Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1374-241/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1086-413/2014Nutartis · 2014-01-21Kauno apygardos teismas
  2. B2-830-413/2014Nutartis · 2014-05-26Kauno apygardos teismas
  3. B2-2068-413/2014Nutartis · 2014-08-08Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-09Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-18Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
  7. B2-1899-343/2020Nutartis · 2020-12-01Kauno apygardos teismas
  8. B2-9-413/2021Sprendimas · 2021-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
2-1374-241/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00717-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
D. J., L. J.
Civilinė byla Nr. 2-1374-241/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00717-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1543-413/2020, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas ir klausimas išspręstas iš esmės, uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ bankroto byloje (bankroto bylos Nr. B2-16-413/2020).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lodena“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“. 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lodena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja, nemokumo administratorė, UAB „Valnetas“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. balandžio 22 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti 16 500 Eur plius PVM nemokumo administratorės atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki įmonės pabaigos.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas administratorės atlyginimas ir nustatytas 1 500 Eur atlyginimas už visą laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki bankroto proceso pabaigos, kuris atrodė pakankamas, nes tuo metu buvo likę parduoti tik vieną bendrovei priklausantį turtą – žemės sklypą. Tačiau žemės sklypas parduotas tik 2019 m. gruodžio 4 d.; turto realizavimo procesas užsitęsė, kadangi žemės sklypo nepavyko parduoti varžytynėse dėl per didelės kreditorių susirinkime nustatytos pradinės turto pardavimo kainos. Bendrovės bankroto procesas vyksta jau 50 mėnesių, šiuo laikotarpiu buvo sušaukta 18 kreditorių susirinkimų, administratorė vykdė 26 turto varžytynes, vyko teisminis ginčas dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo. Atsižvelgiant į patvirtinto administratorės atlyginimo dydį ir proceso trukmę (50 mėn.), vieno mėnesio administratorės atlyginimo dydis siekia tik 30 Eur. Vertinant administratorės atliktų darbų visumą, kuri nebuvo numatyta tvirtinant atlyginimą 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime, 1 500 Eur atlyginimo suma už 50 mėn. laikotarpį yra ypatingai maža ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Administratorė, siekdama savo interesų apsaugos ir nepažeisdama bendrovės interesų, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), pateikė bendrovės kreditorių susirinkimui svarstyti pasiūlymą pakeisti nustatytą 1 500 Eur administratorės atlyginimą, nustatant 16 500 Eur plius PVM atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki bendrovės bankroto proceso pabaigos. Bendrovės kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu šiam pasiūlymui nepagrįstai nepritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino BUAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – nustatė nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ 16 500 Eur atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos.

5. Teismas konstatavo, jog atlygio administratoriui nustatymas patenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį, todėl klausimas dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo sprendžiamas vadovaujantis prieš tai galiojusiomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis.

6. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą; kt.).

7. Teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo 2013 m. spalio 3 d., kai įvyko pirmasis BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas ir 8-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, be kita ko nustatant 4 840 Lt su PVM (1 401,76 Eur) mėnesinį atlyginimą administratorei už bankroto administravimo paslaugas. 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatė bankroto administratorei 1 500 Eur be PVM atlyginimą už visą laikotarpį nuo šio kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ pabaigos. Teismas konstatavo, kad pradinė ir vėliau kelis kartus pakeista BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. keičiant bankroto administratorės atlyginimo dydį buvo atsižvelgta į tai, jog praktiškai visos įmonės likvidavimo procedūros buvo baigtos, buvo likęs parduoti vienintelis nekilnojamasis turtas. Teismas nustatė, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi patenkinus kreditoriaus AB SEB banko skundą ir panaikinus BUAB „Lodena“ 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo būdo ir kainos nustatymo. Taigi, tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta BUAB „Lodena“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, ir pradėjus minėtą turtą pardavinėti varžytynėse, šis turtas buvo realizuotas 2019 m. gruodžio 4 d. Teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkime priėmus nutarimą dėl administratorės atlyginimo dydžio, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek laiko užtruks tolesnės bankroto procedūros, tarp jų susijusios ir su turto pardavimu. Teismas sprendė, kad turto pardavimas užsitęsė dėl didžiąją balsų daugumą turinčių kreditorių D. J. ir L. J. veiksmų.

9. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo iki 2020 m. balandžio 7 d. bankroto administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, organizavo 26 varžytynes, sušaukė 18 kreditorių susirinkimų, dalyvavo viename teisminiame ginče dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, todėl padarė išvadą, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. įmonės bankroto administravimo procedūros nesulėtėjo, veikla tęsėsi ir toliau buvo realizuojamas bendrovei priklausantis turtas laikantis teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų. Teismas sutiko su administratore, kad nustatytas ir galiojantis bankroto administratorės atlyginimas už atliktas įmonės likvidavimo procedūras neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

10. Teismas sprendė, kad įvertinus aptartus administratorės veiksmus po 2015 m. rugsėjo 11 d., kuomet buvo patvirtintas administratorės 1 500 Eur dydžio be PVM atlyginimas iki bankroto proceso pabaigos, vadovaujantis ĮBĮ ir Taisyklių nuostatomis, yra pagrindas sutikti su bankroto administratorės argumentais dėl nurodyto 16 500 Eur (įskaitant PVM) atlyginimo dydžio patvirtinimo.

11. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018, išaiškinta, jog ĮBĮ nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam. Teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus ir tai, kad pakartotinis klausimo svarstymas kreditorių susirinkime būtų neefektyvus, gali išspręsti ginčą iš esmės, neperduodamas sąmatos pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, o pats ją patvirtindamas.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 22 d. įvykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) šeši kreditoriai, turintys 1 050 206,62 Eur balsų, kas sudaro 77,93 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas 950 038,54 Eur vertės balsų dauguma, kas sudaro 90,46 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių; iš esmės yra priimtas absoliučią balsų daugumą turinčių dviejų kreditorių – D. J. bei L. J. iniciatyva.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes dėl BUAB „Lodena“ turto kainos nustatymo ir pardavimo, balsavimo už skundžiamą nutarimą kontekste, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad BUAB „Lodena“ bankroto procesas eina į pabaigą, teismas vertino, esant tikėtina, kad panaikinus skundžiamą kreditorių nutarimą ir grąžinus ginčijamą klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, galutinis kreditorių sprendimas išliks nepasikeitęs. Tokiu būdu, BUAB „Lodena“ bankroto procedūros gali užsitęsti, o jų administravimas – pareikalauti papildomų sąnaudų ir sąlygoti naujus teisminius ginčus. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas negrąžinti ginčo klausimo nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, bet šį klausimą išspręsti iš esmės pačiam teismui.

14. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės lemia bankroto administratorės UAB „Valnetas“ skundo tenkinimą iš dalies, panaikinant skundžiamą 2020 m. balandžio 22 d. BUAB „Lodena“ kreditorių 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir klausimą išsprendžiant iš esmės, nustatant 16 500 Eur nemokumo administratorės atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos, nes ši suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia administratorės ir kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas pažymėjo, jog nustatyta suma nurodyta su visais privalomais mokėjimais (mokesčiais ir įmokomis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Suinteresuoti asmenys, BUAB „Lodena“ kreditoriai, D. J. ir L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį; klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą dėl BUAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo; priteisti iš BUAB „Lodena“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ginčui taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, kuri nėra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis, įpareigojančiomis atsižvelgti į patvirtintus administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei į rekomendacijas administratoriui mokėti priemoką už įplaukas, kurias įmonė gavo per visą bankroto procesą; taip pat šioje redakcijoje nėra įtvirtinta, jog teismas, spręsdamas ginčą, turi teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.

15.2. Priimant skundžiamą nutarimą procedūrinių pažeidimų dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nebuvo.

15.3. Administratorei bankroto proceso metu jau yra išmokėta virš 36 000 Eur suma, kuri yra pakankama, nes nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. administratorei buvo likę parduoti tik vieną nekilnojamąjį turtą ir bankroto procesas būtų pasibaigęs. Patikslintas atlyginimas buvo nustatytas įvertinus, kiek yra likę atlikti darbų, buvo aišku, kad bus reikalinga vykdyti nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes, aišku kokia suma yra įkainotas šis nekilnojamasis turtas (2015 m. rugsėjo 11 d. protokole nurodyta turto vertė, kurią nustatė kreditorių susirinkimas), administratorė įsivertino, kad gali reikėti rengti kelias turto pardavimo varžytynes, tokio dydžio atlyginimas jai tiko, nes nutarimas nebuvo apskųstas. Taip pat tuo metu administratorė nekėlė klausimo dėl priemokos už bankroto procese gautas įplaukas, kurių jau buvo gauta 942 825,65 Eur suma.

