- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1525-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08630-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atstovės advokatės Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei E. K., kuriame prašoma: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 2) nustatyti ieškovo ir dukros B. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametė B. Š. su kiekvienu iš tėvų bendrautų po savaitę nuo sekmadienio 19:00 val. iki sekmadienio 19:00 val.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną jo ir B. Š. bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:
1. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą mėnesio savaitgalį: penktadienį pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 20 val. Šalys susitaria, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra mėnesio II ir IV savaitgalį;
2. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) 16 val. ir pristatydamas dukrą sekančią dieną ryte į ugdymo įstaigą (mokyklą, vaikų darželį);
3. Neporiniais metais ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra Šv. Kūčių dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ne vėliau kaip iki 19 val. Šv. Kalėdų 2-ąją dieną;
4. Poriniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Kalėdų 1-ąją ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 19:00 val., Šv. Kalėdų 1-ąją dieną ir grąžina dukrą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val.;
5. Neporiniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant dukrą tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
6. Poriniais metais ieškovas bendrauja su dukra Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų 2-ąją dieną 10:00 val.;
7. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra pusę dukters atostogų laiko (kuomet dukra lankys mokymo įstaigą – mokyklą, jos pavasario, rudens, vasaros, žiemos atostogų laikotarpiu). Apie konkretų atostogų laiką ir trukmę tėvas įsipareigoja informuoti dukters motiną 1 (vieną) mėnesį iki planuojamo susitikimo dienos. Tėvas pasiima dukrą iš dukros gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę tėvo su dukra atostogų dieną 20 val.;
8. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus motina;
9. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su nepilnamete dukra bendraus tėvas, dukrą pasiimant 10 val. ir iki 20 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;
10. Poriniais metais dukra savo gimimo dieną praleidžia su motina, neporiniais metais - su tėčiu, kuris dukrą paima iš motinos gyvenamosios vietos, jei gimimo diena yra ne darbo diena - 10 val., jei gimimo diena sutampa su darbo diena, dukrą paima iš ugdymo įstaigos ar vaikų darželio pasibaigus užsiėmimams ir grąžina dukrą sekančią dieną į ugdymo įstaigą ar vaikų darželį 8 val. arba į motinos gyvenamąją vietą 10 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena.
11. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitu šalių iš anksto sutartu laiku.
12. Kadangi ieškovas verčiasi sporto trenerio veikla, jo darbo pobūdis priklauso nuo nestabilių užsakymų, oro sąlygų, sveikatos būklės, todėl, esant objektyvioms priežastims, ieškovas, negalėdamas bendrauti su dukra nustatyta tvarka, informuoja dukters motiną apie negalėjimą bendrauti, nedelsiant po to, kai sužino apie negalėjimą bendrauti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovė riboja jo ir dukters bendravimą. Ieškovas siekia sukurti tamprius ir artimus santykius su dukra, o šiuo metu jam leidžiami fragmentiški ir nereguliarūs susitikimai. Ieškovas siekia sudaryti dukrai sąlygas pilnai adaptuotis ir priprasti prie jos būsimos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. K. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti ieškovo prašymą arba nustatyti atsakovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrautų su dukra kiekvienos savaitės antradienį 4 valandas, paimdamas dukrą po jos užsiėmimų iš jos gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį keturias valandas, paimdamas dukrą šeštadienį 9.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki 13.00 val.
5. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Ji sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, bet nesutinka, kad būtų nustatyta maksimali vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka. Atsakovės teigimu, ieškovo ir dukros ryšys yra nutrūkęs, todėl prašymo patenkinimas traumuotų dukrą. Atsakovė gyveno su ieškovu iki tol, kol vaikui suėjo 2 metai, po to ieškovas nesirūpino dukra, nelankė jos, neteikė reguliaraus išlaikymo ir atitolo nuo dukters. Jų ryšiui atkurti būtinas ilgas laikas. Ieškovas yra linkęs smurtauti, yra sunkaus charakterio, agresyvus, nemokantis tinkamai bendrauti su mažais vaikais. Jis ne kartą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio smurto naudojimo prieš savo sūnų. Ieškovas neturi įgūdžių rūpintis mažamečiu vaiku, jis niekada nepasilikdavo su dukra vienas ilgesnį laikotarpį. Dukra nėra pratusi prie ilgo bendravimo su tėvu, todėl ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka psichologiškai traumuotų vaiką ir sukeltų didelį stresą. Atsakovė neprieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui, bet mano, kad jis turi palaipsniui tapti intensyvesnis, o ne iš karto, kaip to prašo ieškovas. Ieškovo darbo pobūdis taip pat neleistų jam fiziškai įgyvendinti prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Ieškovo siūloma nustatyti itin detali laikina bendravimo tvarka neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties sureguliuoti dabartinę situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną nepilnamečio vaiko B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove iki teismo sprendimo byloje priėmimo; nustatė laikiną nepilnamečio vaiko B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo bendravimo tvarką, pagal kurią: ieškovas bendrauja su dukra, esant jos sutikimui, kiekvienos savaitės antradienį 4 valandas, paimdamas dukrą po jos užsiėmimų iš jos gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; ieškovas bendrauja su dukra, esant jos sutikimui, kas antrą savaitgalį keturias valandas, paimdamas dukrą šeštadienį 9.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki 13.00 val.; kitą prašymo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šalių santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Dukra gyvena su motina, kuri tinkamai ja rūpinasi, todėl teismas laikiną šalių dukros gyvenamąją vietą nustatė kartu su jos motina atsakove.
8. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas reikšminga aplinkybe laikė bylos duomenis apie neseniai įvykusį ieškovo, atsakovės ir jos draugo konfliktą, kurio metu ieškovas galimai panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovės draugą, matant šalių nepilnametei dukrai, dėl ko dukra patyrė stresą. Teismas nustatė, kad šalių dukra nenori bendrauti su ieškovu, kadangi šis skriaudžia motiną. Nei atsakovė, nei vaikas nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas fiziškai smurtauja prieš vaiką. Teismas nurodė, kad šiuo metu byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas naudoja prieš vaiką psichologinį smurtą, kuris gali būti pagrindu uždrausti jam bendrauti su dukra. Todėl teismas padarė išvadą, kad laikinos bendravimo tvarkos nenustatymas labiau pakenks vaiko ir ieškovo interesams, nei užtikrins vaikui stabilią ir saugią aplinką. Teismo nuomone, nenustačius ieškovo ir jo dukros laikinos bendravimo tvarkos, bus pažeista vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad negali būti nustatyta tokia intensyvi laikina bendravimo tvarka, kaip prašoma ieškinyje, kadangi pats ieškovas patvirtino, kad iki ieškinio padavimo jis retai matėsi su dukra, vaikas nenakvojo ieškovo namuose, kad jų ryšys yra susilpnėjęs. Teismo vertinimu ieškovo prašomos intensyvesnės laikinos bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko psichologinei būsenai. Teismas sprendė, kad atsakovės siūloma nustatyti laikina ieškovo ir šalių dukros bendravimo tvarka labiau atitiktų vaiko interesus ir sudarytų sąlygas atkurti/sustiprinti galbūt prarastą/susilpnėjusį tėvo-dukros ryšį. Įvertinęs tai, kad vaikas šiuo metu gali būti išsigandęs dėl įvykių, kurias jis stebėjo 2021 m. birželio 17 d., teismas nustatė atsakovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką, numatydamas išlygą, kad tokia bendravimo tvarka galioja, esant vaiko sutikimui bendrauti su tėvu nurodytomis dienomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir vaiko bendravimo švenčių ir vaiko atostogų metu sąlygos yra nukreiptos į neapibrėžtą ateitį, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama sureguliuoti dabartinę situaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovo atstovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį nustatant, kad: ieškovas bendrauja su dukra stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams, bet nedalyvaujant atsakovei bei A. P., kiekvienos savaitės antradienį 4 valandas, paimdamas dukrą po jos užsiėmimų iš jos gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; ieškovas bendrauja su dukra stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams, bet nedalyvaujant atsakovei bei A. P., kiekvienos savaitės ketvirtadienį 4 valandas, paimdamas dukrą po jos užsiėmimų iš jos gyvenamosios vietos apie 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; ieškovas bendrauja su dukra stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams, bet nedalyvaujant atsakovei bei A. P., kas antrą savaitgalį keturias valandas, paimdamas dukrą šeštadienį 9 val. iš jos gyvenamosios vietos, grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą iki 13 val.; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Esant teismo nustatytai išlygai, kad ieškovas su dukra bendrauja tam tikru metu „esant jos sutikimui“, ieškovo ir dukters bendravimą padaro neįmanomu, nes atsakovė nuteikinėja penkiametę dukrą prieš ieškovą;
1.2. Dukros nenoras bendrauti su ieškovu yra motinos žodžiais suformuota neigiama nuomonė apie tėvą. Dukra nurodė, kad apie menamą smurtavimą jai pasakojo motina, nenurodė, kad ji kada nors pati būtų mačiusi ieškovo smurtą. Dukra nurodė vieną priežastį, kodėl nenori eiti pas ieškovą, t. y. dėl to, kad motina sakė, jog jis motiną skriaudė;
1.3. 2021 m. birželio 17 d. įvykis negali būti pagrindu riboti vaiko ir tėvo bendravimą, kartu ir teismo priimtai išlygai. Dėl konflikto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki šiol nėra nustatyta aplinkybių, kad būtent ieškovas pradėjo konfliktą. Ieškovas neturėjo jokio tikslo ir motyvo konfliktuoti su atsakove ar jos draugu. Konfliktas kilo dėl atsakovės draugo provokacijos, siekio apriboti ieškovo ir dukters bendravimą;
1.4. Kadangi po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė formavo neigiamą nuomonę apie ieškovą, siekiant susiklosčiusioje situacijoje rasti būdą, kaip tėvui ir dukrai palaikyti santykius, turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad ieškovas bendrautų su dukra stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams, bet nedalyvaujant atsakovei ir jos sugyventiniui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Niekas dukros ieškovo atžvilgiu nenuteikinėja, o dukra su ieškovu nenori bendrauti dėl paties ieškovo neadekvačių veiksmų, dėl kurių dukra patyrė didelį stresą ir iki šios dienos yra išsigandusi. Ieškovas yra linkęs fiziškai ir psichologiškai smurtauti vaiko akivaizdoje. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19784-21 dėl smurto panaudojimo atsakovės sugyventinio A. P. atžvilgiu. Ieškovas 2021 m. birželio 17 d. 17:30 val. nepilnamečio vaiko akivaizdoje sumušė atsakovės sugyventinį. Šie duomenys įrodo, jog ieškovas yra agresyvaus būdo, nenuspėjamas, ir tai kenkia vaiko interesams bei kelia pavojų vaikui;
2.2. Ieškovui gyvenant atskirai, jis tik retais atvejais atvažiuodavo su dukra pabendrauti. Dėl paties ieškovo veiksmų ir sprendimų dukra šiuo metu būdama 5 metų neturi jokio ryšio su ieškovu, jo bijo, dėl ko nelinkusi bendrauti su ieškovu;
2.3. Po ieškovo panaudoto fizinio smurto dukters akivaizdoje praėjo labai neilgas laiko tarpas, todėl ieškovo reikalavimas versti dukrą bendrauti su ieškovu, bei reikalavimas intensyvinti bendravimą, kuomet dukra bijo bendrauti su ieškovu pagal šiuo metu nustatytą laikiną bendravimo tvarką, dukrai keltų didelį stresą ir neatitiktų jos interesų. Dukrai atsigavus po įvykio, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra, tačiau dukters ir ieškovo tarpusavio ryšio sukūrimui (netraumuojant vaiko) yra reikalingas pereinamasis bendravimo laikotarpis, laipsniškai ir po mažu intensyvinant bei ilginant bendravimo laiką.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) nesutiko su atskirojo skundo dalimi, kurioje prašoma nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, stebint Tarnybos paskirtiems specialistams. Nurodė, kad Tarnybos nuostatuose nėra numatyta Tarnybos funkcija stebėti tėvų ir vaikų bendravimą. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad prašomas nustatyti bendravimas vyktų savaitgaliais ir po darbo valandų. Šiuo metu Kauno mieste nemokamai teikiamų tokių paslaugų (tarpininkavimas dėl galimų tėvo bendravimo su vaiku vietų bei galimų tarpininkų (asmenų, turinčių kompetencijas ir gebėjimus (psichologų ir/ar kitų specialistų) bei sutinkančių tarpininkauti atkuriant tėvo ir vaiko emocinį ryšį)) nėra. Minėtos paslaugos Kauno mieste yra teikiamos mokamai, tačiau nėra duomenų, ar Kauno apskrities vyrų krizių centras, kuris teikia tokias paslaugas sutiktų tarpininkauti atkuriant tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Šiuo metu VšĮ Šeimų centras „Būkime kartu“ neteikia tokių paslaugų, bet planuoja teikti minėtas paslaugas nuo 2021 m. birželio pabaigos - liepos 1 d. Paslaugos pradžioje bus mokamos, jas teiktų socialiniai darbuotojai. Tarnyba duomenų apie paslaugų įkainius neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo
13. Ieškovo atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: 2021 m. rugpjūčio 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2021 m. spalio 2 d. vaizdo įrašą.
