- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- e2-890-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00551-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Atsakovas
- N. N.
- Trečiasis asmuo
- D. N.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Indrė Uždavinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei,
dalyvaujant ieškovo AB DNB banko atstovei advokatei Indrei Uždavinytei, atsakovei N. N., atsakovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DNB bankas 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės N. N. 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 1315,03 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-11).
Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. vasario 22 d. tarp ieškovo AB DNB bankas (toliau – ieškovas arba ieškovas AB DNB bankas) ir trečiojo asmens D. N., kaip kredito gavėjo, buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 207 300 Lt dydžio kreditą nebaigtam statyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 punktą, kreditas buvo suteiktas iki 2044 m. sausio 31 d., išmokėtas 2007 m. vasario 28 d. Už suteiktą kreditą kredito gavėjas iki 2011 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo sumokėti 5,02 proc. dydžio palūkanas, o nuo 2011 m. gruodžio 1 d. – kintamo dydžio palūkanas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 punktas).
Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovo AB DNB banko ir atsakovės N. N., kaip laiduotojos, 2007 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas trečiasis asmuo D. N. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles ieškovui (1.1, 2.1.1. punktai). Be šios Laidavimo sutarties, prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.
Ieškinyje taip pat nurodyta, kad trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant Kreditavimo sutarties sąlygų 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu ieškovui negrąžinta kredito suma padidinta nuo 204 671,26 Lt iki 208 499,38 Lt, papildomai suteikiant 3 828,12 Lt kredito dalį pagal kreditavimo sutartį kredito gavėjo pradelstų įsiskolinimų padengimui, nustatant naujus tarpinius kredito dalių grąžinimo terminus, atidedant visų palūkanų mokėjimą iki 2010 m. birželio 26 d. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 ir 39 punktus kredito gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas palūkanas – 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė N. N., kaip laiduotoja, pasirašė 2013 m. spalio 17 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu patvirtino, kad jos laidavimas pagal sudarytą laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal ieškovo ir trečiojo asmens sutarimu pakeistas Kreditavimo sutarties sąlygas.
Ieškinyje taip pat nurodyta, kad trečiajam asmeniui kredito gavėjui D. N. tinkamai nevykdant Kreditavimo sutarties sąlygų, 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas AB DNB bankas vienašališkai nutraukė su D. N. sudarytą Kreditavimo sutartį ir 2010 m. liepos 26 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 213 645,27 Lt skolos pagal Kreditavimo sutartį priteisimo solidariai iš D. N. ir N. N..
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-2926-605/2010) ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino. Atsakovė N. N. pateikė pareiškimą dėl šio teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas antrą kartą 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino. Teismas priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213 645,27 Lt (du šimtus trylika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 27 ct) skolos ir 7,53 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2010 m. liepos 30 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 5273 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, 175,81 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus 81 ct) už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti AB DnB NORD banko naudai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo D. N. ir atsakovė N. N. 2013 m. sausio 15 d. ieškiniu ir 2013 m. liepos 27 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, reikalaudami pripažinti nepagrįstu kreditavimo sutarties nutraukimą, taip pat pripažinti dalį kreditavimo sutarties bendrosios dalies nuostatų esant nesąžiningomis. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-454/2014 kredito gavėjo ir laiduotojos reikalavimus pripažino nepagrįstais ir jų patikslintą ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-1521-436/2014) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino, D. N. ir AB DNB banko 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pripažino neteisėtu, bylos dalį dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2480-192/2015) ieškinį dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-2155-273/2015) Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovas AB DNB bankas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą, atliktą 2010 m. birželio 2 d. banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu, jokie mokėjimai bankui pagal kredito gavėjo D. N. turimą vykdyti kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais atliekami nebuvo. Ieškinyje pažymėta, kad 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bankas kredito gavėją ir laiduotoją informavo apie nevykdomus įsipareigojimus bankui ir paragino iki 2015 m. sausio 31 d. padengti pagal kreditavimo sutartį susidariusį 81 102,59 Lt įsiskolinimą, kartu įspėdamas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį, bankas turi teisę su D. N. sudarytą kreditavimo sutartį nutraukti ir imtis priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas nurodė, kad įsiskolinimas padengtas nebuvo, kredito gavėjas D. N. ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, dėl ko įsiskolinimas tik dar labiau didėjo, todėl 2015 m. vasario 3 d. raštu kredito gavėją ir laiduotoją įspėjo apie tai, kad jiems iki 2015 m. kovo 16 d. nepadengus nurodyto įsiskolinimo, su D. N. sudaryta kreditavimo sutartis kitą dieną po nurodyto termino suėjimo yra vienašališkai nutraukiama. Ieškovas pažymėjo, kad ir po šio įspėjimo įsiskolinimas padengtas nebuvo, todėl 2015 m. kovo 17 d. su D. N. sudaryta kreditavimo sutartis buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad D. N. prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui esant užtikrintam nekilnojamojo turto hipoteka, bankas, nutraukęs su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl 76 020,28 eurų skolos (58 984,89 euro negrąžinto kredito, 14 075,55 euro nesumokėtų palūkanų ir 1 315,03 euro delspinigių), ir procentų dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo iš kredito gavėjo D. N., skolos išieškojimą visų pirma nukreipiant į įkeistą turtą.
