Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-22267-528/2022 pagal pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Rinktiniai produktai“ dėl antstolio veiksmų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo A. P. savo pozicijos dėl pareiškėjo prašymo įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo skolininkės vadovui už teismo sprendimo, įpareigojančio ją atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

14. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-750-615/2021, kuriame nurodyta „iškeldinti atsakovę UAB „Rinktiniai produktai“ iš ieškovui A. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais.“ Antstolis R. S., vadovaudamasis CPK 585 ir 645 straipsniais, kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas skolininkės UAB „Rinktiniai produktai“ vadovui A. N. už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Pirmą kartą prašymą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, 2022 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė skolininkės vadovui (apeliantui) A. N. 200 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo išsikelti iš išieškotojui A. P. priklausančio žemės sklypo su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais, nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 14 d. iki antstolio reikalavimo visiško įvykdymo dienos. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1284-587/2022, konstatavęs procesinės teisės normų pažeidimus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tuo pačiu Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad šiuo atveju antstolio prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis CPK 771 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

16. Akcentuotina, kad pasisakydamas dėl CPK 585 straipsnio 3 dalies ir 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies), reglamentuojančių baudos skyrimą, taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 24, 28 punktai). Bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) skiriama už įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo užbaigtas bylos ginčas, nevykdymą, o ne už pažeidimus, padarytus nevykdant antstolio nurodymų. Tuo tarpu asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008; 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

17. Taigi tiek šios nutarties 16 punkte pateikti išaiškinimai, tiek ir pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl baudos skolininkės vadovui paskyrimo už teismo sprendimo, įpareigojančio ją atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartyje padarytos išvados patvirtina, kad antstolio prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis CPK 771 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

18. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (taip pat žr. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą). Priklausomai nuo to, ar nevykdomame teismo sprendime arba privalomajame nurodyme yra nurodytos jų neįvykdymo pasekmės, CPK 771 straipsnis nustato skirtingus antstolio veiksmus vykdymo procese (CPK 771 straipsnio 2, 3, 6 dalys).

19. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. < ... > Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas;

21. Minėta, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. vykdomasis raštas išduotas pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-750-615/2021, kuriuo nuspręsta „iškeldinti atsakovę UAB „Rinktiniai produktai“ iš ieškovui A. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais.“ Byloje ginčo dėl to, kad minėto sprendimo pagrindu antstolio R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla ir kad sprendimas per antstolio raginime nustatytą terminą nebuvo įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas), nėra. Apeliantas skolininkės UAB „Rinktiniai produktai“ vadovas A. N. atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad sudarius taikos sutartį su išieškotoju ir vykdomąją bylą nutraukus, buvo pasiektas vykdymo proceso tikslas – įvykdytas sprendimas, o tikslas, kurio siekiant buvo paskirta bauda yra nereikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritarti apelianto pozicijai neturi pagrindo.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą). CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės už konkretų teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį gali būti taikomos ir nepaisant to, ar skolininkas teismo sprendimą vėliau įvykdo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, bei byloje esant duomenims apie neįvykdytą teismo sprendimą, įpareigojantį skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, ir skolininkei neginčijant savo kaltės dėl tokio sprendimo nevykdymo, taip pat įvertinęs CPK 771 straipsnyje nustatytos baudos paskirtį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo teisinė galimybė skolininkės atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas pasekmes už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį, nepaisant to, kad skolininkė ir išieškotoja yra sudariusios taikos sutartį ir vykdomoji byla šiuo metu jau yra nutraukta. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skolininkės vadovui paskirtą baudą nutarė išieškoti valstybės naudai, t. y. tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑213‑248/2019 padarytus išaiškinimus. Kaip nurodyta ir šios nutarties 22 punkte, skolininkui bauda yra skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, tuo pačiu skatinant skolininką įvykdyti prievolę, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra svarbu įvertini skolininkės ir išieškotojo sudarytos taikos sutarties sąlygų reikšmę vykdomojo proceso kontekste.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp skolininkės UAB „Rinktiniai produktai“ ir išieškotojo A. P. 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė išspręsti teismo sprendimo vykdymo klausimą taikiai ir vykdomąją bylą nutraukti. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad visi ieškovo (išieškotojo) nuostoliai patirti dėl žemės sklypo naudojimo, sprendimo vykdymo ir bet kokių kitų atsakovės (skolininkės) veiksmų, susijusių su žemės sklypo naudojimu iki taikos sutarties sudarymo dienos, sudaro 8 500,00 Eur sumą. Taikos sutarties 8 punkte ieškovas (išieškotojas) pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-750-615/2021 yra visiškai įvykdytas ir jis nereikalauja tolimesnio sprendimo vykdymo. Antstolis R. S., gavęs šalių sudarytą taikos sutartį, priėmė 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

25. Atsižvelgiant į aptartas šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pačios šalys taikos sutartimi numatė ir susitarė, kokio dydžio nuostolius skolininkė turi atlyginti išieškotojui už teismo sprendimo ginčo laikotarpiu nevykdymą. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo įgyvendintas ir pasiektas CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių tikslas – išieškotojui pačių šalių susitarimu už teismo sprendimo ginčo laikotarpiu nevykdymą buvo atlyginti nuostoliai, ko pasėkoje vykdomoji byla taip pat buvo nutraukta. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju baudos paskyrimas skolininkės vadovui už teismo sprendimo ginčo laikotarpiu nevykdymą išieškotojo naudai (kaip satisfakciją už laiku neįvykdytą teismo sprendimą), kuomet pačios šalys (skolininkė ir išieškotojas) jau yra susitarę dėl nuostolių už teismo sprendimo nevykdymą dydžio ir jų atlyginimo tvarkos, iš esmės sąlygotų dvigubą skolininkės nubaudimą ir neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl laiku neįvykdyto teismo sprendimo jokių pretenzijų nėra pareiškęs ir pats išieškotojas.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes, dėl ko nepagrįstai paskyrė skolininkės UAB „Rinktiniai produktai“ vadovui baudą, ją išieškant valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apelianto UAB „Rinktiniai produktai“ vadovo A. N. atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio R. S. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (šio straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius antstolio piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą faktą, kitai šaliai gali būti atlygintos proceso metu jos patirtos bylinėjimosi išlaido. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė antstolio piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pasekmių taikymo, priešingai, nustatyta, kad jis tokį pagrindą turėjo, todėl, šiuo atveju apelianto atskirąjį skundą tenkinus, vadovaujantis bendra taisykle dėl bylinėjimosi išlaidų vykdymo procese (ne)atlyginimo, apelianto ir kitų proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio R. S. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.