Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Lodena“ (toliau ir pareiškėja, įmonė, bendrovė) iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Valnetas“. 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas B UAB „Lodena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Pareiškėja nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2020 m. balandžio 22 d. B UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti 16 500 Eur plius PVM (19965 Eur su PVM) nemokumo administratoriaus atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki įmonės veiklos pabaigos. Paaiškinime administratorė prašo patvirtinti 18709 Eur su PVM atlyginimą.

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino B UAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, ir šį klausimą išsprendė iš esmės – nustatė nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ 16 500 Eur atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki BUAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos.

4. Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, paliko nepakeistą; Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Valnetas“ nustatytas 16 500 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) atlyginimas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ bankroto proceso pabaigos, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Pareiškėjos administratorės skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas administratorės atlyginimas ir nustatytas 1500 Eur atlyginimas už visą laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki bankroto proceso pabaigos. Bendrovės bankroto procesas vyksta jau 50 mėnesių, jo metu buvo atlikta eilė veiksmų: sušaukta 18 kreditorių susirinkimų, administratorė vykdė 26 turto varžytynes, vyko teisminis ginčas dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo. Atsižvelgiant į patvirtinto administratorės atlyginimo dydį ir proceso trukmę (50 mėn.), vieno mėnesio administratorės atlyginimo dydis siekia tik 30 Eur. Vertinant administratorės atliktų darbų visumą, kuri neabejotinai nebuvo numatyta tvirtinant administratorės atlyginimą 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime, akivaizdu, kad 1500 Eur atlyginimo suma už 50 mėnesių laikotarpį yra ypatingai maža ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5.2. Administratorė, siekdama savo interesų apsaugos ir nepažeisdama bendrovės interesų, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), pateikė bendrovės kreditorių susirinkimui svarstyti pasiūlymą pakeisti 2015 m. rugsėjo 11 d. nustatytą 1500 Eur administratorės atlyginimą, nustatant 16 500 Eur plius PVM atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki bendrovės bankroto proceso pabaigos. Bendrovės kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu nepritarė numatytam pasiūlymui.

5.3. Atlyginimas administratorei buvo nustatytas 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Tuo metu buvo likę parduoti tik vieną bendrovei priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Natūralu, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. turto pardavimo klausimą tikėtasi išspręsti per artimiausius keletą mėnesių, tuo labiau, kad dėl žemės sklypo pardavimo varžytynėse kreditoriai pirmą kartą pasisakė 2014 m. rugsėjo 15 d. įvykusiame 4-ajame kreditorių susirinkime. Taigi, nustatytas 1500 Eur atlyginimas už vieno turto objekto pardavimą atrodė pakankamas ir tenkinantis tiek administratorės, tiek bendrovės kreditorių interesus.

5.4. Tačiau žemės sklypas parduotas tik 2019 m. gruodžio 4 d. Turto realizavimo procesas užsitęsė dėl to, kad žemės sklypo nepavyko parduoti varžytynėse dėl per didelės bendrovės kreditorių susirinkimo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos. Taigi, bankroto procesas užsitęsė ir buvo apsunkintas išimtinai dėl kreditorių kaltės. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis bendrovės bankroto byloje Nr. B2-51-413/2018. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad kreditoriams (D. J. ir L. J.) inicijuojant ir balsuojant už aiškiai per dideles ir nepagrįstas įkeisto turto pradines pardavimo kainas, neatsiranda realių turto pirkėjų, dėl ko nepagrįstai yra vilkinamas įmonės bankroto procesas, besitęsiantis neprotingai ilgą laiko tarpą (nuo 2014 metų). Minėta nutartimi teismas nusprendė nustatyti žemės sklypo pardavimo tvarką bei kainą ir žemės sklypas buvo parduotas.

5.5. Taisyklių 3 punktas numato, jog rekomenduojamą nemokumo administratoriaus atlyginimą sudaro minimalus administratoriaus atlyginimas, priemoka už bankroto procese gautas įplaukas, priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių, priemoka už sėkmingą turto pardavimą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į bendrovės bankroto procese atliktų darbų apimtį, yra būtina nustatyti priemoką už bankroto procese gautas įplaukas. Priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, sudedant lentelės 2 ir 1 stulpeliuose nurodytų sumų skirtumų 3 stulpelyje nurodytas procentines dalis. Bendrovės bankroto proceso metu už parduotą/perduotą turtą iš viso gauta įplaukų 1 110 316 Eur, taigi priemoka už įplaukas nustatoma taip: (30000 - 1001) x 15 proc. + (300000 - 30001) x 4 proc. + (111 0316 - 300001) x 0,5 proc. Taigi, visa rekomenduojama priemoka už gautas įplaukas siekia 19 201,40 Eur, kas neviršija administratorės prašomo atlyginimo dydžio. Prašomas patvirtinti 16 500 Eur administratorės atlyginimas neviršija Vyriausybės patvirtintų atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo rekomendacijų, yra protingas, ne per didelis ir visiškai atitinka bendrovės kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą.

