Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-14 · Civilinė byla Nr. e2A-727-407/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-15Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
e2A-727-407/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00551-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
N. N.
Ieškovas
akcinės bendrovės DNB banko
Trečiasis asmuo
D. N.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-727-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00551-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.2.2.; 2.5.8.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-890-773/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – D. N..

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1644,81 Eur nesumokėtų palūkanų, 1315,03 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2007 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens D. N. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-105 (toliau – ir kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 207 300 Lt dydžio kreditą nebaigtam statyti butui pirkti.

Tarp ieškovės ir atsakovės 2007 m. vasario 22 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2109 (toliau – ir laidavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas D. N. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles ieškovei. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir nekilnojamojo turto hipoteka.

Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytas Susitarimas Nr. K-2500-2007-105/1 dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu ieškovei negrąžinta kredito suma padidinta nuo 204 671,26 Lt iki 208 499,38 Lt, papildomai suteikiant 3 828,12 Lt kredito dalį pagal kreditavimo sutartį kredito gavėjo pradelstų įsiskolinimų padengimui.

Atsakovė, kaip laiduotoja, pasirašė 2013 m. spalio 17 d. susitarimą Nr. K-2300-2012-876/1 ir tokiu būdu patvirtino, kad jos laidavimas pagal sudarytą laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal ieškovės ir trečiojo asmens sutarimu pakeistas kreditavimo sutarties sąlygas.

Kredito gavėjui nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų ieškovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 213 645,27 Lt skolos pagal kreditavimo sutartį priteisimo solidariai iš D. N. ir N. N..

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl šio teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

Kauno apygardos teismas antrą kartą 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Teismas priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213 645,27 Lt skolos ir 7,53 procentų dydžio procesines palūkanas, 5273 Lt žyminio mokesčio, 175,81 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Trečiasis asmuo ir atsakovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, reikalaudami pripažinti nepagrįstu kreditavimo sutarties nutraukimą, taip pat pripažinti dalį kreditavimo sutarties bendrosios dalies nuostatų esant nesąžiningomis. Kauno apylinkės teismas kredito gavėjo ir laiduotojos reikalavimus pripažino nepagrįstais ir jų patikslintą ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino, D. N. ir AB DNB banko 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-105 nutraukimą pripažino neteisėtu, bylos dalį dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras 2007 m. vasario 22 d. sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas nesąžiningomis, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apylinkės teismas ieškinį dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs N. N. ir D. N. apeliacinius skundus, apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, jokie mokėjimai bankui pagal kredito gavėjo D. N. turimą vykdyti kreditavimo sutartį atliekami nebuvo. Bankas kredito gavėją ir laiduotoją informavo apie nevykdomus įsipareigojimus ir paragino iki 2015 m. sausio 31 d. padengti pagal kreditavimo sutartį susidariusį 81 102,59 Lt įsiskolinimą, kartu įspėdamas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį, bankas turi teisę su D. N. sudarytą kreditavimo sutartį nutraukti ir imtis priverstinio skolos išieškojimo.

Kredito gavėjas D. N. ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, todėl 2015 m. kovo 17 d. su D. N. sudaryta kreditavimo sutartis buvo nutraukta.

Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui esant užtikrintam nekilnojamojo turto hipoteka, bankas, nutraukęs su kredito gavėju sudarytą kreditavimo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl 76 020,28 eurų skolos (58 984,89 euro negrąžinto kredito, 14 075,55 euro nesumokėtų palūkanų ir 1 315,03 euro delspinigių), ir įstatyminių palūkanų išieškojimo iš kredito gavėjo D. N., skolos išieškojimą visų pirma nukreipiant į įkeistą turtą.

Pagal kreditavimo sutartį nesumokėtą skolą sudaro 58 984,89 Eur negrąžinto kredito suma, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų suma, 1 644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą suma ir 1 315,03 Eur delspinigių suma, apskaičiuota ne daugiau kaip už 180 dienų. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio nuostata ir Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 punktais, laiduotoja N. N. atsako bankui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė už D. N. prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą.

Nors Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino banko ieškinį D. N. ir N. N. dėl skolos priteisimo, šioje byloje reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu, kadangi jis grindžiamas iš dalies kitu faktiniu pagrindu, nes po 2011 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo už akių priėmimo buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo banko atliktas kreditavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir dėl to sutartiniai santykiai pagal kreditavimo sutartį tarp šalių tęsėsi, kol kreditavimo sutartis banko buvo vienašališkai nutraukta.

Atsakovė nurodė, kad reiškiamas ieškinys yra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kadangi ieškovė, turėdama teisę teismui pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto, jo nepateikė. Atsakovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta, kadangi minėtoje civilinėje byloje sprendimas buvo priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 12 914,63 Eur palūkanų, 1229,71 Eur delspinigių ir 2567 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Teismui pripažinus, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti visą negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir apskaičiuotas netesybas – delspinigius.

Teismas nustatė, kad įsiskolinimas sudaro 58 984,89 Eur negrąžinto kredito, 14 075,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 644,81 Eur nesumokėtų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą ir 1 315,03 Eur delspinigių. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, priimtu antrą kartą, banko naudai priteisė solidariai iš D. N. ir N. N. 213 645,27 Lt skolos (61 875,95 Eur), iš kurių 203 663,02 Lt (58 984,89 Eur) negrąžinto kredito, 9687,64 Lt (2805,73 Eur), palūkanų ir 294,61 Lt (85,32 Eur) delspinigių. Šis teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis).

Dėl to pirmosios instancijos teismas pakartotinai ieškovei negrąžinto kredito 58 984,89 Eur sumos nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus kreditavimo sutartį už naudojimąsi kreditu buvo perskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, todėl teismas papildomai priteisė tą jų dalį, kuri nėra priteista Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės iš viso 15 720,36 Eur palūkanų (14 075,55 Eur + 1 644,81 Eur), todėl iš atsakovės N. N. teismas priteisia 12 914,63 Eur palūkanų, kurios mažinamos jau priteista 2805,73 Eur palūkanų suma (15 720,36 Eur - 2805,73 Eur). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 315,03 Eur delspinigių, todėl teismas priteisia 1229,71 Eur delspinigių, kurie mažinami jau priteista 85,32 Eur delspinigių suma (1 315,03 Eur - 85,32 Eur).

Įvertinęs šalių procesinį elgesį teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2567 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė N. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteista 12 914,63 Eur palūkanų bei 1229,71 Eur delspinigių, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teisme kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl sutarties nutraukimo nepagrįstumo.

2. Atsakovė dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai vykdyti finansinių prievolių ieškovei. Atsakovė stengėsi bendradarbiauti su banku, tačiau pastarasis atsisakė kompromisų ir vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

3. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo sutiko ir toliau sutinka mokėti įmokas pagal kredito sutartį, tačiau ieškovė vengia taikos sutarties projekto. Be to, ieškovė neatsižvelgė į sunkią atsakovės finansinę padėtį, amžių, sveikatos būklę ir nedarbingumą.

4. Pakeitus skolos grąžinimo tvarką atsakovei ir trečiajam asmeniui būtų minimaliai pagerintos prievolės įvykdymo sąlygos. Be to, teismas turėjo vadovautis CK 6.188 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

5. Ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu išspręstas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių, todėl ieškovė nesąžiningai elgėsi kreipdamasi į teismą antrą kartą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB DNB bankas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Byloje nepareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės atliktą pakartotinį vienašalį sutarties nutraukimą. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino banko veiksmų teisėtumą. Ieškovė su teismo išvadomis sutinka.

2. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo neatlieka mokėjimų bankui nuo 2011 m. spalio mėnesio. Dėl to deklaratyvūs apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove.

3. Apeliantės finansinė padėtis, sveikatos būklė ir amžius nagrinėjamu atveju neturi reikšmės vertinant kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumą.

4. Teismas išsamiai argumentavo dėl kokių priežasčių ieškinys tenkinamas iš dalies ir nelaikytinas tapačiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio tapatumo

Atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu išspręstas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, todėl nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta.

Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais: tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje.

Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą, kuris išspręstas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių grindė 2010 m. birželio 6 d. raštu Nr. 30.58.17/3544, kuriuo bankas vienašališkai nutraukė su D. N. sudarytą kreditavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad teismui pripažinus minėtą vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, sutarties vykdymas buvo atnaujintas, tačiau nei D. N., nei atsakovei nevykdant sutarties sąlygų, bankas pakartotinai 2015 m. kovo 17 d. nutraukė kreditavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, toje dalyje turėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o priėmęs ieškinį bylos dalį, kurioje keliami pakartotiniai reikalavimai, nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas byloje sprendimą priėmė tik dėl tos ieškinio reikalavimų dalies, kurie nebuvo išspręsti sprendimu už akių, o reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo grindžiami skirtingais laikotarpiais nei pasisakyta sprendime už akių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nenustatytas ieškinių tapatumas.

Dėl skolos priteisimo

Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal 2007 m. vasario 22 d. laidavimo sutartį Nr. 2109 ir 2013 m. spalio 17 d. susitarimą Nr. K-2300-2012-876/1 solidariai atsakinga kartu su D. N. pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2007 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-105 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Be to, kreditavimo sutarties tinkamas vykdymas buvo užtikrintas ir nekilnojamojo turto nebaigto statyti buto (su rūsiu), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2015 m. liepos 27 d. hipotekos kreditorės naudai išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis netesybomis iš trečiojo asmens D. N..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, išaiškino, kad analizuojant laiduotojo solidariąją prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), sistemiškai turi būti aiškinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies ir 6.86 straipsnio nuostatos. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nei kredito, nei laidavimo sutartyse ar papildomuose susitarimuose šalys nesusitarė dėl kitokios prievolių užtikrinimo būdų (įkeitimo ir laidavimo) taikymo eilės.

Atsakovė neginčija nei laidavimo sutarties galiojimo, nei savo prievolės solidariai atsakyti pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą kreditavimo sutartį, pastarajam nevykdant sutartimi prisiimtų prievolių, taip pat apeliaciniame skunde atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės papildomai priteistų 12 914,63 Eur palūkanų ir 1229,71 Eur delspinigių dydžio.

Pagal CK 6.78 straipsnio 3 dalį laidavimas apima tiek pagrindinės prievolės, tiek papildomų prievolių (palūkanų, netesybų) įvykdymo užtikrinimą, todėl palūkanos pagal sutartį, atliekančios mokėjimo funkciją, kitos palūkanos bei delspinigiai, paskaičiuoti iki vienašališko 2015 m. kovo 17 d. ieškovės kredito sutarties nutraukimo, tenka ir laiduotojai, kaip solidariajai bendraskolei.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl papildomų palūkanų ir delspinigių iš atsakovės priteisimo, todėl apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad iš laiduotojos negali būti išieškota daugiau nei likusi nepadengta įsiskolinimo ieškovei dalis, o prievolė priverstinai vykdytina iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojos) turto, tai turto išieškojimo mastas kontroliuotinas vykdymo procese. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, kad išieškojimas iš atsakovės pagal teismo sprendimą vykdomas solidariai su trečiuoju asmeniu D. N. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Byloje sprendžiamas klausimas dėl palūkanų ir delspinigių pagal kreditavimo sutartį priteisimo pagrįstumo, o ne vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad apeliantės argumentai, jog dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai vykdyti finansinių prievolių, o ieškovė neatsižvelgė į sunkią atsakovės finansinę būklę, amžių, nedarbingumą bei vengė bendradarbiauti su atsakove, šios bylos kontekste teisinės reikšmės neturi.

Pirmosios instancijos teismas vertino 2015 m. kovo 17 d. ieškovės atlikto kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumą bei teisėtumą, nustatė, kad ieškovė siekė bendradarbiauti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su atsakove, ragino juos vykdyti finansinius įsipareigojimus, įspėjo dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgė į tai, kad mokėjimai pagal kreditavimo sutartį sistemingai nebuvo vykdomi nuo 2011 m. spalio iki 2015 m. kovo mėnesio, t. y. pakartotinio kreditavimo sutarties nutraukimo, nurodė, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos grąžinimo sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo 2015 m. kovo 17 d. nutraukė 2007 m. vasario 22 d. kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su skolos grąžinimo grafiko pakeitimu, kreditavimo sutarties kvalifikavimu vartojimo sutartimi nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą suformuluojant patikslintą jo rezoliucinę dalį taip:

„Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 914,63 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus keturiolika eurų 63 ct) palūkanų ir 1229,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus 71 ct) delspinigių.

Išieškojimas iš atsakovės pagal teismo sprendimą vykdomas solidariai su trečiuoju asmeniu D. N. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. liepos 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-3229.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2567 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui (j. a. k. 112029270) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis