal vertingąsias savybes, suteikiant nepagrįstą pirmenybę L. T. interesams. Dėl esamo vandentiekio ir nuotekų tinklų gyvenamajame name L. T. turi galimybę įsirengti vonios kambarį ir san. mazgą, kitoje patalpos 1-5/18,88 vietoje ar patalpoje 1-4/5,57. Atsakovė, nesutinka, su prašoma nustatyti likusių rūsio patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią V. B. asmeniškai naudotųsi rūsio patalpa R-6/5,64 kv.m, kadangi ši rūsio patalpa yra po L. T. pirmojo aukšto patalpomis. Šioje rūsio patalpoje yra L. T. vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, kurių priežiūrą turi vykdyti L. T. Prie šio atsiliepimo yra pridedamas techninis darbo projektas, kuriame yra pažymėti minimi vandentiekio ir nuotekų tinklai. Iki šiol, šia rūsio patalpa visada naudojosi išimtinai L. T. V. B. dėl patalpose esančio L. T. vamzdyno nėra galimybės šiomis patalpomis efektyviai ir racionaliai naudotis, todėl šios patalpos negali būti priskirtos jai naudotis. Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka bendraturčių interesų. Patalpa R-6/5,64 turi būti priskirta L. T. asmeniniam naudojimui. Atsakovė nesutinka, naudotis 2/10 dalimis patalpos R-5/20,88 kv.m. po 1/2 dalį su L. T. Ši dalis nurodytos patalpos V. B. yra visiškai nefunkcionalios, kadangi kita patalpos R-5/20,88 dalimi naudojasi kitas bendraturtis - V. B., patalpa R-7/14,58 naudojasi L. T. ir patalpa R-6/5,64 dėl jos funkcinių ypatumų, taip pat, turi būti priskirta naudotis L. T., t.y. ieškovė siūlo nustatyti, kad V. B. naudojasi dalimi praėjimo į kitiems bendraturčiams priskirtas patalpas. Tokia naudojimosi tvarka yra neracionali, todėl negali būti nustatyta. Atsakovės nuomone, teismas turėtų nustatyti, kad likusiomis 2/10 dalimis patalpos R- 5/20,88 naudojasi L. T., kadangi tai geriausiai atitiks bendraturčių interesus naudotis turtu racionaliai ir formuoti kiek įmanoma atskiras naudojimosi turtu zonas. Atsakovė taip pat nesutinka lygiomis dalimis su L. T. naudotis rūsio patalpomis R-3/1,29 ir R-4/3,44. Ieškovė poreikį naudotis šiomis patalpomis bendrai grindžia tuo, kad šiose patalpose yra įrengta vonia ir san. mazgo patalpa. Atsakovė sutinka šiomis patalpomis naudotis su L. T., tačiau ne ilgiau nei L. T. įsirengtų vonios ir san. mazgo patalpą jai priskirtose pirmojo gyvenamojo namo aukšto patalpose. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į esamus vandentiekio ir nuotėkų tinklus gyvenamajame name, L. T. turi galimybes įsirengti šias patalpas pirmo aukšto patalpose 1-5/18,88 ar 1-4/5,57, tokiu būdu užtikrinant teisingą, proporcingą ir visų bendraturčių interesus atitinkantį naudojimąsi bendrąja daline nuosavybės teise valdomu gyvenamuoju namu. Kadangi V. B. gyvenamojo namo pirmajame aukšte naudojasi mažiau ploto, nei L. T. ar antrajame namo aukšte V. B., rūsio patalpose esančios patalpos R-3 ir R-4 yra būtinos, siekiant užtikrinti proporcingą, lygiavertį ir funkcionalų naudojimąsi gyvenamuoju namu. Nustačius, kad patalpomis R-3 ir R-4 naudojasi tik V. B., neliktų jokio poreikio nustatyti, kad rūsio patalpa pažymėta indeksu R-2/11,78 L. T. naudotųsi 1/4 dalimi, o V. B. ¾ dalimis. Įvertinant tai, kad V. B. rūsyje yra priskirtos asmeninės patalpos, taip pat ir L. T., atsakovės V. B. asmeniniam naudojimui taip pat turi būti priskirta dalis rūsio patalpų. V. B. mano, kad geriausiai bendraturčių interesus atitiktų tokia patalpų R-3, R-4 ir R-5 naudojimosi tvarka, pagal kurią, jomis asmeniškai naudojasi V. B., suteikiant L. T. galimybę šiomis patalpomis naudotis iki 2025 m. gegužės 1 d. ar, L. T. reikalaujant, ne ilgiau, kaip iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

