- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1505-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00378-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- Luminor Bank
- Trečiasis asmuo
- N. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. e2-3299-580/2018 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Luminor Bank, akcinei bendrovei dėl susitarimo sąlygos pripažinimo nesąžininga ir neteisėto susitarimo nutraukimo, trečiasis asmuo N. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto 2016-10-13 susitarimo sąlygą „teiksite bankui įrodymus, jog ieškote pirkėjų įkeistam / neįkeistam nekilnojamajam turtui“; 2) pripažinti neteisėtu 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto 2016-10-13 susitarimo nutraukimą anksčiau termino; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankas 2007-02-22 kreditavimo sutartimi jam suteikė 60 038,23 Eur kreditą nebaigtam statyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. 2009-08-06 susitarimu Nr. K-2500-2007-105/1 sutarties sąlygos iš dalies pakeistos, negrąžinta kredito suma padidinta iki 60 385,59 Eur. Bankas 2010-06-02 raštu Nr. 30.58.17/3544 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Kauno apygardos teismas 2014-09-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1521-436/2014, panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimą ir priėmė naują – sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, bylos dalį dėl reikalavimų, susijusių su kreditavimo sutarties sąlygų dalies pripažinimo nesąžiningomis, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo bylos dalį išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškinio dalį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2015-12-21 šį sprendimą paliko nepakeistą. Bankas 2015-02-03 raštu pakartotinai nutraukė kreditavimo sutartį nuo 2015-03-17, Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2015-07-27 išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį nuspręsta išieškoti 76 020,28 Eur skolą, 5 proc. dydžio palūkanas ir 218,62 Eur notaro atlyginimą, 2017-07-17 buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0085/15/01652, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – butą. Bankas 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 sutiko iki 2017-04-30 sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą su sąlyga, kad: 1) iki 2016-11-30 bus pateiktas įkeisto nekilnojamojo turto draudimo polisas; 2) iki 2017-03-31 kas mėnesį mokama ne mažiau kaip 200 Eur; 3) teikiami įrodymai, kad yra ieškoma pirkėjų įkeistam nekilnojamajam turtui. Banko prašymu turto varžytynės buvo atšauktos ir vykdomoji byla laikinai sustabdyta.
3. Pasak ieškovo, jis tinkamai vykdė susitarimą – mokėjo sutartas įmokas, tačiau bankas 2017-04-13 susitarimą vienašališkai nutraukė informavęs, kad ieškovas neteikė informacijos apie atliekamus veiksmus ieškant ginčo buto pirkėjo, todėl buvo atnaujinti išieškojimo veiksmai ir 2017-07-10 butas parduotas iš varžytynių už 56 564 Eur. Mano, kad bankas, būdamas stipresniąją susitarimo šalimi, turėjos su juo bendradarbiauti, prieš nutraukdamas susitarimą kreiptis dėl informacijos suteikimo. Sąlyga, susijusi su pirkėjo paieška, yra neaiški, todėl turi būti aiškinama ieškovo naudai, ji buvo neįgyvendinta dėl atsakovės neatsakingumo ir neapdairumo. Todėl nesant esminio sutarties pažeidimo šis susitarimas negalėjo būti nutrauktas. Be to, mano, kad susitarimas laikytinas sutartimi, nes abi pusės suderino bendrą valią, šis susitarimas kvalifikuotinas kaip taikos sutartis sudaryta vykdymo procese.