6. Administratorė 2020 11 10 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 16500 Eur atlyginimas yra pagrįstas. Nurodo, kad: 1) suorganizavo 18 kreditorių susirinkimų, jų organizavimui sugaišo 191 valandą, vieną valandą įvertino 30 Eur su PVM įkainiu, viso suma yra 5730 Eur su PVM. 2) Administratorius paskelbė ir pravedė 25 varžytynes, vienų varžytynių organizavimą įvertino 100 Eur su PVM suma, viso 2500 Eur su PVM. 3) Turtas buvo parduotas už 202 666 Eur su PVM sumą, administratorės nuomone, jai turėtų būti skiriama 3 proc. pardavimo sumos ir tai sudaro 6079,98 Eur. 4) Administratorė gavo 38 vnt. raštų, su kuriais buvo susipažįstama, renkama medžiaga atsakymams paruošti, ruošiami atsakymai. Sugaišta 32 val., valandos įkainis – 30 Eur su PVM, viso 960 Eur. 5) Paruošė 77 raštus, susijusius su bankroto administravimu, sugaišo 60 valandų, valandos įkainis – 30 Eur su PVM, viso 1800Eur. 6) Paruošė atsiliepimą į skundą, vertina darbą 363 Eur su PVM suma. Viso susidaro 18709Eur suma. Mano, kad ši suma nelaikytina per didele ar neprotinga, nes apima 50 mėnesių laikotarpį, atitinkamai mėnesinis atlyginimas sudaro 374,18 Eur su PVM per mėnesį. Mano, jog svarbu įvertinti tai, kad 2015 09 11 kreditorių susirinkime buvo nustatytas atlyginimas 1500 Eur už visą laikotarpį iki bankroto proceso pabaigos. Tai buvo protinga, nes buvo likę parduoti tik vieną žemės sklypą. Tačiau žemės sklypas buvo parduotas tik 2019 12 04. Taip įvyko dėl to, kad buvo nustatyta per didelė kaina.

7. Atsiliepime į administratorės skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo jį tenkinti. Nurodo, jog, priimant ginčijamą nutarimą, balsavo „už“ administratorės pasiūlytą projektą. Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo nurodomais kriterijais, pagal kuriuos apskaičiuotas administratorės atlyginimas, administratorės pateikta informacija dėl atliktų darbų yra tiksli.

8. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

9. Suinteresuoti asmenys D. J. ir L. J. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas bendrovės kreditorių balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kad administratorei iki 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo jau yra išmokėta virš 36000Eur, 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtintas patikslintas administratorės atlyginimas – nustatytas 1 500 Eur atlyginimas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki bankroto proceso pabaigos. Ši suma tiko ir pačiai administratorei, už tokio dydžio atlyginimą balsavo bendrovės kreditoriai.

9.2. Administratorės prašomas patvirtinti atlyginimo dydis yra nepagrįstas jokiais duomenimis apie šių išlaidų (apie atlyginimo didinimo) būtinumą, t. y. administratorė nėra pateikusi kreditorių susirinkimui tokio dydžio atlyginimo ir išlaidas patvirtinančių dokumentų, detalaus jų apskaičiavimo, pagrindimo ir pan. Administratorė taip pat nenurodė ir būsimų savo veiksmų, kurie būtų vertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų ir viršijantys įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, dėl ko būtų tikslinga skirti priemoką prie atlyginimo administratorei už visų rūšių įplaukas, gautas bankroto proceso metu.

9.3. Administratorė šiai dienai nei teismui, nei kreditorių susirinkimui nėra pateikusi detalizacijos, kurioje aiškiai matytųsi, kiek laiko ir sąnaudų buvo skirta vykdytiems 18-likai kreditorių susirinkimų, kiek kainavo informacijos pateikimas kreditoriams bei pačių susirinkimų organizavimas ir pan. Taip pat iš skundo nėra aišku, kokia forma bendrovės kreditoriai dalyvavo administratorės rengtuose 18-likoje kreditorių susirinkimų, t. y. ar buvo pateikti raštu užpildyti biuleteniai, ar kreditoriai fiziškai dalyvavo susirinkimuose. Taigi, šiai dienai nėra aišku, kokias tiksliai išlaidas patyrė administratorė laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. rengdama kreditorių susirinkimus.