3. Ieškovė L. T. ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžių metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad mama žinojo savo vaikus, todėl ir nurodė testamente kaip naudotis gyvenamuoju namu po jos mirties. Vonia ir tualetas yra R-3, R-4 patalpose, ieškovė per lauką į tualetą negali vaikščioti, ypač žiemą, kai tenka anksti į darbą keltis. Į šias patalpas patenka per patalpas, žymimas 1-6, 1-1. Testamente būtent nurodyta, kad ieškovė gali naudotis ¼ dalimi patalpos 1-6. Daugiau 1-6 patalpos jai nereikia. Į rūsį gali patekti ir per lauką. Jei ieškovė įsirengtų vonios kambarį 1-6 patalpoje, tai į rūsį reiktų eiti tik dėl katilinės ir vamzdynų priežiūros, nereikėtų eiti kiekvieną dieną. 1-3 patalpą remontavo maždaug 2007 metais, sudėtas laminatas. Patalpoje R-7 yra ieškovės vandentiekis ir kanalizacija į patalpą R-6 nuo patalpos R-8. Ieškovei reikalinga tik nedidelė R-6 patalpos dalis, dėl kanalizacijos ir pajungto šildymo. R-8 yra katilinė. R-1 yra įėjimas į rūsį. R-2 patalpoje daugiau be įrengtos vonios ir tualeto daugiau nieko nėra. Ieškovė 1-5 ir 1-3 patalpomis naudojasi nuo 1987 m., kai ištekėjo. Patalpa 1-3 naudota miegui, TV žiūrėjimui. Į patalpą 1-4 patenkama per patalpą 1-5. Patalpoje 1-4 ieškovė įsirengusi virtuvę. Šalių mama iki mirties gyveno patalpoje 1-6, ketino ją palikti atsakovei, virtuvė buvo R-8 patalpoje. Patalpoje 1-6 yra įrengti vamzdynai vandentiekiui ir nuotekos šalia kamino į lango pusę. Ieškovė vis tiek galėtų įsirengti norimą vonios kambarį 1-6 patalpoje, nes kitoje pusėje praeina vamzdžiai į antrą aukštą ir ji galėtų jais pasinaudoti. Ieškovei reiktų laiko įsirengti vonios kambarį, stengtųsi įsirenti per metus, bet tikėtina reiktų dvejų metų. Atsakovė katilinėje R-8 daro valgyti. Į katilinę visi paeiliui eina į pečių įpilti granulių. R-6 patalpą kartais semia, jos niekas nenaudoja. Jei ieškovė eitų į rūsį per lauką, tai galėtų įeiti per nepažymėtą patalpą šalia R-1 patalpos.