15.4. Prašydama pakeisti nustatytą atlyginimą administratorė privalo kreditorių susirinkimui pateikti pagrįstus duomenis apie atlyginimo didinimo būtinumą, duomenis (detalizacijas), iš kurių būtų aiškiai matyti, jog yra patyrusi išlaidas, viršijančias 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą atlyginimo dydį, tačiau tokie duomenys nepateikti. Taip pat administratorė nenurodė ir būsimų savo kaip administratorės veiksmų, kurie būtų vertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų ir viršijantys įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, dėl ko būtų tikslinga skirti priemoką prie atlyginimo už visų rūšių įplaukas, gautas bankroto proceso metu. Nagrinėjamu atveju, nustatant administratorės atlyginimą, nėra galimybės remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Taisyklėse nustatytais rekomendaciniais dydžiais, kuriais remiasi administratorė, šiam klausimui išspręsti turi būti vadovaujamasi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia ĮBĮ redakcija.

15.5. Administratorės skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, jog nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo sušaukė 18 kreditorių susirinkimų, vykdė 26 turto varžytynes bei dalyvavo viename teisminiame ginče dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, jokia forma nepagrindžia būtinumo didinti nustatytą atlyginimo dydį. Nei teismui, nei kreditorių susirinkimui nėra pateikta detalizacija, pagrindžianti, kiek laiko ir sąnaudų buvo skirta vykdytiems 18-likai kreditorių susirinkimų, kiek kainavo informacijos pateikimas kreditoriams bei pačių susirinkimų organizavimas ir pan. Vien faktas, kad buvo vykdytos 26 turto varžytynės, taip pat negali patvirtinti, jog būtent dėl to administratorė patyrė papildomų išlaidų, kurių nebuvo numačiusi 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu. Be to, turto varžytynės yra vykdomos elektroniniu būdu, varžytynių paskelbimas yra paprastas procesas, kurio metu administratorei kažkokių specialių veiksmų atlikti nereikia, nebent parodyti parduodamą turtą susidomėjusiems pirkėjams, tačiau kaip matyti iš varžytynių skaičiaus – 25 varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Teisminis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, administratorė nepateikė jokių duomenų, kiek laiko truko susipažinti su pateiktu skundu bei parengti atsiliepimą į jį, be to galėjo naudotis teisininkų paslaugomis.

15.6. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, nes selektyviai vertino tik tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. vien tik administratorės skunde pateiktas vienašališkas ir subjektyvias prielaidas ir teiginius, ir visiškai neatsižvelgė į apeliantų nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus bei į tai, kad į bylos medžiagą administratorė nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti iš ko tiksliai susidaro administratorės prašomas patvirtinti 16 500 Eur dydžio atlyginimas bei kodėl yra būtina padidinti 2015 m. patvirtintą administratorės atlyginimo dydį.

Atsiliepimas

16. Atsakovės BUAB „Lodena“ bankroto administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo D. J. ir L. J. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Teismas teisingai įvertino, jog aplinkybės nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo yra iš esmės pasikeitusios, reikšmingai išaugusi atliktų veiksmų apimtis bendrovės bankroto procese sudaro pagrindą padidinti nustatytą administratorės atlyginimą. Bankroto procesas vyksta jau 50 mėnesių, buvo sušaukta 18 kreditorių susirinkimų, administratorė vykdė 26 turto varžytynes, vyko teisminis ginčas dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, šias aplinkybes patvirtina kartu su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pateikta 2020 m. balandžio 7 d. administratorės veiklos ataskaita, kuri pateikta 2020 m. balandžio 16 d. šaukiamam kreditorių susirinkimui bei bankroto byloje pateikta medžiaga, šių aplinkybių nepaneigė ir apeliantai.