Ieškovas nurodė, kad šiuo ieškiniu bankas tokio paties dydžio skolos sumą pagal kreditavimo sutartį, kurią kreipdamasis į notarą bankas prašo išieškoti iš D. N. išduodant vykdomąjį įrašą, prašo priteisti ir iš laiduotojos N. N.. Ieškovas teigė, kad pagal Kreditavimo sutartį jai nesumokėtą skolą sudaro 58 984,89 euro negrąžinto kredito suma, 14 075,55 euro nesumokėtų palūkanų suma, 1 644,81 euro nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą suma ir 1 315,03 euro delspinigių suma, apskaičiuota ne daugiau kaip už 180 dienų. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio nuostata ir Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 punktais, ieškovas laiko, kad laiduotoja N. N. atsako bankui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė už D. N. prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą. Ieškovas pažymėjo, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad kadangi trečiojo asmens (kredito gavėjo) D. N. atsakomybės prieš ieškovą AB DNB banką klausimas sprendžiamas ir skolos išieškojimas vykdomas pagal notaro išduodamą vykdomąjį įrašą, šiuo ieškiniu ieškovas 76 020,28 euro skolą pagal kreditavimo sutartį, atitinkančią prašomą išieškoti iš D. N. pagal išduotiną vykdomąjį įrašą, prašo priteisti tik iš laiduotojos N. N., o D. N. įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu (CK 6.82 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas teigė, kad nors Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011), kuriuo patenkino banko ieškinį D. N. ir N. N. dėl skolos priteisimo, šioje byloje reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu, kadangi jis grindžiamas iš dalies kitu faktiniu pagrindu, nes po 2011 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo už akių priėmimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1521-436/2014, kuriuo banko atliktas kreditavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir dėl to sutartiniai santykiai pagal kreditavimo sutartį tarp šalių tęsėsi, kol kreditavimo sutartis banko buvo vienašališkai nutraukta 2015 m. kovo 17 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei N. N. reiškiamas ieškinys yra grindžiamas kitais juridiniais faktais, ir visų pirma 2015 m. kovo 17 d. įvykusiu kreditavimo sutarties nutraukimu, kurie, ieškovo vertinimu, turi esminę reikšmę ir dėl kurių reiškiamas ieškinys negali būti laikomas tapačiu. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, susidarė neįprasta teisiniu požiūriu situacija, kuomet vėliau priimtu teismo sprendimu faktiškai buvo nuginčytas nagrinėjant kitą civilinę bylą ir priimant joje sprendimą nustatytas faktas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Tokiu būdu vėliau priimtu sprendimu faktiškai buvo paneigtas įsiteisėjęs anksčiau priimtas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas, o tai bankui sudaro prielaidas kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ieškovas pažymėjo, kad skolos išieškojimo veiksmai pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011 nebuvo ir nėra atliekami, kadangi kitoje byloje vykstant ginčui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, bankas teismo sprendimo pagrindu gautų vykdomųjų dokumentų antstoliui priverstiniam vykdymui neteikė.
Atsiliepimas
Atsakovė N. N. 2015 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti ir bylą nutraukti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, motyvuodamas neva naujai vienašališkai 2015 m. kovo 17 d. nutraukta sutartimi, nenurodo aplinkybės, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2- 2480-192/2015 išnagrinėjo N. N. ir D. N. ieškinį atsakovui AB DNB bankas ir priėmė sprendimą - ieškovų ieškinį atmetė. Atsakovė minėtoje civilinėje byloje prašė sutarties nutraukimą tarp AB DnB banko ir D. N. pripažinti nepagrįstu; pripažinti, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei sutarties specialiosios dalies 13.1.4. punkto nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir kt. Atsakovė pažymėjo, kad ji apskundė šį teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teisme bus sprendžiamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Atsakovės nuomone, naujas 2015 m. kovo 17 d. sutarties nutraukimas yra nepagrįstas, nes iš civilinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad N. N. daugiau nei metus buvo nedarbinga ir gydėsi ligoninės stacionare, 2014 m. vasario 3 d. ją paguldė į ligoninę, kur jai buvo atlikta sunki operacija, o gydymas tęsėsi iki 2015 m. balandžio 2 d. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pats pripažino, jog sutartis nebuvo nutraukta, ir iš naujo pakartojo sutarties nutraukimo procedūrą, pasinaudodamas sunkiomis aplinkybėmis, nes N. N. buvo intensyviai gydoma, o trečiasis asmuo D. N. buvo išvykęs į užsienio valstybę. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad tiek N. N., tiek D. N. sutiko ir sutinka toliau mokėti įmokas pagal Kreditavimo sutartį, tačiau ieškovas vengia bet kokio pasiūlyto taikos sutarties projekto. Atsakovė ir jos atstovas minėtoje byloje ne kartą minėjo, kad jie yra pasiruošę mokėti toliau įmokas pagal naujai sudarytą grafiką, tačiau ieškovas kategoriškai į jokius kompromisus leistis su atsakove nenorėjo. Atsakovė nurodė, kad minėtoje byloje ieškovas pateikia klaidinančią informaciją, jog 2014 m. lapkričio 27 d. buvo išsiųstas pranešimas apie pradelstą skolą pagal kreditavimo sutartį, tačiau ieškovas iki šios dienos net nėra pateikęs mokėjimo grafiko pagal naują sutarties redakciją. Atsakovė nurodė, kad skolos išieškojimo veiksmai pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011 nebuvo ir nėra atliekami, ieškovas teismo sprendimo pagrindu gautų vykdomųjų dokumentų antstoliui priverstiniam vykdymui neteikė, nors CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors dar nėra praleistas senaties terminas vykdymui pateikti. Atsakovės nuomone, reiškiamas ieškinys yra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kadangi ieškovas, turėdamas teisę teismui pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011, jo nepateikė. Atsakovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011 yra įsiteisėjęs, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta, kadangi minėtoje civilinėje byloje sprendimas buvo priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas nustatė, kad ieškovas AB DNB bankas prašo priteisti iš atsakovės N. N. 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 1 315,03 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas AB DNB bankas savo ieškinį grindžia tuo, kad antrą kartą 2015 m. kovo 17 d. nutraukus su trečiuoju asmeniu D. N. sudarytą Kreditavimo sutartį, jis turi teisę reikalauti sumokėti visą pagal šią sutartį mokėtiną įsiskolinimą iš atsakovės N. N., kaip laiduotojos pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovė N. N. civilinėje byloje neginčijo įsiskolinimo dydžio, tačiau nurodė, kad naujas 2015 m. kovo 17 d. sutarties nutraukimas yra nepagrįstas, be to, yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas už akių, kuriuo skola yra priteista, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta.
Dėl prievolių pagal Kreditavimo sutartį nevykdymo ir sutarties nutraukimo teisėtumo
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2007 m. vasario 22 d. tarp ieškovo AB DNB banko ir trečiojo asmens D. N., kaip kredito gavėjo, buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 207 300 Lt dydžio kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, kreditas buvo suteiktas iki 2044 m. sausio 31 d. (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 punktas). Tarp ieškovo AB DNB banko ir atsakovės N. N. 2007 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas trečiasis asmuo D. N. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles ieškovui (1.1, 2.1.1. punktai). Be šios Laidavimo sutarties, prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant Kreditavimo sutarties sąlygų jo prašymu, 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu ieškovui negrąžinta kredito suma padidinta nuo 204 671,26 Lt iki 208 499,38 Lt, papildomai suteikiant 3 828,12 Lt kredito dalį pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjo pradelstų įsiskolinimų padengimui. Šio susitarimo 1.2 punktu buvo nustatyti nauji tarpiniai kredito dalių grąžinimo terminai, atidėti negrąžintos kredito dalies mokėjimai, kredito gavėjas susikaupusias palūkanas įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. birželio 26 d. Teismas nustatė, kad šį 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip laiduotoja pasirašė ir atsakovė N. N., nurodžiusi, kad su šio susitarimo sąlygomis susipažino ir joms neprieštarauja bei patvirtina, kad laidavimas pagal 2007 m. vasario 22 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais galioja ir Kreditavimo sutarties prievolei pagal šiuo susitarimu pakeistas sąlygas ir visa apimtimi (Susitarimo 10 puslapis).
Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui kredito gavėjui D. N. tinkamai nevykdant Kreditavimo sutarties sąlygų 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas AB DNB bankas vienašališkai nutraukė su D. N. sudarytą Kreditavimo sutartį ir 2010 m. liepos 26 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 213 645,27 Lt skolos pagal Kreditavimo sutartį priteisimo solidariai iš D. N. ir N. N.. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-2926-605/2010) ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino. Atsakovė N. N. pateikė pareiškimą dėl šio teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011), priimtu antrą kartą, ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino ir jo naudai priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213 645,27 Lt skolos ir 7,53 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2010 m. liepos 30 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 5273 Lt žyminio mokesčio, 175,81 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti AB DNB banko naudai. Teismas taip pat pažymi, kad šis Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) yra įsiteisėjęs ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis).
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. N. ir N. N. ieškinį, 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-454/2014 kredito gavėjo ir laiduotojos reikalavimus pripažino nepagrįstais ir jų patikslintą ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-1521-436/2014) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino, D. N. ir AB DNB banko 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, atliktą 2010 m. birželio 2 d., pripažino neteisėtu, bylos dalį dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras 2007 m. vasario 22 d. sudarytos Kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-2480-192/2015) ieškinį dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-2155-273/2015) Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas šioje civilinėje byloje kaip prejudiciniais faktais vadovaujasi įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2155-273/2015, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes abiejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys: AB DNB bankas, D. N. ir N. N. (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatė, kad teismui pripažinus Kreditavimo sutarties 2010 m. birželio 2 d. nutraukimą negaliojančiu ir jos vykdymą atnaujinus, nei N. N., nei D. N. toliau nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2011 m. spalio mėnesį, įsiskolinimas bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2015 m. vasario 3 d. sudarė 75 025,10 Eur, o pradelsti mokėjimai sudarė 24 214,39 Eur (kredito dalis 8 176,18 Eur, palūkanų 14 788,73 Eur, delspinigiai 1 251,48 Eur).
Teismas iš šioje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas AB DNB bankas 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) D. N. ir N. N. informavo, jog įsiskolinimas bankui pagal Kreditavimo sutartį su jos papildymais ir pakeitimais 2015 m. vasario 3 d. sudaro 75 025,10 Eur, iš kurių pradelsta mokėti dalis 24 216,39 Eur. Ieškovas šiuo raštu D. N. ir N. N. taip pat informavo, kad iki 2015 m. kovo 16 d. neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, t. y. negrąžinus pradelsto kredito ir nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po minėto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutraukia 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito turto ir lėšų. Iš civilinėje byloje ieškovo AB DNB banko pateiktos skolos pagal Kreditavimo sutartį 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitos matyti, kad D. N. ir N. N. negrąžintas įsiskolinimas sudaro 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą ir 1 315,03 Eur delspinigių. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks pat įsiskolinimas D. N. ir N. N. įsiskolinimas nurodytas ir teismui pateiktoje ieškovo AB DNB banko skolos pagal Kreditavimo sutartį 2015 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje. Šį D. N. ir N. N. įsiskolinimą ieškovui AB DNB bankui patvirtino ir ieškovo atstovė advokatė I. Uždavinytė 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu. Atsakovė N. N. 2015 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime į ieškinį šio skolos dydžio neginčijo, 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokėjimus vykdė iki 2011 metų, daugiau bankui nemokėjo dėl įvairių priežasčių (neturėjo darbo ir turėjo sveikatos problemų). Teismas pažymi, kad atsakovei N. N. atstovavo advokatė D. Jurevičienė, kuri skolos dydžio taip pat neginčijo, įrodymų, kad N. N. ar D. N. būtų apmokėję dalį skolos, kurią ieškovas prašo priteisti, nepateikė. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad civilinėje byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovo AB DNB banko ieškiniu prašoma priteisti skola pagal Kreditavimo sutartį yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas AB DNB bankas 2015 m. vasario 3 d. raštu išreiškė aiškią valią D. N. ir N. N. nevykdant Kreditavimo sutarties ir nesumokant pradelsto įsiskolinimo nutraukti 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį. Ieškovas AB DNB bankas dar 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo atsakovę N. N. ir trečiąjį asmenį D. N., kad iki 2015 m. sausio 31 d. neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas bus priverstas nutraukti Kreditavimo sutartį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Tai, kad bankas nuo 2015 m. kovo 17 d. nutraukia Kreditavimo sutartį, N. N. ar D. N. buvo informuoti minėtu AB DNB banko 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties 43 punkte numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Pagal Kreditavimo sutarties 46.1. punktą sutarties nutraukimo pagrindas inter alia yra ir tada, kai kredito gavėjas per sutartyje nustatytus terminus negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.
Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad ieškovo AB DNB bankas siekė bendradarbiauti su atsakove N. N. ir trečiuoju asmeniu D. N., minėtais 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. vasario 3 d. raštais ragino vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, nustatė terminą sumokėti skolas iki 2015 m. sausio 31 d., ir pakartotinį iki 2015 m. kovo 16 d., tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių įmokų neatliko. Priešingai, atsakovė N. N. ir trečiasis asmuo D. N. realiai net neparodė valios vykdyti finansinius įsipareigojimus, visiškai nemokėjo pagal skolos grafiką pradelsto kredito grąžinimo dalies, palūkanų ir delspinigių, finansinių prievolių bankui nevykdė ilgą laiką: nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio, tai sudarė pakankamą pagrindą ieškovui AB DNB bankui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ir tuo pačiu sudarė teisinį pagrindą nutraukti sutartį ne tik pagal sutartyje nustatytas sąlygas, bet ir įstatymo pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovė N. N. 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kurios teismui sudarytų realų pagrindą manyti, kad atsakovė N. N. ir tretysis asmuo D. N. gali vykdyti Kreditavimo sutartį. Teismas atsižvelgia, kad nors atsakovė N. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog trečiasis asmuo D. N. išvyko dirbti į užsienį, tačiau finansinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vis tiek visiškai nevykdo, kaip nurodė atsakovė, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam pirkti išduotas kreditas, niekas negyvena, butas yra neįrengtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismui nėra jokio pagrindo laikyti, kad Kreditavimo sutarties nevykdančios šalys atsakovė N. N. ir trečiasis asmuo D. N. realiai rengėsi ją vykdyti ir kad patirs labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip yra konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2155-273/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-58/2012, išaiškino, kad jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą teismas laiko, kad ieškovas AB DNB bankas pagrįstai nuo 2015 m. kovo 17 d. nutraukė 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių
Teismui pripažinus, kad ieškovas AB DNB bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kreditavimo sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir apskaičiuotas netesybas – delspinigius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015).
Teismas iš šioje civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovui AB DNB bankui D. N. ir N. N. negrąžintas įsiskolinimas sudaro 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą ir 1 315,03 Eur delspinigių. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011), priimtu antrą kartą, ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino ir banko naudai priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213 645,27 Lt skolos, arba 61 875,95 Eur, iš kurių 203 663,02 Lt, arba 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 9687,64 Lt, arba 2805,73 Eur, palūkanų ir 294,61 Lt, arba 85,32 Eur, delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, šis Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) yra įsiteisėjęs ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis), teismas laiko, kad pakartotinai ieškovui AB DNB bankui negrąžinto kredito suma 58 984,89 Eur nepriteistina, nes ji priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 17 d. nutraukus Kreditavimo sutartį už naudojimąsi kreditu buvo perskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, todėl teismas papildomai priteisia tą jų dalį, kuri nėra priteista Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių. Ieškovas AB DNB bankas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 15 720,36 Eur palūkanų (14 075,55 Eur + 1 644,81 Eur), todėl iš atsakovės N. N. teismas priteisia 12 914,63 Eur palūkanų, kurios mažinamos jau priteista 2805,73 Eur palūkanų suma (15 720,36 Eur - 2805,73 Eur). Ieškovas AB DNB bankas prašo priteisti iš atsakovės 1 315,03 Eur delspinigių, todėl teismas priteisia 1229,71 Eur delspinigių, kurie mažinami jau priteista 85,32 Eur delspinigių suma (1 315,03 Eur - 85,32 Eur).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės N. N., kaip laiduotojos
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, išaiškino, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo, kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, kadangi procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas materialinės teisės normas ir jų išaiškinimą, ieškovui AB DNB bankui prašant priteisti iš atsakovės N. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas šį reikalavimą tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas AB DNB bankas prašo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1357 Eur sumokėto žyminio mokesčio pagal 2015 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1210 Eur išlaidos už advokatų pagalbą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovavimo išlaidos už ieškinį), iš viso 2567 Eur.