4. Atsakovė V. B. pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovei L. T., kuriuo prašo: 1) nustatyti tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. liepos 15 d. pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-6 ir 2023 m. gruodžio 28 d. kadastrinių matavimų bylą, kuriuos parengė matininkė N. A. S.: a) atsakovė V. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2/17,45; 1-3/16,83; R-3/1,29; R-4/3,44;R R-2/11,78; b) L. T. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-4/5,57; 1-5/18,88; 1-6/16,19; R-7/14,58; R-6/5,64; c) V. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-7/2,43; 1-8/5,95; 1-9/17,60; 1-10/12,82; 1-11/10,45; 1-12/2,94; d) V. B. ir L. T. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1/4,20; e) L. T. ir V. B. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-5/20,88 pagal 2024 m. liepos 15 d. Pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-6 brėžinį įrengiant pertvarą ir padalinant patalpą L. T. 115/1000, o V. B. 885/1000 dalis; f) V. B., L. T. ir V. B. bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-1/9,78; R-8/17,67; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei, ieškovei ir V. B., nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, atsakovei - 7/25 dalys gyvenamojo namo, o V. B. - 37/100 dalys gyvenamojo namo. Gyvenamąjį namą bendraturčiai įgijo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu po testatorės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Testatorė), mirties. Testatorė testamente nurodė pageidaujamą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, tačiau ši tvarka niekada nebuvo registruota viešuosiuose registruose. Pagal nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, V. B. naudojasi visu antruoju gyvenamojo namo aukštu, ieškovė išimtinai viena naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-5/18,88; 1-3/16,83; 1-4/5,57, tuo tarpu atsakovė išimtinai viena naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2/17,45; 1-6/16,19, kuriomis taip pat naudojasi ir ieškovė patekimui į namo rūsio patalpas. Ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-1/4,20 (įėjimas į rūsį). Tarp ieškovės ir atsakovės daugiausia konfliktų vyksta dėl patekimo į gyvenamojo namo rūsį, kadangi ieškovė, siekdama patekti į rūsio patalpą, kurioje įrengtas vonios kambarys, naudojasi atsakovės naudojamu kambariu (patalpa, 2023 m. gruodžio 28 d. byloje pažymėta indeksu 1-6/16,19), dėl ko yra pažeidžiamas atsakovės privatumas. Ieškovė ir atsakovė išnaudojo visas galimybes išspręsti šį ginčą taikiai, todėl atsakovė siekdama rasti ekonomiškiausią, visų ginčo šalių interesus labiausiai atitinkantį turto naudojimo būdą, dar kartą kreipėsi į matininkę N. A. S., kuri 2024 m. liepos 15 d. parengė pastato dalių apskaičiavimo projektą Nr. 2024-06. Šiame projekte, atsižvelgiant į ginčo šalims priklausančias gyvenamojo namo nuosavybės dalis, proporcingai joms, yra padalintos gyvenamojo namo patalpos. Pagal 2024 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, esantį byloje, V. B. nuosavybės teise ginčo objekte priklauso 60,58 kv.m bendro ploto, L. T. 75,73 kv.m bendro ploto, o V. B. 80,06 kv.m bendro ploto. Taigi, nurodytu būdu šalims disponuojant jiems priklausančiu turtu būtų geriausiai užtikrintas šalių teisės į nuosavybę įgyvendinimas, pagal jiems priklausančias turto dalis paskirstytas turtas ir sudarytos sąlygos visiems bendraturčiams netrukdomai naudotis bendru turtu pagal paskirtį. Ši naudojimosi tvarka geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi jos įgyvendinimas paprastas, iš dalies atitinka nusistovėjusią tvarką ir bus užtikrintas visų bendraturčių privatumas bei nuosavybės apsauga. Tiek ieškovė, tiek atsakovė naudoja po dvi patalpas, kurios skirtos gyvenimui, t. y. atsakovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2/17,42 ir 1-5/16,20 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla - 1-2/17,45 ir 1-6/16,19), o ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1- 3/16,82 ir 1-6/18,67 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla - 1- 3/16,83 ir 1-5/18,88), todėl ieškovės pozicija, jog ji privalanti pereiti per atsakovės realiai pagal paskirtį naudojamas patalpas, jog patektų į rūsio patalpas, neatitinka protingumo principų. Ieškovė siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kurios pagrindu būtų atitverta atsakovės naudojama patalpa, pažymėta indeksu 1- 5/16,20 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla - 1-6/16,19), o ieškovė atitvertoje dalyje įsirengtų vonios kambarį, dėl ko ieškovei nebetektų pereiti per atsakovės naudojamas gyvenamojo namo patalpas. Tokia ieškovės pozicija yra visiškai prieštaraujanti protingumo principui, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, kaip ir nurodoma aukščiau, taip pat naudojasi dvejomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra gyvenamieji kambariai, dėl ko gali įsirengti vonios kambarį savo naudojamoje dalyje, o ne sumažinti atsakovės naudojamos patalpos plotą. Nors atsakovei priklauso mažesnė gyvenamojo namo dalis nei likusiems bendraturčiams, tačiau, tai nereiškia, jog atsakovės naudojama dalis gyvenamajame name turi būti mažinama būtent gyvenamųjų patalpų dalimi, kadangi gyvenamosios patalpos yra pagrindinė atsakovės buvimo vieta, Atsakovė sutinka naudotis mažesne gyvenamojo namo rūsio dalimi. Atsakovė taip pat siekia savo naudojamoje patalpoje įsirengti vonios kambarį bei virtuvę, kadangi virtuve ir vonios kambariu rūsyje naudotis tampa vis nepatogiau: rūsyje yra vėsu ir drėgna, patekimas į rūsį nėra patogus, tačiau to padaryti negali būtent dėl ieškovės veiksmų. Šiai dienai ieškovė yra įsirengusi netgi virtuvę savo naudojamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4/5,84 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla -1-4/5,57), Atsakovė taip pat norėtų įsirengti virtuvę savo naudojamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-1/4,44 (remiantis 2023 m. gruodžio 28 d. Kadastrinių matavimų byla - 1-1/4,20), tačiau, kaip ir minėta, negali to padaryti, kadangi ieškovė pereina per šias patalpas siekdama patekti į rūsio patalpas. Gyvenamojo namo rūsio patalpos dalinamos atsižvelgiant į jų panaudojimo galimybes, t. y. atsižvelgiantį tai, jog katiline šalys privalo naudotis bendrai, į tai, kad šalys bendrai naudotųsi ir tomis patalpomis, kuriomis būtina praeiti, jog būtų galimybė patekti į kitas patalpas, taip pat atsižvelgiama ir į bendraturčių nuosavybės dalis. Nors ieškovė teigia, jog nėra teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi tvarką, kadangi ji jau yra nustatyta testamentu, o kai testatoriaus valia yra išreiškiama testamente, ji privalo būti gerbiama ir vykdoma, tačiau su tokiu ieškovės argumentu nesutiktina. Testamentu testatorė niekada nenurodė, jog įpėdiniai privalo naudotis testatorės nurodyta naudojimosi tvarka, testamente nurodoma, jog testatorė pageidauja, jog įpėdiniai naudotųsi jos nurodyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog viešuosiuose registruose jokia naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota, daugiau nei akivaizdu, jog tiek notarė, tiek VĮ „Registrų centras“ laikė, jog tokia testamente pageidaujama naudojimosi tvarka nėra privaloma.