14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
15. Ieškovo atstovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. 2021 m. rugpjūčio 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2021 m. spalio 2 d. vaizdo įrašas yra laikytini rašytinių paaiškinimų priedais, kadangi pateikti rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsisakius priimti rašytinius paaiškinimus, atsisakytina priimti ir kartu su paaiškinimais teikiamus jų priedus.
Dėl atskirojo skundo
18. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pagal skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovas su dukra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), esant dukros sutikimui bendrauja po 4 valandas antradieniais nuo 17.00 val. iki 21.00 val. ir kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos.
20. Atskirajame skunde ieškovas prašo pailginti jo bendravimo laiką, nustatant galimybę ieškovui papildomai bendrauti su dukra ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 21.00 val. Ieškovas prašo panaikinti laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytą išlygą, kad ieškovas bendrauja su dukra tik esant jos sutikimui, taip pat prašo ieškovo ir dukros bendravimą vykdyti stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams ir nedalyvaujant atsakovei bei jos sugyventiniui.
21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo emocinis ryšys su jo nepilnamete dukra yra silpnas, dėl to, kad ieškovas su vaiku kartu gyveno iki vaikui jam suėjo dveji metai, ir gyvendamas skyrium su vaiku bendravo nereguliariai. Nagrinėjamu atveju laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymu turi būti siekiama atkurti susilpnėjusį vaiko emocinį ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatytas ieškovo bendravimo intensyvumas (4 val. bendravimo kiekvieną savaitę ir 8 val. bendravimo kas antrą savaitę) yra pakankamas susidariusioje faktinėje situacijoje ir atitinka tiek penkerių metų vaiko, tiek ieškovo poreikius, todėl papildomai intensyvinti bendravimą didinant bendravimo laiką dar keturiomis valandomis ketvirtadieniais nėra pagrindo, kadangi toks bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta išlyga, kad ieškovas bendrauja su dukra tik esant jos sutikimui, apriboja, bet iš viso neeliminuoja ieškovo galimybės bendrauti. Sutiktina, kad penkerių metų amžiaus vaiko nuomonei gali daryti įtaką kartu su juo gyvenantys asmenys. Kartu pažymėtina, kad pagrindą minėtai išlygai atsirasti, sąlygojo paties ieškovo elgesys. Byloje yra pateikti duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl 2021 m. birželio 17 d. vykusio konflikto, kurio metu ieškovas nepilnametės dukters akivaizdoje galimai fiziškai smurtavo prieš atsakovės sugyventinį. Dėl tokio ieškovo elgesio vaikas patyrė baimę ir stresą. Nuo minėto įvykio praėjo neilgas laiko tarpas. Esant tokiai dukters psichologinei būsenai vertimas dukrą bendrauti su ieškovu, jai keltų stresą ir neatitiktų jos interesų.
25. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1505-464/2018).
26. Atskirajame skunde pareikštas prašymas laikinoje bendravimo tvarkoje nustatyti sąlygą ieškovui bendrauti su vaiku stebint Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtiems specialistams nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsnis), šio reikalavimo nevertina ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose nėra numatytos Tarnybos funkcijos stebėti tėvų ir vaikų bendravimą. Tarnyba gali tarpininkauti padedant ieškovui surasti asmenis turinčius kompetencijas ir gebėjimus bei galinčius padėti atkurti ieškovo ir vaiko emocinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad susiklosčius nagrinėjamai situacijai, ieškovui su savo dukra yra būtina atkurti emocinį ryšį pasinaudojant specialistų pagalba. Tokio pobūdžio ieškovo prašymas dėl sąlygų ieškovui su vaiku bendrauti atitinkamas kompetencijas turinčių asmenų akivaizdoje nustatymo, gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išsprendė klausimą. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (ar atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.