4. Atsakovė Luminor Bank, AB su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, nes pareikštas reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Susitarime nustatytas terminas, iki kurio ieškovas turėjo visiškai atsiskaityti (2017-04-30), yra suėjęs, visi buto realizavimo veiksmai baigti ir yra teisėti, o pardavimo ieškovas neginčijo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-13 nutartimi bylą nutraukė, priteisė atsakovei Luminor Bank, AB iš ieškovo D. N. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad ginčo susitarimas laikytinas sandoriu ir jam taikytini CK 6.217 straipsnyje numatyti reikalavimai, susiję su sutarties nutraukimu. Pažymėjo, kad susitarimas yra vienašališkai sudarytas atsakovės valią išreiškiantis dokumentas, ieškovas susitarimo nepasirašė, jis savo valią išreiškė tik vykdydamas susitarimą – nustatytų įmokų mokėjimu. Antra, susitarimu buvo nustatytos sąlygos, kuriomis atsakovė sutinka sustabdyti vykdymo veiksmus, todėl jis vertintinas kaip vienašalis pareiškimas, įgyvendinant išieškotojo teisę pagal CPK 627 straipsnio 1 punktą. Trečia, bankas jokiais veiksmais neišreiškė valios sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir nesiekė vykdomosios bylos nutraukimo, susitarimas nebuvo perduotas antstoliui bei teismui tvirtinti. Susitarimo traktavimas kaip taikos sutarties vykdymo procese neatitinka atsakovės valios, elgesio ir ketinimų.
7. Spręsdamas dėl pagrindo bylai nutraukti teismas vadovavosi banko nurodytoje kasacinio teismo 2013-09-25 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-453/2013, pateiktais išaiškinimais. Įvertinęs tai, kad ginčo butas priverstine tvarka parduotas prieš metus (2017-07-10), reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nėra reiškiami ir ieškovo atstovas nurodė, jog nėra pagrindo reikšti tokius reikalavimus, teismas pripažino, kad net patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovo teisių ir pareigų apimtis nepakistų. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių galimybių dėl taikytinos restitucijos, nėra aišku nei kokio žalos atlyginimo ar kokio piniginio ekvivalento ieškovas siektų ateityje. Susitarimo nutraukimo nuginčijimas negalėtų atnaujinti kreditavimo sutarties, nes sutarties nutraukimas teismų sprendimais pripažintas teisėtu, ir negalėtų grąžinti buto ieškovui. Net ir bankui geranoriškai pakartotinai sudarius tapačią kreditavimo sutartį, ieškovas negalėtų tinkamai vykdyti sutarties, nes neturi tam pakankamai lėšų. Todėl tokio ieškinio pareiškimą vertino kaip teisinių pasekmių nesukeliantį bylinėjimąsi. Be to, nei bankui, nei teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovas ketino butą parduoti ir ieškojo pirkėjų.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas D. N. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-07-13 nutartį panaikinti ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad susitarimas nėra prilyginamas sutarčiai. Ieškovas (atstovaujamas įgaliotinės N. N.) sutarė su atsakove dėl mokėjimų ir atsiskaitymo su banku tvarkos ir terminų, t. y. ieškovas ir atsakovė veikė bendru sutarimu, siekdami sukurti tarpusavio teises ir pareigas, ir jas, be kita ko, sukūrė: banko pranešimu varžytynės sustabdytos, o ieškovas suderintu grafiku mokėjo įmokas ir ieškojo buto pirkėjo.
9.2. Teismas termino trūkumams pašalinti nenustatė, ieškinio kaip nenagrinėtino teisme neatsisakė priimti, o bylą nutraukė ne tuomet, kai paaiškėjo faktas, kad byla negali būti nagrinėjama teisme, o tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Matydamas, kad ieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme kaip nesukeliantys teisinių pasekmių, teismas turėjo savalaikiai reaguoti – nutraukti civilinę bylą dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ir nedidinti šalių bylinėjimosi ir teismo išlaidų.
9.3. Teismui nutarus bylą nagrinėti iš esmės, turėjo būti priimamas motyvuotas ir išsamus teismo galutinis sprendimas, kurį ieškovas būtų galėjęs skųsti per CK įtvirtintus terminus (30 d.), parengti motyvus. Nepagrįstas procesinio veiksmo įforminimas, nukrypstant nuo CPK reikalavimų, apribojo ieškovo teisę į efektyvią ir savalaikę teisinę gynybą.