Atsiliepimas

5. Ieškovė L. T. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašo jį atmesti, tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl dalies priešieškinio reikalavimų šalys sudarė 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2024 m. spalio 3 d. teismo nutartimi. Byloje liko neišspręstas dalies gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpų naudojimosi klausimas tarp ieškovės L. T., ir V. B., todėl atsiliepime pasisakoma tik dėl neišspręsto ginčo dalies. Atsakovės priešieškinyje siūloma naudojimosi tvarka atitinka išimtinai atsakovės V. B. interesus, visiškai nepaisant ieškovės, kaip bendraturtės, turimų nuosavybės dalių ir interesų, nepaisant šalių mamos- testatorės valios. Priešieškiniu siūloma keisti nusistovėjusią faktinę ilgametę ginčo gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Atsakovės siūloma tvarka ieškovei paskiriama naudotis didele dalimi visiškai nevertingų rūsio patalpų Šalių mama J. B., palikdama vaikams turtą, testamentu išreiškė aiškų pageidavimą, kokiu būdu paveldėtojai turėtų naudotis gyvenamojo namo patalpomis. Nors ilgus metus gyvenamojo namo patalpomis faktiškai buvo naudojamasi testamente nurodyta tvarka, tačiau atsakovės V. B. po mamos mirties ėmė netenkinti velionės motinos testamentu numatytas ginčo gyvenamojo namo patalpų naudojimas ir ji siekia naudotis jau kitokia gyvenamojo namo dalimi, bei siekia atimti iš ieškovės galimybę naudotis vonios ir tualeto patalpomis bei eilę metų ieškovės naudojamą kambarį 1-3. Ginčo nėra dėl 1-1 patalpos-koridoriaus paskyrimo bendram naudojimui. Ieškovė sutinka ir taip pat ieškiniu prašo šią patalpą paskirti ieškovės ir atsakovės bendram naudojimui. Pagrindinis ginčas tarp šalių vyksta dėl gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-6/16,19 kv.m, l-3/16,83kv.m bei nepadalintų rūsio patalpų. Ieškovė daugelį metų naudojasi patalpa 1-3, 1-4, 1-5, dalimi 1-6 patalpos, bei bendrai su atsakove naudojuosi vonia R-4, tualetu R-3, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta. Ieškovė gali patekti į vonios ir tualeto patalpas tik per kambarį 1-6, todėl dalis šios patalpos ieškovei yra būtina. Kambarį 1-3 ieškovė yra susitvarkiusi, juo naudojasi eilę metų, todėl nesutinka, kad jis būtų paskirtas atsakovei. Be to, į šį kambarį nėra jokio praėjimo iš atsakovei paskirto kambario 1-2. Atsakovės siekis kirsti kapitalinę sieną sename name yra neteisėtas, nepagrįstas bei nepateikti jokie duomenys, leidžiantys spręsti, kad apskritai egzistuoja galimybė atlikti tokį veiksmą. Be nurodytų argumentų, pagal siūlomą projektą ieškovės naudojimui atitektų mažesnė ginčo nekilnojamojo turto dalis nei ieškovei buvo palikta velionės motinos J. B. 2005 m. spalio 28 d. testamentu, tuo tarpu, atsakovei V. B. nepagrįstai būtų paskirta naudotis didesnė turto dalis nei priklauso. Be to, atsakovės siūlymas ieškovei paskirti daugiau rūsio patalpų yra itin nesąžiningas. Atsakovė, neva paisydama mano interesų, nurodo, kad ji sutinka naudotis mažesne rūsio patalpų dalimi. Tačiau negalima prilyginti gyvenamojo namo rūsio patalpų vertės su pirmo aukšto gyvenamojo namo kambarių verte. Ieškovė taip pat sutiktų atiduoti ieškovei dalį rūsio patalpų mainais už tai gaunant pirmame aukšte esantį kambarį. Patikslintame priešieškinyje atsakovė netgi pati nurodo, kad rūsyje yra vėsu ir drėgna, patekimas į rūsį nėra patogus, tačiau ir toliau nesąžiningai prašo ieškovei paskirti naudotis didesne rūsio patalpų dalimi. Akivaizdu, kad atsakovė siekia išimtinai savo asmeninių interesų tenkinimo, ieškovei paskirdama naudotis didele dalimi visiškai nevertingų rūsio patalpų. Rūsyje yra patalpos R-7, R-6, R-2 , R-4, R-3, dalis R-5 , dėl kurių nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Priešingai priešieškiniui, patalpas R-4 ir R-3 būtina paskirti bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui, nes patalpose įrengti san. mazgai. Patalpos R-2 dalis ieškovei yra reikalinga patekti į patalpas R-4 ir R-3. Dalis R-5 patalpos turėtų būti paskirta ir ieškovei ir atsakovei. Patalpa R-6 taip pat turėtų būti paskirta atsakovei.