9.4. Pažymi, kad turto varžytynės yra vykdomos elektroniniu būdu, varžytynių paskelbimas yra paprastas procesas, kurio metu yra suvedami duomenys apie parduodamą turtą ir paskelbiama specialiojoje interneto svetainėje, varžytynės trunka trisdešimt dienų, per šį laikotarpį administratoriui kažkokių specialių veiksmų atlikti nereikia, nebent aprodyti parduodamą turtą susidomėjusiems pirkėjams, tačiau kaip matyti iš varžytynių skaičiaus – 25 varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, kas reiškia, jog administratorei nereikėjo aprodyti parduodamo turto. Jeigu administratorė patyrė itin dideles laiko sąnaudas organizuodama varžytynes, ji turėjo pateikti kreditorių susirinkimui detalizaciją, kurioje būtų aiškiai nurodyta kiek laiko bei papildomo darbo buvo sugaišta rengiant varžytynes, tačiau tokios informacijos bylos medžiagoje nėra.

9.5. Administratorės teiginys, jog išlaidas išdidino teisminis ginčas dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo nėra patvirtintas jokiais rašytiniais dokumentais. Šis teisminis ginčas truko apie penkis mėnesius (buvo pateiktas skundas dėl 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo galutinai išspręstas), teisminis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, t. y. teismo posėdžiuose administratoriui dalyvauti nereikėjo.

10. Suinteresuoti asmenys D. J. ir L. J. 2020 11 24 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nesutinka: 1) su administratorės papildomai pateiktais dokumentais. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratorei, siekiančiai tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Akcentuoja, jog administratorius nei prieš 2020 04 22 kreditorių susirinkimą, nei susirinkimo metu nepateikė kreditoriams jokių duomenų/dokumentų apie atliktus darbus. Administratoriaus pateikta atliktų darbų lentelė už laikotarpį 2015 09 11 – 2020 04 22 nebuvo pateikta kreditorių susirinkimui, nėra aišku, kuo remdamasis administratorius atliktus darbus įsivertino tam tikromis pinigų sumomis. 2) Administratorius nurodo, kad pravedė 18 – iolika kreditorių susirinkimų, jų organizavimui sugaišo 191 valandą, vienos valandos kaina – 30 Eur. Šis įkainis nebuvo derintas su kreditoriais, apskritai nebuvo nustatinėjamas valandinis įkainis, nei viename iš 18 kreditorių susirinkimų administratorius neužsiminė, jog jo atliktų darbų kiekis viršija 2015 09 11 kreditorių susirinkime nustatytą atlyginimo sumą. Neaišku, kodėl administratorius, rengdamas 2016 03 22 kreditorių susirinkimą sugaišo 31 valandą, o 2017 05 08 – tik 11 valandų, nors sprendžiami klausimai buvo panašūs. Dėl kitų susirinkimų administratorius sugaišo 9,7,10 valandų, nors visuose kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiami tie patys klausimai. Pažymi, jog patys bendrovės kreditoriai administratoriui teikė pasiūlymus dėl turto kainos. Akcentuoja, kad, jau rengiant 2016 10 28 kreditorių susirinkimą, administratorius viršijo 1500 Eur jam skirtą administravimo išlaidoms sumą, nes pagal lentelę jis jau buvo sugaišęs 53 valandas, kas atitinka 1590 Eur. Tačiau klausimą dėl atlyginimo administratorius iškėlė po daugiau kaip trijų metų – 2020 04 22 kreditorių susirinkime. 3) Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog administratorius organizavo 25 varžytynes, kiekvieną varžytynių organizavimą įvertino 100 su PVM suma, nors toks įkainis su kreditoriais nebuvo aptartas, neaišku, kodėl nustatytas toks įkainis. Pažymi, jog varžytynės vyksta elektroniniu būdu, jų paskelbimas yra paprastas procesas, kurio metu suvedami duomenys apie parduodamą turtą ir paskelbiama specialioje interneto svetainėje, varžytynės trunka 30 dienų, per šį laikotarpį administratoriui specialių veiksmų atlikti nereikia, nebent aprodyti parduodamą turtą, tačiau kaip matyti 25 varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 4) Nesutinka su teiginiais, kad bendrovės turtas buvo parduotas už 202666 Eur su PVM sumą ir būtent dėl to administratoriui turi būti skiriama 3 proc. suma (6079,98 Eur), kuri atitinka rinkos įkainius už tokio pobūdžio teikiamas paslaugas, nes nekilnojamojo turto brokeriai skaičiuoja 3-5 procentus nuo turto pardavimo kainos. Pabrėžia, jog administratorius 2015 09 11 kreditorių susirinkime nekėlė klausimo dėl priemokos prie atlyginimo už parduotą turtą, nors bendrovė jau buvo gavusi 942 825,65 Eur sumą. Priemoka administratoriui už parduotą turtą galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu turtas būtų neparduotas, nes tai skatintų administratorių turtą parduoti efektyviai, už maksimaliai įmanomą kainą, kas gerintų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes, o tuo pačiu administratoriaus suinteresuotumą gauti didesnį atlyginimą. Administratorius nesistengė turtą parduoti efektyviai, jis paskelbė 18 varžytynių, kas nereiškia, kad turtas buvo parduodamas efektyviai. Be to, tai neturės reikšmės nei bankroto proceso operatyvumui, nei turto pardavimo efektyvumui, nes turtas jau yra parduotas. Tai tik mažins kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. 5) Nesutinka su teiginiu, kad laikotarpiu 2015 09 11 – 2020 04 22 administratorius paruošė ir išsiuntė 77 vnt. raštų, sugaišo 66 val., kas sudaro 1800 Eur. Daugiau nei pusė raštų yra susiję su kreditorių susirinkimų organizavimu (48 vnt.), kurių parengimas turėtų įeiti į administratoriaus nurodomą 30 Eur valandinį įkainį, kurį taiko kreditorių susirinkimų sušaukimui. Taip pat šioje detalizacijoje nepagrįstai įtraukti 8 vnt. pranešimų apie paskelbtas varžytynes parengimas, nes ši suma turi būti priskiriama prie 100 Eur su PVM sumos, kuria įkainotas varžytynių pravedimas. Taip pat yra ir su gautais 38 raštais, iš kurių net 14 yra balsavimo raštu biuleteniai ir jie turi būti priskiriami prie darbo su kreditorių susirinkimais. Taip pat į gautus laiškus įeina 14 vnt, teismo siųstų nutarčių ir pranešimų, į kuriuos atsakyti nereikėjo. Taigi, administratorius tuos pačius darbus yra du kartu apmokestinęs. 6) Nėra pagrįstas ir teiginys, jog išlaidas išdidino teisminis ginčas dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, kadangi šis ginčas truko tik apie 5 mėnesius (buvo pateiktas skundas dėl 2018 04 03 kreditorių susirinkimo nutarimo, galutinai išspręstas 2018 10 18 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, teisminis procesas vyko rašytinio proceso tvarka; administratoriaus nurodyta 363 Eur su PVM suma, kuria administratorius įkainojo savo darbą dėl atsiliepimo į skundą surašymo nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Be to, administratorius galėjo pasinaudoti advokatų kontoros paslaugomis, kadangi kreditoriai 2014 03 24 buvo pritarę tam, kad administratorius, jeigu bus reikalingos teisinės paslaugos, tai jos bus apmokamos ir jos neįeina į administratoriaus atlyginimą. 7) Administratorius turi įrodyti, kad būtent dėl užsitęsusio proceso iškilo poreikis atlikti konkrečius papildomus darbus, kurių faktinė apimtis, sudėtingumas yra tiesiogiai susiję su reikalaujamo papildomo atlyginimo suma. Sprendžia, jog įrodymų visuma patvirtina, kad, išskyrus turto realizavimą (varžytynių bei kreditorių susirinkimų organizavimas), administratorė jokių kitų esminių funkcijų neatliko. Administratorė 2015 09 11 kreditorių susirinkimui pasiūlymo dėl priemokos prie atlyginimo už parduotą turtą nustatymo nepateikė tvirtinti. Administratorė, matydama, kad turtas metus neparduodamas, turėjo imtis iniciatyvos, siūlyti kreditoriams mažinti turto kainą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Administratorė neskundė nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto kainos, nei dėl nustatyto atlyginimo.

