Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-657-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: e2A-657-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08630-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: E. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-657-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08630-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovės E. K. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės B. Š. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) gyvenamąją vietą su atsakove E. K. (toliau – atsakovė). Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta. Ieškovas taip pat prašė nustatyti jo ir dukters „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką, t. y. nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė dukra su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko nuo sekmadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; 3) nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas su dukra bendrautų pagal jo pasiūlytą tvarką, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo: 3.1) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną lyginį mėnesio savaitgalį: penktadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 20.00 val.; 3.2) ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) 16.00 val. ir pristatydamas dukrą sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą (mokyklą, vaikų darželį); 3.3) neporiniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 3.4) poriniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Kalėdų 1-ąją ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19.00 val. Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir grąžina dukrą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 3.5) neporiniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.; 3.6) poriniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų 2-ąją dieną 10.00 val.; 3.7) ieškovas nepertraukiamai bendrauja su nepilnamete dukra pusę dukters atostogų laiko (pirmąją atostogų pusę). Tėvas pasiima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę tėvo su dukra atostogų dieną 20.00 val.; 3.8) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina; 3.9) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10.00 val. ir iki 20.00 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3.10) poriniais metais dukra savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena – 10.00 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos ar vaikų darželio, pasibaigus užsiėmimams ir grąžina dukrą sekančią dieną į ugdymo įstaigą ar vaikų darželį 8.00 val. arba į motinos gyvenamąją vietą 10.00 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena; 3.11) nustatyti, kad susitikimuose nedalyvauja atsakovė ir jos sutuoktinis A. P..

2. Ieškovo nuomone, jo prašoma nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka atitiks dukters interesus. Abu vaiko tėvai gyvena Kaune, atstumas iki dukters ugdymo įstaigos nuo ieškovo gyvenamosios vietos nesiekia nė 4 km. Gyvendama pas ieškovą dukra turės savo kambarį, galės sustiprinti ryšius su giminaičiais iš tėvo pusės. Ieškovas pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo santykiai tarp jo ir dukters buvo normalūs, tačiau vėliau jo ir dukters ryšys susilpnėjo. Jiems bendraujant pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, šis ryšys atsikūrė, dukra su tėvu bendrauja noriai, pasakoja savo įspūdžius iš ankstesnio darželio, pasiguodžia dėl nepatinkančių pokyčių, jie žaidžia; jau antro susitikimo metu dukra paprašė ieškovo, kad į kitą susitikimą atvežtų jai padovanotą šuniuką D., kurį dabar augina ieškovas. Dukra taip pat išreiškė norą pasimatyti ir su močiute (ieškovo motina). Dukra susitikimų metu su tėčiu bendrauja noriai, jį apkabina, džiaugiasi bendravimu, baimės ar nenoro bendrauti nerodo. Dėl atsakovės nuteikinėjimo tėvo ir dukters ryšys buvo susilpnėjęs, dukra su tėvu praleisdavo ne itin daug laiko, todėl prieš pradedant bendrauti maksimaliai, tikslinga nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 280 Eur per mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, kadangi, jo manymu, tokia suma yra pakankama septynerių metų mergaitei. Nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti iš jo 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Jo manymu, atsakovės reikalaujamos priteisti sumos kas mėnesį po 300 Eur ir 400 Eur yra per didelės ir nepagrįstos. Be to, ieškovas teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur. Pati atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie teiktą išlaikymą pinigais, tačiau atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėdavo ne tik pervesdamas pinigus, bet ir nupirkdamas daiktų. Ieškovo pajamos po karantino iš teikiamų (duomenys neskelbtini) paslaugų labai sumažėjo, nes sumažėjo klientų ir išaugo (duomenys neskelbtini) nuomos kainos. Ieškovas yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), kuri ir nuomojasi (duomenys neskelbtini), už nuomą per mėnesį moka 1 200 Eur. Asociacija moka ieškovui atlyginimą, atlyginimo dydį ieškovas, kaip asociacijos vadovas, sau nusistatė pats. Visi pinigai, kurie gaunami už treniruotes ar (duomenys neskelbtini) nuomą, pervedamos į asociacijos sąskaitą. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip nurodo atsakovė – ieškovas važinėja 2006 metų automobiliu, turi nuosavą namą, kuris pastatytas 1922 metais. Į JAV važiavo aplankyti sūnaus. Ieškovo pajamas per mėnesį sudaro 400–600 Eur, iš jų jis galėtų teikti išlaikymą dukrai po 280 Eur per mėnesį. Nors ieškovas veda asmenines (duomenys neskelbtini) treniruotes, tačiau jų skaičius nereguliarus, kinta nuo vienos iki 3–4 per dieną, jų kaina taip pat yra svyruojanti nuo 10 Eur iki 25 Eur. Jam pačiam per mėnesį pragyvenimui reikia apie 300 Eur. Finansinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas neprieštaravo, kad dukra lankytų privačią mokyklą ar mokamus būrelius, tačiau už tai mokėti jis neturi galimybių. Siūloma atsakovės bendravimo tvarka ieškovo netenkina, kadangi ji itin trumpa ir reta, nepadedanti atkurti tėvo ir dukters ryšio. Taip pat nėra tikslinga, kad tėvo ir dukters susitikimuose dalyvautų socialinis darbuotojas, kadangi, kaip matyti, jo dalyvavimas atkurti ryšio nepadėjo. Ieškovo manymu, tikslinga, jog tėvo ir dukters bendravime dalyvautų psichologas, kurio paslaugas turėtų apmokėti atsakovė. Be to, ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovės nurodyta sąlyga, jog ieškovas gali bendrauti su dukra tik priklausomai nuo vaiko noro, kadangi vaikas yra nuteiktas prieš tėvą. Ieškovas pripažino, kad jo ryšys su dukra yra nutrūkęs, todėl sutiko jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis ir tik po to nustatytas maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas.

3. Atsakovė E. K. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės bei 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 300 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir po 400 Eur už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas eilę metų nesistengė sukurti tėviško ryšio su dukra, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Šalys kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio 1 d., kuomet dėl ieškovo panaudoto psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, ji buvo priversta išsiskirti. Nuo to laiko ieškovas dukrai neteikė reguliaraus išlaikymo, nelankė jos, dėl ko nėra artimo vaiko ir tėvo ryšio. Dukrą pilnai išlaiko ir ja rūpinasi tik ieškovė bei jos draugas (šiuo metu sutuoktinis). Nepilnametės dukters išlaikymui atsakovė išleidžia daugiau nei 1 000 Eur per mėnesį, todėl iš ieškovo turėtų būti priteista pusė dukros išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. 500 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Tačiau atsižvelgiant į ieškovo nenorą teikti išlaikymą vaikui, atsakovė sutiko, kad iš jo būtų priteista bent 400 Eur periodinis išlaikymas. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), ši sporto šaka yra gerai apmokama, todėl jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis turi galimybę teikti dukrai 400 Eur išlaikymą. Atsakovės skaičiavimu, ieškovas dukters naudai nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. turėjo mokėti po 300 Eur per mėnesį, kas iš viso sudaro 7 800 Eur (29 mėn. x 300 Eur = 8 700 Eur), o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. po 400 Eur, kas iš viso sudaro 4 000 Eur (10 mėn. x 400 Eur = 4 000 Eur). Dukters išlaikymas nuo 2020 m. rugsėjo ženkliai padidėjo dėl to, kad ji pradėjo lankyti privatų darželį, jai buvo skirtos didesnės išlaidos ugdymui, taip pat atsakovė su dukra persikraustė gyventi į naujus erdvius namus, atsirado didesnės būsto išlaidos. Per paskutinius tris metus ieškovas turėjo sumokėti 12 700 Eur išlaikymo, tačiau sumokėjo tik 4 850 Eur. Dukra yra labai žingeidi, lanko sporto būrelį, dailiojo (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti privačias pianino pamokas. Atsakovė dukters poreikiams per mėnesį išleidžia tikrai nemažą sumą pinigų, kadangi ji sau gali tai leisti, tačiau iš ieškovo ji neprašo net pusės šios sumos, prašo priteisti tik po 400 Eur per mėnesį ir šių pinigų užteks sumokėti už vieną mėnesį dukters mokymosi privačioje mokykloje. Atsakovės vertinimu, ieškovas turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai: jis turi nekilnojamojo turto, t. y. didelį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su pirtimi ir kubilu, dirba (duomenys neskelbtini), už valandą gaudamas po 25 Eur. Ieškovas ne tik pats dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ir nuomoja (duomenys neskelbtini), kas vėlgi duoda papildomų pajamų. Taip pat ieškovas organizuoja vasaros stovyklas, užsiima įvairiomis veiklomis. Kadangi atsakovė gyveno kartu su ieškovu, jai puikiai žinomos ieškovo pajamos. Tuo metu vasaros sezono metu ieškovas uždirbdavo maždaug apie 5 000 Eur per mėnesį, žiemą – apie 2 500 Eur – 3 000 Eur per mėnesį, nors tuo metu jo valandos įkainis buvo tik 15 Eur. Todėl akivaizdu, kad ieškovas slepia pajamas, teismui pateikdamas duomenis, kad jis per mėnesį gauna tik 400–500 Eur. Ieškovas yra nuolatos pastebimas kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose, visa socialinė erdvė mirga jo dalyvavimais įvairiuose renginiuose, taip pat reguliariai atostogauja užsienyje bei Lietuvos pajūryje, važinėja brangia mašina, turi naujausią telefoną. Kadangi šiuo metu vaiko išlaikymui jis perveda po 200 Eur, tai iš likusių deklaruojamų 200–300 Eur jis tikrai negalėtų viso to sau leisti. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovo nurodyta bendravimo tvarka pažeidžia mažametės šalių dukters interesus, kadangi šiuo metu ieškovo ir dukros ryšys yra nutrūkęs, dukra labai prisirišusi prie atsakovės, ji yra jautri, todėl ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka traumuotų dukrą. Atsakovė su ieškovu gyveno iki dukrai suėjo du metai, tačiau vėliau ieškovas dukra nesirūpino, jos nelankė, neteikė reguliaraus išlaikymo, dėl ko labai atitolo nuo dukters ir tokiam ryšiui atstatyti yra reikalingas ilgas laikas bei palaipsninis bendravimas. Ieškovo siūloma pereinama bendravimo su dukra tvarka yra negalima dėl paties ieškovo netinkamo elgesio, dukrai padarytos didelės psichologinės žalos. Ieškovas yra linkęs į smurtavimą, sunkaus charakterio, agresyvus, nemokantis tinkamai bendrauti su mažais vaikais asmuo. Šalims gyvenant kartu, ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą dukros akivaizdoje, dėl ko dukra tėvo bijo ir su juo jaučiasi nesaugi. Kaip paaiškėjo vėliau, ieškovas smurtavo ir savo ankstesnėje šeimoje, kas buvo santuokos nutraukimo priežastis. 2018 m. pavasarį ieškovas išskrido atostogauti į Ameriką ir po šių atostogų ilgą laiką iš viso nesirodė dukros gyvenime, dėl ko dukra, būdama itin mažo amžiaus, t. y. tik 2 metukų, pamiršo ieškovą ir visiškai nuo jo atprato. Ieškovas neturi įgūdžių rūpintis mažamete dukra, nuo pat dukros gimimo ja rūpinosi išimtinai tik atsakovė, ieškovas nemokėjo rūpintis dukra ir nesistengė išmokti to daryti, niekada su dukra nepasilikdavo vienas ilgesnį laiką. Dukra nėra pratusi prie ilgo bendravimo su ieškovu, dėl ko ieškiniu reikalaujamos bendravimo tvarkos nustatymas kas savaitę su nakvynėmis, psichologiškai ją traumuotų ir sukeltų jai didelį stresą. Šiuo atveju yra reikalinga atkurti dukros ir tėvo ryšį, dukrai užtikrinant komfortišką ir saugią aplinką, kurioje ji gerai jaustųsi. Atsižvelgiant į dukros interesus, jos amžių, prisirišimą prie mamos, galėtų būti nustatytas ieškovo bendravimas su dukra du kartus į savaitę po kelias valandas, vėliau, jei ieškovas laikysis bendravimo tvarkos, t. y. iš tikrųjų bendraus su dukra, siekiant atkurti tarpusavio ryšį, tokį bendravimą laipsniškai dažninant ir ilginant. Nustačius atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką su pereinamaisiais laikotarpiais, dukra galėtų bendrauti su tėvu dalyvaujant psichologui. Tik atkūrus vaiko ir tėvo ryšį, yra galimas mergaitės bendravimas su tėvu be kitų asmenų. Atsakovė neprieštaravo, kad psichologą ieškovas pasirinktų savo nuožiūra. Nesutiko apmokėti psichologo konsultacijų, kadangi vaiko ir tėvo ryšys nutrūko būtent dėl ieškovo elgesio, todėl vaiko ir tėvo ryšio atstatymo, dalyvaujant specialistui, kaštai turėtų atitekti ieškovui.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad Skyriaus nuomone, nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Ieškovui nėra žinomi realūs dukters poreikiai, tačiau jis neginčijo ieškovės išleidžiamų sumų jiems tenkinti. Priteisus iš ieškovo dukters išlaikymui atsakovės prašomus 400 Eur per mėnesį, prie savo dukters išlaikymo ieškovas prisidėtų tik penktadaliu. Skyriaus vertinimu, ieškovo siūlomas 280 Eur dydžio išlaikymas yra per mažas, kadangi vien privati mokykla vaikui kainuoja 400 Eur per mėnesį, o pats ieškovas neprieštaravo, kad dukra lankytų būtent šią mokyklą. Be to, ieškovas nesugebėjo teismui pagrįsti savo gaunamų pajamų ir išlaidų. Skyriaus nuomone, taip pat turėtų būti tenkintas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei ieškovas neįrodys, kad jis teikė tokio dydžio išlaikymą, koks tuo metu buvo reikalingas dukrai. Skyriaus nuomone, šioje proceso stadijoje „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelio nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes būtina atkurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, vėliau jį palaikyti ir tik tada spręsti, ar „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis išties geriausiai atitiks vaiko interesus. Skyrius neigiamai vertino atsakovės ir jos šeimos narių veiksmus, formuojant neigiamą vaiko požiūrį į tėvą, tačiau tai yra praeities dalykai, kurių jau niekaip nepakeisi, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga žiūrėti į ateities vaiko ir tėvo bendravimą, o tam tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvautų psichologas, kuris įvertintų situaciją, teiktų rekomendacijas, siekiant atkurti prarastą ryšį. Kokios konkrečiai trukmės turėtų būti šis pereinamasis laikotarpis, skyrius negalėjo įvardinti, kadangi tai yra individualu, tam reikia sekti pokytį vaiko ir tėvo bendravime. Bendravimas su vaiko nakvyne tėvo namuose šiuo metu nėra įmanomas, vertinant vaiko išsakytą nuomonę ir jos kategoriškumą, tikėtina, kad priverstinės vaiko nakvynės pas tėvą vaikui sukeltų neigiamas emocijas. Be to, bendravimas turėtų vykti pagal psichologų siūlomas rekomendacijas tokia tvarka ir tokiu dažnumu, kad nebūtų trikdoma vaiko kasdienė rutina. Atsakovė turi dėti maksimalias pastangas, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų kuo greičiau ir kuo efektyviau atkurtas, o vaikas galėtų pilnavertiškai jausti abiejų tėvų rūpestį ir meilę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino pilnai. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę paskyrė šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš ieškovo 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šias lėšas į atsakovės banko sąskaitą bei atsakovę paskyrė išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise. Nustatė ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) pirmus 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant atsakovei, kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 17.00 val. Atsakovė įpareigota užtikrinti nepilnametės dalyvavimą susitikimuose su ieškovu, kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos. Už psichologo konsultacijas įpareigotas apmokėti ieškovas; 2) sekančius 6 mėnesius ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, nedalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė dukrą pristato į iš anksto šalių sutartą vietą, susitikime nedalyvauja ir pasiima dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje; 3) sekančius 6 mėnesius tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui, ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą); 4) sekančius 6 mėnesiams tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę) ir lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val., tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą); 5) šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 mėnesių bendravimo laikas; 6) psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas; 7) po nustatyto pereinamojo laikotarpio (1–4 punktai), tėvas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą); 8) pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, ieškovas turi teisę su dukra bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.), tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į vaiko ugdymo programą, vaiko užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.; 9) šalims paliekama teisė keisti teismo nustatytą tėvo ir dukros bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą. Priteisė atsakovei iš ieškovo 4 408,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo 264 Eur žyminį mokestį.