6. Atsakovė V. B. ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galutinė atsakovės pozicija yra išdėstyta atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, priešieškinyje išdėstyta pozicija laikytina alternatyvia, jei teismas spręstų, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės pozicijos dėl naudojimosi tvarkos išreiškimas yra netinkamas. Atsakovė papildomai paaiškino, kad jos siūloma naudojimosi tvarka geriausiai atitinka šalių interesus, nes galėtų nematyti viena kitos ir būtų išvengta perteklinių apsikeitimų skaudinančiomis replikomis. Atsakovė ieškovei buvo gera, kol reikėjo mažus vaikus žiūrėti, o vaikams užaugus staiga tapo bloga. Atsakovė negali pailsėti po pamaininio darbo, nes nuolat kažkas vaikšto per patalpą 1-6. Ieškovė gali savo pusėje pasidaryti san. mazgus, turi virtuvę, o atsakovė valgyt turi gamintis katilinėje, tualetas ir vonia taip pat rūsyje. Atsakovė liko vieniša, irgi nebejauna, tad jai vienai senatvėje kaip tik bus sunkiau tvarkytis. Tuo tarpu ieškovė turi vaikus, kurie jai padės senatvėje. Dėl to atsakovė norėtų įsirengti virtuvę ir vonią su tualetu pirmame aukšte. Atsakovė nežinodama, kur jos dalis, negali susitvarkyti. Atsakovė faktiškai gyvena patalpoje 1-2, o patalpa 1-6 negali naudotis asmeniškai dėl to, kad visi pastoviai eina. Patalpoje R-2 laikomi ieškovės ir atsakovės konservai. Per patalpą 1-6 vaikštoma ne tik į rūsį, eina svečiai, laksto vaikai. R-6 patalpa tuščia, atsakovė ja nesinaudoja. Jei atsakovei būtų priskirta 1-6, 1-1 patalpos, tai atsakovė savo pusėje pirmame aukšte irgi gali įsirengti vonią su tualetu. Atsakovė neprieštarautų, jei R-3, R-4 patalpos būtų skirtos ieškovei, jei atsakovei būtų priskirta patalpos 1-6, 1-1. Atsakovė sutiktų, kad ieškovė metus laiko dar naudotųsi rūsyje esančiu san. mazgu, kol įsirengtu savo pusėje vonią su tualetu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės, atsakovės ir V. B. naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkos. Ieškovė, atsakovė ir V. B. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarė taikos sutartį, kuria šalys ir V. B. susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dėl dalies naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, pagal kurią V. B. paskiriama naudotis atskirai patalpos, pažymėtos indeksais 1-7/2,43 kv. m; 1-8/5,95 kv. m; 1-9/17,60 kv. m; 1-10/12,82 kv. m; 1-11/10,45 kv. m; 1-12/2,94 kv. m; ieškovei L. T., ir atsakovams V. B. bei V. B., paskiriama bendrai naudotis patalpos, pažymėtos indeksais R-1/9,78 kv. m. – po 1/3 dalį kiekvienam, R-8/17,67 kv. m. – po 1/3 dalį kiekvienam; V. B. priskiriama naudotis 8/10 dalys patalpos, pažymėtos indeksu R-5/ 20,88 kv. m, kur V. B. turi teisę atskirti patalpos R-5 dalį tokiu būdu, kad liktų bendras praėjimas į patalpas R-7, R-6, bei atskirtą R-5 dalį, kitiems bendraturčiams, kuriems bus priskirtos patalpos; ieškovei L. T. paskiriama atskirai naudotis patalpa, pažymėta indeksu: 1-5/18,88 kv. m, 1-4/5,57 kv. m; atsakovei V. B. paskiriama naudotis atskirai patalpa, pažymėta indeksu 1-2/17,45 kv. m. Teismas 2024 m. spalio 3 d. ieškovės, atsakovės ir V. B. sudarytą taikos sutartį patvirtino ir tą bylos dalį nutraukė, o 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, V. B., kadangi visi jam reikšti reikalavimai buvo išspręsti šalių 2024 m. rugsėjo 23 d. sudaryta taikos sutartimi. Byloje liko neišspręstas ginčas dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78 kv., m, R-3/1,29 kv.m, R-4/3,44 kv. m, 2/10 dalimi R-5/ 20,88 kv. m, R-6/5,64 kv. m, R-7/14,58 kv. m, R-8/17,67 kv. m, 1-1/4,20 kv. m, 1-3/16,83 kv. m, 1-6/16,19 kv. m.