Skundas dalyje dėl atlyginimo administratorei nustatymo tenkintinas iš dalies

11. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino B UAB „Lodena“ 2020 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl B UAB „Lodena“ nustatyto nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo. Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paliko nepakeistą šią nutarties dalį. Minėta nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas perdavė klausimą dėl nemokumo administratorės atlyginimo nustatymo spręsti iš naujo.

12. Byloje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo 2013 m. spalio 3 d., kai įvyko pirmasis B UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurioje be buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas administratorei už bankroto administravimo paslaugas 4 840 Lt su PVM (1 401,76 Eur). Vėliausiai administratorės atlyginimas patikslintas 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame B UAB „Lodena“ kreditorių susirinkime, kuriame kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatė administratorei 1 500 Eur be PVM atlyginimą už visą laikotarpį nuo šio kreditorių susirinkimo dienos iki B UAB „Lodena“ veiklos pabaigos. Taigi, pradinė ir vėliau kelis kartus pakeista B UAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 36 straipsnio nuostatas, kurios taikytinos ir sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nepatvirtinto administratorės pasiūlymo dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime nustatyto administratorės atlyginimo pakeitimo – padidinimo.

13. Nagrinėjamam atvejui aktualios ĮBĮ redakcijos 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo iki 2020 m. balandžio 7 d. nemokumo administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, organizavo 25 varžytynes, sušaukė 18 kreditorių susirinkimų, dalyvavo viename teisminiame ginče dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto kainos nustatymo, dirbo su gaunamais dokumentais, siuntė dokumentus; kas teikia pagrindą išvadai, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11d. įmonės bankroto administravimo procedūros tęsėsi ir toliau buvo realizuojamas bendrovei priklausantis turtas laikantis teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų. Todėl sutiktina su administratore, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas ir galiojantis bankroto administratorės atlyginimas už atliktas įmonės likvidavimo procedūras neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat administratorės ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

14. Ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kasacinis teismas, be kita ko, yra pabrėžęs, jog, nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje. Šių kriterijų turi būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. administratorei buvo likę parduoti tik vieną B UAB „Lodena“ nekilnojamąjį turtą ir bankroto procesas būtų pasibaigęs, be to administratorę tenkino 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nustatyta 1 500 Eur suma, nes ji šio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė. Tačiau turto pardavimo procedūra užsitęsė iki 2019 m. gruodžio 4 d. (kuomet turtas buvo realizuotas), t. y. likusio vienintelio turto pardavimo procedūra užtruko virš 4 metų. Byloje nėra ginčo, kad po 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nemokumo administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, atliko eilę darbų, nurodytų šios nutarties 13 punkte. Esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad nustatyta 1 500 Eur atlyginimo administratorei suma iki bankroto proceso pabaigos objektyviai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros, todėl egzistuoja pagrindas svarstyti nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo klausimą.

17. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

19. Minėta, nagrinėjamu atveju administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo 2013m. spalio 3 d., kai įvyko pirmasis B UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimas ir 8-uoju darbotvarkės klausimu B UAB „Lodena“ kreditoriai nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – Kauno apygardos teismo patvirtintos administravimo išlaidos, įskaitant žyminį mokestį (arbitražo išlaidas), plius išlaidų sąmata pagal bankroto administratoriaus pateiktą pasiūlymą, papildomai į sąmatą įtraukiant pastatų priežiūros eksploatacijos išlaidas pagal faktą. Šiam kreditorių susirinkimui bankroto administratorės pateiktos administravimo išlaidų sąmatos variante, be kita ko, buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas administratorei už bankroto administravimo paslaugas 4840 Lt su PVM (1401,76 Eur). Taigi, nuo 2013 m. spalio 3 d. bankroto administratoriui buvo nustatytas 4840 Lt (4000 Lt be PVM) mėnesinis atlyginimas, kuris pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įvykusiame kreditorių susirinkime.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė ir vėliau kelis kartus pakeista B UAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas. Vėliausiai bankroto administratoriaus atlyginimas patikslintas 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusiame UAB „Lodena“ kreditorių susirinkime. Iki 2016m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numatė, jog pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

21. Iš 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimas buvo sušauktas vieno iš didžiausią balsų daugumą turinčio kreditoriaus D. J. iniciatyva, kuris ir pasiūlė įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo bei administratorei UAB „Valnetas“ nustatyti 1500 Eur be PVM atlyginimą už visą laikotarpį nuo šio kreditorių susirinkimo dienos iki B UAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos. Toks nutarimas ir buvo priimtas. Šiame kreditorių susirinkime buvo nustatyta varžytynėse pardavinėjamo vienintelio likusio neparduoto įmonės turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaina.

22. Taigi, 2015 m. rugsėjo 11 d. keičiant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, buvo atsižvelgta į tai, jog praktiškai visos likvidavimo procedūros buvo baigtos, tačiau buvo likęs parduoti vienintelis nekilnojamasis turtas. Administratorė nurodo, jog būtent dėl šios priežasties ji 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo dėl atlyginimo administratorei pakeitimo neskundė, tačiau ji nežinojo, jog minėto nekilnojamojo turto pardavimas užtruks taip ilgai ir tik dėl paties kreditoriaus, turinčio susirinkimuose lemiamą balsų daugumą, balsavimo susirinkime rezultato.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi patenkino kreditorės AB „SEB bankas“ skundą, panaikino B UAB „Lodena“ 2018 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo būdo ir kainos nustatymo“ ir klausimą išsprendė iš esmės – nustatė tokią B UAB „Lodena“ priklausančio ir kreditorei AB SEB bankui įkeisto 3,1305 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką ir kainą: turtą pardavinėti varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant dvidešimt pirmose varžytynėse pradinę turto kainą – 225 486 Eur; dvidešimt antrose varžytynėse – 202 937 Eur, tolesnėse varžytynėse – 10 proc. mažesnę kainą nei prieš tai vykusiose varžytinėse, iki turtas bus parduotas arba, varžytynėms neįvykus, AB SEB bankas perims jį nuosavybėn.

24. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjai AB „SEB bankas“ įkeistas turtas neparduotas dvidešimtyje įvykusių varžytynių, turto pirkėjų neatsirado ir už mažiausią pasiūlytą kainą – 250 240 Eur, o atitinkami kreditorių susirinkimų nutarimai turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimais buvo priimti didžiausią balsų daugumą turinčių kreditorių D. J. ir L. J. balsais, kurie ir šiuo atveju nesutinka mažinti parduodamo turto kainos. Todėl teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti kreditorių susirinkimo kompetencijos sprendžiant įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo klausimus. Pažymėjo, kad ilgai besitęsiantis turto pardavimo procesas pažeidžia pareiškėjos, kaip hipotekos kreditorės, teises ir prieštarauja bankroto proceso tikslams užbaigti bankroto procesą operatyviai ir veiksmingai. Šią teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2-1413-330/2018).

25. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta B UAB „Lodena“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, ir pradėjus minėtą turtą pardavinėti varžytynėse, šis turtas buvo realizuotas 2019 m. gruodžio 4 d. už 167 492,56 Eur (b. l. 10). Tai reiškia, kad, vykdant B UAB „Lodena“ likvidavimo procedūras nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. (datos, kada buvo nustatytas 1500Eur atlyginimas administratoriui už visą likusį įmonės administravimo laikotarpį) iki turto pardavimo (2019 m. gruodžio 4 d.) praėjo daugiau kaip 50 mėnesių. Todėl sutiktina su administratorės argumentais, kad, vykdant 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl bankroto administratorei nustatyto 1500 Eur be PVM atlyginimo, mėnesinis jos atlyginimas sudarytų tik 30 Eur, nors iki 2015 m. rugsėjo 11 d. administratorei buvo nustatytas 4840 Lt (1401 Eur) atlyginimas.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

27. Nagrinėjamu atveju sutiktina su bankroto administratorės pozicija, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. susirinkime priėmus nutarimą dėl administratorės atlyginimo dydžio, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek laiko užtruks tolimesnės bankroto procedūros, tame skaičiuje susijusios ir su turto pardavimu. Šios nutarties 23-25 punktuose aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad turto pardavimas užsitęsė ir dėl didžiąją balsų daugumą turinčių kreditorių D. J. ir L. J. veiksmų, ir dėl pačios administratorės neveiklumo, kuris pasireiškė tuo, kad ji neskundė kreditorių susirinkimų nutarimų.

28. Administratorė nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo iki 2020 m. balandžio 7 d. bankroto administratorė, vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimus, toliau vykdė savo pareigas, įmonės bankroto procedūros tęsėsi ir toliau buvo realizuojamas bendrovei priklausantis turtas, laikantis teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų. Administratorė prašė nustatyti papildomą 16 500 Eur (plius PVM) atlyginimą (priemoką) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27d. nutarimo Nr. 415 nuostatomis. Patikslinusi prašymą, prašo nustatyti 18 709 Eur papildomą atlyginimą.

29. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalis nustatė, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Minėta, tokios Taisyklės buvo patvirtintos LR Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, kurios, be kita ko, apima ir administratoriui mokėtiną priemoką už įplaukas (Pį), kurias įmonė gavo per visą bankroto procesą.

30. Skunde administratorė nurodė, kad bankroto proceso metu už įmonės realizuotą (parduotą/perduotą) turtą buvo gauta 1 110 316 Eur įplaukų, todėl administratorės prašomas nustatyti 16 500 Eur atlyginimas neviršija Taisyklėmis patvirtinto rekomenduojamo priemokos dydžio, sudarančio 19 201,40 Eur. Aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad administratorė prašė patvirtinti 16 500 Eur dydžio priemoką plius PVM, todėl sudėjus 16 500Eur priemokos dydį su 21 proc. PVM mokesčiu, priemokos suma būtų 19 965 Eur (16 500 x 21/100 = 3 465 Eur + 16 500), kuri jau viršytų rekomendacinius dydžius, kadangi pagal LR Vyriausybės patvirtintas Taisykles rekomenduojamos priemokų sumos apskaičiuotos su visais privalomais mokėti mokesčiais. Todėl Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi buvo patvirtinęs 16 500 Eur (įskaitant PVM) atlyginimą administratorei.

31. Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėjant administratorės atlyginimo nustatymo klausimą 2020 m. lapkričio 10 d. paaiškinimuose administratorė jau kitaip argumentuoja prašomo nustatyti atlyginimo dydį ir nurodo kitą sumą, t.y. pirma prašė nustatyti 19 965 Eur su PVM atlyginimą, o patikslinusi prašymą – 18 709 Eur su PVM atlyginimą. Pažymėtina, kad klausimą dėl atlyginimo administratorė iškėlė po daugiau kaip trijų metų – 2020 04 22 kreditorių susirinkime. Prašymą administratorė grindžia tokiais argumentais:

31.1. Dėl apmokėjimo už kreditorių susirinkimų organizavimą ir pravedimą. Administratorė nurodo, kad suorganizavo 18 kreditorių susirinkimų, jų organizavimui sugaišo 191 valandą, vieną valandą įvertino 30 Eur su PVM įkainiu, viso suma yra 5730 Eur su PVM. Teismas sprendžia, jog reikalavimas šioje dalyje visa apimtimi neįrodytas, nes pirma, administratorė nepateikė įrodymų, t.y. kreditorių susirinkimo nutarimo, kad toks įkainis buvo nustatytas. Antra, administratorė nenurodė argumentų, kuo vadovaudamasi nustatė būtent tokį valandinį įkainį. Trečia, administratorė nurodo, jog, rengdama 2016 03 22 kreditorių susirinkimą, sugaišo 31 valandą arba beveik keturias darbo dienas; o 2017 05 08 – 11 valandų, nors sprendžiami klausimai buvo panašūs; o rengdama kitus kreditorių susirinkimus administratorė sugaišo 9,7,10 valandų, nors visuose kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiami tie patys klausimai. Teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už 18 kreditorių susirinkimų organizavimą klausimą, daro išvadą, jog vidutiniškai vienos darbo dienos pakanka kreditorių susirinkimui organizuoti, todėl pagrįsta yra, kad jų organizavimui administratorė sugaišo 144 valandas. Vertindamas vienos valandos įkainį, teismas daro išvadą, jog 30 Eur su PVM suma yra nepagrįsta. Valandos įkainį teismas apskaičiuoja vadovaudamasis tuo, kad administratorei mėnesinis atlyginimas buvo nustatytas 1401 Eur, vadinasi vienos valandos įkainis yra 10 Eur su PVM (1401:21). Todėl 144 valandų kaina yra 1440 Eur su PVM suma.

31.2. Dėl apmokėjimo už varžytynių organizavimą ir pravedimą. Administratorė paskelbė ir pravedė 25 varžytynes, vienų varžytynių organizavimą įvertino 100 Eur su PVM suma, viso 2500 Eur su PVM. Teismas sprendžia, jog reikalavimas šioje dalyje visa apimtimi neįrodytas, nes administratorė nepateikė įrodymų, t.y. kreditorių susirinkimo nutarimo, kad toks įkainis buvo nustatytas. Kita vertus, neaišku, kuo vadovaudamasi administratorė nustatė būtent tokį įkainį. Teismas pažymi, jog varžytynės vyksta elektroniniu būdu, jų paskelbimas yra paprastas procesas, kurio metu suvedami duomenys apie parduodamą turtą ir paskelbiama specialioje interneto svetainėje, varžytynės trunka 30 dienų, per šį laikotarpį administratoriui specialių veiksmų atlikti nereikia, išskyrus parodyti parduodamą turtą, tačiau kaip matyti 25 varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog 5 valandos yra pakankamas laikas paskelbti varžytynes, vienos valandos įkainis yra 10 Eur su PVM, todėl viso sugaišta 125 valandos (25x5), jų kaina yra 1250 Eur su PVM.

31.3. Dėl priemokos už parduotą turtą. Administratorė nurodo, kad turtas buvo parduotas už 202666 Eur su PVM sumą. Jos nuomone, jai turėtų būti skiriama 3 proc. pardavimo sumos ir tai sudaro 6079,98 Eur, kuri atitinka rinkos įkainius už tokio pobūdžio teikiamas paslaugas, nes nekilnojamojo turto brokeriai skaičiuoja 3-5 procentus nuo turto pardavimo kainos. Atkreiptinas dėmesys, jog administratorius 2015 09 11 kreditorių susirinkime nekėlė klausimo nei dėl priemokos prie atlyginimo už parduotą turtą, nors bendrovė jau buvo gavusi 942 825,65 Eur sumą, nei dėl priemokos nuo parduodamo turto sumos. Praktikoje yra taip, kad priemoka administratoriui už parduotą turtą skiriama iki turto pardavimo, nes tai skatintų administratorių turtą parduoti efektyviai, už maksimaliai įmanomą kainą ir įmanomai trumpiausią laiką, kas gerintų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes, o tuo pačiu administratoriaus suinteresuotumą gauti didesnį atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypą, kuris buvo likęs vienintelis neparduotas turtas ir, jį pardavus, bankroto procedūros būtų baigtos; administratorė pardavinėjo daugiau kaip 4 metus. Teismo vertinimu, priemoka administratorei neskirtina, nes tokio klausimo nenagrinėjo kreditoriai, bankroto procedūros baigtos, bankroto procesas vyko labai ilgai, todėl skatinimo priemonė netaikytina.

31.4. Dėl apmokėjimo už darbą su gautais raštais. Grįsdama prašomą nustatyti atlyginimą, administratorė nurodo, kad gavo 38 vnt. raštų, su kuriais buvo susipažįstama, renkama medžiaga atsakymams paruošti, ruošiami atsakymai, sugaišta 32 val., valandos įkainis – 30Eur su PVM, viso 960 Eur. Teismas nustatė, kad 14 vnt. gautų raštų yra balsavimo raštu biuleteniai ir jie priskiriami prie darbo su kreditorių susirinkimais. Taip pat į gautus laiškus įeina 14 vnt, teismo siųstų nutarčių ir pranešimų, į kuriuos atsakyti nereikėjo. Viso 28 vnt. raštų nepagrįstai priskirti šiai kategorijai, darbas su jais apmokestintas du kartus, todėl iš šios kategorijos jie išeliminuojami. Lieka 10 vnt., darbui su kuriais priskaičiuotina po 2 val., viso 20 val., įkainis 10 Eur su PVM už valandą, viso 200 Eur su PVM.

31.5. Dėl apmokėjimo už darbą su siunčiamais dokumentais. Administratorė nurodo, kad paruošė 77 raštus, susijusius su bankroto administravimu, sugaišo 60 valandų, valandos įkainis – 30 Eur su PVM, viso 1800 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad 48 vnt. raštų yra susiję su kreditorių susirinkimų, kurių parengimą teismas priskiria kreditorių susirinkimų organizavimui. Taip pat detalizacijoje nepagrįstai įtrauktas 8 vnt. pranešimų apie paskelbtas varžytynes parengimas, nes šį darbą teismas priskiria prie varžytynių organizavimo ir pravedimo. Lieka 21 vnt. parengtų raštų. Darbui su jais priskaičiuotina po 2 val., viso 42 val., įkainis 10 Eur su PVM už valandą, viso 420 Eur su PVM.

31.6. Dėl atsiliepimo į skundą parengimo. Administratorė paruošė atsiliepimą į skundą, darbą vertina 363 Eur su PVM suma. Teismo vertinimu, ši suma yra pagrįsta, nes advokato paslaugos būtų brangesnės, įvertinus praktiką.

32. Administratorė taip pat argumentuoja, kad viso 18 709 Eur su PVM suma nelaikytina per didele ar neprotinga, nes apima 50 mėnesių laikotarpį, atitinkamai mėnesinis atlyginimas sudaro 374,18Eur su PVM per mėnesį. Mano, jog svarbu įvertinti tai, kad 2015 09 11 kreditorių susirinkime buvo nustatytas atlyginimas 1500 Eur už visą laikotarpį iki bankroto proceso pabaigos. Tai buvo protinga, nes buvo likę parduoti tik vieną žemės sklypą. Tačiau žemės sklypas buvo parduotas tik 2019 12 04. Taip įvyko dėl to, kad buvo nustatyta per didelė kaina. Administratorius turi įrodyti, kad būtent dėl užsitęsusio proceso iškilo poreikis atlikti konkrečius papildomus darbus, kurių faktinė apimtis, sudėtingumas yra tiesiogiai susiję su reikalaujamo papildomo atlyginimo suma. Teismas sprendžia, jog įrodymų visuma patvirtina, kad, išskyrus turto realizavimą (varžytynių bei kreditorių susirinkimų organizavimas, kelių raštų parašymas), administratorė jokių kitų funkcijų neatliko. Administratorė 2015 09 11 kreditorių susirinkimui pasiūlymo dėl priemokos prie atlyginimo už parduotą turtą nustatymo nepateikė tvirtinti. Administratorė, matydama, kad turtas metus neparduodamas, turėjo imtis iniciatyvos, siūlyti kreditoriams mažinti turto kainą, tačiau tokių veiksmų neatliko, neskundė kreditorių susirinkimų nutarimų dėl turto kainos.

33. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nustatytinas 3673 Eur (1440+1250+200+420+363) nemokumo administratorės atlyginimas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki B UAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos, nes, teismo vertinimu, ši suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia administratorės ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog nustatyta suma nurodyta su visais privalomais mokėjimais (mokesčiais ir įmokomis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nustatyti nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ 3673 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) atlyginimą už laikotarpį nuo 2015m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo dienos iki B UAB „Lodena“ bankroto proceso pabaigos.

Nutarties kopijas išsiųsti bankroto administratorei UAB „Valnetas“ ir suinteresuotiems asmenims, įpareigojant administratorę supažinti su šia nutartimi įmonės kreditorius.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.