7. Teismas nustatė, kad nepilnametė B. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. Š. ir E. K. dukra. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.

Šalies argumentai

8. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad, nors vaiko poreikiams patenkinti ji kas mėnesį išleidžia iki 2 000 Eur, tačiau iš ieškovo ji prašo priteisti tik po 400 Eur, o likusią vaiko poreikių dalį patenkins ji pati. Ieškovas su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad tokios sumos jis mokėti negali, galėtų teikti dukrai po 280 Eur kas mėnesį, kas, jo vertinimu, yra pakankama suma tokio amžiaus vaikui.

Atsiliepimas

9. Atsakovė nurodė, kad ji turi galimybę užtikrinti savo vaikui kuo geriausias sąlygas, todėl tam lėšų negaili. Be to, atsakovė stengiasi su vaiku kuo turiningiau praleisti laisvalaikį – dažnai vyksta į keliones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, lanko teatrus, muziejus, kinus ir pan. Taip pat atsakovė dukrai perka tik aukštos kokybės drabužius, avalynę, žaislus. Kadangi atsakovės gaunamos pajamos leidžia jai išleisti nemažas pinigų sumas dukters išlaikymui, ji dukrai stengiasi užtikrinti kuo geresnį išsilavinimą ir gyvenimo sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų sumų dukters išlaikymui, sutiko, kad mergaitė turi lankyti privačią mokyklą, įvairius būrelius, tačiau nurodė, kad jis pats neturi galimybių už visa tai mokėti, kadangi jo gaunamos pajamos neleidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymo dukrai. Ieškovas sutiko, jog atsakovė užtikrintų kuo geresnį dukters išlaikymą, tačiau tai nereiškia, jog jis sutinka prisidėti prie didesnių nei 280 Eur išlaidų vaiko poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje dukters išlaikymui 2022–2023 metais per mėnesį skyrė apie 1 945 Eur. Šią sumą sudaro 220 Eur maistui, 270 Eur aprangai, 110 Eur įvairiems daiktams vaikui (t. y. aktyviam laisvalaikiui, vaiko kambariui, patalynei, buičiai, dailiojo (duomenys neskelbtini) ir pan.), 110 Eur žaislams, 190 Eur popamokinei veiklai, būreliams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), 600 Eur mokyklai (mėnesinis mokestis, maistas valgykloje, drabužiai, priemonės ir pan.), 120 Eur šeimos būsto mokesčiams, 70 Eur sveikatai, 100 Eur atostogoms, 100 Eur laisvalaikiui, 55 Eur investiciniam gyvybės draudimui. Teismo posėdyje atsakovė patikslino, kad šiuo metu dukters išlaikymui per mėnesį skiria apie 600 Eur mokyklai, 200 Eur maistui, 150 Eur drabužiams ir avalynei, 100 Eur lavinamiesiems žaislams, 120 Eur dukrai tenkanti šeimos būsto mokesčių dalis, 100 Eur atostogoms, 100 Eur vaiko laisvalaikiui, 80 Eur (duomenys neskelbtini) pamokoms, 110 Eur pianino pamokos, 60 Eur vaiko sveikatai. Atsakovė nurodė, kad jos dukra turi absoliučiai viską, ko reikia tokio amžiaus vaikui – riedučius, dviračius, batutą, sūpynes, planšetę ir pan. Taip pat dukra turi savo atskirą kambarį su individuliai jai pagamintais baldais. Šalių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, už šią mokyklą kas mėnesį yra mokamas 400 Eur mokestis bei yra priimta į (duomenys neskelbtini), už kurią mokamas 80 Eur mėnesinis mokestis. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) pamokas, už kurias mokamas 110 Eur mėnesinis mokestis.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba R. Š. (duomenys neskelbtini), jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 465 Eur. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaina su (duomenys neskelbtini) asmeniui 1 val. – 22 Eur + aikštelės kaina, grupei 1 val. – 28 Eur + aikštelės kaina. Aikštelių nuomos kaina svyruoja nuo 18 iki 28 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo vardu registruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo (duomenys neskelbtini) metinės finansinės atskaitos patvirtina, kad ši įmonė 2019 metais gavo 21 079 Eur pajamų ir turėjo 20 734 Eur išlaidų, 2020 metais gavo 29 976 Eur pajamų ir turėjo 29 755 Eur išlaidų, 2021 metais – 45 197 Eur pajamų ir 35 343 Eur išlaidų. Įrodymai apie komunalinių mokesčių, mokamų už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. patvirtina, kad šiuo laikotarpiu ieškovas iš viso sumokėjo 1 426,87 Eur.

12. Atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė su A. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. P. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir 2500/433321 dalys požeminio garažo (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės turimos santaupos bankuose sudaro Swedbank, AB 2022 m. rugsėjo 4 d. – 25 921,39 Eur, 2023 m. gegužės 14 d. likutis buvo 2 867,54 Eur, AB SEB banke 2023 m. gegužės 14 d. – 20 323,95 Eur. Atsakovės 2022 m. pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad atsakovė per 2022 metus gavo 76 992,82 Eur pajamų, sumokėjo 14 152,71 Eur mokesčių, iš viso atsakovė gavo 62 840,11 Eur pajamų, vidutiniškai 5 236,68 per mėn. Atsakovė yra apdraudusi dukrą gyvybės draudimu, per metus mokėtina draudimo suma 660 Eur. 2021 m. atsakovės pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad per 2021 metus atsakovė gavo 61 602,68 Eur pajamų, sumokėjo 11 936,04 Eur mokesčių, iš viso vidutiniškai per mėnesį atsakovė gavo 4 138,89 Eur pajamų, už dukros draudimą atsakovė sumokėjo 660 Eur. 2020 m. atsakovės pajamų mokesčio deklaracija patvirtina, kad per 2020 metus atsakovė gavo 74 839,11 Eur pajamų, sumokėjo 14 554,15 Eur mokesčių, iš viso vidutiniškai per mėnesį atsakovė gavo 5 023,75 Eur pajamų, už dukros draudimą atsakovė sumokėjo 660 Eur.

13. Teismas pripažino, kad šiuo metu atsakovės oficialiai gaunamos pajamos yra didesnės negu ieškovo, tačiau atsakovė prašė iš ieškovo priteisti tik apie penktadalį dukters išlaikymui reikalingų lėšų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas vertino, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ją įvardijo ieškovas, ir yra pakankama teikti savo nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, automobilį, yra įsteigęs įmonę, kuriai pats ir vadovauja, dirba (duomenys neskelbtini), užsiima privačiomis treniruotėmis. Nors ieškovas nurodo, jog negali teikti atsakovės prašomo išlaikymo dėl lėšų stygiaus, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas, galimai siekdamas išvengti didesnės vaiko išlaikymo pareigos, neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Ieškovas nurodė, kad jis yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), kuri yra ne pelno siekianti organizacija. Ši asociacija jam moka atlyginimą, kurį jis pats sau ir nusistatė, taigi, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik apie 400–600 Eur. Tačiau ieškovas teismui negalėjo paaiškinti, kaip iš gaunamų pajamų sugeba išlaikyti automobilį, mokėti už namo išlaikymą, keletą kartų per metus atostogauti užsienyje, leisti sau įvairias pramogas.

14. Atsakovė teismui patvirtino, o ieškovas to ir neginčijo, kad tuo metu, kai šalys gyveno kartu, vasaros sezono metu ieškovas uždirbdavo maždaug apie 5 000 Eur per mėnesį, žiemą – apie 2 500–3 000 Eur per mėnesį. Ieškovas nuo gyvenimo skyrium su atsakove pradžios savo darbo srities nekeitė, su kokiais nors finansiniais sunkumais nėra susidūręs, jo sveikata nėra sutrikusi, dėl ko ieškovas negalėtų tęsti darbo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovas, galimai siekdamas išvengti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo naštos, sąmoningai neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties. Teismo vertinimu, vengimas bendradarbiauti su teismu, nustatant realią šalių turtinę padėtį, aiškintinas vaiko interesų naudai.

15. Be to, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad dėjo pastangas ieškodamas papildomo darbo, nepateikė teismui įrodymų, jog geriau apmokamo ar papildomo darbo negali susirasti dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovą tenkina tokia padėtis, jog jis dirba ne pelno siekiančioje organizacijoje, gaudamas net mažesnį nei minimalus darbo užmokestį, negali paneigti jo pareigos teikti tokį išlaikymą dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų sąlygas vaikui visokeriopai ugdytis, užsiimti mėgstama veikla ir pan.