9.4. Lietuvos apeliaciniame teisme iki šiol nėra išnagrinėtas atskirasis skundas byloje Nr. e2-1078-XX/2018 dėl 2018-04-25 nutarties. Tokiu būdu teismas užkirto kelią pasiruošimui bylai parengiamųjų dokumentų būdu. Teismas buvo informuotas, kad atskirasis skundas neišnagrinėtas, tačiau nepaisė šios procesiškai reikšmingos aplinkybės ir bylą nagrinėjo, taip pažeisdamas teisingą ir rungimosi principu pagrįstą teismo procesą.
9.5. Ieškovas yra pareiškęs ieškinį Kauno apygardos teisme dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-2090-945/2018). Todėl šios bylos baigtis ir banko veiksmų teisėtumo įvertinimas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl žalos ieškovui atlyginimo dydžio ir subjektų, padariusių žalą identifikavimo. Šiuo aspektu sprendimas šioje byloje turėtų prejudicinę reikšmę, todėl šios bylos išnagrinėjimas sukels teisines pasekmes.
9.6. Teismas netinkamai ir neteisėtai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl atsakovui nepagrįstai priteista 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma yra aiškiai per didelė, kadangi byla buvo išnagrinėta per labai trumpą laiką, byloje buvo pateikti tik du procesiniai dokumentai (ieškinys ir atsiliepimas). Bylinėjimosi išlaidų sumą mažintina dėl jos neproporcingumo ir neadekvatumo civilinės bylos apimčiai. Kita vertus, šios bylinėjimosi išlaidos iš viso neturėjo būti priteistos, kadangi teismas galėjo ir turėjo bylą, kuri nenagrinėtiną teisme, nutraukti iš karto gavęs banko atsiliepimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nordea Bank AB atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad susitarimas turėjo būti pripažintas sutartimi, nes tai yra banko vienašalis pareiškimas, kuriuo nustatyta teisės laikinai atidėti vykdomojo dokumento priverstinio vykdymo veiksmus galimas įgyvendinimas ir jo sąlygos.
10.2. CPK nenumato, kurioje proceso stadijoje civilinė byla turėtų būti nutraukta, jeigu asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir civilinė byla yra iškelta. Ieškovas nei pareikštame 2018-02-28 ieškinyje, nei 2018-06-22 patikslintame ieškinyje išsamiau nepaaiškino, kokių materialinių teisinių padarinių jis siekia reikšdamas ieškinį. Dubliko ar rašytinių paaiškinimų, kuriuose būtų išdėstyta pozicija tuo klausimu, į bylą neteikė, o savo poziciją (nuomonę) dėl banko atsiliepime nurodyto argumento, kad pareikštas reikalavimas negalėtų sukurti materialinių teisinių padarinių, išsakė tik 2018-07-04 vykusio teismo posėdžio metu. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad civilinę bylą teismas nutraukė nesavalaikiai.
10.3. Ieškovas turėjo visas galimybes atitinkamai organizuotis ir atlikti reikiamus veiksmus, kad įgyvendintų teisę į apeliaciją dėl priimtos nutarties. Be to, per nustatytą terminą pateikė atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą instancine tvarka.
10.4. Banko patirta iš ieškovo prašyta priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 kartus mažesnė negu Rekomendacijose nustatytas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis. Todėl nei nepriteisti, nei sumažinti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad byla buvo nutraukta, nėra jokio teisinio pagrindo.
10.5. Teismo atsisakymas pratęsti terminą dublikui pateikti ir šio klausimo pagal ieškovo pateiktą atskirąjį skundą neišnagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme CPK 42 straipsnyje įtvirtintų procesinių ieškovo teisių neparibojo. Ieškovas turėjo teisę duoti paaiškinimus bei išdėstyti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, įskaitant ir dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytų argumentų. Nagrinėjant civilinę bylą vykusiuose teismo posėdžiuose šiomis teisėmis naudojosi.
10.6. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovas iš viso nesirėmė aplinkybe dėl turto pardavimo iš varžytynių galimo ginčijimo ir galimai atsirasiančių dėl to materialinių teisinių pasekmių, priešingai, bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad toks reikalavimas nėra reiškiamas ir kad pagrindo reikšti tokius reikalavimus nėra. Ieškovo pozicija pasikeitė po įvykusio teismo posėdžio. Kauno apygardos teisme 2018-07-11 gautas ieškovo ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad teisme kitoje civilinėje byloje po šios bylos išnagrinėjimo jis pareiškė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, todėl nenagrinėtinas ir nevertintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisin4iai argumentai ir išvados
Dėl pagrindo nutraukti bylą
3. Civilines teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais įstatymų nustatyta gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 str. 1 d.).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
5. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.
6. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą pagal apelianto pareikštą reikalavimą „pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto susitarimo sąlygą ,,teiksite bankui įrodymus, jog ieškote pirkėjų įkeistam / neįkeistam nekilnojamam turtui“ ir pripažinti neteisėtu 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto susitarimo nutraukimą anksčiau termino“ nutraukė. Teismas pripažino, kad toks reikalavimas nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių, įvertinęs tokio ieškinio pareiškimą kaip teisinių padarinių nesukeliantį bylinėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, o atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
8. Apeliantas nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nenurodė kokias jo teises galėtų apginti ir kokių konkrečių materialinių teisinių padarinių atsirastų šioje byloje jam palankaus sprendimo priėmimo atveju. Jo ginčijamu raštu buvo laikinai sustabdytas priverstinio vykdymo veiksmų atlikimas, atsakovei nutraukus kreditavimo sutartį dėl jos pažeidimo. Tačiau vykdymo procesas atsinaujino jau prieš metus ir turtas buvo parduotas iš varžytinių. Apeliantas neginčija, kad kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis tinkamai neįvykdė, dėl šios priežasties atsakovė prieš terminą sutartį nutraukė ir kreipėsi į notarą dėl vykdomoji įrašo išdavimo, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla bei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, jį nukreipiant į įkeistą ginčo turtą – butą. Todėl akivaizdu , kad neginčijant atsakovės 2015-02-03 priimto sprendimo vienašališkai nuo 2015-03-17 nutraukti kreditavimo sutartį, net ir patenkinus šį apelianto ieškinį sutartiniai prievoliniai šalių teisiniai santykiai nebūtų atkurti.
9. Be to, kaip minėta, ieškiniu ginčijamą raštą atsakovė priėmė dar tuomet, kai nebuvo realizuotas ginčo turtas (butas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-07-10 šis butas buvo parduotas iš varžytynių už 56 564 Eur. Taigi, net jeigu ginčo pranešime nurodyta sąlyga dėl apelianto pareigos teikti įrodymus, kad jis pats ieško pirkėjų turtui, ar kad bankas nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo būtų pripažinti negaliojančiais, tai nesukeltų jokio teisinio efekto – nemodifikuotų (nesukurtų, nepanaikintų, nepakeistų) apelianto teisių ar pareigų, juolab kad ieškinyje nebuvo prašoma taikyti restituciją ar atlyginti žalą. Vadinasi, šis bylinėjimasis yra visiškai beprasmis – procesas buvo pradėtas dėl paties proceso.
10. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pareikštas ieškinys jam gali sukelti materialinių teisnių padarinių, nes Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2090-945/2018 dėl varžytynių, kuriose buvo parduotas ginčo turtas, akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, nėra teisiškai reikšmingi. Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2018-07-11, t. y. jau po to, kai pirmosios instancijos teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, iki skundžiamos nutarties priėmimo ir jos paskelbimo likus trims dienoms. Kita vertus, kaip matyti iš apelianto pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų turinio ir apelianto atstovo 2018-07-04 teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, viso teismo nutrauktos bylos proceso metu buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, atitinkami reikalavimai (dėl akto pripažinimo negaliojančiu, dėl žalos atlyginimo) nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami.
11. Argumentai dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio ir subjekto, iš kurio ji priteistina, pirmą kartą nurodyti tik atskirajame skunde, t. y. jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
12. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde apelianto įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos, sprendžiant kitą apelianto inicijuotą teisminį ginčą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, pradėtą jau po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimu pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
14. Tokie atskirojo skundo argumentai, t. y. kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o perėjęs į bylos nagrinėjimą iš esmės jau negalėjo bylos nutraukti, teisiškai nepagrįsti. CPK nenustato kurioje proceso stadijoje civilinė byla jau negali būti nutraukta, priešingai, ji gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Taip pat negalima sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad teismas, pradėjęs bylos nagrinėjimą iš esmės, turėjo pareigą pasisakyti dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir savo procesinį sprendimą išdėstyti sprendime, o ne nutartyje. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas nutraukti pradėtą bylą, o CPK 294 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 295 str.), apeliantas jam suteikta apeliacijos teise pasinaudojo, todėl pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos ar apribotos jo procesinės teisės, taip pat nėra.
15. Nesutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta taip pat ir dėl to, jog baigiamasis aktas šioje byloje priimtas nesulaukus pirmiau paduoto apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-04-25 nutarties, kuria atmestas jo prašymas pratęsti terminą dublikui pateikti, išnagrinėjimo. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartimi apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, buvo nutrauktas teismui konstatavus, kad toks procesinis klausimas negali būti peržiūrimas išimtine (nepaprastąja) apeliacijos tvarka (atskirai nuo teismo sprendimo, priimto dėl ginčo esmės).
16. Apeliantas taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl ginčo susitarimo teisinio kvalifikavimo. Apelianto nuomone, jam taikytinos CK bendrosios sutarčių nuostatos, o pats susitarimas laikytinas taikos sutartimi, sudaryta vykdymo procese. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja, be to, tai neturi ir jokios įtakos bylos baigčiai.
17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apelianto reikalavimas iš esmės neapgina jokios pažeistos teisės ir nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas, o procesas, pradėtas pagal tokį ieškinį, turi būti nutraukiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
18. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad atsakovės naudai priteistos 1 452 Eur išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, byla išnagrinėta per trumpą laiką, byloje pateikti tik du procesiniai dokumentai, todėl jos turėtų būti mažintinos. Be to, tokios išlaidos iš viso neturėjo būti priteisiamos, nes teismas galėjo ir turėjo bylą nutraukti tik gavęs atsakovės atsiliepimą.
19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutarties byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 p.). CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat nustatyta, kad veikti sąžiningai, protingai ir teisingai asmenys turi ne tik vykdydami pareigas, bet ir įgyvendindami savo teises; draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
21. Byla pagal apelianto ieškinį buvo nutraukta nustačius, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantas, kurį nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, turėjo suprasti, kad pateikdamas tokį ieškinį ir inicijuodamas civilinės bylos iškėlimą jis taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, jam gali tekti atlyginti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jo inicijuojamos bylos. Šiuo konkrečiu atveju nei atsakovės, nei juo labiau teismo veikimas nebuvo nukreiptas prieš spartų bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti kompensuotos.
22. Stokoja pagrįstumo ir tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius priteistinus dydžius.
23. Pagal bylos medžiagą, atsakovės prašomas priteisti 1 452 Eur išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atstovavimo teisme išlaidos (2 val.). Pagal Rekomendacijų 8.2., 8.19. punktus už šias paslaugas maksimali priteistina suma galėtų būti 2 388,96 Eur, t. y. 2 212 Eur už atsiliepimo parengimą (884,80 Eur x 2,5), 176,96 Eur ([884,80 Eur x 0,1] x 2 val.) už atstovavimą teismo posėdyje. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, atsakovės prašomos kompensuoti išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių. Ir nors byloje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės taikymo klausimai, o pačios bylos apimtis nėra didelė, ką itin akcentuoja apeliantas, tačiau ir atsakovės prašomos priteisti jai išlaidos yra gerokai mažesnės, nei Rekomendacijose įtvirtinti dydžiai, todėl nėra pagrindo dar labiau jų mažinti.
24. Tokiu atveju pripažintina, kad ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas skundžiamoje nutartyje buvo išspręstas teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
25. Nepatenkinus apelianto atskirojo skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.16. punkte nustatytą maksimalių dydį (895,20 Eur x 0,4), todėl mažintinas iki 358 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Luminor Bank akcinei bendrovei (j. a. k. 112029270) iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.