- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-487-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08630-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- E. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovės E. K. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo ir nepilnametės B. Š. bendravimo tvarka, pagal kurią nustatyta, kad ieškovas R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Š. dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai J. Z. kiekvienos savaitės antradienį 1 valandą specialistės nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei E. K. bei A. P.. Atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti dukros B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos J. Z., kiekvienos savaitės antradienį specialistės nurodytu laiku.
2. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį – tenkino pilnai. Sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai B. Š. bei nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad nustatytoji laikina ieškovo ir dukros bendravimo tvarka neužtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu, o tėvo – su vaiku, bei neužtikrina vaiko teisės ir intereso būti auklėjamam abiejų tėvų, jausti abiejų tėvų rūpestį. Institucija, kurios darbuotoja buvo įpareigota dalyvauti tėvo ir dukters susitikimuose, po ilgo net dviejų metų laikotarpio patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo neefektyvi. Ieškovas R. Š. prašo pakeisti 2021m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką tokiu būdu: 1) nuo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos priemonę įsiteisėjimo dienos 1 mėnesį R. Š. su dukra B. Š. bendrauja tokia tvarka: R. Š. bendrauja su dukra B. Š. dalyvaujant psichologui kiekvienos savaitės pirmadienį (ar kitą savaitės dieną) 1 valandą psichologo darbo vietoje psichologo nurodytu konkrečiu metu, šiuose susitikimuose dalyvaujant tik psichologui, R. Š. ir B. Š.; 2) įpareigoti atsakovę E. K. užtikrinti dukters B. Š. pristatymą į psichologo darbo vietą ir nelaukti už durų, o ateiti pasiimti vaiko nurodytu laiku. E. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo pristatyti dukros ar neįvykus tėvo ir dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu (tokiu būdu suintensyvinant bendravimą). Įpareigoti atsakovę E. K. apmokėti už psichologo paslaugas; R. Š. bendrauja su dukra B. Š. kiekvienos savaitės antradienį 2 valandas; B. Š. negalint bendrauti su tėvu antradienį, susitikimas perkeliamas į tos pačios savaitės ketvirtadienį. R. Š. paima B. Š. bendravimui iš ugdymo įstaigos iškart po pamokų ar popamokinės veiklos užsiėmimų ir po bendravimo parveža ją į jos nuolatinę gyvenamąją vietą; 4) nustatyti, kad po 1 mėnesio nuo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos priemonę įsiteisėjimo dienos R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Š. tokia tvarka: 4.1) R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Š. lyginiais mėnesio savaitgaliais, penktadienį pasiimant dukrą iš jos ugdymo įstaigos ir atvežant pirmadienį į ugdymo įstaigą; 4.2) R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos po pamokų ir pristatydamas dukrą sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą; 4.3) neporiniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19 val.; 4.4) poriniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Kalėdų 1-ąją ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19:00 val. Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir grąžina dukrą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val.; 4.5) neporiniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 4.6) poriniais metais R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų 2-ąją dieną 10:00 val.; 4.7) R. Š. bendrauja su nepilnamete dukra B. dukters pavasario atostogų metu, pirmą žiemos atostogų savaitę, kiekvienų metų birželio 19-25d, birželio 1-14, liepos 1-14 d. Tėvas pasiima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę tėvo su dukra atostogų dieną 19 val.; 4.8.) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra B. bendraus motina; 4.9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra B. bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10 val. ir iki 20 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 4.10) poriniais metais B.a savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena - 10 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina dukrą sekančią dieną į ugdymo įstaigą arba į motinos gyvenamąją vietą 10 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena; 4.11) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra B. ir kitu šalių iš anksto sutartu laiku. Ieškovas taip pat prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir toje apimtyje, kur numatyta, jog ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai ir nustatyti, kad bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui bei prašo teismo parinkti tokį psichologą. Nustatyti, jog jam bendraujant su dukra, nedalyvautų atsakovė ir jos šeimos nariai bei įpareigoti atsakovę apmokėti už psichologo paslaugas atkuriant ir sustiprinant tėvo ir dukters ryšį, kadangi ryšio nutrūkimą sąlygojo atsakovės veiksmai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. K. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog su prašymu nesutinka. Dukra nenori bendrauti su ieškovu ne dėl to, kad ji neva yra nuteikinėjama prieš ieškovą bei jo aplinką, bet dėl to, kad pačiam ieškovui ilgą laiką dukra nerūpėjo, jo nebuvo dukros gyvenime, dėl ko tarp dukros ir ieškovo neužsimezgė tarpusavio ryšys, o ieškovui užsimanius bendrauti su dukra, pats ieškovas nesiekė atkurti ryšio, priešingai – dukros akivaizdoje elgiasi neadekvačiai, nusikalstamai, dėl ko dukra jo bijo, susitikimai su ieškovu dukrai kelia stresą. Teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka yra pakankama, teisinga ir šioje stadijoje nėra pagrindo ją keisti. Nėra pasikeitę jokios aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga keisti teismo nustatytą ir su vaikų teisių apsaugos specialistais aptartą tvarką. Nuo riboto, dalyvaujant trečiajam asmeniui, bendravimo tarp ieškovo ir dukters iškart perėjimo prie tokios bendravimo tvarkos, kur nelieka trečiojo asmens dalyvavimo, taip pat neliekant mamos, būtų per daug drastiškas veiksmas, vaikui sukeliantis didžiulę įtampą, nerimą, baimę. Kiek atsakovei yra žinoma, socialiniai darbuotojai nebenori tęsti ieškovo ir dukros bendravimo tokiame formate, koks jis yra nustatytas dabar, todėl atsakovė prašo, kad sprendžiant dėl dukros bendravimo su tėvu visų pirma būtų atsižvelgta į jos norą, nes priešingu atveju, mergaitė vėl patirs tokias gilias neigiamas emocijas, kurių sprendimų nebebus įmanoma rasti. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji neprieštarauja, kad dukra bendrautų su ieškovu, nes ieškovas yra dukros tėvas, tačiau siekia, kad jo bendravimas su dukra visų pirma atitiktų dukros interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dukters akivaizdoje yra naudojęs smurtinius veiksmus, už ką nuteistas, ieškovo elgesys, jam atvykus bendrauti, dukros akivaizdoje yra neadekvatus ir agresyvus, keisti galiojančios bendravimo tvarkos nėra pagrindo, nes priešingu atveju prašymo tenkinimas dukrai akivaizdžiai keltų didelį stresą ir neatitiktų jos interesų. Šiuo metu dukrai yra reikalingas laikas, o ne vertimas bendrauti su ieškovu nepažįstamoje jai aplinkoje.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, kad ieškovui vis dar nepavyko atkurti / atstatyti artimo emocinio ryšio su dukra, asmens turinčio specialių žinių dalyvavimas, tarpininkavimas tėvo ir dukros susitikimuose būtų naudingas ir vaiko interesų nepažeistų, manytina, kad psichologas įvertinęs esamą situaciją galėtų nustatyti tėvo ir dukros ryšio atkūrimo, stiprinimo planą ir susitikimų skaičių per savaitę paskirti savo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir užimtumą (siekiant efektyvaus rezultato, Skyrius rekomenduotų bent du tėvo ir dukros susitikimus per savaitę dalyvaujant psichologui). Ieškovo prašoma vieno mėnesio trukmė (kuomet susitikimuose dalyvautų psichologas), Skyriaus nuomone, gerokai per trumpa, kadangi kaip matyti bendravimas dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai vyksta jau nuo 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, tačiau rezultatai dėl tėvo ir dukros ryšio atkūrimo vis dar nėra pasiekti. Skyrius negali pasisakyti dėl konkretaus termino, nes tam yra reikalingos specialios žinios, mažametės emocinės ir / ar psichologinės savijautos įvertinimas, tik specialisto pagalba atstačius vaiko ir tėvo ryšį, būtų galima nustatyti tiesioginį ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimą. Skyriaus nuomone, kol nėra atkurtas tėvo ir dukros emocinis ryšys, bendravimas nedalyvaujant psichologui negali vykti, todėl tik psichologui konstatavus, kad pereinamojo laikotarpio tikslai yra pasiekti, būtų galima pereiti prie kito bendravimo lygio, mažametės tėvai turėtų vadovautis ir laikytis psichologo rekomendacijų.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir nustatė, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-338-955/2023 įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną, 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei E. K.. Įpareigojo atsakovę užtikrinti dukros pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį psichologo nurodytu laiku.
7. Teismas nurodė, jog tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas ir teismo priimtame sprendime išsamiai yra pasisakyta dėl visų abiejų šalių keltų klausimų, susijusių su ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismas pažymėjo, kad tėvo ir dukters bendravimas pagal jas vyko du metus, ieškovas pats su jomis sutiko ir nutartį vykdė. 2023 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodyta, kad kol įsiteisės priimtas teismo sprendimas, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti, todėl, teismo vertinimu, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo bus užtikrintas ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimas ir šioje proceso stadijoje nėra pagrindo jų keisti.
8. Teismas pabrėžė, kad siekiant nepažeisti vaiko psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, nes pagal byloje ištirtus duomenis maksimali vaiko bendravimo tvarka su ieškovu šiuo metu yra negalima. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad socialinio darbuotojo susitikimų stebėjimo paslauga nėra pakankama ir efektyvi siekiant atstatyti ieškovo ir dukros tarpusavio ryšį bei užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, tam reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba, todėl teismas sutiko su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje, nustatančioje, kad tėvo ir dukters bendravimas vyktų dalyvaujant ne socialiniam darbuotojui, o psichologui. Likusioje dalyje ieškovo prašymo yra netenkino, kaip prieštaraujančio vaiko interesams.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį dalyje, kuria nuspręsta, kad atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį psichologo nurodytu laiku, ją išdėstant sekančiai – atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti dukros B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną psichologo nurodytu laiku. Tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo dalį, kuria prašoma nustatyti, kad E. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo pristatyti dukros ar neįvykus tėvo ir dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu. Tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalį, kuria prašoma nustatyti, kad už psichologo paslaugas (atkuriant R. Š. ir B. Š. ryšį) apmoka E. K. bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas atsakovę įpareigojo pristatyti dukrą bendravimui su tėvu išimtinai tik antradieniais, kas reiškia, kad jei psichologė paskirs kitą nei antradieniais savaitės dieną, atsakovė neturės pareigos jos pristatyti bendravimui. Ši nutarties dalis turi būti keistina. Pagal 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį tėvo ir dukters susitikimai turėjo vykti vieną kartą į savaitę, o atsakovė privalėjo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo vietą. Tačiau ir šie turėję retai vykti bendravimai realiai labai vangiai, apie trečdalį jų neįvyko dėl tos priežasties, kad atsakovė nepristatydavo dukters į bendravimo vietą.
1.2. Teismas prašymą perkelti neįvykusį susitikimą į sekančią dieną atmetė, dėl jo iš esmės nepasisakydamas, nors ieškovas pareikė išsamius motyvus ir argumentus, kurie sudarė pagrindą šį prašymą tenkinti. Labai svarbu, kad būtų užtikrintas tėvo ir dukters bendravimas bent vieną valandą į savaitę, o negalint pasimatyti, šis susitikimas būtų perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę.
1.3. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę sumokėti už psichologo paslaugas, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Tokiu prašymo atmetimu teismas sukūrė situaciją, kai apkritai tampa neaišku, kas turi apmokėti psichologo paslaugas, - ieškovas, atsakovė, ar taikomas tęstinumas ir dalyvaujančio asmens atkuriant ryšį paslaugas turi apmokėti valstybė / savivaldybė (kaip buvo iki skundžiamos nutarties priėmimo, kai tarpininko,- socialinio darbuotojo,- paslaugas apmokėdavo valstybė/savivaldybė).