16.2. Teismo nustatytas 16 500 Eur atlyginimas administratorei yra teisingas ir proporcingas, atitinkantis administratorės ir bendrovės kreditorių interesus. Bankroto procesas užsitęsė dėl pačių kreditorių kaltės, todėl išaugo administratorės darbų kaštai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bankroto procese atliktų darbų apimtį, buvo būtina nustatyti priemoką už bankroto procese gautas įplaukas.

16.3. Apeliantų akcentuojama administratorei iki 2015 m. rugsėjo 11 d. išmokėta 36 000 Eur suma, nėra aktuali, nes šiam laikotarpiui ji buvo įvertinta ir nustatyta pagal tuo metu egzistavusį poreikį.

16.4. Teismas turėjo teisę pats nustatyti administratoriaus atlyginimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įstatyme nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam. Taigi teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus ir nustatęs, kad pakartotinis klausimo svarstymas kreditorių susirinkime būtų neefektyvus, galėjo išspręsti ginčą iš esmės, neperduodamas sąmatos pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, o pats ją patvirtindamas. Nagrinėjamu atveju tokia situacija ir susiklosčiusi, nes dėl balsų daugumą turinčių kreditorių kaltės bankroto procesas yra užsitęsęs, todėl ginčo klausimo grąžinimas svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui, prieštarautų bankroto proceso principams.

17. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, kuriame palaikė bankroto administratorės poziciją ir prašė bankroto administratorės skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas administratorės skundas dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir klausimas išspręstas iš esmės nustatant atlyginimą administratorei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas administratorės UAB „Valnetas“ atlyginimas ir nustatytas 1 500 Eur atlyginimas už visą laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki bankroto proceso pabaigos. 2020 m. balandžio 22 d. įvyko pakartotinis BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame darbotvarkės antruoju klausimu buvo svarstomas nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ pasiūlymas nustatyti 16 500 Eur plius PVM nemokumo administratorės atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki įmonės pabaigos. Už administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 9,41 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. Prieš administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 90,46 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. Nutarimas nebuvo priimtas.

20. Nemokumo administratorė, nesutikdama su tokiu kreditorių nutarimu, pateikė skundą ir prašė teismo panaikinti 2020 m. balandžio 22 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti 16 500 Eur plius PVM nemokumo administratorės atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki įmonės pabaigos. Skundą administratorė iš esmės argumentavo tuo, kad pasikeitusios aplinkybės ir reikšmingai išaugusi atliktų veiksmų apimtis dėl 50 mėnesių užsitęsusio bankroto proceso sudaro pagrindą padidinti nustatytą administratorės atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas administratorės skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir klausimą išsprendė iš esmės, nustatydamas 16 500 Eur (su mokesčiais) nemokumo administratorės atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos. Teismo vertinimu, ši suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia administratorės ir kreditorių interesų pusiausvyros. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas taikė netinkamos redakcijos ĮBĮ nuostatas, negalėjo nustatyti nemokumo administratorės atlyginimo bei nemokumo administratorės atlyginimą patvirtino administratorei jo tinkamai nepagrindus.

21. Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, visų pirma, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šių aplinkybių nebuvo, apeliacinės instancijos teismas tokių procedūrinių pažeidimų nenustatė.

22. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nors ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas galiojant JANĮ, tačiau klausimo dėl atlyginimo administratoriui išsprendimui taikytinos anksčiau galiojusio ĮBĮ normos. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis, todėl administravimo išlaidų procedūrai, kuri prasidėjo iki 2016 m. gegužės 1 d., jos dalims (jau nustatytų išlaidų keitimai, pildymai) taikoma ankstesnė, iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punktas, kt.).

23. Byloje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo 2013 m. spalio 3 d., kai įvyko pirmasis BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje be kita ko buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas administratorei už bankroto administravimo paslaugas 4 840 Lt su PVM (1 401,76 Eur). Vėliausiai bankroto administratorės atlyginimas patikslintas 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatė administratorei 1 500 Eur be PVM atlyginimą už visą laikotarpį nuo šio kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ pabaigos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinė ir vėliau kelis kartus pakeista BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, kurios taikytinos ir sprendžiant dėl ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nepatvirtinto administratorės pasiūlymo dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime nustatyto administratorės atlyginimo pakeitimo – padidinimo.

24. Nagrinėjamam atvejui aktualios ĮBĮ redakcijos 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

25. Apeliantai teisūs, jog iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ redakcija administravimo išlaidų sąmatos klausimą priskyrė kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko argumentus, kad pagal šią ĮBĮ redakciją teismui nėra suteikiama teisė, nagrinėjant ginčą, pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nustatęs pažeidimus, teismas grąžindavo šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją, yra nurodęs, kad įstatyme nebuvo įtvirtintas draudimas teismui, panaikinusiam kreditorių susirinkimo nutarimą, administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti pačiam. Taigi teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus ir nustatęs, kad pakartotinis klausimo svarstymas kreditorių susirinkime būtų neefektyvus, galėjo išspręsti ginčą iš esmės, neperduodamas sąmatos pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui, o pats ją patvirtindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

26. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi BUAB „Lodena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl pasibaigus ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytam 24 mėnesių likvidavimo terminui, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi šį terminą atnaujino ir nustatė, kad BUAB „Lodena“ likvidavimo procedūros turi būti užbaigtos iki 2020 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė, kad įmonės likvidavimo procedūros turi būti užbaigtos iki 2020 m. lapkričio 25 d., nustatęs, kad dar nėra baigtos visos likvidavimo procedūros, nes teisme yra nagrinėjamas skundas dėl 2020 m. balandžio 22 d. įvykusio BUAB „Lodena“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, kurio metu kreditorių balsų dauguma nebuvo pritarta administratorės pateiktam projektui dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo; teisme yra gautas administratorės skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo, kuris nėra išnagrinėtas.

27. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. įvykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) šeši kreditoriai, turintys 1 050 206,62 Eur balsų, kas sudaro 77,93 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas 950 038,54 Eur vertės balsų dauguma, kas sudaro 90,46 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. Prieš administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditoriai: D. J. (44,21 proc. balsų), UAB „SP projektai“ (5,83 proc. balsų) ir D. J. su L. J. (20,40 proc. balsų). Už administratoriaus siūlomą nutarimo variantą balsavo kreditoriai: AB SEB bankas (6,06 proc. balsų) ir VĮ Turto bankas (1,26 proc. balsų). Taigi, skundžiamas nutarimas iš esmės yra priimtas absoliučią balsų daugumą turinčių dviejų kreditorių – D. J. bei L. J. (apeliantų) iniciatyva. Ir nors tai savaime nelemia priimto nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste, situacija, kai dominuojantys kreditoriai susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimą, gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir šių kreditorių interesų konfliktą, sąlygoti naujus ginčus ir bankroto procedūrų užsitęsimą. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes dėl iš esmės baigtų bankroto procedūrų ir apeliantų dominuojančio balsų skaičiaus turėjimo, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės, neperduodant administratoriaus atlyginimo dydžio pakeitimo klausimą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui.

28. Ginčijamu BUAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu nutarta nepritarti nemokumo administratorės pasiūlymui nustatyti 16 500 Eur plius PVM nemokumo administratoriaus atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki įmonės pabaigos. Administratorės teigimu, vertinant jos atliktų darbų visumą nuo tada, kai 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas administratorės atlyginimas ir nustatytas 1 500 Eur atlyginimas už visą laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki bankroto proceso pabaigos, nustatyta suma yra ypatingai maža ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo iki 2020 m. balandžio 7 d. nemokumo administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, organizavo 26 varžytynes, sušaukė 18 kreditorių susirinkimų, dalyvavo viename teisminiame ginče dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, kas teikia pagrindo išvadai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. įmonės bankroto administravimo procedūros nesulėtėjo, veikla tęsėsi ir toliau buvo realizuojamas bendrovei priklausantis turtas laikantis teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų. Todėl teismas sutiko su administratore, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas ir galiojantis bankroto administratorės atlyginimas už atliktas įmonės likvidavimo procedūras neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat administratorės ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

30. Nesutikdami su tokia išvada apeliantai teigia, jog administratorei iki 2015 m. rugsėjo 11 d. yra išmokėta 36 000 Eur suma, kuri yra pakankama, kad buvo įvertinta, jog nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. administratorei buvo likę parduoti tik vieną nekilnojamąjį turtą ir bankroto procesas būtų pasibaigęs, be to administratorę tenkino minėto kreditorių susirinkimo nustatyta 1 500 Eur suma, nes kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiems apeliantų argumentams.

31. Ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kasacinis teismas, be kita ko, yra pabrėžęs, jog nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje (ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių). Šių kriterijų turi būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020).

33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. administratorei buvo likę parduoti tik vieną BUAB „Lodena“ nekilnojamąjį turtą ir bankroto procesas būtų pasibaigęs, be to administratorę tenkino 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nustatyta 1 500 Eur suma, nes ji šio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė. Tačiau akivaizdu, kad turto pardavimo procedūra užsitęsė iki 2019 m. gruodžio 4 d. (kuomet turtas buvo realizuotas), t. y. likusio vienintelio turto pardavimo procedūra užtruko virš 4 metų. Byloje nėra ginčo, kad po 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nemokumo administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, organizavo 26 varžytynes, sušaukė 18 kreditorių susirinkimų, dalyvavo viename teisminiame ginče dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo. Esant šioms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta 1 500 Eur atlyginimo administratorei suma iki bankroto proceso pabaigos objektyviai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros, todėl egzistuoja pagrindas svarstyti nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo klausimą.

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

35. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Taisyklių nuostatomis, patvirtino 16 500 Eur (įskaitant PVM) dydžio atlyginimą nemokumo administratorei. Apeliantai teisūs, jog nagrinėjamam ginčui aktuali ĮBĮ 36 straipsnio redakcija nėra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių ir šiuo atveju sprendžiant dėl administratorės atlyginimo dydžio nėra pagrindo jomis vadovautis. Kaip minėta byloje nėra ginčo dėl faktiškai administratorės atliktų veiksmų – kreditorių susirinkimų sušaukimo, varžytynių organizavimo bei dalyvavimo teisiniame ginče, tačiau nemokumo administratorė iš esmės jokių detalių duomenų apie konkrečių atliktų veiksmų (darbų) sąnaudas nepateikė, t. y. nepateikė jų dydį patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu bylos duomenys liudija, kad apeliantai ir pirmosios instancijos teisme kėlė klausimus dėl pakankamų duomenų administratorės atliktų darbų sąnaudoms pagrįsti nebuvimo, kiek laiko ir kaštų reikėjo iš esmės vienodiems kreditorių susirinkimams organizuoti, elektroniniu būdu vykdomoms varžytynėms ar rašytinio proceso tvarka nagrinėtam teisminiam ginčui. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (konstatavus teismo teisę spręsti atlyginimo administratoriui dydžio nustatymo klausimą iš esmės), spręsdamas šį klausimą BUAB „Lodena“ bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti iš administratorės, kad ši pagrįstų, kokios administravimo sąnaudos, viršijančios 2015 m. kreditorių susirinkime nustatytą atlyginimą, realiai buvo patirtos.

36. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Byloje nesant duomenų, kokios administravimo sąnaudos, viršijančios 2015 m. kreditorių susirinkime nustatytą atlyginimą, realiai buvo patirtos, apeliacinės instancijos teismas negali atlikti administratoriaus atlyginimo dydžio kontrolės, kadangi negalima nustatyti atskirų administratorės patirtų išlaidų pagrįstumo, ar nustatytas administratorei atlyginimas adekvatus jos atliktų darbų apimčiai bei atitinka protingumo bei teisingumo principus. Todėl dalyje dėl atlyginimo nemokumo administratorei dydžio nustatymo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino BUAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, įvertinęs aplinkybes, jog galiojantis bankroto administratorės atlyginimas už atliktas įmonės likvidavimo procedūras neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, taip pat administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nemokumo administratorės atlyginimo dydį, remdamasis šiam klausimui netaikytina ĮBĮ 36 straipsnio redakcija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis ir neįvertinęs visų jo nustatymui reikšmingų kriterijų, nepareikalavęs papildomų jį galinčių pagrįsti įrodymų, todėl skundžiama nutartis dalyje dėl nemokumo administratorės atlyginimo dydžio nustatymo panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

38. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, pareiškėjų atskirasis skundas nelaikytinas patenkintu, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantams negrąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla dalyje dėl nemokumo administratorės atlyginimo dydžio nustatymo yra grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, palikti nepakeistą;

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“ nustatytas 16 500 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) atlyginimas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ bankroto proceso pabaigos, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Gasiūnienė