16. Susilaukdamas dukters, ieškovas prisiėmė atsakomybę ja pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės ieškovo pajamos iš tiesų yra nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, ieškovas turi galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat ir nepaneigė atsakovės nurodyto šalių dukters poreikių dydžio būtinumo. Šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), mergaitė yra pirmos klasės mokinė, lanko privačią mokyklą, taip pat lanko sporto būrelį, (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad šiuo laikotarpiu vaikas greičiau fiziologiškai auga, todėl jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė. Bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, išlaidos pramogoms, būreliams ir kitos vaiko vystymuisi būtinos išlaidos, kurias šiuo metu užtikrina išimtinai tik atsakovė. Nors atsakovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1 500–2 000 Eur, kadangi gali sau tai leisti, tačiau dukters išlaikymas nėra tik jos vienos pareiga, prie to turi prisidėti ir vaiko tėvas. Iš ieškovo atsakovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį, kas nuo 2024 metų sudarys tik šiek tiek daugiau nei pusę MMA (2024 m. MMA sieks 924 Eur „ant popieriaus“ ir 709,00 Eur „į rankas“), ir kas pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką laikytinas net neįrodinėtinu vaiko minimalių poreikių dydžiu.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį, teismas sprendė, kad 400 Eur suma, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovo dukters poreikiams tenkinti, iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o ieškovas finansiškai yra pajėgus teikti tokį išlaikymą dukrai ir ši suma atitinka vaiko poreikius, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad šalių nepilnametė dukra ir toliau gyvens su mama, todėl jai neišvengiamai teks ir didesnio išlaikymo dukrai teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Tokio išlaikymo dydžio iš ieškovo priteisimui byloje pritarė ir vaiko interesus ginanti institucija, todėl teismas atsakovės priešieškinį šioje dalyje patenkino.

18. Atsakovė iš ieškovo prašė priteisti 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir po 400 Eur už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. nutraukus su ieškovu bendrą gyvenimą, jis neteikė dukrai reguliaraus išlaikymo, o tik kartais pervesdavo pavienes minimalias sumas. Todėl išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. po 300 Eur kas mėnesį, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – po 400 Eur, kadangi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti privatų darželį, persikrausčius į naujus namus padidėjo būsto išlaidos. Ieškovas su atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovės nurodytos sumos (300 Eur ir 400 Eur) apskritai yra per didelės ir nepagrįstos. Be to, ieškovas teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį pervesdamas po 200 Eur.

19. Atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas pervedė lėšas skirtas nepilnametei dukrai, t. y.: 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 250 Eur, 2018 m. rugsėjo 4 d. – 250 Eur, 2018 m. lapkričio 11 d. – 250 Eur, 2019 m. sausio 11 d. – 250 Eur, 2019 m. kovo 23 d. – 250 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. – 250 Eur, 2019 m. rugpjūčio 25 d. – 400 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. – 400 Eur, 2020 m. balandžio 10 d. – 400 Eur, 2020 m. liepos 5 d. – 300 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. – 500 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d. – 500 Eur, 2021 m. vasario 4 d. – 400 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. – 250 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 200 Eur. Teismas iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo nustatė, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. nurodydamas, jog lėšos skirtos B. Š., iš viso pervedė 4 850 Eur.

20. Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo laikotarpiu dukters išlaikymui ji išleido kur kas didesnes sumas nei prašo priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyveno tik su mama, kuri buvo atsakinga už kasdienį dukters poreikių tenkinimą, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai teigia, kad dukters išlaikymui buvo reikalingas būtent jos nurodyto dydžio išlaikymas iš kiekvieno iš tėvų. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu vaiko poreikiai būtų mažesni, byloje nėra, vaiko poreikių minėtu laikotarpiu nepaneigė ir ieškovas. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teismas sprendė, kad visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių turi būti aiškinamos vaiko naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo.

21. Nors ieškovas byloje teigė, jog išlaikymą dukrai per minėtą laikotarpį teikė, tačiau byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas būtų teikęs dukrai tokį išlaikymą, kuris realiai sumažintų byloje teismo nustatytą išlaikymo įsiskolinimo dydį. Ieškovui nenuneigus, jog dukters išlaikymui per nurodytus laikotarpius buvo reikalingas kitoks nei nurodo atsakovė išlaikymo dydis ar ieškovo turtinei padėčiai buvus blogesnei nei nustatyta byloje, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. ieškovas dukters išlaikymui turėjo sumokėti 11 800 Eur (26 mėn. x 300 Eur = 7 800 Eur + 10 mėn. x 400 Eur =4 000 Eur). Teismui nustačius, jog nepilnametės dukters B. išlaikymui per 36 mėnesius iki priešieškinio pateikimo dienos ieškovas turėjo skirti 11 800 Eur, o faktiškai vaiko išlaikymui sumokėjo tik 4 850 Eur, teismas pripažino, kad vaikui būtino ir ieškovo teikto išlaikymo skirtumas sudaro 6 950 Eur, kurį nusprendė priteisti iš ieškovo.

Šalies argumentai

22. Ieškovas prašė po 3 mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarką. Nurodė, kad jis sugebėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra ir užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad šiuo metu jo ryšys su dukra yra visiškai nutrūkęs, jie bendrauja po vieną valandą į savaitę, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, todėl tėvo ir dukters ryšiui atkurti būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir galimai nustatyti kitokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką nei yra prašoma ieškiniu, tačiau ši tvarka turėtų būti maksimali.

Žemesnės instancijos teismas

23. Iš skyriaus 2021 m. birželio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto kuriame nurodyta ir nepilnamečio vaiko nuomonė, teismas nustatė, kad mergaitė pas tėtį nėra nakvojusi ir nenorėtų, nes jis negražiai kalba apie mamą, o apie tėtį A. yra sakęs, kad išmes iš balkono. Specialistams paklausus, ar ji norėtų dažniau būti kartu su tėčiu, mergaitė atsakė ne, norėtų mažiau, nes myli mamą.

24. 2021 m. birželio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovas gyvena nuosavame name, namo pirmas aukštas yra gyvenamas ir įrengtas, apie 120 kv., m. ploto, trys kambariai. Antras namo aukštas apie 100 kv. m. nėra įrengtas. Namo teritorijoje yra papildomas poilsio namelis. Name yra visi patogumai ir komunikacijos. Namuose laikomasi švaros ir tvarkos. Name nėra įrengtas vaiko kambarys, nes vaikui nėra leidžiama likti nakvoti pas tėvą, tačiau jei būtų leista vaikui likti pas ieškovą, tam yra skirtas kambarys, kuriame yra lova, stalas. Skyriaus vaiko situacijos anketose nurodyta, kad vaikui reikalinga psichologinė pagalba, kadangi tėvų konfliktiški santykiai neigiamai veikia mergaitės savijautą.

25. Mergaitė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. konsultuota vaikų paauglių medicinos psichologės, dalyvavo 8 konsultacijose. Numatytos ir tolesnės konsultacijos. Psichologinis mergaitės vertinimas atliekamas nebuvo. Žaidybinėje veikloje, piešdama mergaitė labiau išreikšdavo savo jausmus, daugiau prabyla apie neraminančius, neigiamas emocijas provokuojančius santykius ir žmones. Ji ne kartą kaip tokius žmones įvardijo „tėtį“ ir „bobulką“, piešia juos, pasakoja apie juos kaip apie labai negatyvias, piktas, fizinę ir žodinę agresiją naudojančias personas, su kuriomis ji nenori bendrauti, pozityvių elementų jose neranda. Išsako neigiamus jausmus savo biologinio tėčio atžvilgiu, pasakoja, kad jo namai – tai ta vieta, kur ji nenori važiuoti, kad „jis skriaudžia mamytę“, jo namuose ji tik žaidžia su šuniuku. Kartais mergaitė nenori vartoti žodžio „tėtis“, tačiau užsimena apie „blogą“ žmogų, kuris ją skaudina, kuris jai sakė, kad „mamytė susirgtų ir numirtų“, kalba, kad yra žmogus, kuris jai „baisus“, bet ji nenori apie jį daugiau pasakoti, tuo pačiu išreiškia labai stiprius teigiamus jausmus mamos ir jos draugo, kurį vadina „tėčiu“ atžvilgiu, piešia save ir juos kaip šeimą.

26. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. kovo 17 d. įvyko devyni ieškovo ir dukters susitikimai. Visi minėti tėvo susitikimai su dukra vyko Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centro poilsio kambaryje ir trukdavo valandą laiko. Susitikimuose taip pat dalyvaudavo socialinė darbuotoja bei atsakovė, kadangi mergaitė nesutikdavo likti be mamos. Pastebėta, kad visų devynių susitikimų pradžioje mergaitė nenorėdavo paleisti mamos ir tik paraginta mamos ir socialinės darbuotojos nueidavo atsisėsti prie žaidimų stalo, kur jos laukdavo tėtis. Susitikimų pradžioje mergaitė jausdavosi nejaukiai, tačiau vėliau įsitraukdavo į veiklą su tėčiu. Ieškovas į susitikimus su dukra atnešdavo žaislų ar priemonių užsiėmimams. Susitikimų metu mergaitė su tėčiu piešdavo, lipdydavo modeliną, apžiūrinėdavo tėčio atneštas dovanas. Pastebėta, kad nors mergaitė ir įsitraukdavo į veiklą su tėčiu, tačiau ji su tėčiu nekalbėdavo, į užduodamus klausimus neatsakydavo. Prieš atvykstant į susitikimus, ieškovas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidomėdavo apie mergaitės veiklą darželyje. Susitikimų metu klausdavo mergaitės kaip jai sekasi darželyje, apie naujas auklėtojas ar veiklą, kuria užsiėmė tą dieną. Mergaitė tėčiui į klausimus neatsakydavo, jei norėdavo kažką papasakoti, dažniausiai kalbėdavo su socialine darbuotoja. Ieškovo ir dukters susitikimai neįvykdavo tik dėl pateisinamų priežasčių bei pranešus iš anksto. Šalių santykiai ir toliau išlieka konfliktiški – dviejų susitikimų metu tarp mažametės tėvų kilo žodinis konfliktas, kurį socialinei darbuotojai pavyko nutraukti.

27. Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistai ieškovo ir jo dukros susitikimus stebi nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, tačiau teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos ieškovo ir atsakovės šeimai nėra efektyvios. Pagalbos šeimai plane numatytos konkrečios pagalbos priemonės – teikti šalims socialinės priežiūros paslaugas, bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su tėvu, stiprinti dukters ir tėčio tarpusavio ryšį, gerinti vaikui psichoemocinę būklę, ieškovui siekti stabilesnio emocijų valdymo. Per ilgą socialinio darbo su šeimomis laikotarpį nepavyko atstatyti tėvo ir dukros tarpusavio ryšio. Šeimos atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo nuomone, ieškovo ir dukters susitikimai vyksta per retai. Siekiant atstatyti dukros ir tėvo tarpusavio ryšį rekomenduojama, kad tėvo ir dukros susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui bei būtų dažnesni, kadangi socialinio darbuotojo stebėjimo paslauga nėra pakankama ir efektyvi, siekiant atstatyti ieškovo ir dukros tarpusavio ryšį bei užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų.

28. Ieškovo pateiktos charakteristikos jį apibūdina kaip gerą, mandagų (duomenys neskelbtini), puikiai bendraujantį su vaikais. Ieškovas 2021 m. lapkričio 29 d. lankėsi Kauno apskrities Vyru krizių centro (KAVKC) psichologo konsultacijoje, domėjosi santykių su vaiku atstatymo galimybėmis, dalyvaujant ir KAVKC psichologui, aptartos galimybės ir sąlygos, klientui suteikta reikalinga informacija. Tačiau 2021 m. birželio 17 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnis). Ieškovui 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

29. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusiame teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologei I. B., buvo apklausta šalių nepilnametė dukra, kuri nurodė, kad nenori eiti į susitikimus su tėčiu, kadangi juose jaučiasi blogai. Savo šeimą mergaitė identifikuoja kaip mamą, brolį L. ir tėtį A. Psichologės I. B. vertinimu, šiuo metu kalbėdama apie tėvą, mergaitė išgyvena labai aukštą nerimo lygį, tai labai aiškiai rodė mergaitės neverbalinė kalba. Tarp mergaitės ir tėvo nėra emocinio ryšio, jis visiškai nutrūkęs. Mergaitė nesuvokia laiko perspektyvos, todėl negali pasakyti kaip jai reikėtų bendrauti su tėčiu. Vaikas negali identifikuoti konfliktinių situacijų, nes yra dar per mažas. Šeima mergaitei asocijuojasi su saugumu, tuo tarpu tėtis – su gynyba. Kol psichologė su mergaite kalbėjosi apie mamą, brolį, A., viskas buvo gerai – mergaitė šypsojosi, vos pradėjus kalbėtis apie tėtį, iš karto pasijautė mergaitės gynybinė reakcija, ji pradėjo pešioti savo suknelę, kas rodo vaiko aukštą nerimo lygį, didelę įtampą, nieko apie jį kalbėti nenorėjo. Tai rodo, kad visiškai yra nutrūkęs tėvo ir dukters emocinis ryšys. Šiuo metu nėra jokių prielaidų mergaitei bendrauti su tėvu pasiliekant ir nakvojant tėvo namuose, todėl psichologė rekomenduoja bent jau pradžioje mažametei bendrauti su tėvu tik dalyvaujat psichologui.