8. Teismas nustatė, kad ieškovei L. T. priklauso 7/20 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 216,37 kv. m, kas sudarytų 75,73 kv. m, atsakovei V. B. – 7/25 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 216,37 kv. m, kas sudarytų 60,58 kv. m, V. B. - 37/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 216,37 kv. m, kas sudarytų 80,06 kv. m (1 t., e. b. l. 193-194, 3 t., e. b. l. 188-190). Šalių 2024 m. rugsėjo 23 d. sudaryta taikos sutartimi V. B. priskirta naudotis 78,04 kv. m, tačiau teismui 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pašalinus V. B. iš trečiųjų asmenų ir šios nutarties neapskundus byloje dalyvaujantiems asmenims, laikytina, kad visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sutarė dėl to, kokia namo dalimi naudosis V. B. ir pritarė tam, jog V. B. naudosis namo dalimi, kuri ne visiškai atitinka jam tenkančią gyvenamojo namo nuosavybės dalį. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos tarp likusių bendraturčių visiškas atitikimas turimoms nuosavybės dalims neįmanomas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025).

11. Teismas, pasisakydamas dėl nesutarimo priežasčių, visų pirma pažymi, kad atsakovei V. B. pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tenka didžiausia dalis patalpų, kuriomis ji turi naudotis bendrai su kitais bendraturčiais. Kita priežastis - skirtingas šeiminis šalių statusas, ieškovei sukūrus šeimą, o atsakovei likus vienišai, dėl ko ieškovei tenkančia gyvenamojo namo dalimi, tarp jų ir bendrai su atsakove naudojamomis patalpomis, naudojasi daugiau asmenų. Esant tokiai faktinei situacijai, teismo vertinimu, labiausiai konfliktų tikimybė būtų sumažinta kuo labiau sumažinus patalpų, kuriomis naudojamasi bendrai, skaičių.

12. Teismas visų pirma atmeta ieškovės argumentą, kad gyvenamuoju namu turi būti naudojamasi tokia tvarka, kokia pageidavo šalių mama testamentu. Šiuo atveju teismas pažymi, kad naudotis nuosavybe, priklausančia bendraturčiams bendrąją dalinės nuosavybės teise, tenka gyviems likusiems įpėdiniams. Natūralu, kad bėgant metams, keičiasi bendraturčių poreikiai ir ta tvarka, kuri buvo, kol bendraturčių mama buvo gyva, nebeatitinka visų interesų. Todėl keičiantis gyvenimo aplinkybėms, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, jog būtų naudojamasi turtu, kaip to norėjo mirusioji. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės išdėstytu argumentu, kad bendraturčių mamos testamente išdėstytas pageidavimas neturėtų būti prilyginamas testatoriaus valiai, kuri išreiškiama privalomais nurodymais ir kurią besąlygiškai turi vykdyti įpėdiniai, ypač jei dėl tokios tvarkos naudojimosi tvarkos kyla nuolatiniai konfliktai, ir bendraturčiai nėra pajėgūs išspręsti jų tarpusavyje, dėl ko teko kreiptis į teismą.

13. Teismas pažymi, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiktų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, išdėstyta atsakovės V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį. Šiuo atveju, teismas vertina, kad galutinės pozicijos dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos išdėstymas atsiliepime į patikslintą ieškinį, kai atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, nėra kliūtis nustatyti būtent tokią atsakovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovė turėjo galimybę šį variantą įvertinti teismo posėdžio metu, dėl to pateikė rašytinius paaiškinimus. Būtent atsakovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka sumažintų bendraturčių konfliktų tikimybę, kadangi didžiąją dalimi gyvenamojo namo patalpų būtų naudojamasi atskirai. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad patalpos, pažymėtos indeksais R-6 ir R-7 yra labiau aktualios ieškovei, nes jose yra vamzdynai, aptarnaujantys ieškovės įsirengtoje virtuvėje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, esantį vandentiekį bei nuotekas, ir atsakovei yra reikalingas praėjimas į šias patalpas 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5.

14. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei skiriama naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais R-2, R-3 ir R-4, kur per patalpą pažymėtą indeksu R-2, patenkama į tualeto ir vonios patalpas, pažymėtas indeksais R-3 ir R-4, ieškovei L. T. turi būti suteikta teisė atskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, bei leidžiant ieškovei L. T. įsirengti atskirą vonios kambarį. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų vertina, kad tokių būdų kiekviena iš šalių turės joms atskirai skirtas vonios ir tualeto patalpas, o atsakovė galės nevaržomai naudotis likusia patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, dalimi, bei patalpa, pažymėta indeksu 1-1, nes ieškovei nebebus poreikio naudotis rūsyje esančiomis tualeto ir vonios patalpomis.

15. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė turėtų vonios kambarį įsirengti toje namo dalyje, kuria ieškovė asmeniškai naudojasi, tačiau teismo vertinimu šalims nurodžius, kad būtent patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, eina vamzdynai, taip pat yra vandentiekio ir nuotekų įvadai, racionaliausia būtų įrengti ieškovės vonios ir tualeto patalpas būtent patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6. Juo labiau, kad tokios patalpos įsirengimas leis atsakovei naudotis likusia ¾ dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, asmeniškai. Atsakovė nurodė, kad sutiktų leisti ieškovei naudotis vonios ir tualeto patalpomis, pažymėtomis indeksais R-3 ir R-4, vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kol ieškovė įsirengtų savo vonios ir tualeto patalpą, o ieškovė patvirtino, kad tokias patalpas galėtų įsirengti per vienerius metus ir tam nereikėtų panaudoti jau esančių vandentiekio ir nuotekų įvadų, įrengtų patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6, nes galėtų pasinaudoti į antrą aukštą einančiais vamzdynais.

16. Toks 1/4 dalies patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, atskyrimas tik nežymiai nukryptų nuo bendraturčių turimų nuosavybės teisės dalių. Be to, net ir suteikus atsakovei naudotis asmeniškai visa patalpa, pažymėta indeksu 1-6, vis tiek nebūtų išlaikomas atitikimas bendraturčių nuosavybės dalims. Šiuo atveju priskyrus ieškovei naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R-6/5,64, 2/10 dalimis patalpos R-5/20,88, taip pat taikos šalių sutartimi ieškovei priskirtomis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1/9,78 (1/3 dalis), R-8/17,67 (1-3 dalis), 1-4/5,57, 1-5/18,88 ir suteikus teisę atsiskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, ieškovė L. T. naudotųsi 78,87 kv. m (16,83 + 14,58 + 5,64 + 20,8/10x2 + 9,78/3 + 17,67/3 + 5,57 + 18,88 + 16,19/4) bendrojo gyvenamojo namo ploto, kai jai tenkanti nuosavybės dalis yra 75,73 kv. m, o atsakovė V. B. naudotųsi 59,45 kv. m (11,78 + 1,29 + 3,44 + 4,2 + 9,78/3 + 17,67/3 + 17,45 + (16,19- 16,19/4)), atsakovei paskiriant patalpas, pažymėtas indeksais R-2, R-3, R-4, 1-1 ir taikos sutartimi jau paskirtas 1/3 dalis patalpų, pažymėtų indeksais R-1 ir R-8, bei patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, ir ¾ dalis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, kai atsakovei tenkanti nuosavybės dalis yra 60,58 kv. m. Nesuteikus ieškovei teisės atsiskirti ¼ dalies patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, ieškovė naudotųsi 74,83 kv. m (16,83 + 14,58 + 5,64 + 20,8/10x2 + 9,78/3 + 17,67/3 + 5,57 + 18,88), o atsakovė – 63,5 kv. m (11,78 + 1,29 + 3,44 + 4,2 + 9,78/3 + 17,67/3 + 17,45 + 16,19). Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju nebūtų išlaikomas idealus atitikimas šalių turimoms nuosavybės dalims.