1.4. Kadangi ryšio nutrūkimą sąlygojo būtent atsakovės veiksmai, ką patvirtina atsakovės vykdyto dukros nuteikinėjimo prieš tėvą faktą patvirtina byloje esantis teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-l 98/2022, o aplinkybę, kad atsakovė netinkamai vykdė teismo įpareigojimą pristatyti dukrą bendravimui patvirtina KMSPC 2022-12¬01 pažyma Nr.2.9-9174, todėl atsakovė turi apmokėti už psichologo paslaugas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė E. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dukra nenori bendrauti su ieškovu ne dėl to, kad ji neva yra nuteikinėjama prieš ieškovą bei jo aplinką, bet dėl to, kad pačiam ieškovui ilgą laiką dukra nerūpėjo, jo nebuvo dukros gyvenime, dėl ko tarp dukros ir ieškovo neužsimezgė tarpusavio ryšys, o ieškovui užsimanius bendrauti su dukra, pats ieškovas nesiekė atkurti ryšio, bet priešingai – dukros akivaizdoje elgiasi neadekvačiai, nusikalstamai, dėl ko dukra jo bijo, susitikimai su ieškovu dukrai kelia stresą. Ieškovas nurodo atsakovės vykdomą dukters nuteikinėjimą patvirtina ir teismo ekspertizė, tačiau jis tik selektyviai iš teismo ekspertizės teksto išrenka tam tikrus teiginius ar juo interpretuoja savaip, siekdamas pagrįsti savo neva teisių bendrauti su dukrą pažeidimą.
2.2. Nėra pasikeitę jokios aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga keisti teismo nustatytą ir su vaikų teisių apsaugos specialistais aptartą laikiną bendravimo tvarką. Dukra bendraudama su ieškovu kelis metus, dalyvaujant socialiniams darbuotojams, užmezgė puikius santykius su visais susitikimuose dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis, kai tuo tarpu, jokio santykio su ieškovu neatsirado. Akivaizdu, kad būtent ieškovo netinkamas elgesys – nuolatinis nepasitenkinimas, dukters norų nepaisymas, barimas bei skaudinimas, formavo mergaitės poziciją bei nenorą bendrauti su tėvu, dėl ko ieškovas nesugebėjo sukurti glaudaus ir tvirto ryšio su nepilnamete dukterimi.
2.3. Atsakovė nurodo, jog vykdydama teismo nutartį, mergaitę visada pristatydavo į susitikimus su ieškovu, išskyrus atvejus, kai dukra sirgdavo ar pati atsakovė turėjo nedarbingumą po naujagimio gimimo. Ieškovas pats atsisakė bendravimo su nepilnamete dukterimi nuotoliniu būdu, ne tik nesiūlė, bet ir nesutiko su jokiais kitais atsakovės siūlytais bendravimo variantais.
2.4. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti tokią bendravimo su dukterimi tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra galėtų susitikti ne tik antradieniais, bet ir bet kurią kitą savaitės dieną, jei susitikimas antradienį neįvyktų. Dukters edukacijos ir intensyvaus neformaliojo ugdymo tvarkaraštis yra kruopščiai sudėliotas taip, kad antradienio popietė, kai dukra susitinka su tėvu, liktų laisva, visos kitos popietės yra skirtos dukters edukacijai ir neformaliajam ugdymui. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais specialiai į dukros mokyklą individualioms pamokoms atvyksta pianino mokytoja, pianino pamokos tomis dienomis baigiasi 18 valandą. Trečiadieniais ir penktadieniais dukra eina į dailiojo čiuožimo pamokas, kurios baigiasi vėlai vakare. Dukra taip pat išreiškė pageidavimą papildomai mokytis anglų kalbos. Kruopščiai suplanuoto tvarkaraščio sutrikdymai sukeltų didelį liūdesį mergaitei ir neatitiktų geriausių vaiko interesų.
2.5. Visiškai nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas bendravimui trečiuoju asmeniu pasirinko psichologą ir jo nebetenkina 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl apmokėjimo už psichologo paslaugas siejamas su atsakovės neva vykdomu nuteikinėjimu prieš ieškovą (tėvą) ir dukters nepristatymu į susitikimą. Kadangi atsakovė nesutinku su psichologės skyrimu ir jos dalyvavimu ieškovo ir dukros bendravimo metu, todėl nesutinka ir dėl prašymo apmokėti už psichologės paslaugas. Nuo pat dukters gimimo ją išlaikė viena atsakovė, ieškovas ne tik niekad nesirūpino savo dukra, bet ir reikalauja papildomai mokėti už jo susitikimus su dukterimi, kurie turi vykti kartu su psichologe būtent dėl ieškovo ilgalaikio nepateisinamo, grubaus ir atšiauraus elgesio su dukterim.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
13. Ieškovas byloje pateikė psichologės dr. V. G. pažymą, nurodydamas, kad ši pažyma galėjo būti suformuota tik po skundžiamos nutarties, - tada, kai psichologė pradėjo ją vykdyti (dalyvauti tėvo ir dukters bendravime). Šios pažymos prijungimas akivaizdžiai yra reikšmingas ir būtinas, kadangi joje yra fiksuotas nutarties, kurioje nustatyta tėvo ir dukters bendravimo, emocinio ryšio sustiprinimo tvarka, rezultatyvumas. Atsakovė nurodė nesutinkanti su naujo įrodymo prijungimu.
14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimas negali būti begalinis, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas pateikdamas pažymą siekia pagrįsti, kad neįvykus kassavaitiniam susitikimui ir neperkėlus jo į artimiausią ateinančią savaitę, bendravimo dažnumas retės, dėl ko ieškovo ir dukters bendravimas silpnės, nėra pagrindas pateiktą pažymą priimti apeliacinės instancijos teisme, tuo labiau, kad ieškovo pateikta pažyma nėra pasirašyta dr. V. G., nėra nurodyta ir jos surašymo data, kas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktą pažymą.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo
16. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
18. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
19. Ieškovas, prašydamas pakeisti laikiną bendravimo su dukra tvarką, grindė tuo, kad nustatytoji laikina ieškovo ir dukros bendravimo tvarka neužtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu, o tėvo – su vaiku, bei neužtikrina vaiko teisės ir intereso būti auklėjamam abiejų tėvų, jausti abiejų tėvų rūpestį.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
21. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).
22. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas pakeisdamas laikiną bendravimo tvarką, atsakovę įpareigojo pristatyti dukrą bendravimui su tėvu išimtinai tik antradieniais, todėl psichologui paskyrus kitą savaitės dienai nei antradienį, atsakovė neturės pareigos jos pristatyti bendravimui.
23. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo ir nepilnametės B. Š. bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra B. Š. dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai J. Z. kiekvienos savaitės antradienį 1 valandą specialistės nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei bei A. P.. Atsakovė buvo įpareigojama užtikrinti dukros pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, kiekvienos savaitės antradienį specialistės nurodytu laiku. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. išnagrinėjo bylą ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą 2023 m. gruodžio 11 d. Ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su dukra tvarką. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukters laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-338-955/2023 įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną, 1 valandą psichologo nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę užtikrinti dukros pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį psichologo nurodytu laiku.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Taigi, tiek pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, tiek šalių ginčui aktualią teismų praktiką šalys, net ir esant teismo nustatytai tvarkai (laikinai ar nuolatinei) bendru sutarimu gali nustatyti kitokią tvarką. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra ypač nesutaria, todėl siekiant, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka būtų aiški ir šalių savaip neinterpretuojama, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, patikslina nutarties rezoliucinę dalį dėl atsakovės įpareigojimo, t. y. nurodo, jog atsakovė yra įpareigojama užtikrinti dukros B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną, psichologo nurodytu laiku, taip, kad šis įpareigojimas atitiktų pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, jog ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną.
25. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo tenkinti prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo dalį, kuria prašoma nustatyti, kad atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo pristatyti dukros ar neįvykus tėvo ir dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, jo ir dukters susitikimai turėjo vykti vieną kartą į savaitę, o atsakovė privalėjo užtikrinti dukters pristatymą į bendravimo vietą, tačiau susitikimai vyko labai vangiai, t. y. apie trečdalį jų neįvyko dėl to, kad atsakovė nepristatydavo dukters į bendravimo vietą. Atsakovė nurodo, jog vykdydama teismo nutartį, dukrą visada pristatydavo į susitikimus su ieškovu, išskyrus atvejus, kai dukra sirgdavo ar pati atsakovė turėjo nedarbingumą po naujagimio gimimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu tėvai nagrinėjamojoje situacijoje turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai ir, kad būtų užtikrinti vaiko interesai bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties kylančias pareigas ar, kad atsakovei būtų paskirta bauda už teismo nutarties, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaikais laikinoji tvarka, nevykdymą (CPK 771 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimą (byloje sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 11 d.), kuriame yra išsamiai pasisakyta dėl visų abiejų šalių keltų klausimų, susijusių su ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, pagrįstai netenkino šioje dalyje ieškovo prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės, nes siekiant nepažeisti vaiko psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, atsižvelgiant į vaiko interesus.
26. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutartimi, kuria yra atmestas jo prašymas dėl įpareigojimo atsakovei apmokėti už psichologo paslaugas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieškovo ryšio su dukra nutrūkimą sąlygojo būtent atsakovės veiksmai, todėl atmetus prašymą dėl apmokėjimo už psichologo paslaugas, teismas sukūrė situaciją, kai apkritai tampa neaišku, kas turi apmokėti psichologo paslaugas.
27. Pažymėtina, kad byloje nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra siekia pakeisti ieškovas, o ne atsakovė. Ieškovas nurodo, kad jo ryšys su dukra nutrūko dėl atsakovės veiksmų, todėl ji ir turi mokėti už psichologo paslaugas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnametės bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas bendravo su nepilnamete dukra dalyvaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai kiekvienos savaitės antradienį 1 valandą specialistės nurodytu metu ir vietoje, susitikimuose nedalyvaujant atsakovei. Byloje pateikta Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 24 d. pažyma patvirtina, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistai ieškovo ir jo dukros susitikimus stebi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, tačiau teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos ieškovo šeimai ir atsakovės šeimai nėra efektyvios. Per ilgą socialinio darbo su šeimomis laikotarpį nepavyko atstatyti tėvo ir dukros tarpusavio ryšio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo ryšys su dukra nutrūko ne dėl atsakovės veiksmų, o priešingai – ieškovo ir dukros ryšys susilpnėjo būtent dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu, ieškovas ilgam buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pakeitus 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir paties ieškovo pageidavimu nustačius, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra dalyvaujant būtent ieškovo pasirinktam psichologui, pagrįstai nebuvo tenkintas ieškovo prašymas, kad psichologo paslaugas apmokėtų atsakovė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį dėl atsakovės įpareigojimo pristatyti dukrą bendravimui su atsakovu, nurodant, kad atsakovė įpareigojama užtikrinti dukros B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną, psichologo nurodytu laiku (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
29. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį dėl atsakovės įpareigojimo, ją išdėstant taip: „atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti dukros B. Š. pristatymą į bendravimo su tėvu vietą, nurodytą ieškovo pasirinkto psichologo, kiekvienos savaitės antradienį ar kitą psichologo paskirtą darbo dieną, psichologo nurodytu laiku“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.