Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei N. N., jos atstovei advokatei D. J.,

ieškovo atstovui advokato padėjėjui H. R., atsakovo AB DNB atstovei advokatei I. U., nedalyvaujant ieškovui D. N., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir N. N. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl sutarties nesąžiningų sąlygų nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei sutarties specialiosios dalies 13.1.4. punkto nuostatos atitinka civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; pripažinti, kad sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei sutarties specialiosios dalies 13.11. punkto nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; pripažinti, kad sutarties bendrosios dalies 42.4 punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; pripažinti, kad sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; pripažinti, kad sutarties 57 punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; pripažinti, kad sutarties bendrosios dalies 15, 27, 37.5, 43, 44, 49.4.3., 53, 54 punktai bei sutarties specialiosios dalies 13.12 punktas atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų; įpareigoti atsakovą pakeisti, panaikinti ar netaikyti Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos nutarime Nr. K-2500-2007-105 nurodytų, sąlygų, kurios Valstybės vartotojų apsaugos tarnybos komisijos buvo pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus; prašė priteisti iš atsakovo ieškovės N. N. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo D. N. ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-105 bei laidavimo sutartis su N. N.. Nurodė, kad pasirašant kreditavimo sutartį ieškovams kilo daug neaiškumų dėl sutarties sąlygų, bet banko darbuotojai neleido keisti sutarties sąlygų. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu bei priėmė nutarimą „Dėl AB DnB Nord banko kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105" ir pasiūlė atsakovui pakeisti, panaikinti ar netaikyti minėtame nutarime nurodytų sąlygų, kurios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos buvo pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, sudarant sutartis su vartotojais.

Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės atstovė advokatė D. J. nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Ieškovo atstovas advokatas H. R. nurodė, kad ieškovas negalėjo vykdyti kreditavimo sutarties dėl susidariusių finansinių sunkumų, tačiau yra pasiruošęs bendradarbiauti su banku, ateityje žada sutartį vykdyti pagal išgales, ketina kreiptis į banką ir tartis dėl galimybės mokėti kreditą, ieškinį dėl sąlygų pripažinimo nesąžiningomis palaiko ir prašo tenkinti.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (AB DNB banko 2014-11-27 pranešimas Nr. 30.58-37/5074 bei 2015-02-03 pranešimas Nr. 30.56-37/468) patvirtina, jog 2007-02-22 Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-105 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais banko buvo vienašališkai nutraukta 2015-03-17. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2014-09-29 sprendimu c.b. Nr. 2A-1521-436/2014 pripažinus 2010-07-10 atliktą vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir šiuo pagrindu tarp banko ir ieškovų atsinaujinus kreditavimo teisiniams santykiams, nei ieškovas kredito gavėjas D. N., nei ieškovė laiduotoja N. N. jokių mokėjimų bankui pagal Kreditavimo sutartį neatliko. Bankas 2014-11-27 pranešimu informavo ieškovus apie pradelstą skolą pagal Kreditavimo sutartį ir nustatė dviejų mėnesių terminą pradelstiems mokėjimams padengti. Kadangi įsipareigojimai toliau vykdyti netinkamai, bankas 2015-02-03 pranešimu Nr. 30.56-37/468 pakartotinai informavo ieškovus apie pradelstus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį ir nustatė papildomą ilgesnį nei mėnesio terminą pradelstiems mokėjimams atlikti bei nurodė, jog ieškovams nelikvidavus pradelstų mokėjimų iki 2015-03-16, bankas kreditavimo sutartį nutrauks. Kadangi iki minėto termino jokių mokėjimų bankui pagal Kreditavimo sutartį atlikta nebuvo, Kreditavimo sutartis nutraukta 2015-03-17. Mano, kad kreditavimo sutarčiai esant pasibaigusiai (t.y. nutrauktai), Kreditavimo sutarties sąlygų vertinimas ir nagrinėjimas teisme sąžiningumo aspektu apskritai nėra galimas. Akcentavo tai, jog patikslintame ieškinyje iš esmės yra cituojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriame Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertino Kreditavimo sutarties bendrosios dalies sąlygas tos redakcijos, kurios jos buvo 2007-02-22 pasirašius Kreditavimo sutartį. Tačiau pažymėjo, jog 2009-08-06 tarp banko ir ieškovo D. N. buvo pasirašytas Susitarimas Nr. K-2500-2007-105/1 dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo be kita ko pakeistos bei nauja redakcija išdėstytos visos Kreditavimo sutarties bendrosios dalies sąlygos. 2009-08-06 susitarimu pakeitus šioje civilinėje byloje ieškovų ginčijamas pradines Kreditavimo sutarties sąlygas, jos neteko galios. Tokiu būdu mano, kad ieškovai šioje civilinėje byloje ginčija jau nebegaliojančias Kreditavimo sutarties bendrosios dalies sąlygas, nes jas pakeitė naujos, 2009-08-08 redakcijos, bendrosios dalies sąlygos. Todėl ieškovų reikalavimai dėl jau nebegaliojančių Kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis negali sukelti jokių materialių teisinių padarinių ieškovams.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikusi 2013-02-08 išvadą byloje, nurodė, kad ieškovų prašomos pripažinti nesąžiningomis kreditavimo sutarties sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. nustatytus nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus (I t., b.l.50-60).

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 22 d. ieškovas D. N. ir atsakovas AB DNB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 207300 Lt dydžio kreditas, nebaigtam statyti butui, esančiam Ašmenos 2-oji g. 33-21, Kaune, pirkti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2044 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 30–38). Pasikeitus ieškovo finansinėms galimybėms, 2009 m. liepos 8 d. jis kreipėsi į atsakovą su prašymu restruktūrizuoti kreditą (1 t., b. l. 78), nurodytos pasikeitusios aplinkybės – tai darbo netekimas, patirta darbe trauma (stuburo lūžis) ir ilgas nedarbingumo laikotarpis, ženkliai sumažėjusios pajamos. 2009 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas su atsakovu sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie anksčiau minėtos kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105/1, pagal kurį ieškovui suteiktas papildomas kreditas 3.828,12 Lt (1 t., b. l. 79–84). Ši papildomai suteikta suma buvo skirta pagal pagrindinę kredito sutartį pradelstų įsiskolinimų (palūkanų bei delspinigių) dengimui. Papildomu susitarimu ieškovui buvo atidėtas kredito grąžinimo terminas, be to kredito gavėjas įsipareigojo susikaupusias palūkanas ir einamąsias skaičiuojamas palūkanas mokėti pagal banko pateiktus grafikus, sutarties bendroji dalis išdėstyta nauja redakcija (1.2 p., 1.3 p., 1.10 p., 1 t., b. l. 85–96). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovų finansinė padėtis nepagerėjo, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 28 d. atsakovui pateikė dar vieną prašymą restruktūrizuoti kreditą, nurodydamas, kad sunki finansinė padėtis, nustatytas 55 % nedarbingumo lygis, sumažėjusios pajamos, taip pat nurodė, kad mėnesiui kredito grąžinimui ir palūkanoms mokėti galėtų skirti 300 Lt (1 t., b. l. 97). Iš atsakovo 2010 m. gruodžio 15 d. rašto (1 t., b. l. 29) matyti, jog bankas šio prašymo netenkino. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas 2010 m. birželio 2 d. (1 t., b. l. 97) ieškovui išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog nurodytai dienai pradelstas įsiskolinimas bankui yra 726,34 Lt, todėl įspėjo, kad vadovaujantis 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutarties 43 p., praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, t.y. negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas sekančią dieną, einančią po anksčiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovui priklausančio turto (1 t., b. l. 97). Sutartis nutraukta 2010-07-10, nutraukimo dieną ieškovo pradelstą įsiskolinimą pagal sutartį sudarė – 10485,59 Lt (504,12 Lt negrąžinto kredito, 9687,64 Lt nesumokėtų palūkanų, 294,13 Lt nesumokėtų delspinigių) (I t., b.l. 167).

Kauno apygardos teismas 2010-11-30 sprendimu už akių ir 2011-04-19 sprendimu už akių (antrą kartą) AB DNB banko ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213645,27 Lt skolos banko naudai (I t., b.l.109-118).

Ieškovė N. N. 2013-01-15 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis.

2014-09-29 sprendimu Kauno apygardos teismas panaikindamas Kauno apylinkės teismo sprendimą sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, o dėl likusių patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą nagrinėjant iš naujo pirmos instancijos teisme atsakovas (AB DNB bankas) 2014-11-27 raštu priminė ieškovui D. N., kad pagal 2007 m. vasario mėn. 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau - Sutartis), ieškovas įsipareigojo grąžinti bankui kreditą pagal sutartyje nurodytus kredito grąžinimo terminus bei už kiekvieną mėnesį mokėti nustatytas palūkanas nuo faktiškai paimtos kredito sumos. Skola Bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2014 m. lapkričio mėn. 27 d. sudarė 258176,87 Lt, tame tarpe pradelstas įsiskolinimas sudarė 81102,59 Lt. Įspėjo, kad per suteiktą papildomą terminą, tai yra, iki 2015-01-31, neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą bei įsipareigojimų įvykdymą, bankas bus priverstas nutraukti sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartį iš bankui įkeisto ir kito ieškovui priklausančio turto ir lėšų. Šis pranešimas įteiktas ieškovo atstovui 2015-01-27 (III t., b.l. 17). 2015-02-03 pranešimu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas informavo, kad ieškovas pagal 2007 m. vasario mėn. 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais, įsipareigojo grąžinti bankui kreditą pagal sutartyje nurodytus kredito grąžinimo terminus bei už kiekvieną mėnesį mokėti nustatytas palūkanas nuo faktiškai paimtos kredito sumos. Ieškovo įsiskolinimas bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2015 m. vasario mėn. 3 d. sudaro 75.025,10 EUR, tame tarpe pradelsta mokėti dalis sudaro 24.216,39 EUR (kredito dalis 8176,18 Eur, palūkanų 14788,73 Eur, delspinigiai 1251,48 Eur). Todėl pranešė, kad iki 2015-03-16 neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelsto kredito bei nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, bankas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutrauks 2007 m. vasario mėn. 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir/ar kito ieškovui priklausančio turto ir lėšų. Šis pranešimas įteiktas N. N. atstovei advokatei D. J., bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė patvirtino, kad šį pranešimą gavo (III t., b.l.12-15).

Vadovaujantis atsakovo rašytiniais paaiškinimais, 2007-02-22 Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-105 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Banko buvo vienašališkai nutraukta 2015-03-17 (III t., b.l.10).

Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė neneigė, kad nei ji nei jos sūnus D. N. nevykdė ir šiuo metu nevykdo pagal ginčo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, o ieškovė neneigė, kad ieškovai į banką po 2014-09-29 Kauno apygardos teismo sprendimo, su prašymu dar kartą pakeisti 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105 (su vėlesniais pakeitimais) specialiąsias sąlygas, nustatant naują kredito grąžinimo grafiką, nukeliant kredito grąžinimo terminą ir t.t., nesikreipė. Atsakovo nurodymu, paskutiniai mokėjimai pagal minėtą kredito sutartį atlikti 2011 m. spalio mėnesį, kitokių įrodymų byloje nėra. Teismas taip pat pažymi, kad ieškinio reikalavimais nėra ginčijamos ar prašoma pakeisti ieškovams priimtinesnėmis 2007-02-22 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) specialiosios sąlygos, kuriose yra nustatytas metų palūkanų dydis, kredito gražinimo būdas, grafikas ir t.t.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovą pakeisti, panaikinti ar netaikyti Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos nutarime Nr. K-2500-2007-105 nurodytų, 2007-02-22 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105 sąlygų, kurios Valstybės vartotojų apsaugos tarnybos komisijos buvo pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Kitaip tariant, ieškovai neginčydami sutarties nutraukimo pagrįstumo, prašo pripažinti šios sutarties sąlygas nesąžiningomis ir įpareigoti atsakovą jas pakeisti.

Teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais. Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašo pakeisti sutarties sąlygas, kurios Valstybės vartotojų apsaugos tarnybos komisijos buvo pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus (CK 6.228⁴ straipsnis). Taigi ieškovai pareikšto ieškinio dalyku nurodo 2007 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105 sąlygų pakeitimą. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes ginčo sutartis jau yra nutraukta, tačiau iš ieškovės paaiškinimų bylą nagrinėjant iš esmės teisme matyti, kad ieškovė ginčo sutartį laiko galiojančia, nes ieškovai yra kreipęsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl nemato reikalo ginčyti jos nutraukimo.

Nagrinėjamai situacijai aktualios yra CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės nuostatos, kuriose atsispindi sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai. Vadovaujantis šiais principais, bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties bei atitinkamai nukentėjusiosios sutarties šalies teisių pažeidimą, dėl kurio nukentėjusioji sutarties šalis įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais. Vienas iš tokių būdų gali būti vienašališkas sutarties nutraukimas, nepažeidžiant įstatymo nuostatų ir sutarties sąlygų (CK 1.138 str. 5 p., 6.209 str., 6.217-2.18 str.). Tuo tarpu sutarties šalių lygybės ir sutarties tęstinumo (favor contactus) principai suponuoja sutartį pažeidusios ar suinteresuotos sutarties pakeitimu (išsaugojimu) šalies teisę inicijuoti sutarties pakeitimą, siekiant išsaugoti sutartinių teisinių santykių tęstinumą (CK 6.223 str.). Šalims nepavykus dėl to susitarti gera valia, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo (CK 1.138 str. 5 p., 6.204 str. 3 d.). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybės sutarties pakeitimu suinteresuotai šaliai sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą tol, kol tarp šalių vyksta derybos dėl šiuos įsipareigojimus reglamentuojančių sutarties sąlygų pakeitimo. Vadinasi, „kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, - kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Atsakovo teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad vienašališko nutraukimo faktas jau yra įvykęs, nepriklausomai nuo ieškovų valios ir pozicijos dėl tokio nutraukimo. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama per ieškinio institutą. Kiekviename ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus - ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškinio pagrindo ir dalyko parinkimas yra ieškovo, o ne teismo prerogatyva. Kadangi pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau nei jis reikalavo), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra) (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ar pagrindo, ar jį pakeisti, nes teismas turi būti nešališkas. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas ne dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o dėl šios sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, spręsdamas šios sutarties nutraukimo pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant nutrauktai ginčo sutarčiai, pasibaigė ir byloje ginčijamų šios sutarties sąlygų galiojimas, todėl jas keisti nėra įstatyminio pagrindo, juolab, kad negaliojančios sutarties sąlygų pakeitimas negali sukurti šalims teisių ir pareigų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinio tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 11,04 Eur (vienuolika eurų 4 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.