17. Teismas šiuo atveju vis tik nežymiai didesnę naudojamų patalpų dalį dėl teisės atskirti 1/4 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, bei įsirengti atskirą vonios kambarį suteikia ieškovei, kadangi nustatant atsakovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, būtent ieškovei tenka didesnė rūsio patalpų dalis ir kartais semiama patalpa, pažymėta indeksu R-6. Teismo vertinimu abi šalys tokiu atveju susiduria su lygiaverčiais nepatogumais, t. y. ieškovė yra priversta naudotis didesne nenaudinga rūsio patalpų dalimi, taip pat šią naudojamą rūsio dalį turės pasiekti naudodamasi lauku dėl katilo priežiūros žiemą ir vamzdynų remonto esant poreikiui, o atsakovei tenka mažesnė patalpos, žymimos indeksu 1-6 dalis. Tokį atsakovėms tenkantį didesnį rūsio plotą nulėmė ir tai, kad šalys su V. B. sudarė taikos sutartį, pagal kurią V. B. naudojasi 25,84 kv. m rūsio patalpų (9,78/3 + 17,67/3 + 20,88/10 x8), t. y. tik 30 proc. (25,84/ 85,06 x 100 proc.) rūsio patalpų, kai jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 37 proc. (80,06/216,37 x 100 proc.). Atitinkamai neišvengiamai šalims tenka skirstyti didesnį rūsio plotą. Tuo pačiu šalims tenka ir lygiaverčiai privalumai dėl taip nustatytos naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovė naudosis geresne rūsio patalpų dalimi, kur mažiau drėgmės, įrengta vonia ir tualetas, o ieškovė turės vonios ir tualeto patalpas pirmame aukšte.

18. Teismas apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei L. T. pripažintina teisė atskirti 1/4 dalį patalpos 1-6/16,19 kv. m pagal pateiktą 2023 m. balandžio mėn. UAB „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą 2023.04/03-SPP-BSŽ ir įsirengti atskirą vonios kambarį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priešieškinis, kurio reikalavimai išdėstyti atsakovės 2024 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-129320), tenkintinas iš dalies nustatant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpų, naudojimosi tvarką, pagal kurią L. T. asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R-6/5,64, 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88, ¼ dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19; V. B. asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/4,20, R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, ir ¾ dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19, suteikiant teisę ieškovei vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, 1-1/4,20, 1-6/16,19, tikslu patekti į vonios ir tualeto patalpas, esančias patalpose pažymėtose indeksais (R-3/1,29, R-4/3,44). Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestinos (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Teismo vertinimu tokia nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka labiausiai patogi bendraturčiams, racionali ir prisidės prie geresnio nuosavybės valdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas pažymi, kad priešieškinis didžiąją dalimi yra patenkintas, netenkinant tik priešieškinio reikalavimo dėl visos patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, priskyrimo atsakovei, o ieškinys didžiąja dalimi atmestas patenkinus tik dalį reikalavimo dėl teisės įsirengti vonios patalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad būtų teisinga protinga ir sąžininga laikyti, jog patenkinta 85 proc. priešieškinio reikalavimų ir 15 proc. ieškinio reikalavimų.

20. Ieškovė L. T. šioje byloje patyrė 1 833,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 27,25 Eur negrąžintina žyminio mokesčio dalis už ieškinį ir 4 647 Eur išlaidos advokato pagalbai (2 t., e. b. l. 157-173, 179) Todėl patenkinus 15 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei L. T. iš V. B. priteistina 701,14 Eur (4 674,25 Eur x 15 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės V. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,25 Eur negrąžintina žyminio mokesčio dalis už priešieškinį ir 2 055 Eur išlaidos advokato pagalbai (2 t., e. b. l. 52, 191-199). Todėl tenkinus 85 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 769,91 Eur (2 082,25 Eur x 85 proc./ 100 proc.) (CPK 98 straipsnio 1-2 dalys).

21. Kadangi dėl dalies reikalavimų šalys byloje sudarė taikos sutartį, ieškovei ir atsakovei grąžintina po 75 proc. byloje sumokėto žyminio mokesčio, t. y. po 81,75 Eur (109 Eur x 75 proc./ 100 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

22. Valstybė šioje byloje patyrė 46,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalinus proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteistina 39,62 Eur (46,62 Eur x 85 proc./ 100 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis 7 Eur (46,62 Eur x 85 proc./ 100 proc.) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiama (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti ieškinį, iš dalies tenkinti priešieškinį.

Pripažinti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę atskirti 1/4 dalį patalpos 1-6/16,19 kv. m pagal 2023 m. balandžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės „Architektūriniai statybiniai projektai“ parengtą statybos projektinį pasiūlymą 2023.04/03-SPP-BSŽ ir įsirengti atskirą vonios kambarį per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/16,83, R-7/14,58, R-6/5,64, 2/10 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu R-5/20,88, ¼ dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19; V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/4,20, R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, ir ¾ dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-6/16,19.

Suteikti teisę ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-2/11,78, R-3/1,29, R-4/3,44, 1-1/4,20, 1-6/16,19, tikslu patekti į vonios ir tualeto patalpas, esančias patalpose pažymėtose indeksais R-3/1,29, R-4/3,44.

Kitą ieškinio dalį atmesti, kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 701,14 Eur (septynis šimtus vieną eurą 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 769,91 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,62 Eur (trisdešimt devynis eurus 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Gražinti ieškovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 11 d.

Gražinti atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 13 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė