- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- e2-3299-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00378-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Trečiasis asmuo
- N. N.
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- „Luminor Bank“ AB
- Kategorijos
- 2.6.29.2Kreditavimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui „Luminor Bank“ AB dėl susitarimo sąlygos pripažinimo nesąžininga ir neteisėto susitarimo nutraukimo, trečiasis asmuo N. N.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. N. prašė pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto 2016-10-13 Susitarimo sąlygą „teiksite Bankui įrodymus, jog ieškote pirkėjų įkeistam/neįkeistam nekilnojamajam turtui“ ir pripažinti neteisėtu 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 įforminto ir patvirtinto 2016-10-13 Susitarimo nutraukimą anksčiau termino. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-02-22 su „Luminor Bank“ AB sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105, pagal kurią suteiktas 204 671,26 Lt (59 276,89 Eur) kreditas. Kredito grąžinimas užtikrintas N. N. laidavimu. 2009-08-06 susitarimu ieškovui buvo suteikta 3 828,12 Lt papildoma kredito dalis. Kreditavimo sutartis 2010-07-10 nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo. Teismo sprendimu Kreditavimo sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu ir sutartis atstatyta. Kreditavimo sutartis 2015-03-16 vienašališkai pakartotinai nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovas vis nurodydavo klaidingą negrąžinto kredito sumą. Atsakovas sustabdė priverstinio išieškojimo procesą ir 2016-10-13 raštu suteikė teisę skolą padengti dalimis (toliau – Susitarimas). Susitarimu susitarta dėl skolos sumokėjimo iki nurodyto termino iki 2017-04-30. Visus piniginius įnašus ieškovas sumokėjo, atsakovas tai patvirtino 2017-04-28 raštu Nr. 30.56.17/1578. Atsakovas, nesulaukęs sutarto 2017-04-30 termino ir nepranešęs šalims, kreipėsi į antstolį. N. N. mokėjimą atliko 2017-04-28, po to jai bankas pasiūlė mokėti po 350 Eur. 2017-04-13 bankas vienašališkai nutraukė Susitarimo vykdymą ir priverstinai pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Iki 2017-03-31 atsakovas neprašė įrodymų, kad ieškovas ieško pirkėjų, N. N. ne kartą kreipėsi į banko vadybininkę dėl galimybių išsimokėti kreditą dalimis, tačiau nebuvo informuota, kad netinkamai vykdė Susitarimo sąlygą teikti informaciją.
Atsakovas, būdamas stipresniąja Susitarimo šalimi, turėjo bendradarbiauti, prašyti pateikti įrodymus apie ieškomus pirkėjus. Ieškovas paslaugomis naudojosi asmeniniais tikslais, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sąlygą dėl įrodymų teikimo iškėlė atsakovas. Tai, kad jis buvo neapdairus ir nedetalizavo informacijos teikimo, aiškinama atsakovo nenaudai. Kad ieškovas galėtų tinkamai vykdyti Susitarimo sąlygą, jos įgyvendinimo tvarka turėjo būti aiškiai suformuluota. Prieš vienašališkai nutraukdamas Susitarimą, atsakovas turėjo kreiptis į ieškovą ar laiduotoją ir prašyti pateikti įrodymus, kaip vykdoma Susitarimo sąlyga „teiksite Bankui įrodymus, jog ieškote pirkėjų įkeistam/neįkeistam nekilnojamajam turtui“. Susitarimo sąlyga nebuvo įgyvendinta dėl atsakovo neatsakingumo ir nebendradarbiavimo. Ieškovas ir laiduotoja pardavinėjo Butą. Atsakovas niekada neužsiminė apie reikalingumą pateikti įrodymus.
Ieškovas patyrė didelės turtinės žalos, kadangi Butas parduotas už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Ieškovas Butą pardavinėjo už 73 000 Eur, rinkos vertė ne mažiau kaip 70 000 Eur, Butas parduotas tik už 51 280 Eur. Ieškovas laikė Susitarimą sutartimi ir teigė, kad jis galėjo būti nutraukiamas pagal CK 6.217 straipsnį. Susitarimas negalėjo būti vienašališkai nutrauktas dėl to, kad tai nebuvo esminis Susitarimo pažeidimas. Ieškovas buvo įvykdęs visas Susitarimo sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu Susitarimą prašė laikyti sutartimi, kadangi abi pusės suderino bendrą valią. Kvalifikavo taikos sutartimi vykdymo procese pagal CPK 595 straipsnį. Bankas, būdamas stipresniąja sutarties šalimi, nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo. Tuo bankas piktnaudžiavo savo padėtimi. Nurodė, kad ieškinio teisinės pasekmės būtų restitucijos taikymas. Restitucija natūra negalima, nes Butas parduotas, tačiau restitucija galima žalos atlyginimu ir piniginiu ekvivalentu. Pažymėjo, kad 2016 m. ieškovas dirbo užsienyje ir, atstovo vertinimu, galėjo atsiskaityti pagal Kreditavimo sutartį. Pažymėjo, kad bankas bendravo ne su ieškovu, o tik su įgaliotine N. N. Kadangi bankas nutraukė Susitarimą ir pradėjo vykdymo veiksmus, D. N. suprato, jog jis negali padengti paskolos. Teigė, jog buvo surasti pirkėjai Butui, tačiau nutraukus Susitarimą Butas nebuvo parduotas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė bylą nutraukti, o nenustačius teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-22 su ieškovu sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 ir suteikė 207 300 Lt (60 038,23 Eur) kreditą nebaigtam statyti butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Vykdymas užtikrintas Buto hipoteka ir N. N. laidavimu. 2009-08-06 Susitarimu Nr. K-2500-2007-105/1 Kreditavimo sutarties sąlygos iš dalies pakeistos. Ieškovui toliau nevykdant Kreditavimo sutarties, 2010-06-02 raštu bankas vienašališkai nutraukė sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2013-01-15 ir 2013-07-27 ieškiniais ieškovas ir N. N. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, reikalaudami pripažinti nepagrįstu Kreditavimo sutarties nutraukimą ir pripažinti dalį Kreditavimo sutarties bendrosios dalies nuostatų nesąžiningomis. Kauno apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-454/2014 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2014-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1521-436/2014 sprendimą panaikino, Kreditavimo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, o bylos dalį dėl reikalavimų, susijusių su Kreditavimo sutarties sąlygų dalies pripažinimo nesąžiningomis, grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi įsipareigojimai buvo nevykdomi, bankas 2015-02-03 raštu dar kartą nutraukė Kreditavimo sutartį. Kauno apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2480-192/2015 ieškovo ir N. N. reikalavimus atmetė, Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 76 020,28 Eur skolos (58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur palūkanų ir 1 315,03 Eur delspinigių), 5 procentų palūkanų ir 218,62 Eur notaro atlyginimo. Antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui ir paskyrė ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti. 2016-10-12 antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes už 51 280 Eur. Bankas sutiko iki 2017-04-30 atidėti skolos išieškojimo veiksmus ir nustatė atidėjimo sąlygas. Bankas sudarė ieškovui galimybę ieškoti pirkėjų, 2016-10-19 varžytynės buvo atšauktos ir vykdomoji byla sustabdyta. 2016-12-08 raštu bankas priminė, kad turi būti teikiami įrodymai apie ieškomus pirkėjus bei nustatė terminą iki 2016-12-31 pateikti įrodymus. Bankas įspėjo, kad be atskiro pranešimo tęs priverstinį skolos išieškojimą pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą. Ieškovas (jo įgaliota atstovė) jokių duomenų nepateikė.
2016-04-07 gavęs paskutinį tarpinį 200 Eur mokėjimą, kuris turėjo būti atliktas iki 2016-03-31, bankas susisiekė su N. N. ir sužinojo, kad ieškovas potencialių pirkėjų neieško ir iki 2016-04-30 skola nebus padengta. Prašė pratęsti Susitarimo sąlygas. 2017-04-11 raštu bankas informavo, kad Susitarimo nepratęs ir paprašė antstolio atnaujinti vykdymo veiksmus.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo reikalauta antstolio veiksmus 2017-05-04 paskelbiant varžytynes pripažinti neteisėtais. Kauno apylinkės teismo 2017-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-20646-921/2017 skundas atmestas. 2017-07-10 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-85-7261 Butas parduotas už 56 564 Eur sumą, bankui pervesta 53 973,20 Eur. Ieškovo skola bankui pagal 2015-07-27 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą 2018-03-30 dienai sudaro 29 408,06 Eur.
Laikė, kad byla turi būti nutraukta, nes nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Susitarime nustatytas terminas, iki kurio Ieškovas turėjo visiškai atsiskaityti (2017-04-30) yra suėjęs, visi Buto realizavimo veiksmai baigti ir yra teisėti, o pardavimo ieškovas neginčijo.
Iš ieškovo pajamų skolos padengimas nebuvo galimas ir atsiskaityti buvo įmanoma tik pardavus Butą, todėl pirkėjų paieška buvo svarbi. Ieškovas Banko nustatytų sąlygų išaiškinti neprašė, todėl atmestinos praėjus daugiau kaip metams pradėtos kelti pretenzijos dėl sąlygų neaiškumo. Iš ginčijamos sąlygos turinio bet kuriam savo teisėmis besirūpinančiam skolininkui turėtų būti akivaizdu, kad tinkamu šios sąlygos vykdymu yra bet kokie kreditoriui teikiami objektyvūs duomenys. Ieškovui (jo įgaliotai atstovei) 2016-12-08 raštu nurodyta apie Susitarimo sąlygos nevykdymą ir nustatytas konkretus terminas – iki 2016-12-31 – pateikti įrodymus, kad yra ieškoma pirkėjų.
Atmestina, kad ieškovas vertinamas kaip vartotojas, o Susitarimas, kaip vartojimo sutartis. Pagal Susitarimą prekės ar paslaugos asmeniniams poreikiams nebuvo teikiamos. Susitarimu aptartas banko teisės laikinai atidėti vykdymo veiksmus galimas įgyvendinimas. Tai nėra vartojimo santykius sukuriantis sandoris.
CK 6.217 straipsnyje įtvirtintos sutarties nutraukimo sąlygos (esminio sutarties pažeidimo kriterijai) ir sutarties nutraukimo tvarka netaikomi. Nevykdant Susitarimo, bankas turėjo teisę be jokio atskiro įspėjimo atšaukti savo laikinai sustabdytos teisės pagal vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinį skolos išieškojimą per antstolį įgyvendinimą. Banko kreipimasis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo neapribojo ieškovo teisių iki 2017-04-30 atsiskaityti. Apie Buto pardavimą paskelbta 2017-05-04. Jeigu ieškovas iki 2017-04-30 būtų suradęs pirkėją, skolos išieškojimo veiksmai nebūtų atliekami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad byla siekiama ne materialinių, o procesinių pasekmių. Susitarime nustatytas terminas yra suėjęs. Priverstinio vykdymo veiksmai pradėti tik 2017 m. gegužės mėn., kai buvo paskelbta apie varžytynes, todėl ieškovas neturėjo sunkumų sumokėti skolą. Pastebėjo, jog pats ieškovas su banku 2016 m. nebendravo, bendravo tik jo įgaliotinė N. N.. Susitarimą vertino kaip banko sutikimą laikiną atidėti vykdymo veiksmus pagal ieškovo prašymą. Susitarimo esmė buvo ta, kad ieškovas surastų kam parduoti Butą. Nepateikta duomenų, jog ieškovas gauna pajamas, iš kurių gali padengti skolą, 200 Eur suma nedengė per mėnesį priskaičiuojamų procesinių palūkanų. Ieškovas neteikė duomenų jog ieško Buto pirkėjų, preliminari sutartis nepateikta. Kai atėjo Susitarimo įvykdymo ir skolos grąžinimo momentas, banko atstovė telefonu susisiekė su N. N., kuri patvirtino, jog Buto neketina parduoti. Bankui tapo akivaizdu, kad skolos nebus galima grąžinti ir vykdomoji byla buvo atnaujinta. Nesutiko, kad Susitarimas gali būti laikomas taikos sutartimi vykdymo procese. Susitarimas yra vienašalis banko pareiškimas, kuriuo atidedami vykdymo veiksmai. Vykdymo veiksmuose vartotojo teisių apsaugos normos netaikomos. Susitarimas nėra vartojimo sutartis.
Trečiasis asmuo N. N. palaikė ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Ginčas kilo dėl banko teisės nutraukti banko raštu nustatytą įsipareigojimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kai pradėtas skolos pagal nutrauktą kreditavimo sutartį išieškojimas, kuris buvo baigtas iš kredito lėšų įsigyto turto pardavimu, banko įsipareigojimo kvalifikavimo bei ieškovo teisių gynimo būdo.
Faktinės aplinkybės
Ieškovo D. N. ir atsakovo „Luminor Bank“ AB sutartiniai santykiai jau yra nagrinėti keliose civilinėse bylose. Nustatant faktines aplinkybes remiamasi ir kitais teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Byloje nustatyta, kad ieškovas D. N. ir atsakovas AB DNB bankas 2007-02-22 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 207 330 Lt (60 038,23 Eur) kreditas, nebaigtam statyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. 2009-08-06 Susitarimu Nr. K-2500-2007-105/1 Kreditavimo sutarties sąlygos iš dalies pakeistos, negrąžinta kredito suma padidinta iki 208 499,38 Lt (60 385,59 Eur). Bankas 2010-06-02 raštu Nr. 30.58.17/3544 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. D. N. ir N. N. pareiškė ieškinį dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Kauno apygardos teismo 2014-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1521-436/2014 panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimą, Kreditavimo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, o bylos dalį dėl reikalavimų, susijusių su kreditavimo sutarties sąlygų dalies pripažinimo nesąžiningomis, grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo Kauno apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimu ieškinys atmestas, o Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje 2A-2155-273/2015 šis sprendimas paliktas nepakeistas.
Atsakovas proceso Kauno apylinkės teisme eigoje 2015-02-03 raštu pakartotinai nutraukė Kreditavimo sutartį nuo 2015-03-17. Kauno apygardos teismas 2015-12-21 nutartyje civilinėje byloje 2A-2155-273/2015, atsižvelgęs, kad sąlygų nesąžiningumu buvo ginčijamas pakartotinis sutarties nutraukimas, pasisakė dėl pakartotinio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus Kreditavimo sutarties vykdymą, skolininkai toliau nevykdė įsipareigojimų. Paskutiniai mokėjimai atlikti 2011 m. spalio mėn., įsiskolinimas 2015-02-03 sudarė 75 025,10 Eur (pradelsti mokėjimai 24 214,39 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016, kuria kasacine tvarka patikrintas Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutarties teisėtumas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai palikti nepakeisti. Kasacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį (CPK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad nutraukus Kreditavimo sutartį reikalavimai dėl įpareigojimo pakeisti, panaikinti ar netaikyti sutarties sąlygų negali būti įgyvendinami. Teismas šioje civilinėje byloje kaip prejudiciniais faktais vadovaujasi įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2155-273/2015, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes abiejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą su 2015-05-18 prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl 76 020,28 Eur skolos (58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų ir 1 315,03 Eur delspinigių) ir 5 procentų dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo iš D. N., skolos išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2015-07-27 išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį nuspręsta išieškoti 76 020,28 Eur skolos (58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų ir 1 315,03 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio įstatyminių palūkanų ir 218,62 Eur notaro atlyginimo.
Kauno apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-890-773/2016 tenkintas banko ieškinys ir iš atsakovės N. N., kaip laiduotojos, priteista 12 914,63 Eur palūkanų ir 1 229,71 Eur delspinigių.
Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų bei antstolio 2017-07-17 patvarkymo matyti, jog pagal 2015-07-27 vykdomąjį įrašą buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0085/15/01652, paskirta turto ekspertizė, o 2017-07-10 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-85-7261 už 56 564 Eur parduotas skolininkui priklausęs turtas. 2016-10-12 antstolis paskelbė pirmąsias Buto varžytynes. 2016-10-13 raštu Nr. 30.56-17/4001 Bankas sutiko iki 2017-04-30 sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą su sąlyga: 1) iki 2016-11-30 pateiktas įkeisto nekilnojamojo turto draudimo polisas; 2) iki 2017-03-31 kas mėnesį mokama ne mažiau kaip po 200 Eur; 3) teikiami įrodymai, kad yra ieškoma pirkėjų įkeistam nekilnojamajam turtui. Paskutiniu mokėjimu 2017-04-30 turėjo būti padengta likusi skola ir banko bylinėjimosi išlaidos. Banko antstoliui pateiktu prašymu 2016-10-19 varžytynės buvo atšauktos ir vykdomoji byla laikinai sustabdyta pagal banko 2016-10-29 prašymą.
Bankas 2017-04-13 pateikė prašymą tęsti vykdymo veiksmus, antstolis 2017-04-13 patvarkymu atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
Bankas 2017-04-28 raštu N. N. pranešė, kad pripažįsta, jog pagal Susitarimą sumokėta 1 200 Eur, tačiau neįvykdyta sąlyga teikti bankui įrodymus, jog ieškomi pirkėjai nekilnojamajam turtui. Įvertinęs mokumo galimybes, bankas mano, jog skolos susigrąžinimas galimas tik pardavus nekilnojamąjį turtą ir praneša, kad antstolis atnaujino vykdymo veiksmus. 2017-05-04 paskelbtos pirmosios varžytynės dėl Buto pardavimo už 51 280 Eur.
2017-06-07 raštu Nr. 30.56.17/2018 bankas atsisakė tartis su N. N. dėl sutarties atnaujinimo, kadangi pasiūlyti 350 Eur įnašai dengtų tik procesines palūkanas, skaičiuojamas pagal 2015-07-27 vykdomąjį dokumentą Nr. 14-3229.
Ieškovas 2017-06-30 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo reikalavo antstolio veiksmus 2017-05-04 paskelbiant varžytynes pripažinti neteisėtais. Kauno apylinkės teismo 2017-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-20646-921/2017 skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2017-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-987-569/2017 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pagal 2017-07-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S17-10342
bankui pervesta 53 973,20 Eur. Ieškovo skola pagal 2015-07-27 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą 2018-03-30 dienai sudaro 29 408,06 Eur.
2017-07-10 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Butas parduotas už 56 564 Eur
Dėl Susitarimo teisinio vertinimo
Reikšdamas ieškinį ieškovas prašė 2016-10-13 banko raštą laikyti sutartimi, kadangi šiuo dokumentu ieškovas ir atsakovas prisiėmė tarpusavio įsipareigojimus ir juos vykdė. Ieškovo vertinimu, Susitarimas kvalifikuotinas pagal CPK 595 straipsnį kaip taikos sutartis vykdymo procese. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Susitarimas yra vienašalis banko pareiškimas, kuriuo atidedami vykdymo veiksmai.
CPK 595 straipsnis nurodo, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje pateikiama taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties esmė – jos šalių kompromisas, abipusės nuolaidos dėl ginčo dalyko.
