- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-338-955/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08630-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- E. K.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Žana Vašc
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Deividui Aidukui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovės E. K. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas R. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnametės B. Š. gyvenamąją vietą su motina E. K.; 2) nustatyti R. Š. ir dukters B. Š. „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką, t. y. nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė B. Š. su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko, nuo sekmadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; 3) nustatyti 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas su dukra bendrautų pagal jo pasiūlytą tvarką, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo:
1.1 Ieškovas R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. kiekvieną lyginį mėnesio savaitgalį: penktadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 20.00 val.;
Šalies argumentai
1.2 R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) 16.00 val. ir pristatydamas dukrą sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą (mokyklą, vaikų darželį);
1.3 Neporiniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val. Šv. Kalėdų 2-ąją dieną;
1.4 Poriniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Kalėdų 1-ąją ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19.00 val., Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir grąžina dukrą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.;
1.5 Neporiniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžinant dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.;
1.6 Poriniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų 2-ąją dieną 10.00 val.;
1.7 R. Š. nepertraukiamai bendrauja su nepilnamete dukra pusę dukters atostogų laiko (pirmąją atostogų pusę). Tėvas pasiima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę tėvo su dukra atostogų dieną 20.00 val.;
1.8 Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina;
1.9 Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10.00 val. ir iki 20.00 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;
1.10 Poriniais metais B savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais - su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena – 10.00 val., jei gimimo diena darbo sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos ar vaikų darželio pasibaigus užsiėmimams ir grąžina dukrą sekančią dieną į ugdymo įstaigą ar vaikų darželį 8.00 val., arba į motinos gyvenamąją vietą 10.00 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena;
1.11 Nustatyti, kad susitikimuose nedalyvauja E. K. ir A. P..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnametės dukters B. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta.
Šalies argumentai
3. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove santuokos nėra sudaręs, tačiau jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. Š., kuri šiuo metu gyvena su mama. Ieškovo nuomone, jo prašoma nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka atitiks dukters interesus. Vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno meilę bei dėmesį ir rūpestį. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Tokia bendravimo tvarka eliminuoja vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Nustačius prašomą bendravimo tvarką, dukra galėtų su abiem tėvais bendrauti po vienodai laiko. Abu B. Š. tėvai gyvena Kaune, atstumas iki dukters ugdymo įstaigos nuo ieškovo gyvenamosios vietos nesiekia nė 4 km. Gyvendama pas ieškovą dukra turės savo kambarį. Ieškovas pažymėjo, kad gyvendama savaitę pas tėvą, B. Š. turės galimybę sustiprinti ryšius su giminaičiais iš tėvo pusės.
4. Taip pat ieškovas nurodo, kad iki bylos iškėlimo santykiai tarp jo ir dukters buvo normalūs, tačiau vėliau jo ir dukters B. Š. ryšys susilpnėjo, tačiau jiems bendraujant pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, šis ryšys atsikūrė: B. su tėvu bendrauja noriai, dukra pasakoja tėčiui savo įspūdžius iš ankstesnio darželio, į kurį buvo vežiojama tėčio, pasiguodžia dėl nepatinkančių pokyčių, jie žaidžia; jau antro susitikimo metu B. paprašė ieškovo, kad į kitą susitikimą atvežtų jai padovanotą šuniuką Džerį, kurį dabar augina ieškovas. Dukra taip pat išreiškė norą pasimatyti ir su močiute (ieškovo motina). Dukra susitikimų metu su tėčiu bendrauja noriai, jį apkabina, tėtis ją pamėto į viršų, mergaitė bendravimu džiaugiasi, baimės ar nenoro bendrauti nerodo.
5. Ieškovas nurodo, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės nuteikinėjimo prieš jį ryšys tarp tėvo ir dukters buvo susilpnėjęs, dukra su tėvu praleisdavo ne itin daug laiko, prieš pradedant bendrauti maksimaliai, tikslinga nustatyti 3 (trejų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos).
6. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 280,00 Eur per mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, kadangi, jo manymu, tokia suma yra pakankama septynerių metų mergaitei, tačiau nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 6 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad reikalaujamos priteisti sumos kas mėnesį (po 300,00 Eur ir 400,00 Eur) apskritai yra per didelės ir nepagrįstos. Be to, ieškovas teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį pervesdamas po 200,00 Eur. Pati atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie teiktą išlaikymą pinigais, tačiau atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėdavo ne tik pervesdamas pinigus, bet ir nupirkdamas daiktų.
7. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog po karantino jo pajamos iš teikiamų teniso trenerio paslaugų labai sumažėjo, nes sumažėjo klientų, be to, išaugo teniso kortų nuomos kainos. Ieškovas yra įsteigęs teniso asociaciją, kuri ir nuomojasi teniso kortus, už nuomą per mėnesį moka 1 200,00 Eur. Asociacija moka ieškovui atlyginimą, atlyginimo dydį ieškovas, kaip asociacijos vadovas, sau nusistatė pats. Visi pinigai, kurie gaunami už treniruotes ar kortų nuomą, pervedamos į asociacijos sąskaitą. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip nurodo atsakovė – ieškovas važinėja 2006 metų automobiliu, turi nuosavą namą, kuris pastatytas 1922 metais. Į JAV važiavo aplankyti sūnaus. Ieškovas nurodo, kad jo pajamas per mėnesį sudaro 400,00 -600,00 Eur, iš jų jis galėtų teikti išlaikymą dukrai po 280,00 Eur per mėnesį. Ieškovas pripažįsta, kad jis veda asmenines teniso treniruotes, tačiau jų kartais būna tik viena per dieną, kartais 3-4, taip pat ir jų kaina yra svyruojanti nuo 10,00 Eur iki 25,00 Eur. Ieškovas nurodo, kad jam pačiam per mėnesį pragyvenimui reikia apie 300,00 Eur. Finansinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas neprieštarauja, kad dukra lankytų privačią mokyklą ar mokamus būrelius, tačiau jis neturi galimybių už visa tai mokėti.
8. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo netenkina atsakovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi ji nepadėtų atkurti tėvo ir dukters ryšio, nes bendravimas būtų itin trumpas ir retas. Taip pat nėra tikslinga, kad tėvo ir dukters susitikimuose dalyvautų socialinis darbuotojas, kadangi, kaip matyti, jo dalyvavimas atkurti ryšio nepadėjo. Ieškovo manymu, tėvo ir dukters bendravime būtų tikslinga, jog dalyvautų ne socialinis darbuotojas, o psichologas. Ieškovo vertinimu, psichologo paslaugas turėtų apmokėti atsakovė. Be to, ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės nurodyta sąlyga, jog ieškovas gali bendrauti su dukra tik priklausomai nuo vaiko noro, kadangi jau yra nustatyta, jog vaikas yra nuteiktas prieš tėvą, o tai reiškia, kad B. nerodytų noro bendrauti su tėvu.
9. Ieškovas pripažįsta, kad jo ryšys su dukra yra nutrūkęs, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, o tik po to nustatyti maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Kadangi ieškovui rūpi vaikas, jis mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kuri labiausiai užtikrintų vaiko interesus.
II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai
10. Atsakovė E. K. (toliau – ir atsakovė) byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo R. Š. nepilnametės dukters B. Š. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur per mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 6 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 300,00 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir po 400,00 Eur už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).
11. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovas ne tik eilę metų nesistengė sukurti tėviško ryšio su dukra, bet ir neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad su ieškovu kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio 1 d., kuomet dėl jo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, ji buvo priversta išsiskirti. Nuo to laiko ieškovas dukrai neteikė reguliaraus išlaikymo, nelankė jos, dėl ko nėra artimo vaiko ir tėvo ryšio. Dukrą pilnai išlaiko ir ja rūpinasi tik ieškovė bei jos draugas. Atsakovė faktiškai nepilnametės dukros išlaikymui išleidžia daugiau nei 1 000,00 Eur per mėnesį, todėl iš ieškovo turėtų būti priteista pusė dukros išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. 500,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Tačiau atsižvelgiant į ieškovo nenorą teikti išlaikymą vaikui, atsakovė sutinka, kad iš jo būtų priteista bent 400,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų nepilnametės dukros išlaikymui. Dukra yra nuolat auganti ir besivystanti, dėl to jos poreikiai kasdien didėja ir jos visapusiškam vystymuisi užtikrinti neužtenka tenkinti tik minimalius dukros poreikius. Nepilnametės dukros poreikius sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui, mokesčiai būreliams, išlaidos privačiai mokyklai, švietimui bei ugdymui bei t.t. Ieškovas R. Š. dirba teniso treneriu, ši sporto šaka yra gerai apmokama, todėl jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis turi galimybę teikti 400,00 eurų išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
12. Atsakovė taip pat nurodo, kad net ir gyvenant kartu, ieškovas prie šeimos poreikių prisidėdavo tik minimaliai, o su ieškovu nutraukus bendrą gyvenimą 2018 m. balandžio 1 d., ieškovas reguliaraus išlaikymo dukrai neteikė, o tik retai pervesdavo pavienes minimalias sumas, dėl ko susidarė nemažas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas dukters B. Š. naudai nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. turėjo mokėti po 300,00 Eur per mėnesį, kas viso sudaro 7 800,00 Eur (29 mėn. x 300,00 Eur = 8 700,00 Eur) bei nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. po 400,00 Eur, kas viso sudaro 4 000,00 Eur (10 mėn. x 400,00 Eur = 4 000,00 Eur). Dukters išlaikymas nuo 2020 m. rugsėjo ženkliai padidėjo dėl to, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti privatų darželį, jai buvo skirtos didesnės išlaidos ugdymui, taip pat atsakovė su dukra persikraustė gyventi į naujus erdvius namus, atsirado didesnės būsto išlaidos. Viso ieškovas turėjo per paskutinius tris metus sumokėti – 12 700,00 Eur išlaikymo, tačiau sumokėjo tik 4 850,00 Eur.
13. Atsakovė nurodo, kad dukra yra labai žingeidi, todėl ji stengiasi patenkinti visus jos poreikius - mergaitė lanko sporto būrelį, dailiojo čiuožimo užsiėmimus, pradėjo lankyti privačias pianino pamokas, o visa tai kainuoja nemažus pinigus. Atsakovė nurodo, kad ji dukters poreikiams per mėnesį išleidžia tikrai nemažą sumą pinigų, kadangi ji sau gali tai leisti, tačiau iš ieškovo ji neprašo net pusės šios sumos, prašo priteisti viso tik po 400,00 Eur per mėnesį ir šių pinigų užteks sumokėti už vieną mėnesį dukters mokymosi privačioje mokykloje. Atsakovės vertinimu, ieškovas tikrai turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai: jis turi nekilnojamojo turto, t. y. didelį gyvenamąjį namą Žaliakalnyje, su pirtimi, su kubilu, dirba teniso treneriu, už valandą gaudamas po 25,00 Eur. Ieškovas ne tik pats dirba teniso treneriu, tačiau ir nuomoja teniso kortus, kas vėlgi duoda papildomų pajamų. Taip pat ieškovas organizuoja vasaros stovyklas, užsiima įvairiomis veiklomis. Kadangi atsakovė gyveno kartu su ieškovu, jai puikiai žinomos ieškovo pajamos, tuo metu vasaros sezono metu ieškovas uždirbdavo maždaug apie 5 000,00 Eur per mėnesį, žiemą – apie 2 500,00 Eur – 3 000,00 Eur per mėnesį, nors tuo metu jo valandos įkainis buvo tik 15,00 Eur. Tai, kad ieškovas teismui pateikė duomenis, jog per mėnesį gauna tik 400,00 Eur -500,00 Eur, yra akivaizdu, jog jis slepia savo pajamas. Ieškovas yra nuolatos pastebimas kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose, visa socialinė erdvė mirga jo dalyvavimais įvairiuose renginiuose, taip pat reguliariai atostogauja užsienyje bei Lietuvos pajūryje, važinėja brangia mašina, turi naujausią telefoną. Kadangi šiuo metu vaiko išlaikymui jis perveda po 200,00 Eur, tai iš likusių deklaruojamų 200,00 Eur -300,00 Eur, jis tikrai negalėtų viso to sau leisti. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas slepia nuo teismo savo tikrąją turtinę padėtį.
14. Atsakovė taip pat nurodo, kad nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovo nurodyta bendravimo tvarka pažeidžia mažametės šalių dukters interesus. Šiuo metu yra nutrūkęs ryšys tarp ieškovo ir dukros, dukra yra labai prisirišusi prie atsakovės, ji yra jautri, todėl ieškovo prašomos nustatyti tvarkos nustatymas traumuotų dukrą. Atsakovė su ieškovu gyveno iki dukrai suėjo du metai, tačiau vėliau ieškovas dukra nesirūpino, jos nelankė, neteikė reguliaraus išlaikymo, dėl ko labai atitolo nuo dukters ir tokiam ryšiui atstatyti yra reikalingas ilgas laikas bei laipsninis bendravimas. Ieškovo siūloma pereinama bendravimo su dukra tvarka yra negalima dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, dukrai padarytos didelės psichologinės žalos. Ieškovas yra linkęs į smurtavimą, sunkaus charakterio, agresyvus, nemokantis tinkamai bendrauti su mažais vaikais, asmuo. Šalims gyvenant kartu, ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą dukros akivaizdoje, dėl ko dukra tėvo bijo ir su juo jaučiasi nesaugi. Atsakovė pažymėjo, jog ji ieškovo buvo sumušta dar jai būnant nėščiai, ko pasėkoje visas jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis ir kraujosrūvomis. Dukrai gimus fizinis smurtas ir toliau tęsėsi, dėl ko 2017 m. rudenį dėl ieškovo atsakovės atžvilgiu naudoto fizinio smurto įtrūko dešinio kelio kryžminiai raiščiai ir plyšo meniskas. Atsakovė nurodo, kad ji yra gydytoja kardiologė, dirba LSMUL, todėl jai buvo gėda kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tokių atsakovo veiksmų. Kaip paaiškėjo vėliau, ieškovas smurtavo ir savo ankstesnėje šeimoje, kas buvo santuokos nutraukimo priežastis t. y. ieškovui dėl smurto prieš vyriausiąjį sūnų, G. Š., buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri vėliau buvo nutraukta, kadangi ieškovas pripažino padarytą nusikalstamą veiką ir susitaikė su savo sūnumi.
15. Be to, ieškovas nuolat naudojo prieš atsakovę ir psichologinį smurtą. Taigi patenkinus ieškinį dukra patektų į ją traumuojančią nesaugią ir svetimą aplinką, kas neigiamai įtakotų dukros vystymąsi, sukeltų jai stresą. 2018 m. pavasarį ieškovas išskrido atostogauti į Ameriką ir po šių atostogų ilgą laiką iš viso nesirodė dukros gyvenime, dėl ko dukra, būdama itin mažo amžiaus, t. y. tik 2 metukų, pamiršo ieškovą ir visiškai nuo jo atprato. Ieškovas neturi įgūdžių rūpintis mažamete dukra, nuo pat dukros gimimo ja rūpinosi išimtinai tik atsakovė, ieškovas nemokėjo rūpintis dukra ir nesistengė išmokti to daryti. Šalims gyvenant kartu, atsakovė kelis kartus mėgino ieškovo paprašyti nuvežti dukrą į lopšelį, tačiau po ieškovo nuvežimo ji buvo iškviesta dukros lopšelio auklėtojos ir jai buvo paaiškinta, kad tėvo elgesys su labai mažu vaiku yra pasibaisėtinas, t. y. kaip nurodė auklėtoja, vyras įstumdavo klykiantį vaiką į darželį, grubiai įkišdavo vaiką auklėtojai į rankas ir be jokių komentarų pasišalindavo, dėl ko auklėtoja paaiškino, toks tėvo elgesys yra netoleruotinas ir, jei ji pamatys pasikartojančią situaciją, kreipsis į darželio administraciją. Todėl nuo to laiko netgi ir į lopšelį dukrą vedė išimtinai tik atsakovė. Ieškovas niekada su dukra nepasitikdavo vienas ilgesnį laiką.
16. Dukra nėra pratusi prie ilgo bendravimo su ieškovu, dėl ko ieškovo ieškiniu reikalaujamos bendravimo tvarkos nustatymas kas savaitę, pagal kurią numatytas ieškovo bendravimas su nakvynėmis, psichologiškai traumuotų dukrą, sukeltų jai didelį stresą. Mergaitė yra labai prisirišusi tik prie mamos, todėl dviejų ar trijų dienų paėmimas, jau nekalbant apie savaitę laiko, būtų ypatingai žalingas ir gąsdinantis procesas vaiko atžvilgiu.
17. Ieškovas susitikimų su dukra metu nesiekia su ja bendrauti ir gerai leisti laiką, bandant sukurti tarpusavio ryšį, tačiau psichologiškai traumuoja dukrą, ją įveliant į suaugusiųjų konfliktus, kas yra neleistina ir prieštarauja dukros interesams – ieškovas dukrai blogai kalba apie atsakovės naują sutuoktinį, vadina jį necenzūriniais žodžiais, grasina su juo fiziškai susidoroti. Pažymėjo, jog ieškovas elgiasi neadekvačiai ne tik su dukra, tačiau ir su atsakove, jos šeima bei kitais asmenimis. Ieškovas eilę kartų atsakovės mamai, atsakovei, jos dabartiniam sutuoktiniui yra nuleidęs automobilio padangas, visiškai negalvojant apie tai, kad atsakovė žiemos metu ryte turi nuvežti dukrą į darželį.
Atsiliepimas
18. Atsakovė nurodo, kad ji netrukdo ieškovui bendrauti su dukra, o tik siekia, kad ieškovo bendravimas atitiktų dukros interesus, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovo ir mažametės dukros nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys, tuo tarpu prie atsakovės dukra yra labai prisirišusi. Be to, dėl ieškovo charakterio savybių, t. y. jo didelio agresyvumo, polinkio naudoti psichologinį ir fizinį smurtą, abejotina ar ieškovas, dukrai būnant ilgesnį laiką su juo, gebėtų suteikti dukrai saugią ir netraumuojančią aplinką. Šiuo atveju yra reikalinga atkurti dukros ir tėvo ryšį, dukrai užtikrinant komfortišką ir saugią aplinką, kurioje ji jaustųsi gerai.
19. Ieškovas netgi objektyviai neturėtų jokios galimybės įgyvendinti ieškiniu reikalaujamos jo bendravimo su mažamete dukra tvarkos, nepaliekant dukros nesaugioje aplinkoje. Ieškovas dirba teniso treneriu, kas reiškia, kad ieškovo darbo valandos yra tuomet, kai kiti asmenys nedirba (savaitgaliais bei vakarais po darbo valandų), t. y. ieškovas dirba būtent tuomet, kai dukra neina į darželį, dėl ko ieškovas neturėtų jokios galimybės dukros tinkamai prižiūrėti savaitgaliais ir juo labiau su nakvyne paprastomis darbo dienomis. Dukrai būnant pas ieškovą, vakarus po darželio bei savaitgalius ji būtų priversta leisti ne su ieškovu, o su jo mama. Tačiau dukrai nėra saugu būti su ieškovo mama, kadangi dukra yra dar maža, o ieškovo mama turi rimtų problemų su alkoholio vartojimu, lankosi psichikos centre, sprendžiant psichologines problemas, dėl ko mažamečio vaiko buvimas su tokiu asmeniu nėra saugus.
20. Priešingai ieškinio argumentams apie atkurtą ieškovo ryšį su dukra, pateikti byloje duomenys patvirtina, kad susitikimų metu mergaitė sunkiai atsiskiria nuo mamos, sutinka būti patalpoje tik jai esant. R. Š. sunkiai randa būdą prieiti prie dukros ir jam bendrauti su dukra yra pakankamai sudėtinga netgi trumpą laiką. Jokio noro fiziniam kontaktui su ieškovu mergaitė susitikimų metu nedemonstruoja. Dukra po susitikimo kuo greičiau skuba grįžti į savo namus. Vieno susitikimo metu ieškovo automobilyje sėdėjo R. Š. mama, tačiau net primygtinai ieškovui siūlant dukrai susitikti su močiute, mergaitė kategoriškai atsisakė.
21. Atsižvelgiant į dukros interesus, jos amžių, prisirišimą prie mamos, šiuo metu galėtų būti nustatytas ieškovo bendravimas su dukra du kartus į savaitę po kelias valandas, vėliau, jei ieškovas laikysis bendravimo tvarkos, t. y. iš tikrųjų bendraus su dukra, siekiant atkurti tarpusavio ryšį, tokį bendravimą laipsniškai dažninant ir ilginant.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog tokio pobūdžio bylose nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka yra nustatytina, todėl atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta jos pasiūlyta bendravimo tvarka su pereinamaisiais laikotarpiais, kai dukra galėtų bendrauti su tėvu dalyvaujant psichologui. Tik atkūrus vaiko ir tėvo ryšį, yra galimas mergaitės bendravimas su tėvu be kitų asmenų. Atstovė pabrėžė, jog byloje esant visiems įrodymams, kad mergaitės ir tėvo ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, bendravimo tvarka turėtų būti parinkta tokia, kad neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, netraumuotų vaiko. Atsakovė sutinka, kad mergaitė bendrautų su tėvu dalyvaujant psichologui, taip pat atsakovė neprieštarauja, kad psichologą ieškovas pasirinktų savo nuožiūra. Atsakovė nesutinka apmokėti psichologų konsultacijų, kadangi vaiko ir tėvo ryšys nutrūko būtent dėl ieškovo elgesio, todėl vaiko ir tėvo ryšio atstatymo, dalyvaujant specialistui, kaštai turėtų atitekti ieškovui. Atsakovė yra pasirengusi pristatyti vaiką į tokią bendravimo su psichologu vietą, kurią nurodys specialistas ir patvirtins teismas.
III. Išvadą teikiančios institucijos išvada
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2021 m. rugsėjo 21 d. Išvadoje Nr. 2SD-5075 nurodoma, kad šioje proceso stadijoje, „50:50 procentų laiko” bendravimo tvarkos modelio nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes būtina atkurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, vėliau jį palaikyti ir tik tada spręsti ar „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis išties geriausiais atitiks vaiko interesus.
24. Skyriaus nuomone, nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš ieškovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų jo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaikų poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su atsakove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Jeigu teismas spręs, kad ieškovas nepakankamai prisidėjo arba neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas pagal LR CK 3.200 straipsnį.
25. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad išklausius šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovui nėra žinomi realūs dukters poreikiai, tačiau jis neginčijo ieškovės išleidžiamų sumų jiems tenkinti. Priteisus iš ieškovo dukters išlaikymui atsakovės prašomus 400,00 Eur per mėnesį, prie savo dukters išlaikymo ieškovas prisidėtų tik penktadaliu. Skyriaus vertinimu, ieškovo siūlomas 280,00 Eur dydžio išlaikymas yra per mažas, kadangi vien privati mokykla vaikui kainuoja 400,00 Eur per mėnesį, o pats ieškovas neprieštaravo, kad dukra lankytų būtent šią mokyklą. Tuo labiau, kad ieškovas posėdyje nesugebėjo pagrįsti savo gaunamų pajamų ir išlaidų. Taip pat turėtų būti tenkintas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei ieškovas neįrodys, kad jis teikė tokio dydžio išlaikymą, koks tuo metu buvo reikalingas dukrai.
26. Taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Skyrius neigiamai vertina atsakovės ir jos šeimos narių veiksmus, formuojant neigiamą B. požiūrį į tėvą, tačiau tai yra praeities dalykai, kurių jau niekaip nepakeisi, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga žiūrėti į ateities vaiko ir tėvo bendravimą, o tam tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvautų psichologas, kuris įvertintų situaciją, teiktų rekomendacijas, siekiant atkurti prarastą ryšį. Kokios konkrečiai trukmės turėtų būti šis pereinamasis laikotarpis, skyrius įvardinti negali, kadangi kiekvienu atveju tai yra individualu, tam reikia sekti pokytį vaiko ir tėvo bendravime. Taip pat Skyriaus vertinimu, bendravimas su vaiko nakvyne tėvo namuose šiuo metu nėra įmanomas, vertinant vaiko išsakytą nuomonę ir jos kategoriškumą, priverstinis vaiko nakvojimas pas tėvą tikėtina, kad vaikui sukeltų neigiamas emocijas. Be to, bendravimas turėtų vykti pagal psichologų siūlomas rekomendacijas tokia tvarka ir tokiu dažnumu, kad nebūtų trikdoma vaiko kasdienė rutina.
27. Skyriaus atstovas taip pat pabrėžė, kad atsakovė turi dėti maksimalias pastangas, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų kuo greičiau ir kuo efektyviau atkurtas, o vaikas galėtų pilnavertiškai jausti abiejų tėvų rūpestį ir meilę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas pilnai.
28. Byloje pateiktas 2016 m. balandžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus išduotas gimimo įrašas Nr. 1030, patvirtina, jog nepilnametė B. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) yra R. Š. ir E. K. dukra.
Žemesnės instancijos teismas
29. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi nepilnametės dukters B. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. K..
30. Iš byloje pateikto atsakovės E. K. sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas R. Š. pervedė į atsakovės sąskaitą lėšas, nurodydamas, jog jos skirtos B. Š.: 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 250,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 4 d. – 250,00 Eur, 2018 m. lapkričio 11 d. – 250,00 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 250,00 Eur, 2019 m. kovo 23 d. – 250,00 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. – 250,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 25 d. – 400,00 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. – 400,00 Eur, 2020 m. balandžio 10 d. – 400,00 Eur, 2020 m. liepos 5 d. – 300,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d. - 500,00 Eur, 2021 m. vasario 4 d. – 400,00 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. - 250,00 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 200,00 Eur.
31. Ieškovas R. Š. dirba įmonėje R. Š. teniso akademijoje, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 465,00 Eur.
32. Iš byloje pateiktos viešai skelbiamos informacijos matyti, kad individualių teniso treniruočių kaina su treneriu - asmeniui 1 val. – 22,00 Eur + aikštelės kaina, grupei 1 val. – 28 Eur + aikštelės kaina. Aikštelių nuomos kaina svyruoja nuo 18,00 iki 28,00 Eur.
33. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo R. Š. vardu registruotas turtas (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat pateikė R. Š. teniso akademijos metines finansines atskaitas, iš kurių matyti, kad ši įmonė 2019 metais gavo 21 079,00 Eur pajamų ir turėjo 20 734,00 Eur išlaidų, 2020 metais gavo 29 976,00 Eur pajamų ir turėjo 29 755,00 Eur išlaidų, 2021 metais – 45 197,00 Eur pajamų ir 35 343,00 Eur išlaidų. Teismo nurodymu ieškovas pateikė įrodymus apie komunalinių mokesčių, mokamų už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovas iš viso sumokėjo 1 426,87 Eur.
34. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė E. K. susituokė su A. P.. Atsakovė ir A. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. P..
35. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) ir 2500/433321 dalys požeminio garažo, (duomenys neskelbtini), bei kartu su sutuoktiniu A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie turimas santaupas bankuose – Swedbank, AB likutis 2022 m. rugsėjo 4 d. buvo 25 921,39 Eur, 2023 m. gegužės 14 d. – likutis buvo 2 867,54 Eur, AB SEB banke likutis 2023 m. gegužės 14 d. buvo 20 323,95 Eur.
36. Atsakovės pateikta 2022 m. Pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad atsakovė per 2022 metus gavo 76 992,82 Eur pajamų, sumokėjo 14 152,71 Eur mokesčių, viso atsakovė gavo 62 840,11 Eur pajamų, vidutiniškai 5 236,68 per mėn.; atsakovė yra apdraudusi dukrą B. Š. gyvybės draudimu Ergo Life Insurance SE, per metus mokėtina draudimo suma - 660,00 Eur. 2021 m. atsakovės Pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad per 2021 metus atsakovė gavo 61 602,68 Eur pajamų, sumokėjo 11 936,04 Eur mokesčių, viso vidutiniškai per mėnesį atsakovė gavo 4 138,89 Eur pajamų, už dukros draudimą atsakovė sumokėjo 660,00 Eur; 2020 m. atsakovės Pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad per 2020 metus atsakovė gavo 74 839,11 Eur pajamų, sumokėjo 14 554,15 Eur mokesčių, viso vidutiniškai per mėnesį atsakovė gavo 5 023,75 Eur pajamų, už dukros draudimą atsakovė sumokėjo 660,00 Eur.
37. Ieškovas pateikė teismui eilę charakteristikų, iš kurių matyti, kad jis yra apibūdinamas kaip geras, mandagus treneris, puikiai bendraujantis su vaikais. Taip pat ieškovas pateikė Vyrų krizių centro pažymą, kurioje nurodyta, kad jis 2021 m. lapkričio 29 d. lankėsi Kauno apskrities Vyru krizių centro (KAVKC) psichologo konsultacijoje. Ieškovas domėjosi santykių su vaiku atstatymo galimybėmis, dalyvaujant ir KAVKC psichologui. Buvo aptartos galimybės ir sąlygos, klientui suteikta reikalinga informacija.
38. 2021 m. birželio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje ieškovo R. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19784-21 pagal atsakovės E. K. pareiškimą dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis ( BK 163 straipsnis). Už šią atsakovės pareiškime nurodytą veiką ieškovui R. Š. 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
39. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukters B. Š. išlaikymui 2022 - 2023 metais per mėnesį buvo būtina apie 1 945,00 Eur. Šią sumą sudaro 220,00 Eur maistui, 270,00 Eur aprangai (rūbams, batams, aksesuarams), 110,00 Eur įvairūs daiktai vaikui (daiktai aktyviam laisvalaikiui, daiktai vaiko kambariui, patalynė, daiktai buičiai, dailiojo čiuožimo reikmenys ir pan.), 110,00 Eur žaislams, 190,00 Eur popamokinė veikla, būreliai (pianino pamokos, dailusis čiuožimas ir baletas), 600,00 Eur mokykla (mėnesinis mokestis, maistas valgykloje, drabužiai, priemonės ir pan.), 120,00 Eur šeimos būsto mokesčiai, 70,00 Eur išlaidos sveikatai, 100,00 Eur išlaidos atostogoms, 100,00 Eur išlaidos laisvalaikiui, 55,00 Eur investiciniam gyvybės draudimui. Teismo posėdyje atsakovė patikslino, kad šiuo metu dukters B. išlaikymui per mėnesį skiria apie 600,00 Eur mokyklai, 200,00 Eur maistui, 150,00 Eur drabužiams ir avalynei, 100,00 Eur lavinamiesiems žaislams, 120,00 Eur dukrai tenkanti šeimos būsto mokesčių dalis, 100,00 Eur atostogoms, 100,00 Eur vaiko laisvalaikiui, 80,00 Eur dailiojo čiuožimo pamokoms, 110,00 Eur pianino pamokos, 60,00 Eur vaiko sveikatai. Atsakovė nurodė, kad jos dukra turi absoliučiai viską, ko reikia tokio amžiaus vaikui – riedučius, dviračius, batutą, sūpynes, planšetę ir pan. Taip pat dukra turi savo atskirą kambarį su individuliai jai pagamintais baldais.
40. Į bylą pateikta 2022 m. kovo 17 d. mokymo sutartis Nr. MS-35 patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra B. Š. lanko VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos filialo pradinę mokyklą, pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už šią mokyklą kas mėnesį yra mokamas 400,00 Eur mokestis. 2023 m. kovo 1 d. sutartis patvirtina, kad B. yra priimta į VšĮ Dailiojo čiuožimo akademiją, už kurią mokamas 80,00 Eur mėnesinis mokestis. MB „Tylos muzikos studijos“ organizuojamos ugdomosios veiklos Paslaugų teikimo sutartis Nr. 23-23 patvirtina, kad B. Š. lanko fortepijono pamokas, už kurias mokamas 110,00 Eur mėnesinis mokestis.
41. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2021 m. birželio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodė, jog apsilankė E. K. gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog šeima gyvena apie 100 kv. m., (trijų kambarių) naujai įrengtame daugiabučio namo bute, nuosavybės teise priklausančiame E. K.. Butas įkeistas hipoteka. Namo teritorijoje yra vaikų žaidimų aikštelė, butui priklauso didelė terasa. Name yra visi patogumai ir komunikacijos. Namuose laikomasi švaros ir tvarkos. Vaikui name skirtas naujai suremontuotas atskiras kambarys. Jame yra visi vaikui reikalingi daiktai ugdymui, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui ir miegui. Vaiko poreikiai tenkinami tinkamai. Vaikas turi visus namų apyvokos daiktus. Susitikimo metu išklausyta ir nepilnamečio vaiko B. Š. nuomonė. Mergaitė sutiko papasakoti apie savo tėtį R. Nurodė, kad gyvena kartu su mama ir kitu tėčiu A. Paaiškino, kad tėtis atvažiuoja jos pasiimti iš namų, vėliau važiuoja į jo namus, ten žaidžia su šuniuku, daugiau nieko nenurodė. Paaiškino, kad į darželį veda mama, rūbus ir visus kitus daiktus perka mama, o tėtis R. neperka. Nurodė, kad pas tėtį R. nėra nakvojusi ir nenorėtų ten likti, nes jis negražiai kalbą apie mamą, o apie tėtį A. sakęs, kad išmes iš balkono. Paklausus ar norėtų dažniau būti kartu su tėčiu, atsakė ne, norėtų mažiau, nes myli mamą.
42. Į bylą taip pat pateiktas 2021 m. birželio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius apsilankė R. Š. gyvenamojoje vietoje. Šiame akte nurodoma, kad R. Š. gyvena nuosavame name, namo pirmas aukštas yra gyvenamas ir įrengtas, apie 120 kv., m., trys kambariai. Antras namo aukštas apie 100 kv. m. nėra įrengtas. Namo teritorijoje yra papildomas poilsio namelis. Name yra visi patogumai ir komunikacijos. Namuose laikomasi švaros ir tvarkos. Name nėra įrengtas vaiko kambarys, nes vaikui nėra leidžiama likti nakvoti pas tėvą, tačiau R. Š. nurodė, kad jei būtų leista vaikui likti nakvoti pas jį, yra tam skirtas kambarys, kuriame yra lova, stalas.
43. 2021 m. birželio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai. Tėvų tarpusavio konfliktiški santykiais galimai daro neigiamą įtaką dukrai B. Po įvykio mergaitė buvo labai išsigandusi, prastos emocinės būsenos, stipriai verkė, jautėsi nesaugi. Mamos sugyventinio ir B. tėvo santykiai taip pat konfliktiški. Vaikui reikalinga psichologinė pagalba.
44. 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mergaitės materialiniai poreikiai tenkinami pilnai. B. tėvu vadina mamos gyvenimo draugą. Tėvų konfliktiški santykiai neigiamai veikia mergaitės savijautą.
45. 2021 m. spalio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tėvai turi dalintis informacija apie vaiko ugdymą, auklėjimą, sveikatos priežiūrą, siekti neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus.
46. 2021 m. spalio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-1049 nurodyta, kad tėvų tarpusavio konfliktiški santykiai galimai daro neigiamą įtaką vaikui.
47. Iš byloje pateikto e.sveikatos išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 9 d. B. buvo siunčiama psichologo konsultacijai, anamnezėje nurodyta, kad mergaitė atvyko palydint mamai, pati mergaitė drovisi, nenori kalbėti. Mama pasakoja, kad dukra pasidarė labai jautri dėl skyrybų, tapo uždaresnė.
48. Kauno miesto socialinių paslaugų centas 2021 m. spalio 27 d. sudarė pagalbos šeimai planą Nr. 6.41-01-1234, kuriame numatė konkrečias pagalbos priemones – teikti šalims socialinės priežiūros paslaugas, bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su tėvu, stiprinti dukters ir tėčio tarpusavio ryšį, gerinti B. Š. psichoemocinę būklę, R. Š. siekti stabilesnio emocijų valdymo.
49. VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2021 m. lapkričio 24 d. išduotoje pažymoje nurodoma, kad B. Š. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre konsultuota vaikų paauglių medicinos psichologės I. Č. nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. Šiuo laikotarpiu mergaitė dalyvavo 8 konsultacijose. Numatytos ir tolesnės konsultacijos. Psichologinis mergaitės vertinimas atliekamas nebuvo. Pirmųjų konsultacijų metu mergaitė pradžioje būdavo nedrąsi, įsitempusi, gana sunkiai atsiskirdavo nuo mamos, išeidavo iš kabineto kažką pasakyti mamai, ją apkabinti ar pažiūrėti, ką mama veikia. Konsultacijų eigoje mergaitė ėmė lengvai atsiskirti nuo mamos, pradėjo visą konsultacijos laiką išbūti kabinete, noriai bendraudavo, noriai užsiimdavo siūloma veikla, pati inicijuodavo žaidimą ar veiklą. Kai kurių konsultacijų metu mergaitės veikloje, elgesyje buvo stebima nedidelė ažitacija, nerimastingumas. Paskutiniosios konsultacijos metu mergaitė buvo rami, vyravo teigiamos emocijos, įsitraukimas į vystomą veiklą. Reikia pažymėti, kad mergaitė ne vieną kartą yra išsakiusi nenorą kalbėti apie „blogus“, ją liūdinančius dalykus, nes „nori būti linksma, nenori vėl verkti“. Net pasakodama apie atostogas mergaitė kaip vieną svarbiausių jų įspūdžių pateikia tai, kad atostogų metu „visai pamiršo apie Lietuvą“, toje šalyje, kur ji buvo jai labiausiai patiko tai, kad ten „žmonės labai laimingi, laimingesni nei Lietuvoje“. Tačiau žaidybinėje veikloje, piešdama mergaitė labiau išreiškia savo jausmus, daugiau prabyla apie neraminančius, neigiamas emocijas provokuojančius santykius ir žmones. Ne kartą ji kaip tokius žmones mini „tėtį“ ir „bobulką“, piešia juos, pasakoja apie juos kaip apie labai negatyvias, piktas, fizinę ir žodinę agresiją naudojančias personas, su kuriomis ji nenori bendrauti, pozityvių elementų jose neranda. Ne kartą išsako neigiamus jausmus savo biologinio tėčio atžvilgiu, pasakoja, kad jo namai - tai ta vieta, kur ji nenori važiuoti, kad „jis skriaudžia mamytę“, jo namuose ji tik žaidžia su šuniuku. Kartais mergaitė nenori vartoti žodžio „tėtis“ (labiau ankstesniųjų konsultacijų metu), tačiau užsimena apie „blogą“ žmogų, kuris ją skaudina, kuris jai sakė, kad „mamytė susirgtų ir numirtų“, kalba, kad yra žmogus, kuris jai „baisus“, bet ji nenori apie jį daugiau pasakoti, tuo pačiu išreiškia labai stiprius teigiamus jausmus mamos ir jos draugo, kurį vadina „tėčiu“ atžvilgiu, piešia save ir juos kaip šeimą.
50. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2022 m. kovo 18 d. pažymoje nurodoma, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. kovo 17 d. įvyko devyni R. Š. ir mažametės B. Š. susitikimai. Visi minėti tėvo susitikimai su dukra vyko Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centro poilsio kambaryje ir trukdavo valandą laiko. Susitikimuose taip pat dalyvaudavo socialinė darbuotoja J. Z. bei mergaitės mama E. K., kadangi B. Š. nesutikdavo likti be mamos. Pirmasis tėčio ir dukros susitikimas įvyko 2021 m. lapkričio 30 d. Susitikimo pradžioje mergaitė stovėjo apsikabinusi mamą, tačiau vėliau, socialiniai darbuotojai parodžius, kad į susitikimą atnešė spalvinimo priemonių, mergaitė sutiko paleisti mamą ir nuėjo atsisėsti prie tėčio. R. Š. į susitikimą dukrai atnešė dovanų, mergaitė pradėjo apžiūrinėti gautą žaisliuką. Pastebėta, kad visų devynių susitikimų pradžioje mergaitė nenorėdavo paleisti mamos ir tik paraginta mamos ir socialinės darbuotojos nueidavo atsisėsti prie žaidimų stalo, kur jos laukdavo tėtis. Susitikimų pradžioje mergaitė jausdavosi nejaukiai, tačiau vėliau įsitraukdavo į veiklą su tėčiu. R. Š. į susitikimus su dukra atnešdavo žaislų ar priemonių užsiėmimams (dėlionę, modeliną ar rašymui skirtą lentą). Susitikimų metu mergaitė su tėčiu piešdavo, lipdydavo modeliną, apžiūrinėdavo tėčio atneštas dovanas. Pastebėta, kad nors mergaitė ir įsitraukdavo į veiklą su tėčiu, tačiau ji su tėčiu nekalbėdavo, į užduodamus klausimus neatsakydavo. Prieš atvykstant į susitikimus R. Š. socialiniame tinkle „Facebook“ pasidomėdavo apie B. Š. veiklą darželyje. Susitikimų metu klausdavo mergaitės kaip jai sekasi darželyje, apie naujas auklėtojas ar veiklą, kuria užsiėmė tą dieną. Mergaitė tėčiui į klausimus neatsakydavo, jei norėdavo kažką papasakoti, dažniausiai kalbėdavo su socialine darbuotoja J. Z.. R. Š. ir B. Š. susitikimai neįvykdavo tik dėl pateisinamų priežasčių bei pranešus iš anksto. Pažymima, kad R. Š. ir E. K. santykiai ir toliau išlieka konfliktiški - dviejų susitikimų metu tarp mažametės tėvų kilo žodinis konfliktas, kurį socialinei darbuotojai J. Z. pavyko nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
51. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi buvo paskirta psichologinė ekspertizė, kurios pagrindu į bylą pateiktas B. Š. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-198/2022. Šiame ekspertizės akte konstatuota, kad B. Š. dar nėra pakankamai brandi, kad galėtų savarankiškai suformuluoti ir išreikšti nuomonę bendravimo tvarkos nustatymo klausimu. Turimų duomenų analizė rodo, kad B. artimiausioje aplinkoje (šeimoje) patiria poveikį, kuris formuoja ir palaiko jos neigiamas nuostatas tėvo R. Š. atžvilgiu. Nors mergaitė teigia, kad ji nėra patyrusi skriaudų iš savo tėvo, tačiau ji fiksuojasi ties šiais neigiamais su tėvu susijusiais išgyvenimais, apie juos vis kalba, nepavyksta atsiriboti nuo šios temos. Taip pat yra matoma, kad šie išgyvenimai yra tiesiogiai susiję su jos mamos ar patėvio patirtimis (pasakoja, kad tėtis A. mušė į dantuką, žino priežastis, kodėl jos tėvai nesusituokė, kokias žinutes rašo tėvas mamai ir kt.). Neabejotina, kad suaugusiųjų tarpusavio konfliktai itin gąsdina vaikus, žaloja jų psichiką, tačiau analizuojant šias konfliktines suaugusiųjų situacijas, yra matoma, kad suaugusieji patiria sunkumų, apsaugant B. nuo negatyvios šių konflikto sprendimo būdų padaromos žalos. Pažymėta, kad tiriamosios nuomones, elgseną, emocines būsenas reikšmingai veikia jos artimųjų elgesys bei jų emocinės būsenos (pvz., jei mama pyksta ant jos tėvo, vaidinasi, ir B. pyks ant tėvo); kadangi mergaitė yra mažo amžiaus, jos gyvenimiška patirtis yra menka, ji aktyviai siekia pateisinti reikšmingų suaugusiųjų lūkesčius, todėl ji, identifikuodamasi su savo pagrindiniu prieraišumo objektu (mama), ir būdama emociškai nuo jos priklausoma, konfliktinėse situacijose palaikys būtent mamą, o ne kitą konflikte dalyvaujantį asmenį, su kuriuo ji neturi susiformavusio emocinio ryšio, prieraišių santykių. Ekspertizės metu atlikus B. sąveikų su tėvais stebėjimą, galima matyti, kad jos emocinis ryšys su motina yra artimas, saugiai prieraišus. Ir nors tėvo draugijoje mergaitė jaučiasi įsitempusi, jos santykis su juo trapus, tačiau tuo pačiu stebėtos tiriamosios pastangos neparodyti tėvui prielankumo, dėl ko ji aktyviai kontroliavo žaidimo eigą bei savo bendravimo apimtis (į tėvo klausimus atsakinėjo retkarčiais). Kita vertus, jos neverbalika rodė ir palankumą tėvo atžvilgiu - ji nevengė tėvo buvimo šalia, nestebėta jokių tėvo baimės požymių, ji priėmė jo pagalbą, patarimus. Apibendrinus visą šią turimą medžiagą, daroma išvada, kad B. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Nors mergaitės emocinėje būsenoje stebimas padidintas nerimastingumas, įtampa, spontaniškos emocijų raiškos stoka, visa tai siejama su pokalbio apie bylai reikšmingas aplinkybes (santykius šeimoje), su suformuotomis neigiamomis nuostatomis jos tėvo atžvilgiu, t.y. iš esmės - su tėvų tarpusavio santykių aukštu konfliktiškumu ir nepajėgumu nuo to apsaugoti mergaitės.
52. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 24 d. pažymoje nurodoma, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistai R. Š. ir jo dukros susitikimus stebi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, tačiau teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos R. Š. šeimai ir E. K. šeimai nėra efektyvios. Per ilgą socialinio darbo su šeimomis laikotarpį nepavyko atstatyti tėvo ir dukros tarpusavio ryšio. Šeimos atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo nuomone, R. Š. ir B. Š. susitikimai vyksta per retai. Siekiant atstatyti dukros ir tėvo tarpusavio ryšį rekomenduojama, kad tėvo ir dukros susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui bei būtų dažnesni, kadangi socialinio darbuotojo stebėjimo paslauga nėra pakankama ir efektyvi siekiant atstatyti R. Š. ir dukros tarpusavio ryšį bei užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų.
53. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusiame teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei Inai Božokienei, buvo apklausta šalių nepilnametė dukra B. Š.. Mergaitė paaiškino, kad su tėčiu bendrauti nenori, geriausiai jaustųsi jei gyventų savo namuose su savo dabartine šeima, kurią sudaro mama, broliukas L. ir tėtis A. Mergaitė nurodė, jog su tėčiu R. nebendrauja ir nenori bendrauti, mergaitė nepriėmė iš tėvo Rugsėjo 1 -osios dienos proga tėčio į mokyklą atneštų gėlių. Tokį savo elgesį mergaitė motyvuoja tuo, jog tėvas nebendrauja su ja, nesišneka, neklausia kaip ji jaučiasi, tėtis tik šaukia ir sako „nedaryk čia cirkų“. Mama nekalba apie tėtį. Mergaitė negalėjo pasakyti ką tėtis turi padaryti, kad ji norėtų su juo bendrauti. B. nenori eiti į susitikimus su tėčiu, kadangi juose jaučiasi blogai. Savo šeimą mergaitė identifikuoja kaip – mamą, brolį L. ir tėtį A. Su mamos sutuoktiniu A. mergaitė žaidžia, krečia pokštus.
Žemesnės instancijos teismas
54. Kauno apylinkės teismo psichologė Ina Božokienė teismo posėdyje patvirtino, jog B. elgesyje matomas aukštas nerimo lygis (klausiant apie mergaitei nemalonius dalykus, mergaitė rankomis glamžė savo suknytę), tarp mergaitės ir tėvo nėra emocinio ryšio, jis visiškai nutrūkęs. Mergaitė nesuvokia laiko perspektyvos, todėl negali pasakyti kaip jai reikėtų bendrauti su tėčiu. Vaikas negali identifikuoti konfliktinių situacijų, nes yra dar per mažas. Šeima mergaitei asocijuojasi su saugumu, tuo tarpu tėtis – su gynyba. Šiuo metu nėra jokių prielaidų mergaitei bendrauti su tėvu pasiliekant ir nakvojant tėvo namuose.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
56. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
57. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).
58. Atsakovė E. K. priešieškiniu teismo prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai B. Š. po 400,00 Eur mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad, nors vaiko poreikiams patenkinti ji kas mėnesį išleidžia iki 2 000,00 Eur, tačiau iš ieškovo ji prašo priteisti tik po 400,00 Eur, o likusią vaiko poreikių dalį patenkins ji pati. Ieškovas R. Š. su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad tokios sumos jis mokėti negali, galėtų teikti dukrai po 280,00 Eur kas mėnesį, kas, jo vertinimu, yra pakankama suma tokio amžiaus vaikui.
59. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
60. Atsakovė nurodo, kad ji turi galimybę užtikrinti savo vaikui kuo geriausias sąlygas, todėl tam lėšų negaili: mergaitė lanko privačią mokyklą, už kurią mokama per mėnesį po 400,00 Eur, taip pat sporto būrelį, dailiojo čiuožimo užsiėmimus, pradėjo lankyti privačias pianino pamokas, baleto užsiėmimus, o visa tai kainuoja nemažus pinigus. Be to, atsakovė stengiasi su vaiku kuo turiningiau praleisti laisvalaikį – dažnai vyksta į keliones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, lanko teatrus, muziejus, kinus ir pan. Taip pat atsakovė dukrai perka tik aukštos kokybės drabužius, avalynę, žaislus. Kadangi atsakovės gaunamos pajamos leidžia jai išleisti nemažas pinigų sumas dukters išlaikymui, ji dukrai stengiasi užtikrinti kuo geresnį išsilavinimą ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų sumų dukters išlaikymui, sutiko, kad mergaitė turi lankyti privačią mokyklą, įvairius būrelius, tačiau nurodė, kad jis pats neturi galimybių už visa tai mokėti, kadangi jo gaunamos pajamos neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymo dukrai. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad sutinka, jog atsakovė užtikrintų kuo geresnį dukters išlaikymą, tačiau tai nereiškia, jog jis sutinka prisidėti prie didesnių nei 280,00 Eur išlaidų vaiko poreikiams.
61. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
62. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
63. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad šiuo metu atsakovės oficialiai gaunamos pajamos yra didesnės negu ieškovo, tačiau pažymėtina, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovo tik apie penktadalį dukters išlaikymui reikalingų lėšų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ją įvardija ieškovas, ir yra pakankama teikti savo nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais), automobilį, ieškovas yra įsteigęs įmonę, kuriai pats ir vadovauja, dirba teniso treneriu, užsiima privačiomis treniruotėmis. Nors ieškovas nurodo, jog negali teikti atsakovės prašomo išlaikymo dėl lėšų stygiaus, tačiau teismo vertinimu, ieškovas, galimai siekdamas išvengti didesnės nei siūlo pats ieškovas vaiko išlaikymo pareigos, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Ieškovas nurodo, kad jis yra įsteigęs teniso asociaciją, kuri yra ne pelno siekianti organizacija. Ši asociacija ir moka jam atlyginimą, kurį jis pats sau ir nusistatė, taigi, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik apie 400,00 Eur – 600,00 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, ieškovas negalėjo paaiškinti teismui, kaip ieškovas iš tokių gaunamų pajamų sugeba išlaikyti automobilį, mokėti už namo išlaikymą, keletą kartų per metus atostogauti užsienyje, leisti sau įvairias pramogas. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad individualių treniruočių kaina su treneriu - asmeniui 1 val. kainuoja 22,00 Eur + aikštelės kaina, grupei 1 val. – 28,00 Eur + aikštelės kaina. Aikštelių nuomos kaina svyruoja nuo 18,00 iki 28,00 Eur.
65. Atsakovė patvirtino teismui, o ieškovas to ir neginčijo, kad tuo metu, kai šalys gyveno kartu, vasaros sezono metu ieškovas uždirbdavo maždaug apie 5 000,00 Eur per mėnesį, žiemą – apie 2 500,00 Eur - 3 000,00 Eur per mėnesį. Byloje nenustatyta, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium su atsakove pradžios būtų pakeitęs savo darbo sritį, susidūręs su kokiais nors finansiniais sunkumais, būtų sutrikusi ieškovo sveikata, dėl ko ieškovas negalėtų tęsti darbo teniso treneriu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovas, galimai siekdamas išvengti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo naštos, sąmoningai neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties. Teismo vertinimu, vengimas bendradarbiauti su teismu, nustatant realią šalių turtinę padėtį, aiškintinas vaiko interesų naudai.
66. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje neįrodinėjo, kad dėjo pastangas ieškodamas papildomo darbo, nepateikė teismui įrodymų, jog geriau apmokamo ar papildomo darbo negali susirasti dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovą tenkina tokia padėtis, jog jis dirba ne pelno siekiančioje organizacijoje, gaudamas net mažesnį nei minimalus darbo užmokestį, negali paneigti jo pareigos teikti tokį išlaikymą dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų sąlygas vaikui visokeriopai ugdytis, užsiimti mėgstama veikla ir pan.
67. Vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
68. Susilaukdamas dukters, ieškovas prisiėmė atsakomybę ja pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės ieškovo pajamos iš tiesų yra nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, ieškovas turi galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat ir nepaneigė atsakovės nurodyto šalių dukters poreikių dydžio būtinumo. Kaip jau buvo minėta, šalių dukrai B. šiuo metu yra 7 metai, mergaitė yra pirmos klasės mokinė, lanko privačią mokyklą, taip pat lanko sporto būrelį, dailiojo čiuožimo užsiėmimus, pradėjo lankyti privačias pianino pamokas. Pripažintina, jog vaikas šiuo laikotarpiu greičiau fiziologiškai auga, todėl jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė. Bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, išlaidos pramogoms, būreliams ir kitos vaiko vystymuisi būtinos išlaidos, kurias šiuo metu užtikrina išimtinai tik atsakovė. Nors atsakovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1 500,00 Eur - 2 000,00 Eur, kadangi gali sau tai leisti, tačiau dukters išlaikymas nėra tik jos vienos pareiga, prie to turi prisidėti ir vaiko tėvas. Iš ieškovo atsakovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 400,00 Eur kas mėnesį, kas nuo 2024 metų sudarys tik šiek tiek daugiau nei pusė MMA (2024 m. MMA sieks 924,00 Eur „ant popieriaus“ ir 709,00 Eur „į rankas“ ), ir kas pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką laikytinas net neįrodinėtinu vaiko minimalių poreikių dydžiu.
69. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 400,00 Eur suma, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovo R. Š. dukters B. Š. poreikiams tenkinti, iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o ieškovas finansiškai yra pajėgus teikti tokį išlaikymą dukrai.
70. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas įvertino ir tai, kad šalių nepilnametė dukra ir toliau gyvens su mama, todėl jai neišvengiamai teks ir didesnio išlaikymo dukrai teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendžia, jog ieškovas yra finansiškai pajėgus skirti nepilnametės dukters išlaikymui po 400,00 Eur sumą, ši suma atitinka vaiko poreikius, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų. Pažymėtina, kad tokio išlaikymo dydžio iš ieškovo priteisimui byloje pritarė ir vaiko interesus ginanti institucija.
71. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkina ir priteisia nepilnametės B. Š. išlaikymui iš ieškovo R. Š. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio (2021 m. liepos 23 d.) padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė E. K. (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
72. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
73. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
74. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
75. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
76. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo R. Š. 6 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 300,00 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir po 400,00 Eur už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.
77. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. nutraukus su ieškovu bendrą gyvenimą, jis neteikė dukrai reguliaraus išlaikymo, o tik kartais pervesdavo pavienes minimalias sumas. Atsakovė nurodo, kad ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. po 300,00 Eur kas mėnesį, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – po 400,00 Eur, kadangi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti privatų darželį, persikrausčius į naujus namus padidėjo būsto išlaidos. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovės nurodytos sumos (300,00 Eur ir 400,00 Eur) apskritai yra per didelės ir nepagrįstos. Be to, ieškovas teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį pervesdamas po 200,00 Eur.
78. Pasisakydamas dėl vaiko poreikių už ginčo laikotarpį, teismas pažymi, jog atsakovė į bylą pateikė eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu dukters išlaikymui atsakovė išleido kur kas didesnes sumas, nei prašo priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyveno tik su mama, kuri buvo atsakinga už kasdienį dukters poreikių tenkinimą, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai teigia, kad dukters išlaikymui buvo reikalingas būtent jos nurodyto dydžio išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų, duomenų, kad ginčo laikotarpiu vaiko poreikiai būtų mažesni byloje nėra, vaiko poreikių minėtu laikotarpiu nepaneigė ir ieškovas. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių turi būti aiškinamos vaiko naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo.
79. Ieškovui nenuneigus, jog B. Š. išlaikymui per nurodytus laikotarpius buvo reikalingas kitoks, nei nurodo atsakovė išlaikymo dydis, ar ieškovo turtinei padėčiai buvus blogesnei nei nustatyta byloje, teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. ieškovas dukters išlaikymui turėjo sumokėti 11 800,00 Eur (26 mėn. x 300,00 Eur = 7 800,00 Eur + 10 mėn. x 400,00 Eur =4 000,00 Eur).
80. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
81. Iš byloje pateikto atsakovės E. K. sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas R. Š. per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pervedė į atsakovės sąskaitą lėšas, nurodydamas, jog jos skirtos B. Š.: 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 250,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 4 d. – 250,00 Eur, 2018 m. lapkričio 11 d. – 250,00 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 250,00 Eur, 2019 m. kovo 23 d. – 250,00 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. – 250,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 25 d. – 400,00 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. – 400,00 Eur, 2020 m. balandžio 10 d. – 400,00 Eur, 2020 m. liepos 5 d. – 300,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d. - 500,00 Eur, 2021 m. vasario 4 d. – 400,00 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. - 250,00 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 200,00 Eur, viso 4 850,00 Eur.
82. Nors ieškovas byloje teigė, jog išlaikymą dukrai per minėtą laikotarpį teikė, tačiau byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovas būtų teikęs dukrai tokį išlaikymą, kuris realiai sumažintų byloje teismo nustatytą išlaikymo įsiskolinimo dydį. Teismui nustačius, jog nepilnametės dukters B. išlaikymui per 36 mėnesius iki priešieškinio pateikimo dienos ieškovas turėjo skirti 11 800,00 Eur, o faktiškai vaiko išlaikymui sumokėjo tik 4 850,00 Eur, laikytina, jog vaikui būtino ir ieškovo teikto išlaikymo skirtumas sudaro 6 950,00 Eur, kuris priteistinas iš ieškovo, šias lėšas pervedant į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą bei šių lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę E. K. uzufrukto teise (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
83. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
84. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
85. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio).
Žemesnės instancijos teismas
86. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
87. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).
88. Ieškovas ieškiniu prašo po 3 mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką, t. y. nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė B. Š. su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko, nuo sekmadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Ieškovas nurodo, kad jis sugebėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra ir užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad šiuo metu jo ryšys su dukra yra visiškai nutrūkęs, jie bendrauja po vieną valandą į savaitę, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, todėl tėvo ir dukters ryšiui atkurti būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir galimai nustatyti kitokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką, nei yra prašoma ieškiniu, tačiau ši tvarka turėtų būti maksimali.
89. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).
90. 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje buvo apklausta teismo psichologė Ina Božokienė, kuri nurodė, kad šiuo metu, kalbėdama apie tėvą, mergaitė išgyvena labai aukštą nerimo lygį, tai labai aiškiai rodė mergaitės neverbalinė kalba. Kol psichologė su mergaite kalbėjosi apie mamą, brolį, A, viskas buvo gerai – mergaitė šypsojosi, vos pradėjus kalbėtis apie tėtį, iš karto pasijautė mergaitės gynybinė reakcija, ji pradėjo pešioti savo suknelę, kas rodo vaiko aukštą nerimo lygį, didelę įtampą, nieko apie kalbėti nenorėjo. Tai rodo, kad visiškai yra nutrūkęs tėvo ir dukters emocinis ryšys. Tačiau vaikas yra per daug mažas, kad galėtų įvardinti kokius nors konkrečius epizodus, įvardino tik, kad tėtis „rėkė“. Todėl psichologė rekomenduoja bent jau pradžioje mažametei B. Š. bendrauti su tėvu R. Š. tik dalyvaujat psichologui.
91. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-198/2022 nurodytas išvadas, teismo psichologės rekomendacijas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą, nustatyta, kad tėvo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas išreiškia kategorišką nenorą bendrauti su tėvu, nurodo, kad jos šeima tai yra ji, mažasis broliukas, mama ir mamos sutuoktinis A., kurį mergaitė vadina tėvu. Todėl teismas mano, jog siekiant nepažeisti vaiko psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, šiuo metu, pagal byloje ištirtus duomenis maksimali vaiko bendravimo tvarka su ieškovu yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ir pats ieškovas pripažįsta, kad jo ryšys su dukra yra nutrūkęs, todėl teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, pagal kurią B. gyventų su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko, sukeltų vaikui papildomą stresą ir neatitiktų geriausių vaiko interesų.
92. Nors atsakovė teigia, kad dukra kategoriškai nenori bendrauti su tėčiu, tačiau teismas pažymi, kad vaiko nuomonė, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, yra tik viena aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
93. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
94. Nagrinėjamu atveju teismas negali konstatuoti, kad B. yra visiškai saugu tėvo aplinkoje, tai patvirtina aplinkybės, jog tėvo reakcija į mergaitės nusistatymą yra nevisiškai adekvati, ieškovas mergaitės baimes įvardija „cirku“, tačiau tuo pačiu teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti, kad tėvo ir vaiko bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų, kad būtų daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Todėl šiuo atveju turi būti imamasi visų priemonių, kad tėvo ir dukters ryšys būtų kuo greičiau atkurtas ir vaikas galėtų pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, šiuo atveju, nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
95. Atsakovė į bylą pateikė savo pasiūlymą dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas bendrautų su dukra dalyvaujant socialiniam darbuotojui kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dukrai pasiruošus bendrauti su tėvu be socialinio darbuotojo, sekančius 6 mėnesius tėvas bendrautų su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ar kitu laiku bei apimtimi, priklausomai nuo vaiko noro. Bendravimas turėtų vykti ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė dukrą pristatytų į iš anksto sutartą vietą, susitikime nedalyvautų ir pasiimtų dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje. Sekančius 6 mėnesius tėvas bendrautų su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ar kitu laiku bei apimtimi, priklausomai nuo vaiko noro. Bendravimas vyktų ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui). Sekančius 6 mėnesius tėvas bendrautų su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val. ar kitu laiku bei apimtimi, priklausomai nuo vaiko noro. Bendravimas vyktų ieškovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui). Suėjus dukrai 10 metų (tokio amžiaus vaikas dažniausiai jau gali savarankiškai suformuoti ir išreikšti nuomonę bei priimti atitinkamą sprendimą), tėvas bendrautų su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. 19.00 val. ar kitu laiku bei apimtimi, priklausomai nuo vaiko noro.
96. Atsižvelgdamas į šalių duotus paaiškinimus, Skyriaus išvadą, vaiko nuomonę, psichologų byloje išreikštas rekomendacijas, teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, tuo tarpu atsakovės pasiūlyta tvarka iš esmės yra tinkama tam, kad tėvas ir dukra palaipsniui atkurtų emocinį ryšį, mergaitė imtų pasitikėti tėvu, pamažu tėvo ir dukters bendravimo procese mažėtų dalyvaujančių asmenų (specialistų).
97. Byloje ieškovas prašė užtikrinti, kad pradiniame jo ir dukters bendravimo etape dalyvautų jo pasirinktas psichologas, nedalyvautų kiti asmenys. Atsakovė ieškovo prašymui neprieštaravo, sutiko pristatyti dukrą į psichologo nurodytą bendravimo vietą, tačiau nurodė, kad psichologo paslaugų kaštai turėtų tekti ieškovui. Su šia atsakovės pozicija teismas sutinka visiškai, kadangi byloje nustatyta, jog vaiko ir tėvo ryšys susilpnėjo būtent dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu, ieškovas ilgam buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė ir šiaip ženkliai didesne suma prisideda prie dukters pilnaverčio išlaikymo, todėl teismo vertinimu, tėvo siekis atkurti emocinį ryšį su dukra yra išimtinai skirtas ieškovo ir vaiko interesais, todėl specialistų pagalbos kaštai turi tekti būtent ieškovui.
98. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir tai neigiamai veikia vaiko nuomonę apie bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Nors atsakovė teigia, kad šalių dukra B. Š. pati nenori bendrauti su tėvu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
99. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
100. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tam, kad ieškovas galėtų susitikinėti su dukra, visų pirma turi būti atstatytas tėvo ir dukters tarpusavio psichologinis ryšys, vaikas neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl tik specialisto pagalba atstačius vaiko ir tėvo ryšį, būtų galima nustatyti tiesioginį ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimą. Atsižvelgiant į teismo psichologės rekomendacijas, į tai, kad būtina atkurti tėvo ir dukters ryšį, teismas sprendžia, jog yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovo ir jo dukters susitikimai būtų organizuojami taip, jog jie vyktų toje pačioje vietoje ir dalyvaujant specialistui – psichologui. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas sutinka, kad pereinamasis laikotarpis šiuo atveju yra būtinas, todėl teismas, atsižvelgdamas į teismo psichologės rekomendacijas, nustatydamas pereinamąjį laikotarpį nurodo, kad ieškovo ir jo nepilnametės dukters susitikimai turi vykti dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, už paslaugas apmokant ieškovui.
101. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
102. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
103. Siekiant nepažeisti nepilnametės B. Š. interesų bei sudaryti maksimaliai palankias sąlygas vaikui ir tėvui bendrauti, teismas bendravimo tvarkoje nustato 6 mėnesių pereinamuosius laikotarpius, kurių paskirtis yra būtent atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Pereinamųjų laikotarpių trukmė, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste yra pakankami siekiamų tikslų įvykdymo užtikrinimui. Tačiau teismas numato ir tai, jog esant ypač trapiam tėvo ir B. emociniam ryšiui, šioje byloje nustatant bendravimo tvarką, būtinas ir psichologų konstatavimas, kad pereinamojo laikotarpio tikslai yra pasiekti ir galima pereiti prie kito bendravimo lygio. Dėl to, teismas nustato, kad psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas.
104. Taip pat, siekdamas išvengti galimo tam tikrų etapų pertraukimo ar sutrumpinimo dėl vienų ar kitų priežasčių, teismas nustato, kad šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai esančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 (šešių) mėnesių bendravimo laikas.
105. Byloje nustatyta, jog B. pagal savo amžių yra pakankamai imli, jos brandos lygis atitinka jos amžių, todėl teismas sprendžia, jog glaudesniam tėvo ir mergaitės ryšio atstatymui ir palaikymui, pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, tėvas galėtų komunikuoti su mergaite ir nuotoliniu ryšiu, tačiau tik tiek, kiek tai nepažeidžia mergaitės interesų, pvz., užimtumo mokykloje, popamokinėse veiklose, netrukdant vaiko poilsio laiko ir pan.
106. Atsižvelgdamas į išsamius socialinių paslaugų įstaigų specialistų, psichologų rekomendacijas, teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra prielaidų spręsti dėl mergaitės bendravimo su tėvu, kai vaikas nakvoja tėvo namuose. Teismui priimant sprendimą nėra žinoma ar ieškovui ir B. pavyks atkurti emocinį ryšį, kiek tai užtruks, todėl teismas detaliai nenustato mergaitės ir tėvo bendravimo atostogų, kasmetinių švenčių metu ir pan. Tačiau, siekdamas neužkirsti kelio abiem tėvams bendrauti su dukra ir tokiais laikotarpiais, teismas palieka šalims teisę keisti teismo nustatytą tėvo R. Š. ir dukros B. Š. bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą.
107. Atsižvelgdamas, į tai kas nurodyta, teismas nustato tokią tėvo R. Š. ir dukters B. Š. bendravimo tvarką:
85.1. Pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra B. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti nepilnametės B. Š. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu, kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos. Už psichologo konsultacijas apmoka ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
85.2. Sekančius 6 (šešis) mėnesius ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, nedalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė E. K. dukrą pristato į iš anksto šalių sutartą vietą, susitikime nedalyvauja ir pasiima dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje.
85.3. Sekančius 6 (šešis) mėnesius tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas R. Š. įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui, ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
85.4. Sekančius 6 (šešis) mėnesiams tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę) ir lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val., tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
85.5. Šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 (šešių) mėnesių bendravimo laikas.
85.6. Psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas.
85.7. Po nustatyto pereinamojo laikotarpio, tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
85.8. Pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, ieškovas R. Š. turi teisę su dukra B. Š. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.), tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į vaiko ugdymo programą, vaiko užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.
85.9. Šalims paliekama teisė keisti teismo nustatytą tėvo R. Š. ir dukros B. Š. bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą.
108. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka yra optimali, patenkinanti šalių ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinanti nepilnamečio vaiko visavertį bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti nepilnametės B. Š. interesų.
109. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, esant poreikiui – dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
110. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-338-955/2023 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
112. Teismas nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino tik faktinį ieškovo reikalavimą nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, tačiau bendravimo tvarką teismas nustatė ne pagal ieškovo reikalavimus, o pagal atsakovės pasiūlymus, taip pat ex officio, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko interesus. Tačiau teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį, todėl teismas sprendžia, kad byloje teismas ieškovo reikalavimus tenkino 10 proc., likusią patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė.
113. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš atsakovės. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3 990,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 406,50 Eur (75,00 Eur + 3 990,00 Eur x 10 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
114. Teismui tenkinus atsakovės priešieškinį visiškai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovo. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 815,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės E. K. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, atsakovės priešieškinį tenkinus jai iš ieškovo priteisiamos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4 815,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
115. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priešpriešinį įskaitymą, galutiniu sprendimu atsakovei E. K. priteisiamos iš ieškovo R. Š. 4 408,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
116. Tenkinus atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš ieškovo R. Š. valstybei priteisiamas 264,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista (400,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (6 950,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
117. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 950,00 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šias lėšas į atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą bei paskirti atsakovę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų valdytoją uzufrukto teise.
Nustatyti ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti nepilnametės B. Š. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu, kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos. Už psichologo konsultacijas apmoka ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Sekančius 6 (šešis) mėnesius ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, nedalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė E. K. dukrą pristato į iš anksto šalių sutartą vietą, susitikime nedalyvauja ir pasiima dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje.
3. Sekančius 6 (šešis) mėnesius tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas R. Š. įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui, ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
4. Sekančius 6 (šešis) mėnesiams tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę) ir lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val., tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
5. Šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 (šešių) mėnesių bendravimo laikas.
6. Psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas.
7. Po nustatyto pereinamojo laikotarpio (1-4 punktai), tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).
8. Pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, ieškovas R. Š. turi teisę su dukra B. Š. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.), tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į vaiko ugdymo programą, vaiko užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.
9. Šalims paliekama teisė keisti teismo nustatytą tėvo R. Š. ir dukros B. Š. bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-338-955/2023, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Priteisti atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 408,50 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.