Atsakovės N. N. atstovė advokatė D. Jurevičienė prašo priteisti iš ieškovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,54 Eur advokato pagalbai apmokėti pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 138,96 Eur advokato pagalbai apmokėti pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 162,12 Eur advokato pagalbai apmokėti pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 191,07 Eur advokato pagalbai apmokėti pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. sausio 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 642,69 Eur.
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje susiklostė individuali ir specifinė procesinė situacija, kuri turi teisinės reikšmės vertinant šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas, taikydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK teisės normas vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, visų pirma vertina ieškovo AB DNB banko ir atsakovės N. N. procesinio elgesio tinkamumą. Teismas konstatuoja, kad ieškovas AB DNB bankas pagrįstai ir sąžiningai 2015 m. liepos 15 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių iš atsakovės N. N., kaip laiduotojos, priteisimo, po to, kai bankas antrą kartą 2015 m. kovo 17 d. nutraukė Kreditavimo sutartį. Teismas konstatuoja, kad ieškovo AB DNB banko civilinės teisės pagal Kreditavimo sutartį yra akivaizdžiai pažeidžiamos ilgą laiką, nes nei atsakovė N. N., nei trečiasis asmuo kredito gavėjas D. N. visiškai nevykdo jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį. Teismas taip pat pažymi, kad nei atsakovė N. N., nei pats kredito gavėjas D. N. nevykdė įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011, bet tuo pačiu per įstatymo nustatytus terminus ir tvarka neprašė nei atnaujinti proceso minėtoje civilinėje byloje, nei peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Atsakovė N. N. 2015 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepimu į ieškinį ieškovo AB DNB banko ieškinį dėl skolos priteisimo prašė atmesti ir bylą nutraukti, tuo pačiu pripažindama nevykdomą ir įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą už akių. Teismas laiko, kad toks atsakovės N. N. procesinis elgesys nėra tinkamas, nes yra dualistinis ir nesąžiningas, kadangi atsakovė nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet tuo pačiu dėl šio teismo sprendimo prašė ieškinį atmesti ir bylą nutraukti. Teismas laiko, kad ieškovas AB DNB bankas, atstovaujamas profesionalių teisininkų advokatų, elgėsi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas apginti banko, kaip finansų įstaigos, teises ir teisėtus interesus, 2015 m. liepos 15 d. su ieškiniu pagrįstai kreipėsi į teismą dėl visos negrąžintos kredito sumos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovės N. N., kaip laiduotojos, nes Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių (civilinės bylos Nr. 2-1689-605/2011) vykdymo teisėtumas po to, kai Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu D. N. ir AB DNB banko 2007 m. vasario 22 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, atliktą 2010 m. birželio 2 d., pripažino neteisėtu, nebuvo galutinai išspręstas. Teismas pažymi, kad ieškovas AB DNB bankas, nuosekliai ir sąžiningai vertindamas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir galimas jo teisines pasekmes, pagrįstai kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo į teismą, nors ir didžioji dauguma ieškinio reikalavimo dėl negrąžinto kredito dalies ir palūkanų sutapo su civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011, kurioje jau buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas už akių. Teismas pažymi, kad ieškovas pagrįstai vertino, jog faktinis ieškinio pagrindas buvo pasikeitęs, nes pasikeitė esminė teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė dėl kreditavimo santykių nutraukimo fakto, nes kreditavimo sutartis naujai nutraukta 2015 m. kovo 17 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir teismo padarytas teisines išvadas nėra teisinio nustatyto pagrindo laikyti, jog pareikštas ieškinys yra tapatus teisme išnagrinėtajam ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo AB DNB banko ieškinys iš esmės yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, ir tik dėl susiklosčiusios specifinės procesinės situacijos, esant įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimui už akių, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-1689-605/2011, teismas pakartotinai nepriteisia jau priteistų negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių sumų, konstatuodamas šio sprendimo įsiteisėjimą ir privalomumą ginčo šalims, tarp jų ir atsakovei N. N. (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad tik teismui priėmus šį Kauno apygardos teismo sprendimą yra visiškai apginamos ieškovo AB DNB banko teisės, kurias nesąžiningais veiksmais pažeidžia atsakovė N. N. ir trečiasis asmuo D. N., todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais šioje civilinėje byloje visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB DNB bankui, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 914,63 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus keturiolika eurų 63 ct) palūkanų ir 1229,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus 71 ct) delspinigių.
Priteisti ieškovui AB DNB bankui, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2567 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.