2016-10-13 raštas (Susitarimas) yra vienašališkai sudarytas atsakovo valią išreiškiantis dokumentas. Ieškovas Susitarimo su banku nepasirašė, valią dėl Susitarimo išreiškė tik Susitarimo vykdymu – nustatytų įmokų mokėjimu. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta taip pat ir veiksmu (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), tačiau taikos sutartis negali būti vienašaliu sandoriu dėl reikalingumo taikos sutartyje išreikšti suderintą šalių valią. Įvertinus Susitarimo turinį, matyti, jog šiuo raštu buvo nustatytos sąlygos, kuriomis atsakovas sutinka sustabdyti vykdymo veiksmus. Toks veiksmas turi teisinę reikšmę vykdymo procese. CPK 627 straipsnio 1 punktas nurodo, jog antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus išieškotojo prašymu. Skundžiame dokumente bankas nurodo, jog pateikiamomis sąlygomis jis sutinka sustabdyti vykdymo veiksmus. ir kartu su prašymu kreipiasi į antstolį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Tokio pobūdžio dokumentas vertintinas kaip vienašalis pareiškimas, įgyvendinant išieškotojo teisę pagal CPK 627 straipsnio 1 punktą. Išieškotojo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo yra veiksmas, kuris priklauso vien tik nuo išieškotojo valios, tik išieškotojas turi teisę spręsti, kada pateikti prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, o kada paprašyti atnaujinti vykdymo veiksmus. Išieškotojas neturi reikalo tartis su skolininku dėl jam tiesiogiai teisės aktu skirtos teisės įgyvendinimo. Dėl išdėstytų argumentų 2016-10-13 raštas nelaikytinas sandoriu.
Vykdymo procese šalių suderinta valia reiškiama sudarant taikos sutartį. Taikos sutartis vykdymo procese turi ypatingą statusą, nes tai yra vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 595 straipsnis nustato detalias taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo vykdymo procese taisykles. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Bankas jokiu veiksmu neišreiškė valios sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir nesiekė vykdomosios bylos nutraukimo. Susitarimas nebuvo perduotas antstoliui bei teismui tvirtinti. Susitarimo traktavimas kaip taikos sutarties vykdymo procese neatitinka atsakovo valios, elgesio ir ketinimų. Ieškovo argumentai, jog bankas, nepateikdamas Susitarimo tvirtinti teismui, piktnaudžiavo savo, kaip stipresniosios sandorio šalies, padėtimi, niekuo nepagrįsti. Susitarimas nebuvo pateiktas antstoliui ne dėl to, kad bankas norėjo jį nuslėpti, bet dėl banko pozicijos. Atsakovas antstoliui pateikė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kas ir nurodyta kaip Susitarimo sudarymo tikslas.
Vykdymo procese skundžiami veiksmai bei aktai yra išvardinti CPK 510 (antstolio veiksmų skundimas), 593 (pareiškimai vykdymo procese) ir 602 (varžytynių aktų negaliojimas) straipsniuose. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės skųsti išieškotojo veiksmų vykdymo procese. Vykdymo proceso tikslas yra užtikrinti efektyvų skolų išieškojimo procesą, todėl įstatyme nenumačius apskundimo galimybės, pripažintina, jog toks aktas ar veiksmas nėra skundžiamas, o argumentai dėl tokių aktų ar veiksmų neteisėtumo gali būti įtraukiami į teisės aktuose numatytus skundus. Reikalavimas dėl išieškotojo nustatytų vykdomosios bylos sustabdymo sąlygų yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nenustačius, kad Susitarimas laikytinas sandoriu, jam negali būti taikomi CK 6.217 straipsnio reikalavimai sutarties nutraukimui, o taip pat teisės normos, kurios numato vartojimo sutartis sudariusių asmenų teisių apsaugą.