30. Remdamasis ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-198/2022 nurodytomis išvadomis, teismo psichologės rekomendacijomis ir skyriaus išvada, teismas pripažino, kad tėvo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas išreiškia kategorišką nenorą bendrauti su tėvu. Teismo nuomone, siekiant nepažeisti vaiko psichologinės pusiausvyros, šiuo atveju kardinalūs pokyčiai vaiko bendravimo su tėvu tvarkoje negali būti daromi, todėl pagal byloje ištirtus duomenis, maksimali vaiko bendravimo tvarka su ieškovu, teismo nuomone, yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas pripažino, kad ieškovo prašoma nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas gyventų su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko, sukeltų vaikui papildomą stresą ir neatitiktų geriausių vaiko interesų.

31. Nors atsakovė teigė, kad dukra kategoriškai nenori bendrauti su tėčiu, tačiau teismas pažymėjo, kad vaiko nuomonė, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, yra tik viena aplinkybių, tačiau ne visa lemianti.

32. Nors nagrinėjamu atveju, teismas negalėjo konstatuoti, kad vaikui yra visiškai saugu tėvo aplinkoje, tačiau tuo pačiu teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti, kad tėvo ir vaiko bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų, kad būtų daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti imamasi visų priemonių, kad tėvo ir dukters ryšys būtų kuo greičiau atkurtas ir vaikas galėtų pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais.

33. Atsakovė byloje pateikė savo pasiūlymą dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos (žr. 4 punktą), kuri, teismo nuomone, iš esmės yra tinkama tam, kad tėvas ir dukra palaipsniui atkurtų emocinį ryšį, mergaitė imtų pasitikėti tėvu, pamažu tėvo ir dukters bendravimo procese mažėtų dalyvaujančių asmenų (specialistų).

Šalies argumentai

34. Ieškovas prašė užtikrinti, kad pradiniame jo ir dukters bendravimo etape dalyvautų jo pasirinktas psichologas, nedalyvautų kiti asmenys. Atsakovė ieškovo prašymui neprieštaravo, sutiko pristatyti dukrą į psichologo nurodytą bendravimo vietą, tačiau nurodė, kad psichologo paslaugų kaštai turėtų tekti ieškovui. Su šia atsakovės pozicija teismas sutiko visiškai, nustatęs, jog vaiko ir tėvo ryšys susilpnėjo būtent dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ilgam buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė ir šiaip ženkliai didesne suma prisideda prie dukters pilnaverčio išlaikymo. Tėvo siekis atkurti emocinį ryšį su dukra yra išimtinai skirtas ieškovo ir vaiko interesais, todėl teismas pripažino, kad specialistų pagalbos kaštai turi tekti būtent ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir tai neigiamai veikia vaiko nuomonę apie bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Nors atsakovė teigia, kad šalių dukra pati nenori bendrauti su tėvu, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis.

36. Teismas nurodė, kad tam, jog ieškovas galėtų susitikinėti su dukra, visų pirma turi būti atstatytas tėvo ir dukters tarpusavio psichologinis ryšys, vaikas neturi jausti baimės, įtampos susitikimų metu, todėl tik specialisto pagalba atstačius vaiko ir tėvo ryšį, būtų galima nustatyti tiesioginį ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimą. Atsižvelgiant į teismo psichologės rekomendacijas, į tai, kad būtina atkurti tėvo ir dukters ryšį, teismas sprendė, jog yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovo ir jo dukters susitikimai būtų organizuojami taip, kad jie vyktų toje pačioje vietoje ir dalyvaujant specialistui – psichologui. Ieškovas taip pat sutiko, kad pereinamasis laikotarpis šiuo atveju yra būtinas, todėl teismas, nustatydamas pereinamąjį laikotarpį, nurodė, kad ieškovo ir jo nepilnametės dukters susitikimai turi vykti dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, už paslaugas apmokant ieškovui.

37. Siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų bei sudaryti maksimaliai palankias sąlygas vaikui ir tėvui bendrauti, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, bendravimo tvarkoje nustatė 6 mėnesių pereinamuosius laikotarpius, siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Pereinamųjų laikotarpių trukmė nagrinėjamos bylos kontekste yra pakankama siekiamų tikslų įvykdymo užtikrinimui. Tačiau teismas numatė ir tai, jog esant ypač trapiam tėvo ir vaiko emociniam ryšiui, šioje byloje nustatant bendravimo tvarką, būtinas ir psichologų konstatavimas, kad pereinamojo laikotarpio tikslai yra pasiekti ir galima pereiti prie kito bendravimo lygio. Todėl teismas nustatė, kad psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas.

38. Siekdamas išvengti galimo tam tikrų etapų pertraukimo ar sutrumpinimo dėl vienų ar kitų priežasčių, teismas numatė, kad šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai esančio bendravimo etapo, nepradedami vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 mėnesių bendravimo laikas.

39. Įvertinęs, kad vaikas pagal savo amžių yra pakankamai imlus, jo brandos lygis atitinka jo amžių, teismas sprendė, jog glaudesniam tėvo ir vaiko ryšio atstatymui ir palaikymui, pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, tėvas galėtų komunikuoti su vaiku ir nuotoliniu ryšiu, tačiau tik tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų, pvz., užimtumo mokykloje, popamokinėse veiklose, netrukdant vaiko poilsio laiko ir pan.

40. Atsižvelgdamas į išsamias socialinių paslaugų įstaigų specialistų, psichologų rekomendacijas, teismas sprendė, jog šiuo metu nėra prielaidų spręsti dėl vaiko bendravimo su tėvu, jam nakvojant tėvo namuose. Kadangi priimant sprendimą teismui nėra žinoma, ar ieškovui ir dukrai pavyks atkurti emocinį ryšį, kiek tai užtruks, teismas detaliai nenustatė vaiko ir tėvo bendravimo atostogų, kasmetinių švenčių metu ir pan. Siekdamas neužkirsti kelio abiem tėvams bendrauti su dukra ir tokiais laikotarpiais, teismas paliko šalims teisę keisti teismo nustatytą tėvo ir dukros bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliko teisę koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą.

41. Ieškinį tenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš atsakovės. Nustatė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3 990 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės nusprendė priteisti 406,50 Eur (75,00 Eur + 3 990,00 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

42. Atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai, todėl teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo. Teismas nustatė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 815 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl iš ieškovo nusprendė priteisti 4 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priešpriešinį įskaitymą, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 4 408,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43. Tenkinęs atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš ieškovo valstybei priteisė 264 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (6 950,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

44. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki dukters pilnametystės. Priteisti iš ieškovo 2 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) pirmus 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant atsakovei kiekvieną savaitę po vieną valandą psichologo paskirtu konkrečiu laiku (paskirtą dieną ir valandą). Už psichologo konsultacijas apmoka atsakovė; 2) po 6 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sekančius 2 mėnesius ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), nedalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė dukrą pristato į iš anksto šalių sutartą vietą, susitikime nedalyvauja ir pasiima dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje; 3) sekančius 3 mėnesius ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), taip pat kas antrą lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu ieškovas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai. Papildyti sprendimą nuostata – pereinamojo laikotarpio metu neįvykus ieškovo ir nepilnametės dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kas savaitę, nuo sekmadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Panaikinti šias sprendimo nuostatas: šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 mėnesių bendravimo laikas; psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiame etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas. Panaikinti šią sprendimo dalį: taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą. Palikti galioti nepakeistas šias sprendimo dalis: pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, ieškovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis („Skype“, „Viber“ ir pan.), tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į vaiko ugdymo programą, vaiko užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.; šalims paliekama teisė keisti teismo nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas, kadangi teismas jį priėmė netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, grįsdamas byloje nesančiomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatydamas įpareigojimus byloje nedalyvaujantiems asmenims.

44.2. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta sąlyga, kad jis turi teisę su dukra bendrauti dalyvaujant psichologui antradieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., kadangi tokia sąlyga yra sunkiai įgyvendinama. Teismas apeliantą įpareigojo ne tik surasti psichologą, kuris būtų kompetentingas konsultuoti ir vaikus, ir suaugusius, bet taip pat be jokio aiškaus ir racionalaus pagrindo, nenurodant visiškai jokių motyvų, nevertinant ir negrindžiant šio sprendimo vaiko teisių interesų užtikrinimu, nusprendė, kad tėvo ir dukters bendravimas galimas konkrečią valandą į savaitę, kas apsunkina apelianto galimybes rasti psichologą, kuris sutiktų teikti paslaugą būtent šią konkrečią vienintelę valandą į savaitę. Be to, specialisto galimybės teikti pagalbą tik konkrečiu metu ilgainiui gali pasikeisti. Tokia nuostata niekaip nekoreliuoja su vaiko teise į šeiminius ryšius – vietoj to, kad teismo sprendimu būtų sudarytos sąlygos atkurti ir stiprinti tėvo ir dukters ryšį, teismas itin suvaržo tėvo ir dukters galimybes bendrauti. Nors teismas paliko teisę koreguoti bendravimo pas psichologą dienas ir laiką, atsižvelgiant į specialisto užimtumą, tačiau nenustatė kokiu būdu šalys turi naudotis savo teise „koreguoti“ laiką. Apeliantas pažymėjo, kad šalių santykiai yra ypač įtempti, atsakovė procese vangiai vykdė jai teismo nustatytus įpareigojimus, nuteikė dukrą prieš tėvą, todėl viena konkreti valanda per savaitę ir šalims suteikta teisė pačioms susitarti dėl laiko keistina, kaip neužtikrinanti vaiko interesų bendrauti su tėvu.

44.3. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo argumentu, kad jis ilgam buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra, dėl ko jo ir dukters ryšys susilpnėjo. Apelianto teigimu, aplinkybė dėl jo išvykimo ilgam laikui yra teismo išgalvota, nepagrįsta byloje esančiais dokumentais. Ilgiausias laikas, kurį apeliantas buvo išvykęs yra trys savaitės 2018 m. į JAV ir po šios kelionės tėvas ir dukra bendravo normaliai ir įprastai. Tai patvirtina byloje su 2021 m. lapkričio 15 d. apelianto prašymu pateiktos foto nuotraukos ir video įrašas. Byloje yra ypatingai gausu įvairių šaltinių (institucijų) įrodymų, kad tėvo ir dukters santykis nutrūko būtent dėl atsakovės veiksmų, kuri nuteikinėjo dukrą prieš tėvą. Tai, kad būtent motinos dalyvavimas bendravime su tėvu vaikui sukelia įtampą, pastebėjo ir specialistai, tai pažymėta ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-l 98/2022, kuriame plačiai aprašomi mergaitės nuteikinėjimo aspektai. Iki bylos iškėlimo apeliantas su dukra bendravo normaliai, judviejų santykiai buvo artimi, šilti, jie kartu leisdavo laiką, gamindavo, pramogaudavo, lankydavosi viešose vietose, eidavo pasivaikščioti, dukra netgi norėjo gyventi kartu su tėvu, šį savo norą ne kartą aiškiai ir tiesiogiai išreikšdama tėvui. Be to, iki tol, kol teismas laikinoje bendravimo tvarkoje buvo nustatęs sąlygą, kad tėvas su dukra bendrauja tik esant dukters sutikimui, ieškovas su dukra pabendrauti galimybės neturėjo nei vieno karto per penkis mėnesius. Kadangi su atsakove ir jos sugyventiniu į susitikimus atlydėta dukra jų akivaizdoje nepakeliant akių papurtydavo galvytę, kad neva nenori bendrauti su tėvu, mergaitė bijodavo pasakyti, kad su tėčiu bendrauti nori, akivaizdu, kad ji buvo įbauginta, jai formuojami atsakymai. Tuo tarpu pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir eliminavus minėtą sąlygą, situacija kardinaliai pasikeitė, atvykusi į susitikimus mergaitė nė vieno karto nebeatsisakė bendrauti su tėvu. Apeliantas mano, kad būtent dėl atsakovės nuteikinėjimo ir vaikui formuojamos neigiamos nuomonės apie jį, nėra užtikrinamas vaiko ir jo bendravimas. Todėl teismas, ignoruodamas minėtus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad finansinė pareiga apmokėti psichologo paslaugas atkuriant apelianto ir dukters ryšį turėtų tekti apeliantui. Teismo argumentas, kad atsakovė ir taip ženkliai didesne suma prisideda prie dukters pilnaverčio išlaikymo, taip pat atmestinas kaip neturintis ryšio su pareiga apmokėti psichologo paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji skiria didesnį išlaikymą dukrai, niekaip nepaneigia jos pareigos apmokėti psichologo paslaugas, kadangi būtent dėl atsakovės kaltės nutrūko tėvo ir dukters ryšys.

44.4. Teismo nustatyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu neatitinka geriausių vaikų interesų, be to, tokia tvarka nustatyta nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų bei netaikant aktualių materialinių teisės normų. Nors teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti, kad tėvo ir vaiko bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų, kad būtų daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, tačiau itin susiaurino tėvo ir dukters bendravimą pereinamuoju laikotarpiu, kuris tęsis pusantrų metų, leisdamas bendrauti tik po kelias valandas į savaitę (nuo valandos iki aštuonių). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatė tokį bendravimą, pagal kurį tėvas su dukra gali bendrauti tik po 8 ir 13 valandų (kas antrą savaitę) bei nenustatė, kad tėtis su dukra gali bendrauti atostogų metu, per gimtadienius, šventes, Tėvo dieną ir pan. Nesant nustatytų aplinkybių, kad dukters bendravimas su tėčiu ją traumuotų ar neatitiktų jos interesų ir jai būtų daroma neigiama įtaka, teismui nebuvo pagrindo nustatyti tik ribotą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.

44.5. Nors teismas konstatavo, kad tėvo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs bei pripažino, kad šiuo atveju turi būti imamasi visų priemonių, kad tėvo ir dukters ryšys būtų kuo greičiau atkurtas ir vaikas galėtų pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais, tačiau nustatė tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kuri niekaip nekoreliuoja su „kuo greitesniu“ tėvo ir dukters ryšio atkūrimu. Teismas nustatė, kad tėvas su dukra pirmus šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo galės bendrauti tik vieną valandą į savaitę, vėliau – irgi po kelias valandas į savaitę ir nenumatė, kad neįvykus susitikimams, tėtis su dukra galėtų su dukra pabendrauti ir kitu metu, kad neįvykusio susitikimo laikas nedingtų, o būtų perkeliamas į artimiausią laiką. Apelianto vertinimu, būtina nustatyti, kad „neįvykus tėvo ir dukters susitikimui, jis perkeliamas į artimiausią ateinančią savaitę, kurią dukra galės bendrauti su tėčiu“. Tokia sąlyga būtina atkurti ir stiprinti tėvo ir dukters ryšį. Kadangi neįvykus vos vienam ar dviem susitikimams, tai reikš, kad dukra tėvo nematys dvi ar tris savaites iš eilės. Atkurti ryšį esant tokiam dažnumui būtų iš esmės neįmanoma, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė be pagrįstų priežasčių pagal byloje 2021 m. lapkričio 22 d. nustatytą laikiną bendravimo tvarką dukters nepristatydavo be teisėto pagrindo ir apie neva egzistuojančias objektyvias kliūtis meluodavo.

44.6. Apeliantas prašo nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jis su dukra galėtų bendrauti maksimaliai, t. y. 50:50 procentų laiko. Nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė dukra su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę laiko, nuo sekmadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kadangi šios kategorijos bylose teismas turi teisę ir pareigą būti aktyvus, apeliantas sutinka, kad teismas nustatytų ir kitokią bendravimo tvarką, tačiau, kad bet kokiu atveju būtų nustatytas maksimalus tėvo ir dukters bendravimas įskaitant ir vaiko atostogų ir švenčių laikotarpius.

44.7. Teismo nustatyta sąlyga, kad dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, pagal psichologo nurodymą, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Aiškinant sistemiškai nustatytas abi sąlygas, darytina išvada, kad apie „etapo įvykdymą“ turi spręsti psichologas. Tačiau teismas nustatė, kad psichologas dalyvauja tėvo ir dukters susitikimuose pirmame etape, vėliau tėtis ir dukra bendrauja nedalyvaujant psichologui, todėl nėra aišku, kuris psichologas įpareigojamas, ar turi teisę pateikti išvadą dėl sekančių etapų „įvykdymo“. Iš sprendimo rezoliucinės dalies visiškai neaišku, kokie rezultatai laikomi „etapo įvykdymu“, kokius kriterijus tenkinantys rezultatai sudaro sąlygas pradėti kitą bendravimo etapą. Teismas išaiškino, kad nustatant bendravimo tvarką, būtinas ir psichologų konstatavimas, kad „pereinamojo laikotarpio tikslai“ yra pasiekti ir galima pereiti prie kito bendravimo lygio, tačiau sąvoka „pereinamojo laikotarpio tikslai“ nėra niekaip apibrėžiama, todėl ši sprendimo dalis naikintina kaip neaiški, nesuprantama, nemotyvuota ir neįvykdytina.

44.8. Apeliantas nesutinka su priteista išlaikymo suma, kas šiai dienai, po indeksacijos sudaro 536 Eur, kadangi teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismas nurodė, kad atsakovė dukters išlaikymui skiria 2 000 Eur per mėnesį, todėl vertino, kad atsakovas turi teikti minėtą išlaikymą. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai). Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad mažametei reikalinga net 2 000 Eur kas mėnesį. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie vaiko specialiuosius poreikius, sveikatos sutrikimus ir pan. Vien tik aplinkybė, kad mergaitės motina skyrė (išleido) ypatingai daug pinigų – triskart daugiau nei minimali mėnesinė alga – mažametės dukros kelionėms, brangiai kainuojantiems drabužiams, pramogoms, privačioms brangioms pamokoms ir pan., nesudaro teisėto pagrindo vertinti, kad tokia suma yra reikalinga vaiko išlaikymui. Nors teismas nurodė, kad apeliantas neginčijo atsakovės nurodytų sumų dukters išlaikymui, sutiko, kad mergaitė turi lankyti privačią mokyklą, apelianto teigimu, jis neteikė paaiškinimų apie tai, kad dukra turi lankyti privačią mokyklą. Apeliantas nurodė sutinkantis, kad dukra lankytų privačią mokyklą, todėl teismo padaryta išvada dėl šios aplinkybės yra nepagrįsta.

44.9. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau šiuo atveju teismas neobjektyviai vertino duomenis apie apelianto turtinę padėtį, nuspręsdamas, kad jo turtinė padėtis leidžia mokėti po 536 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Apelianto pajamos nėra didelės, jos sudaro iki 1 000 Eur per mėnesį. Teismas vertino, kad apeliantas galimai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kadangi teismo manymu, apeliantas keletą kartų per metus atostogauja užsienyje, leidžia sau įvairias pramogas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Byloje yra duomenys apie apelianto dalyvavimą (duomenys neskelbtini) renginiuose, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini), galimai teismas sutapatino atsakovo vykdomą darbinę veiklą su atostogomis. Aplinkybė apie ieškovo gaunamas pajamas gyvenant kartu su atsakove prieš keletą metų, nesudaro pagrindo prilyginti ieškovo dabar gaunamoms pajamoms (ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad po gyvenimo kartu buvo taikyti karantino suvaržymai, todėl ieškovo veikla buvo paralyžiuota, dalis klientų nebegrįžo treniruotis, ieškovas turėjo nuostolių dėl (duomenys neskelbtini) įrenginių išlaikymo ir pan.). Apeliantas byloje pateikė aktualius duomenis apie gaunamas pajamas, o atsakovės pasvarstymai kiek jis galėjo gauti pajamų prieš kažkiek metų, kurių jis niekada nėra patvirtinęs, neturi įtakos dabartinėms gaunamoms pajamoms.

44.10. Apeliantas nesutiko ir su teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma, kadangi ji nustatyta nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, kai dažniausiai priteisiama išlaikymo suma vaikui iš vieno iš tėvų sudaro apie pusę MMA, atskaičius „vaiko pinigus“. 2018 MMA buvo 400 Eur, 2019 MMA buvo 430 Eur, 2020 m. – 437 Eur., atskaičius vaiko pinigus, tėvų teiktina išlaikymo suma vaikui sudarė atitinkamai 370 Eur, t. y. po 175 Eur. iš kiekvieno tėvo, 190 Eur ir 194 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kelių metukų mergaitė turi ar turėjo specialiųjų poreikių, kad jos poreikiams tenkinti iš tėvo reikalinga priteisti beveik dvigubai daugiau nei įprastai priteisiama teismų praktikoje. Be to, apeliantas teikė išlaikymą dukrai ne pinigais, bet ir nupirkdamas įvairių daiktų (pirko batutą, vaikišką namelį, statomą kieme, drabužėlius, žaislus ir t.t.), skirdamas jų pramogoms, nors šių aplinkybių įrodyti ir neturi galimybių, kadangi neturi išsaugojęs kvitų.

Atsiliepimas

45. Atsakovė E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

45.1. Apelianto veiksmai ir elgesys tiek iki bylos užvedimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, jo apeliacinio skundo motyvai, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas nesuvokia, kad jis, palikdamas mažametę dukrą ir ilgą laiko tarpą jos nematydamas, nelankydamas ir ja nesirūpindamas, elgdamasis vaiko akivaizdoje agresyviai, neadekvačiai ir nusikalstamai, savo elgesiu ją baugindamas, nutraukė bet kokius emocinius artimus ryšius su dukra, dėl ko nėra įmanomas greitas tokio ryšio atkūrimas. Apelianto siekis nustatyti jo nurodomą bendravimo tvarką su mažamete dukra yra neprotingas, neadekvatus esamam dabartiniam santykiui tarp tėvo ir dukters, pažeidžiantis jos interesus, traumuojantis ir darantis žalą dukrai, neužtikrinantis dukrai saugios aplinkos, kas neigiamai įtakotų dukros vystymąsi, sukeltų jai stresą, todėl jos nustatymas nėra galimas. Dukters apklausa teisme, dalyvaujant psichologei, teismo psichologės parodymai teisme bei eilė kitų įrodymų galutinai leido teismui padaryti išvadą, kad apelianto ir dukters santykiai visiškai nutrūkę. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai ir tinkamai įvertino didelės apimties duomenis, vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apelianto motyvais nėra pagrindo.

45.2. Šiuo metu dukros ilgas ir nepertraukiamas (su nakvynėmis) bendravimas su ieškovu kenktų dukros vystymuisi, ją psichologiškai traumuotų, sudarytų sąlygas būti vaikui nesaugioje aplinkoje. Tiek pats apeliantas, tiek skyriaus specialistų išvada, tiek teismo posėdyje apklaustos psichologės parodymai ir jos išvada neginčytinai patvirtina, kad tėvo ir dukters ryšys visiškai nutrūkęs. Nors apeliantas bando pateikti kitokį įrodymų vertinimą nei atliko teismas, tačiau šis vertinimas laikytinas subjektyviu ir neteisingu. Todėl siekiant dukrai užtikrinti saugumo jausmą, nekelti streso ir jos netraumuoti teismas pagrįstai sprendė, kad pirmiausia yra reikalinga atkurti tėvo ir dukros ryšį, kam yra reikalingas laikas ir laipsniškas bendravimo didinimas.

45.3. Priešingai nei teigia apeliantas, dukra su juo nenori bendrauti ne dėl to, kad yra neva nuteikinėjama, o dėl jo neadekvataus bei netinkamo elgesio ir baimės, kurią jis sukėlė savo veiksmais, tai patvirtina byloje esantys skyriaus raštai bei vaiko situacijos anketos, dukters ugdymo įstaigos pažyma. Apeliantas ir toliau nekeitė savo elgesio, todėl jam buvo taikyta ir administracinė atsakomybė.

45.4. Atsakovės teigimu, pats apeliantas susitikimų su dukra metu nesiekia su ja bendrauti ir gerai leisti laiką, bandydamas sukurti tarpusavio ryšį, tačiau psichologiškai traumuoja dukrą, ją įveldamas į suaugusiųjų konfliktus, kas yra neleistina ir prieštarauja vaiko interesams. Netinkamą ir agresyvų apelianto elgesį charakterizuojančios aplinkybės nurodytos ir 2022 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje, pažymint, kad jis linkęs į smurtinius išpuolius bei nusikaltimus (ne kartą teistas už smurtą, taip pat už smurtą prieš sūnų) yra linkęs nesilaikyti įstatymų, o pats savo smurtinio pobūdžio pasikartojančius veiksmus vertina kritiškai. Apeliantas nesugeba susivaldyti net ir socialinių darbuotojų akivaizdoje. Po susitikimų su juo dukra grįždavo liūdna, mergaitė ne kartą nurodė, kad tėtis ant jos barėsi, piktai bendravo, susitikimų metu neskyrė dėmesio, agresyviai ir piktai kalbėjo apie atsakovę ir kitus mergaitei artimus žmones. Atsakovė pažymėjo, kad apeliantas neadekvačiai elgiasi ne tik su dukra, bet ir su ja pačia, jos šeima, kadangi ne kartą yra nuleidęs automobilio padangas. Be to, šalims gyvenant kartu, apeliantas atsakovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą dukters akivaizdoje. Apeliantas smurtavo ir savo ankstesnėje šeimoje, kas ir buvo santuokos nutraukimo priežastis. Be to, apeliantas šalims nustojus gyventi kartu 2018 metų pavasarį, išvyko atostogauti į JAV, ilgą laiką iš viso nesirodė dukters gyvenime, jos neišlaikė, nebendravo, dėl ko dukra visiškai nuo jo atitolo. Priešingai skundo argumentams, apeliantas, gyvenant atskirai, tik retais atvejais atvažiuodavo su dukra pabendrauti, kam atsakovė neprieštaravo, todėl apelianto byloje pateiktos ir skunde aprašomos kelios foto nuotraukos neįrodo jo artimo bendravimo su dukra.

45.5. Nors apeliantas deklaruoja didelį norą bendrauti su dukra, tačiau jis tinkamai nevykdė net savo pareigos išlaikyti dukrą, t. y. nutrūkus šalių santykiams, apeliantas prisidėdavo prie dukros išlaikymo nereguliariai, nėra dukrai nupirkęs jokių reikalingų daiktų, rūbų ar žaislų, o tik keletą kartų buvo dukrai atvežęs kelis naudotus žaislus. Apelianto teiginiai, kad jis turėjo normalius santykius su dukra, yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti, išgalvoti bei neatitinkantys tikrovės.

45.6. Dėl skundžiamos sąlygos, kad apeliantas turi teisę su dukra bendrauti dalyvaujant psichologui antradieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., jis yra labai nenuoseklus. Abi šalys byloje siekė nustatyti konkrečią bendravimo tvarką tiek dėl vaiko interesų, tiek dėl jo užimtumo, tiek dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, kurią teismas pagrįstai ir nustatė. Be to, toks bendravimas vyko ir iki teismo sprendimo priėmimo. Pats apeliantas teismui nurodė, kad jo bendravimui su dukra būtinas psichologo dalyvavimas ir teismo prašė jį paskirti, todėl teismas šį prašymą tenkino. Todėl apeliantas skųsdamas šią sąlygą, pats sau prieštarauja.

45.7. Nors apeliantas ginčija ir sprendimo dalį, kuria šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą, nurodydamas, kad jam neaišku kaip ją koreguoti, tačiau, atsakovės vertinimu, toks apelianto argumentas vertintinas kaip piktybinis nenoras komunikuoti bei paisyti vaiko interesų. Atsakovė mano, kad esant apelianto geranoriškumui ir negalint psichologei dalyvauti konkrečiu laiku, pakanka šį klausimą spręsti susitarimu SMS žinutėmis ar el. laiškais, kuriuose viską įmanomą sutarti.

45.8. Atsakovė nesutiko su skundo reikalavimu, kad teismas nustatytų bendravimą kiekvieną savaitę po vieną valandą psichologės paskirtu konkrečiu laiku (paskirtą dieną ir valandą). Dukra lanko mokyklą ir įvairius užsiėmimus, jos tvarkaraštis yra kruopščiai suplanuotas, todėl psichologės parinktas laikas gali pažeisti vaiko interesus, jos režimą ir užkirsti kelią vaikui visapusiškai tobulėti. Dėl tos pačios priežasties nėra tinkamas ir susitikimo perkėlimas į kitą dieną.

45.9. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kuriuo jis siekia, kad už psichologo konsultacijas mokėtų atsakovė. Kadangi būtent apeliantas savo elgesiu ir veiksmais, nelankydamas dukros ir prie jos elgdamasis neadekvačiai, visiškai su ja prarado ryšį, dėl ko atsakovė negali būti atsakinga ir finansuoti psichologo paslaugas. Be to, būtų neteisinga atsakovei pilnai išlaikant dukrą, tenkinti ir apelianto užgaidas, siekiant atstatyti jo ryšį su dukra. Atsakovė procese nesutiko su psichologės dalyvavimu, todėl to prašiusiam apeliantui ir kyla pareiga padengti psichologo paslaugų kaštus.

45.10. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentai, kad atsakovė nepristato dukters į susitikimus ar kad dalyvaudama susitikimuose jai sukelia įtampą, daro neigiamą poveikį. Atsakovės teigimu, dukra visuomet buvo pristatoma į susitikimus su tėvu, išskyrus atvejus, kai dukra arba atsakovė sirgo. Be to, atsakovei laukiantis kito vaiko ir dėl to negalint atvykti į susitikimus, ji apeliantui siūlė su nepilnamete dukra bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau pats apeliantas su tuo nesutiko. Priešingai nei teigia, jis pats gerokai dažniau nei du kartus nedalyvavo susitikimuose.

45.11. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad tėvo ir dukters santykis nutrūko dėl atsakovės nuteikinėjimo. Iš apeliacinio skundo sunku suprasti ir apeliantas nepaaiškina, kokiu būdu ir kaip atsakovė daro įtaką dukrai, nes atsakovė nėra to dariusi. Nors apeliantas akcentuoja teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-l 98/2022 išdėstytus paaiškinimus, tačiau, atsakovės vertinimu, apeliantas tiesiog savaip ir selektyviai interpretuoja akte nurodytas aplinkybes. Pačiame akte nurodyta, kad mergaitė jaučiasi įsitempusi su tėvu. Be to, pats ekspertizės aktas yra prieštaringas, surašytas skiriant labai mažai laiko bendravimui su vaiku. Akto išvados stokoja nuoseklumo. Ekspertizės akto nepagrįstumą įrodo ir tas faktas, kad specialistė visiškai nepasisako dėl tėvo smurtinio elgesio prie vaiko ir tokio elgesio pasekmių vaikui. Vis dėlto, akto išvadoje yra konstatuota, kad tėvo ir dukters santykiai yra visiškai nutrūkę.

Šalies argumentai

45.12. Apeliantas ginčija sprendime nurodytą aplinkybę, kad jis ilgam buvo išvykęs iš šalies, nebendravo su dukra ir todėl jo ir dukters ryšys susilpnėjo, kurią teismas konstatavo pagrįstai. Atsakovė pažymėjo, kad išvykęs į JAV, apeliantas apie savo grįžimą atsakovės bei dukters neinformavo, jis ilgą laiką nesirodė dukrai, o vėliau pasirodydavo tik epizodiškai, todėl aplinkybė dėl apelianto išbūto laiko JAV nėra svarbi, o jo pateiktos nuotraukos yra darytos 2019–2021 m. laikotarpiu.

45.13. Apeliantas yra sau itin nekritiškas, nors teigia, kad teismui 2021 m. lapkričio 22 d. pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir eliminavus sąlygą dėl dukters sutikimo, dukra nė karto neatsisakė su juo bendrauti, tačiau to priežastis buvo tik ta, kad atsakovė teismo buvo įpareigota dukrą vežti į susitikimus su tėvu net dukrai ir nenorint. Be to, apeliantui net ir bendraujant su dukra be atsakovės, dalyvaujant tik socialinei darbuotojai, gana ilgą laiką nepavyksta pasiekti jokių teigiamų rezultatų ir atstatyti ryšio su dukra. Todėl apelianto argumentai, kad atsakovė trukdo bendrauti ir riboja bendravimą, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nes pati atsakovė jau ilgą laiką jokiuose susitikimuose tarp apelianto ir dukters nedalyvauja.

45.14. Atsakovo skundo argumentai, kad dukrai yra įteigta ne jos, o suaugusiųjų nuomonė, neturi jokio ryšio su skundo reikalavimais. Visiškai suprantama, kad vaikai atkartoja suaugusių žmonių mintis, išsireiškimus. Be to, dukra, matydama atsakovės išgyvenimus dėl apelianto elgesio, smurto, galbūt ir stengiasi jai suprantamu būdu savaip reaguoti, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė jai daro tiesioginį poveikį. Sąmoningai neigiamos nuomonės atsakovė ar jos artimieji apie apeliantą niekada neformavo. Šalių dukra neigiamas nuostatas apelianto atžvilgiu susiformavo dėl paties apelianto jau minėto netinkamo elgesio ir smurto protrūkių. Nors apeliantas teigia, kad dukra yra išsakiusi norą gyventi su juo ir tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, tačiau šią aplinkybę paneigia vaiko apklausa teismo posėdžio metu.

45.15. Atsakovės vertinimu, šiuo metu teismo nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka, atsižvelgiant į dukters ir tėvo santykį, yra teisinga, apeliantas jos nepripažįsta tik dėl to, kad neigia dabartinį savo ir dukters santykį, vaiko nenorą su juo bendrauti. Drastiškai perėjus nuo riboto bendravimo prie apelianto pageidaujamo, atsakovės nuomone, tai vaikui sukeltų didžiulę įtampą, nerimą ir baimę. Vaikas šiuo metu nenoriai bendrauja su tėvu, su juo viena nėra praleidusi ilgesnio laiko nei keletą valandų.

45.16. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. šalims nustojus gyventi kartu, apeliantas dukrai neteikė reguliaraus išlaikymo, ją pilnai išlaikė atsakovė ir jos sutuoktinis. Nors apeliantas ginčija priteisto išlaikymo dydį, tačiau procese atsakovės nurodytus vaiko poreikius pripažino ir jų neginčijo, su vaiko poreikių lentele sutiko ir teismui patvirtino, kad jis nežino vaiko reikmėms reikalingų išlaikymo sumų.

45.17. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji kas mėnesį dukros išlaikymui išleidžia iki 2 000 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista pusė dukters išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. 1000 Eur mėnesinių periodinių išmokų, tačiau atsižvelgiant į apelianto nenorą teikti išlaikymą vaikui, atsakovė prašė iš jo priteisti bent 400 Eur mėnesinių periodinių išmokų nepilnametės dukros išlaikymui. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo priteistas 400 Eur išlaikymas realiai sudaro 536 Eur. Priešingai tokiam aiškinimui, teismo sprendime nurodoma 400 Eur suma ir tokio išlaikymo dydis indeksuojasi į ateitį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

45.18. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje minimalios mėnesinės algos dydis yra orientacinis kriterijus, vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau dukters visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik būtinieji jos poreikiai ir nors apeliantas vaiko poreikių neginčija, tačiau nemato prasmės ir noro sudaryti dukrai materialines sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai, atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, o atsakovė juos stengiasi užtikrinti.

45.19. Apelianto nurodytos manipuliacijos dėl jo duotų paaiškinimų apie privačios mokyklos lankymą, vaiko poreikius vertintini kaip nesąžiningi, kadangi tuo apeliantas tik bando atsisakyti sau duotų nenaudingų faktų teisme pripažinimo. Apeliantas byloje sutiko, kad gerai, jog dukra lanko privačią mokyklą, lanko būrelius, bet jis už tai mokėti nenori.

45.20. Visiškai nepagrįstas apelianto motyvas, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti priteisto išlaikymo. Šiuo aspektu visiškai sutiktina su teismo sprendime išdėstytu įrodymų vertinimu, konstatuojant, kad apeliantas neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Byloje pateiktos foto nuotraukos apie apelianto nuolatines keliones į užsienį ir Lietuvos pajūrį, kurių jis neginčijo. Apeliantas neturi sveikatos problemų, yra jauno amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), tai šiuo metu yra labai paklausu ir jo darbas labai brangiai apmokamas nuo 22 Eur iki 40 Eur už valandą. Be to, apeliantas neieško kito darbo, tai reiškia, kad jo pajamos turi būti itin geros ir siekia apie 3 000–5 000 Eur per mėnesį. Būtent tokias pajamas šalims gyvenant kartu, gaudavo apeliantas, savo veiklos jis nėra pakeitęs, todėl atsakovė mano, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera teikti 400 Eur išlaikymą dukrai.

45.21. Kaip minėta, šalims 2018 m. balandžio 1 d. nutraukus bendrą gyvenimą, apeliantas neteikė reguliaraus išlaikymo dukrai, tai darė epizodiškai pervesdamas pavienes, minimalias sumas, dėl ko susidarė nemažas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovės teigimu, apeliantas 2018 metais (08-11 mėn. laikotarpiu) yra sumokėjęs tik 750 Eur, dėl ko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimas reiškiamas nuo 2018 m. liepos 1 d. Atsakovės skaičiavimu, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. apeliantas dukrai turėjo mokėti po 300 Eur per mėnesį, kas iš viso sudaro 7 800 Eur (26 mėn. * 300 Eur = 7 800 Eur), o laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. po 400 Eur, kas iš viso sudaro 4 000 Eur (10 mėn. * 400 Eur = 4 000 Eur). Dukters išlaikymas nuo 2020 m. rugsėjo ženkliai padidėjo dėl to, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti privatų darželį, jai buvo skirtos didesnės išlaidos ugdymui. Iš viso apeliantas turėjo per paskutinius tris metus sumokėti 11 800 Eur išlaikymo, tačiau sumokėjo tik 4 850 Eur, t. y. po 121 Eur per mėnesį, tokia suma negali patenkinti augančio vaiko poreikių, todėl teismas iš apelianto pagrįstai priteisė 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą (11 800 Eur – 4 850 Eur = 6 950 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

47. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

48. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

49. Apeliantas 2024 m. gegužės 7 d. pateikė teismui prašymą prijungti naują įrodymą – psichologės dr. V. G., kuri dalyvauja vykdant 2023 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir tarpininkauja bendraujant R. Š. su dukra, vertinimą dėl tėvo ir dukters susitikimų dažnumo, vietos bei psichologo dalyvavimo tikslingumo B. Š. ir jos tėvo susitikimų metu. Ieškovas nurodo, kad ši informacija yra nauja ir turėtų būti vertinama tuo tikslu, kad teismas priimtų teisėtą ir teisingą sprendimą, atitinkantį geriausius mažametės B. interesus. Šios naujausios informacijos ignoravimas (nevertinimas) sąlygotų dabartinių vaiko interesų neatitinkančio teismo sprendimo priėmimą.

50. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad pateikia naujausią informaciją apie tėvo ir dukters bendravimo dinamiką ir atkuriamą tarpusavio ryšį, todėl minėta informacija yra ypatingai svarbi nustatant tinkamiausią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, atsižvelgdamas į tai, kad jis gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, visapusiškam ir teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui ieškovo pateiktą įrodymą priima ir vertins tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

52. Apeliantas R. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarkos sąlyga, jog jis turi teisę su dukra bendrauti dalyvaujant psichologui antradieniais nuo 16:00 val. iki 17:00 val., nes tai yra sunkiai įgyvendinama. Nurodo, jog teismas tėvui uždėjo naštą ne tik surasti psichologą, kuris būtų kompetentingas konsultuoti ir vaikus, ir suaugusius (nes tik tokio specialisto pagalba bus rezultatyvi atkuriant tėvo ir dukters ryšį), bet taip pat be jokio aiškaus ir racionalaus pagrindo nusprendė, kad tėvo ir dukters bendravimas galimas konkrečią valandą per savaitę, t. y. nuo 16.00 val. iki 17.00 val. antradieniais.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu. Pagal teismo psichologijos ekspertizės aktą, vaiko ryšys su tėvu yra trapus. Teismo psichologės, kuri dalyvavo teisme apklausiant vaiką, nuomone, tėvo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, todėl psichologė rekomendavo, kad mažametei bendraujant su tėvu dalyvautų psichologas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog reikalingas pereinamasis laikotarpis dalyvaujant psichologei. Apeliantas kritikuoja minėtą punktą, kad teismui nustačius konkrečią bendravimo savaitės dieną ir laiką, ieškovui bus itin sudėtinga surasti psichologą, kuriam tiktų būtent toks laikas, tačiau teismas sprendimo 24 punkte nurodė, kad šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą. Toks bendravimo tvarkos apibrėžimas yra aiškus ir konkretus, todėl jį keisti pagal ieškovo siūlymą nėra pagrindo. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, kokiu būdu šalys turi naudotis teise koreguoti laiką ir kaip bus sprendžiamas klausimas, jei psichologas antradieniais 16–17 val. negalės teikti paslaugos, o šalys dėl kitokio laiko nesusitars. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys, vykdydamos teismo nustatytą bendravimo tvarką, turi pareigą geranoriškai bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, todėl derinant laiką su psichologu, šalys turi komunikuoti įvairiomis susisiekimo priemonėmis (SMS žinutės, el. paštas, kitos susirašinėjimo programos) ir užtikrindamos geriausius vaiko interesus siekti susitarimo, kuris kuo operatyviau užtikrintų vaiko bendravimą su tėvu. Pažymėtina, jog teismo sprendimu neįmanoma sureguliuoti visų galimų situacijų, tačiau visais atvejais abiejų tėvų pareiga yra tartis tarpusavyje, o tokios pareigos ignoravimas gali būti laikomas veikimu prieš vaiko interesus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog derinant laiką su psichologu būtina atsižvelgti į vaiko dienotvarkę ir popamokines veiklas, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas vis tik teiktinas vaiko ryšio su tėvu atkūrimui, todėl atsakovė, derindama planuojamą bendravimo laiką su dukros mokykline ir popamokine veikla, turi būti itin lanksti.

54. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikta naujausia psichologės V. G., kuri nuo 2023 m. gruodžio mėnesio dalyvauja ir tarpininkauja vykdant teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, informacija, kurioje psichologė nurodo, kad stebint dinamiką jaučiamas vis mažesnis atotrūkis tarp B. ir tėčio R. Š.. Psichologės nuomone, valandos laiko susitikimas dukrai ir tėčiui gali stabdyti tvirtesnio ryšio sukūrimą. Be to, susitikimai galėtų vykti ne kabinete, kur ribojamas bendravimo laisvumas ir kūrybiškumas, o kitose erdvėse. Psichologė nurodo, kad susitikimų metu psichologo dalyvavimas nėra būtinas, kadangi B. jau pati geba palaikyti santykį su tėčiu. Jos nuomone, susitikimų laikas, kuris nustatytas dabar, nėra adekvatus tvirtesnio ryšio sukūrimui, kadangi vaikui svetimoje aplinkoje adapacinis laikotarpis yra ilgesnis. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad mergaitės neverbalika rodė ir palankumą tėvo atžvilgiu – ji nevengė tėvo buvimo šalia, nestebėta jokių tėvo baimės požymių, ji priėmė jo pagalbą ir patarimus, taip pat atsižvelgdamas į psichologės, kuri tiesiogiai dalyvauja bendraujant, atkuriant ir stiprinant ryšį tarp tėčio ir dukters, nuomonę apie apeliacinės bylos nagrinėjimo metu besikeičiančią ir gerėjančią situaciją, sprendžia, jog yra pagrindas pirmąjį pereinamojo laikotarpio etapą, kuriame nustatytas bendravimas dalyvaujant psichologui (bendravimo tvarkos 1 puntas), sutrumpinti nuo 6 iki 2 mėnesių, taip pat pailginant šiame etape antradieniais nustatytą bendravimo laiką nuo vienos iki dviejų valandų, t. y. iki 18 val.

55. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir labai ilgą (1,5 metų) likusį pereinamąjį bendravimo laikotarpį nedalyvaujant psichologui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti, kad tėvo ir vaiko bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar neatitiktų vaiko individualių interesų, kad būtų daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Ir nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo ryšys su dukra buvo trapus, tačiau tinkamai vykdant teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir esant objektyviems duomenims, kad situacija keičiasi, atotrūkis tarp ieškovo ir dukters mažėja ir jų tarpusavio ryšys stiprėja, yra pagrindas spręsti, jog pernelyg ilgas pereinamasis laikotarpis ir bendravimo siaurinimas nėra būtinas, priešingai, nepagrįstai ilgas pereinamasis laikotarpis pažeistų tiek ieškovo, tiek vaiko teises į betarpišką bendravimą, todėl 2-ame bendravimo tvarkos punkte nustatytas etapas naikintinas, o sekantys du – trumpintini, t. y. po pirmojo etapo, kuriame dalyvauja psichologas, nustatytina, kad sekančius du mėnesius ieškovas bendrauja su dukra, nedalyvaujant psichologui, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val. (ar kitu šalių sutartu laiku) (ne mažiau kaip du kartus per savaitę) neutralioje aplinkoje, dar sekančius du mėnesius ieškovas bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), taip pat kas antrą lyginio savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra pernelyg ištęsta. Ji geriausiai užtikrins vaiko bei ieškovo teises ir teisėtus interesus siekiant maksimaliai stiprinti jų ryšį.

56. Taip pat teisėjų kolegija, siekdama apibrėžtumo ir vadovaudamasi koncentruotumo principu, nesant pagrįsto pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku, sutinka su apeliantu, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, yra pagrindas nustatyti bendravimą savaitgaliais su nakvynėmis, todėl 7-as bendravimo tvarkos punktas pakeistinas nustatant, kad bendravimas savaitgalį vyksta šeštadienį ir sekmadienį, tėvui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais nuo 10.00 val. ir grąžinant sekmadienį iki 17.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku į jos gyvenamąją vietą.

57. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentą, kad po pereinamųjų laikotarpių turėtų būt nustatyta 50:50 procentų laiko modelio bendravimo tvarka, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamu atveju, nors teismas ir nenustatė, kad bendravimas su tėvu vaiką traumuotų, tačiau atsižvelgiant į nutrūkusį dukters emocinį ryšį su tėvu ir išreikštą nenorą su juo bendrauti, 50:50 procentų laiko modelio bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tačiau kartu pažymėtina, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms, dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

58. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad už psichologo konsultacijas apmoka ieškovas. Nurodo, kad dukros ir tėčio ryšys nutrūko dėl atsakovės veiksmų, todėl pareiga už ryšio atkūrimą turi tekti atsakovei.

59. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu iš dalies sutinka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčijamą sąlygą, argumentavo tuo, kad vaiko ir tėvo ryšys susilpnėjo būtent dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu, kad ieškovas ilgam buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra. Sutiktina su tuo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas yra ūmaus būdo, tam tikrose situacijose nesivaldantis ir tai galimai turėjo įtakos jo ryšio su dukra susilpnėjimui, tačiau byloje esančiame 2022 m. rugsėjo 9 d.– spalio 7 d. teismo psichologijos ekspertizės akte, atsakant į teismo užduotą klausimą, ar B. sugeba savarankiškai, kitų asmenų neįtakojama priimti sprendimus (apsispręsti), išreikšti savarankišką nuomonę, yra nurodyta, kad mergaitė, atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir indvidualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą, susiklosčiusias aplinkybes, jai daromą poveikį (dabartinėje šeimoje tiesiogiai ir/ar netiesiogiai formuojamos jos neigiamos nuostatos tėvo R. Š. atžvilgiu) dar negali savarankiškai sufomuluoti ir išreikšti nuomonės byloje aktualiais klausimais bei priimti atitinkamų sprendimų. Apie atsakovės daromą netinkamą įtaką vaikui tėvo atžvilgiu yra pažymėta ir 2022 m. gruodžio 22 d. Pagalbos šeimai plane (DOK-18984, 3 priedas). Kauno m. socialinių paslaugų centras nurodė, kad atsakovė, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. vykdydama teismo nutartį dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, mergaitės į susitikimus nepristatė 14 kartų (DOK-18984, 2 priedas). Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas ilgam laikui buvo išvykęs iš šalies ir per minėtą laikotarpį visiškai nebendravo su dukra. Ieškovas byloje patvirtino, jog 2018 metais buvo išvykęs į JAV pas sūnų trijų savaičių laikotarpiui ir jam grįžus normalus bendravimas tęsėsi dar kelis metus ir artimas ryšys su dukra išliko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovu, nes jo paaiškinimus apie tuometinį bendravimą su dukra patvirtina į bylą pateiktas to laikotarpio vaizdo įrašas ir nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės akto turinį (ekspertizės akto l. 19–21), nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendžia, jog tėvo ryšys su dukra stipriai susilpnėjo ir atsirado priešiškumas tėvo atžvilgiu tiek dėl netinkamo paties ieškovo elgesio, tiek ir dėl atsakovės formuojamos dukros neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu, todėl ši bendravimo tvarkos dalis keistina ir nustatytina, kad už psichologo paslaugas, atstatant prarastą ryšį su tėvu, turi mokėti abi šalys lygiomis dalimis.

60. Apeliantas prašo, neįvykus jo susitikimams su dukra, nustatyti kompensavimo mechanizmą ir susitikimą perkelti į artimiausią ateinančią savaitę. Siūlomos numatyti kompensavimo tvarkos būtinumą atsakovas grindžia tuo, kad motina galimai gali piktnaudžiauti dukters liga ir sudaryti kliūtis tėvui bendrauti su vaiku, todėl laikytina, kad minėto punkto įtraukimą į bendravimo tvarką atsakovas vertina kaip galimybę drausminti nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikysiančią vaiko motiną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių santykiai iki šiol yra itin konfliktiški, todėl laiko kompensavimo mechanizmas tik didintų šalių tarpusavio nesutarimus ir sėkmingo kompensacinio mechanizmo įgyvendinimo perspektyvos būtų labai menkos. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytą bendravimo tvarką papildyti atsakovo nurodytu punktu nėra tikslinga, tačiau pažymi, jog suteikti galimybę bendrauti su vaiku kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga, šiuo atveju – atsakovės. Atsakovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl nagrinėjamu atveju net ir nenustačius kompensavimo mechanizmo, motina vis vien turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgusi į faktines aplinkybes, kiek įmanoma sudaryti galimybes vaikui ir tėvui matytis. Kitu atveju įstatymai numato teisines priemones, taikomas neteisėtai nesilaikančių teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarkos asmenų atžvilgiu.

61. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimant sprendimą nėra žinoma, ar ieškovui ir B. pavyks atkurti emocinį ryšį, kiek tai užtruks, todėl teismas detaliai nenustato mergaitės ir tėvo bendravimo atostogų, kasmetinių švenčių metu ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovui reiškiant reikalavimą ir teismui nustatant bendravimo su vaiku tvarką, po pereinamųjų laikotarpių turėjo būti nustatyta bendravimo tvarka ir švenčių bei atostogų laikotarpiais, nes tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, kilęs ginčas atitinkama apimtimi lieka neišspręstas. Todėl teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, iš dalies atsižvelgdama į ieškovo bendravimo tvarkos pasiūlymą, sprendžia, jog yra pagrindas įtvirtinti papildomas vaiko interesams neprieštaraujančias bendravimo su tėvu galimybes atostogų ir švenčių laikotarpiais, papildant teismo nustatytą bendravimo tvarką atitinkamais punktais:

- pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Konkretus moksleivių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, elektroniniu paštu arba SMS žinute. Tėvas pasiima dukterį atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val.

- Tėvas bendrauja su dukterimi neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną iš gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18 val.; poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 25 d.) 10 val. ir pristatydamas dukterį tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.

- Tėvas bendrauja su dukterimi per Šv. Velykas: poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą 19 val.; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrą dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas iki 19 val.

- Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina.

- Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10 val. ir iki 18 val. parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;

- Poriniais metais B. savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena, 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina vakare iki 20 val.

62. Apeliantas kritikuoja teismo nustatytą sąlygą, kad prie kito bendravimo etapo pereinamuoju laikotarpiu pereinama tik gavus psichologo išvadą, jog praeitas etapas jau įvykdytas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu. Pažymėtina, kad CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims dėl objektyvių aplinkybių po sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius prieš tai einančio bendravimo etapo, nepradedamas vykdyti ir neprasideda sekantys bendravimo etapai, t. y. atitinkamas bendravimo tvarkos terminas prasitęsia tol, kol baigiasi pilnas prieš tai nurodytas 6 mėnesių bendravimo laikas. Psichologui nurodžius, jog pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vaiko ir tėvo ryšys nėra atkurtas tiek, kad būtų galima pereiti prie kito bendravimo etapo, bendravimo terminas konkrečiam etape pratęsiamas pagal psichologo rekomendacijas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad tokie bendravimo tvarkos punktai yra labai neapibrėžti ir suteikiantys daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms, toks sprendimas yra sąlyginis, neaiškus, todėl, esant galimybei neribotai tęsti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos sąlygas, kuriose įtvirtintas labai siauras tėvo bendravimas su vaiku, nebus galimybės tėvo ir vaiko ryšiui tvirtėti, vystytis ir tokiu būdu bus pažeisti geriausi nepilnamečio vaiko interesai. Taip pat pritartina argumentui, kad nėra aišku, koks psichologas ir kokiu būdu turėtų nustatyti, kad tam tikro pereinamojo laikotarpio tikslai jau yra pasiekti. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir siekdama, kad bendravimo tvarka būtų aiški, apibrėžta ir realiai įvykdoma, teisėjų kolegija pakeičia šią bendravimo tvarkos dalį ir reikalavimą dėl psichologo išvados pateikimo po kiekvieno pereinamojo laikotarpio etapo, t. y. bendravimo tvarkos 5 ir 6 punktus, panaikina.

63. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia bendravimo tvarkos 1, 3, 4 ir 7 punktus, panaikina 2, 5 ir 6 punktus bei papildomai nustato bendravimo tvarką atostogų ir švenčių laikotarpiais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kokia yra kita diena po bendravimo su ieškovu (darbo ar poilsio), pakoreguoja vaiko grąžinimo motinai laiką.

Dėl išlaikymo priteisimo

64. Apeliantas nesutinka su priteistu 400 Eur vaiko išlaikymo dydžiu. Jo nuomone, atsakovė neįrodė, jog dukrai, kuri neturi jokių specialių poreikių, per mėnesį išlaikymui yra reikalinga 2 000 Eur suma. Teismas neteisingai vertino ieškovo turtinę padėtį ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi galimybę teikti 400 Eur (indeksavus 536 Eur) išlaikymą. Jis sutinka mokėti 280 Eur sumą.

65. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

66. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad dukters poreikiai per mėnesį sudaro nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur, detalizavo jų dydį, jų patenkinimui išleidžiamas sumas, taip pat pateikė juos patvirtinančius įrodymus (DOK-94320, DOK-21723, DOK-66187, DOK-116386), kurių ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenuginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad atsakovė, siekdama užtikrinti vaikui kuo geriausias augimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas pagal savo galimybes ir turtinę padėtį vaiko išlaikymui skiria didesnes išlaidas negu vidutinės, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog iš ieškovo išlaikymui prašo priteisti tik labai nedidelę šios išlaikymo sumos dalį. Vertinant tokio amžiaus vaiko poreikių dydį ir orientuojantis į minimalios mėnesinės algos dydį, kuris 2023 metais po mokesčių buvo 633, o 2024 metais yra 708 Eur, pusė šio dydžio sumos yra artima pirmosios instancijos teismo iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistai 400 Eur sumai, todėl pagrindas jos mažinimui nenustatytas. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovės pateiktą dukros poreikių lentelę, rašytinius įrodymus apie lankomą privačią mokyklą ir papildomą ugdymą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad yra objektyvus pagrindas iš ieškovo priteisti šiek tiek didesnį nei minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, nustatant, jog šiuo atveju nepilnamečiam vaikui yra būtina 400 Eur kas mėnesį mokama suma.

67. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybę teikti 400 Eur dydžio išlaikymą, tačiau su šiais argumentais taip pat negalima sutikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad jis neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gautų lėšų, siekdamas teikti vaikui būtiną išlaikymą. Nors ieškovas teigia, kad jis neturi galimybės gauti daugiau pajamų, tačiau pažymėtina, jog atsakovas dirba paklausų (duomenys neskelbtini) darbą, yra pakankamai jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl, jei nurodo, kad neturi pakankamai pajamų, tai turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas toks jo gaunamų pajamų dydis, kuris patenkintų vaiko būtiniausius, artimus pusei minimalios mėnesinės algos dydžio poreikius.

68. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas galimai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. Š. dirba R. Š. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro nuo 400 iki 600 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovas jau teigia, jog jo mėnesinės pajamos yra iki 1 000 Eur. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad apklausos metu ieškovas negalėjo atsakyti teismui, kokio dydžio yra jo mėnesinės išlaidos, neatsiminė, kokio dydžio pajamos gaunamos dirbant (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, daug ko neatsimindamas ir negalėdamas teismui atsakyti į klausimus, sąmoningai vengė atskleisti savo tikrąją turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vengimą bendradarbiauti su teismu, nustatant realią šalių turtinę padėtį, aiškino vaiko interesų naudai.

69. Apelianto skunde yra akcentuojama, kad, nors teismas, priteisė 400 Eur išlaikymą, tačiau pritaikius indeksavimą realiai jis turės mokėti daug didesnį – 536 Eur išlaikymą.

70. Civilinio kodekso 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai priteisė 400 Eur išlaikymą, o indeksavimu yra užtikrinamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad iš ieškovo yra priteistas per didelio dydžio išlaikymas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

71. Apeliantas nesutinka su priteista 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., nurodo, kad dažniausiai teismų praktikoje priteisiama išlaikymo suma vaikui sudaro apie pusę MMA, atskaičius vaiko pinigus.

72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes kiekvienu atveju individualiai.

73. Nors reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, tačiau aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismui pritarus, kad vaikui šiuo metu reikalingas 400 Eur išlaikymas, yra pagrindas daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kai mergaitė buvo jaunesnio amžiaus, jos poreikiai buvo mažesni, o nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ji pradėjo lankyti privatų darželį, todėl jos poreikiai padidėjo ir tapo panašaus dydžio kaip nustatyti šiuo metu, jai lankant privačią mokyklą. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo laikotarpiu dukters išlaikymui atsakovė išleido kur kas didesnes sumas, nei prašo priteisti iš ieškovo. Ieškovas nepaneigė, kad nurodytais laikotarpiais dukros išlaikymui buvo reikalingas kitoks, nei nurodo atsakovė išlaikymo dydis, nepateikė objektyvių įrodymų, kad jo turtinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo blogesnė nei nustatyta šiuo metu, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs individualias šios bylos aplinkybes dėl vaiko poreikių ir ieškovo finansinių galimybių, pagrįstai iš ieškovo priteisė 6 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

74. Atmestinas apelianto argumentas, kad išlaikymą vaikui teikė nupirkdamas daiktų, skirdamas pinigų pramogoms. Išlaikymas yra periodinis tam tikro dydžio lėšų skyrimas kasdieniams vaiko poreikiams maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. tenkinti, todėl atsakovo pasirinkimu tam tikrų daiktų vaikui nupirkimas nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo teikiamas pilnavertis, vaiko kasdienius poreikius atitinkantis išlaikymas.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Vadovaudamasis nutarties 52–63 punktuose nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

77. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

78. Atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytinos atitinkamai ieškovo 4 065 Eur ir atsakovės 4 815 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

79. Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina ir 2) ir nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręstas šalims sudarius taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikytina, jog šis ieškovo reikalavimas yra patenkintas 45 proc., todėl jam iš atsakovės proporcingai priteistina 1 829,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

80. Atsakovės priešieškinį tenkinus pilnai, jai iš ieškovo buvo priteistos 4 815 Eur bylinėjimosi išlaidos.

81. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priešpriešinį įskaitymą, atsakovei E. K. priteisiamos iš ieškovo R. Š. 2 985,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

82. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį ir už teisines paslaugas 1 350 Eur, iš vso 1 459 Eur. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1 815 Eur.

84. Apeliantas prašė pakeisti bendravimo tvarką. Šis apeliacinio skundo reikalavimas buvo iš dalies tenkintas, laikytina 45 proc. Reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio pakeitimo netenkinti, todėl laikytina, jog apeliacinis skundas tenkintas 15 proc. (45/3). Proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui iš atsakovės ieškovui priteistina 218,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 1 542,75 Eur.

85. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovo R. Š. atsakovei E. K. priteisiamos 1 323,90 Eur bylinėjimosi išlaido.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

Panaikinti šiuo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2, 5 ir 6 punktus, pakeisti 1, 3, 4 ir 7 punktus, papildomai nustatyti penkis punktus dėl bendravimo atostogų ir švenčių laikotarpiais ir bendravimo tvarką išdėstyti taip:

1. Pirmus 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra B. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja dalyvaujant ieškovo pasirinktam psichologui, nedalyvaujant atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. Atsakovė E. K. įpareigojama užtikrinti nepilnametės B. Š. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu, kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos. Už psichologo konsultacijas apmoka šalys lygiomis dalimis.

2. Sekančius 2 (du) mėnesius tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku (t. y. ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę), nedalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta ieškovui nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą, bendraujant su dukra neutralioje aplinkoje (vaikų kambaryje, pramogų parke, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje vietoje, dėl kurios iš anksto sutaria abu tėvai). Atsakovė E. K. dukrą pristato į iš anksto šalių sutartą vietą, susitikime nedalyvauja ir pasiima dukrą pasibaigus susitikimui toje pačioje vietoje.

3. Sekančius 2 (du) mėnesius tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., taip pat kas antrą lyginio savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).

4. Po nustatyto pereinamojo laikotarpio (1–3 punktai), tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra B. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. bei lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas dukrą šeštadieniais nuo 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 17.00 val. ar kitu šalių sutartu laiku, tėvui R. Š. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Šio bendravimo metu tėvas įpareigojamas užtikrinti dukters neformalųjį ugdymą, jei toks neformalusis ugdymas numatytas dukros ir tėvo susitikimo metu, bei užtikrinti mokyklos namų darbų atlikimą kartu su mergaite, jei namų darbai yra paskirti ateinančiai dienai (t. y. trečiadieniui ir penktadieniui ar kitoms po bendravimo einančioms mokymosi dienoms, pagal šalių susitarimą).

5. Pasibaigus bendravimo dalyvaujant psichologui etapui, ieškovas R. Š. turi teisę su dukra B. Š. bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.), tačiau tiek, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, atsižvelgiant į vaiko ugdymo programą, vaiko užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę ir pan.

6. Šalims paliekama teisė keisti teismo nustatytą tėvo R. Š. ir dukros B. Š. bendravimo tvarką bendru šalių sutarimu, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (pvz. atostogų metu, per gimtadienius, metines šventes ir pan.). Taip pat šalims paliekama teisė koreguoti bendravimo pas psichologą savaitės dienas ir laiką, atsižvelgiant į psichologo užimtumą.

7. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (1–3 punktai), kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Konkretus moksleivių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, elektroniniu paštu arba SMS žinute. Tėvas pasiima dukterį atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val.

8. Tėvas bendrauja su dukterimi neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną iš gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18 val.; poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 25 d.) 10 val. ir pristatydamas dukterį tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.

9. Tėvas bendrauja su dukterimi per Šv. Velykas: poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą 19 val.; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrą dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas iki 19 val.

10. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina.

11. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10 val. ir iki 18 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą.

12. Poriniais metais B. savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais – su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena, 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 19 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina vakare iki 20 val.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 408,50 Eur iki 2 985,75 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 323,90 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė