Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1733/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-09
Bylos Nr.: 2-1733/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00717-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donatas Šernas
Kreditorius: D. J.

Civilinė byla Nr. 2-1733/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00717-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus D. J. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ kreditorių 2014 m. kovo 24 d. nutarimo 3 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1853-413/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lodena“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

2014 m. kovo 24 d. įvyko BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame 3 darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo priimtas nutarimas: 1) patvirtinti 4000 Lt dydžio (be PVM) vieno mėnesio atlyginimą bankroto administratoriui; 2) patvirtinti 1000 Lt dydžio vieno mėnesio mokestį už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apmokamą pagal išrašytus buhalterinius dokumentus; 3) nustatyti, kad už ryšio, pašto, kanceliarinių prekių įgijimą, banko, turto vertinimo, saugojimo ir pan. paslaugas mokama pagal faktą (išrašytus buhalterinius dokumentus), kuro sąnaudos mėnesiui negali viršyti 30 litrų vienam mėnesiui, kitos administracinės išlaidos negali viršyti 500 Lt (be PVM) per mėnesį; 4) nustatyti, kad teisinės paslaugos, išrašant buhalterinius dokumentus, apmokamos pagal poreikį vykdant teisminius ginčus, tačiau valandinis įkainis negali viršyti 250 Lt (be PVM) už valandą ir turi būti ne didesnis kaip 5000 Lt per mėnesį; 5) nustatyti, kad archyvavimo paslaugų vienkartinis mokestis priklausys nuo archyvavimui ruošiamų dokumentų kiekio ir už paslaugas bus apmokama pagal išrašytus buhalterinius dokumentus.

Šalies argumentai

Kreditorius D. J. 2014 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu atsakovui BUAB „Lodena“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo.

Skunde teigė, jog skundžiamu nutarimu patvirtintas ne fiksuotas, o mėnesinis atlyginimas bankroto administratoriui sudaro sąlygas vilkinti bankrutavusios įmonės likvidavimo veiksmus; BUAB „Lodena“ bankroto procesas yra nesudėtingas, kadangi realizuotiną turtą sudaro tik vienas žemės sklypas ir trys pastatai, įmonė turi vos keletą teisminių ginčų, 9 kreditorius, 10 debitorių, kurie galėtų padengti bendrovei tik nedidelę (127 862,20 Lt) skolos dalį, vienintelė tęsiama bendrovės veikla – tai turto nuoma, kas nereikalauja iš administratoriaus aktyvių veiksmų ir didelių kaštų; administratoriui nustatytas 4000 Lt + PVM mėnesinis atlyginimas, kai administratorius neteikia nei buhalterinių, nei teisinių, nei pastatų priežiūros ar saugojimo paslaugų, yra nemotyvuotas, neproporcingas ir per didelis; ginčijamu nutarimu patvirtintos administravimo išlaidos pažeidžia kreditorių i interesus, jos nustatytos neatsižvelgus į Įmonių bankroto įstatymo (toliu – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi kreditoriaus D. J. skundą atmetė ir nutarė paskirti kreditoriui D. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3000 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovei BUAB „Lodena“.

Teismas nutartyje pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo D. J. skundą dėl 2013 m. spalio 3 d. pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo priimtas nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, 2014 m. sausio 21 d. nutartyje pasisakydamas dėl administratoriaus atlyginimo, padarė išvadą, kad 4 000 Lt (be mokesčių) nėra aiškiai per didelis ir neprieštarauja nei protingumo, nei teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą dėl visos administravimo išlaidų sąmatos, todėl ginčo dalykas nėra tapatus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti atlyginimo administratoriui nustatymo teisėtumo klausimą, į iškeltus pareiškėjo klausimus dėl administratoriaus atlyginimo dydžio buvo atsakyta Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartyse, kuriomis minėta skundžiamo nutarimo dalis buvo išspręsta. Teismas taip pat pažymėjo, jog nepaisant to, pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, po šios nutarties priėmimo 2014 m. balandžio 7 d. pateikė teismui naują skundą ir iki bylos išnagrinėjimo nuo jo (jo dalies) neatsisakė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka civilinio proceso tikslų, be pagrindo sukelia kitai proceso šaliai nepatogumų, trukdžių, rūpesčių ir papildomų išlaidų (atstovo pagalbai apmokėti), kurios gali būti panaudotos visų kreditorių turtinių interesų patenkinimui.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas yra atmestas kaip aiškiai nepagrįstas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir paskirti pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3000 Lt baudą, pusę šios baudos skiriant sumokėti bankrutavusiai UAB „Lodena“.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 24 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei perduoti klausimą dėl BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo BUAB „Lodena“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ nustatymo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Atsiliepimas

Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Apelianto manymu, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo kreditoriaus skundą, nes neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes priimant skundžiamą nutarimą – skundžiamo nutarimo priėmimo metu BUAB „Lodena“ buvo jau likviduojama įmonė, todėl bankroto administratoriui liko tiesiog atlikti ĮBĮ 31 straipsnio ir 32 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, būtinus užbaigti BUAB „Lodena“ bankroto procesą. Apelianto teigimu, 4000 Lt mėnesinis bankroto administratoriaus atlyginimas, kai administratorius neteikia nei buhalterinių, nei teisinių, nei pastatų priežiūros ar saugojimo paslaugų, yra neproporcingas ir per didelis.

2. Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nutarimu patvirtintas ne fiksuotas, o mėnesinis atlyginimas bankroto administratoriui sudaro sąlygas vilkinti bankrutavusios įmonės likvidavimo veiksmus, tokiu būdu pažeidžiant BUAB „Lodena“ ir jos kreditorių interesus.

3. Pasak apelianto, ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skyrimui – skundžiamojoje nutartyje nėra aiškiai nustatyta, kad skundas atmestas, kaip aiškiai nepagrįstas, o pareiškėjo sąžiningumo klausimas nebuvo net nagrinėjamas, taip pat nutartyje nebuvo net svarstoma apie sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB ,,Lodena“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ prašo:

- civilinę bylą dalyje dėl atsakovo 2014 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu panaikinimo dalyje dėl atlyginimo administratoriui nustatymo nutraukti;

- civilinę bylą dalyje dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos nutraukti;

- skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o D. J. atskirąjį skundą atmesti;

- už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme apeliantui skirti baudą iki 20 000 Lt, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui.

Teigia, kad teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad klausimas atsakovo bankroto dalyje dėl atlyginimo administratoriui nustatymo yra išspręstas. Atsakovas iš esmės palaiko teismo poziciją, kadangi pareiškėjo atskirajame skunde nenurodoma jokių naujų argumentų, į kuriuos nebūtų buvę atsakyta Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi, juolab, kad aplinkybės tarp pirmojo ir antrojo susirinkimų esmingai nepasikeitė. Taip pat teigia, jog apeliacija galima tik dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą (CPK 107 str. 2 d.), bet ne dėl nutarties, kuria bauda skirta. Kadangi nutarties dalis dėl baudos skyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas turi būti nutrauktinas.

Pasak atsakovo, apeliantas, kartą jau pareiškęs iš esmės tapatų jau išnagrinėtam ir akivaizdžiai nepagrįstą skundą, pakartotinai, nenurodydamas jokių naujų motyvų, teikia atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui – toks apelianto elgesys laikytinas piktybiniu ir atsakovo manymu, apeliantui turi kilti CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės (jo atžvilgiu šioje byloje dar kartą skirtina bauda).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal kreditoriaus D. J. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties dalies, kuria kreditoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta bauda, nutrauktinas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir apeliacine tvarka nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo bankrutuojančios UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, kuriuo buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ).

ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kreditorius D. J. savo atskiruoju skundu, be kita ko, teigia kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo kreditoriaus skundą, nes neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes priimant skundžiamą nutarimą – skundžiamo nutarimo priėmimo metu BUAB „Lodena“ jau buvo likviduojama įmonė, todėl bankroto administratoriui liko tiesiog atlikti ĮBĮ 31 straipsnio ir 32 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, būtinus užbaigti BUAB „Lodena“ bankroto procesą. Apelianto teigimu, 4000 Lt mėnesinis bankroto administratoriaus atlyginimas, kai administratorius neteikia nei buhalterinių, nei teisinių, nei pastatų priežiūros ar saugojimo paslaugų, yra neproporcingas ir per didelis.

Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2014 m. kovo 24 d. įvyko bankrutavusios UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ buvo priimtas toks nutarimas: 1) patvirtintas 4000 Lt dydžio (be PVM) vieno mėnesio atlyginimas bankroto administratoriui; 2) patvirtintas 1000 Lt dydžio vieno mėnesio mokestis už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apmokamas pagal išrašytus buhalterinius dokumentus; 3) nustatyta, kad už ryšio, pašto, kanceliarinių prekių įgijimą, banko, turto vertinimo, saugojimo ir pan. paslaugas mokama pagal faktą (išrašytus buhalterinius dokumentus), kad kuro sąnaudos mėnesiui negali viršyti 30 litrų vienam mėnesiui, kitos administracinės išlaidos negali viršyti 500 Lt (be PVM) per mėnesį; 4) nustatyta, kad teisinės paslaugos apmokamos, išrašant buhalterinius dokumentus, pagal poreikį vykdant teisminius ginčus, tačiau valandinis įkainis negali viršyti 250 Lt (be PVM) už valandą ir turi būti ne didesnis kaip 5000 Lt per mėnesį; 5) nustatyta, kad archyvavimo paslaugų vienkartinis mokestis priklausys nuo archyvavimui ruošiamų dokumentų kiekio ir už paslaugas bus apmokama pagal išrašytus buhalterinius dokumentus (12 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas savo skundu iš esmės ginčija kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuriuo buvo patvirtintas administratoriaus atlyginimas bankroto byloje ir šis klausimas iš esmės buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi, palikus galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skundžiamu nutarimu atlyginimas administratoriui buvo nustatytas nepagrįstai, kaip minėta į iškeltus pareiškėjo klausimus dėl administratoriaus atlyginimo dydžio buvo atsakyta aukščiau nurodytomis teismų nutartimis.

Atskiruoju skundu apeliantas skundžia ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas jam skyrė baudą.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta, paduodant atskirąjį skundą: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalies nuostatą, atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą. Taigi apeliacija galima tik dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, bet ne dėl nutarties, kuria bauda skirta. Tokio proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarčių, susijusių su teismo baudomis, apskundimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2013, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-623/2013 ir kt.). Taigi, CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį (jos dalį), kuria paskirta bauda. Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.), todėl negali būti skundžiama.

Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.) Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Taigi, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties dalis, kuria apeliantui paskirta bauda, nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 301 str. 1 d.), apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Atsiliepimu į kreditoriaus D. J. atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Lodena“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme apeliantui skirti baudą iki 20 000 Lt, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovui.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.

Nagrinėjamu atveju atsakovo bankroto administratoriaus pareikštas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžiamas tuo, kad apeliantas, kartą jau pareiškęs iš esmės tapatų jau išnagrinėtam ir akivaizdžiai nepagrįstą skundą, pakartotinai, nenurodydamas jokių naujų motyvų, teikia atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo savo procesine teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ir teigti, kad šis skundas, jau preliminariai įvertinus, yra aiškiai nepagrįstas ir juo buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, įsitikinus, kad nutartis neteisėta ir/ar nepagrįsta, todėl teigti, kad atskirasis skundas buvo paduotas nesąžiningai, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjas savo procesine teise paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepiktnaudžiavo bei šią savo procesinę teisę įgyvendino, iš esmės nepažeisdamas proceso tikslų ir jomis naudodamasis pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą dėl šios nutarties dalies, kuria paskirta bauda, nutraukti.

Teisėjas Donatas Šernas