Dėl bylos nutraukimo
Atsakovas prašė, kad byla turi būti nutraukta, kadangi reiškiamas reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Susitarime nustatytas terminas, iki kurio ieškovas turėjo visiškai atsiskaityti (2017-04-30) yra suėjęs, visi Buto realizavimo veiksmai baigti ir yra teisėti, o pardavimo iš varžytynių teisėtumo ieškovas neginčijo. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013. Ieškovo atstovas pripažino, kad restitucija natūra negalima, tačiau pripažinus Susitarimą negaliojančiu, atsiras pagrindas taikyti restituciją kaip žalos atlyginimą arba piniginiu ekvivalentu.
Atsakovo minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad, kai asmuo kreipiasi su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Kasacinėje byloje nagrinėtoje situacijoje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kaip siekiamus padarinius nurodydamas, kad tai ateityje galėtų lemti naują ieškinį atlyginti žalą, nors reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę nepareiškė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio ieškinio patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai, negalintys būti bylos nagrinėjimo dalyku.
Ieškovo Butas priverstine tvarka parduotas prieš metus (2017-07-10). Reikalavimai dėl Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nėra reiškiami ir ieškovo atstovas nurodė, jog pagrindo reikšti tokius reikalavimus nėra. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovo teisių ir pareigų apimtis nepakistų. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių galimybių dėl taikytinos restitucijos, nėra aišku nei kokio žalos atlyginimo ar kokio piniginio ekvivalento ieškovas siektų ateityje. Ieškinio pareiškimas vertinamas kaip teisinių pasekmių nesukeliantis bylinėjimasis. Esminė kreipimosi į teismą teisės realizavimo sąlyga – asmens pažeistos teisės gynimas teismine tvarka (CPK 5 straipsnis). Reiškiamas reikalavimas turi užtikrinti, kad reikalavime nurodytu būdu patenkinus ieškinį, realiai būtų apginta besikreipiančiojo teisė. Teisių gynimo būdai turi būti parenkami pagal CK 1.138 straipsnį. Susitarimo nutraukimo nuginčijimas negalėtų atnaujinti Kreditavimo sutarties, nes Kreditavimo sutarties nutraukimas teismų sprendimais pripažintas teisėtu, ir negalėtų grąžinti Buto ieškovui. Net ir bankui geranoriškai pakartotinai sudarius tapačią Kreditavimo sutartį, ieškovas negalėtų mokėti pagal Kreditavimo sutartį, kadangi neturi pakankamų lėšų. Ieškovas nėra pateikęs nei teismui, nei bankui duomenų, kad jis turėjo pakankamas lėšas 2016-04-30 sumokėti visą skolą. Tai, kad, ieškovo atstovo teigimu, ieškovas dirba, nereiškia, jog jis turi galimybę iš karto sumokėti didelę paskolos sumą. Bankas vykdymo veiksmus pradėjo jau suėjus Susitarime nurodytam terminui, todėl ieškovas turėjo visas galimybes su banku atsiskaityti. Aiškinimas, jog ieškovas galvojo, kad jau negali grąžinti skolos, yra visiškai nelogiškas. Nei bankui, nei teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovas ketino Butą parduoti ir ieškojo pirkėjų. Trečiasis asmuo deklaratyviai teigė, jog pirkėjų ieškojo, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Nustačius minimas aplinkybes daroma išvada, kad ieškinio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas 2018-04-18 mokėjimu turėjo 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai, kurios priteistinos iš ieškovės, nepriklausomai nuo to, kad ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Banko patirtos išlaidos apima visas teikiamas teisines paslaugas civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, įskaitant atsiliepimo ir visų kitų procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Išlaidos pagrįstos dokumentais, neviršija rekomenduojamų dydžių, paslaugos suteiktos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Bylą nutraukti.
Priteisti iš D. N. „Luminor Bank“ AB naudai 1 452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) išlaidų advokato pagalbai.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.