- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2-750-615/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19345-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Domas Pakėnas
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“ vadovui A. N., ir atstovui advokatui Domui Pakėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinktiniai produktai“ dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė:
1.1. Ieškovas ir atsakovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarė komercinės paskirties žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 2014/08 (toliau – Sutartis). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas (nuomotojas) sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomos, o atsakovas (nuomininkas) išsinuomos 7500 kv. m komercinės paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei mokės nuomotojui (ieškovui) už naudojimąsi žemės sklypu nuomos mokestį, o pasibaigus nuomos terminui grąžins minėtąjį sklypą pagal sutartyje nustatytą tvarką. Žemės sklypas buvo išnuomotas 5 metų laikotarpiui.
1.2. Dar nepasibaigus žemės nuomos sutarties terminui nuomininkas buvo įspėtas, kad nuomotojas pasibaigus nuomos sutarties terminui neketina pratęsti sutarties joje numatytoms sąlygomis. Pranešimas atsakovei buvo siunčiamas nuomos sutartyje nurodytu adresu ir nepavykus pranešimo įteikti pakartotinai įteiktas per teismo antstolį (kuris įteikė atsakovei pranešimą tuo pačiu adresu, kaip ir buvo siųstas registruotas laiškas). Sutartis pasibaigė 2019 m. spalio 1 d.
1.3. 2019 m. spalio 1 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 7500 kv.m. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkas vykdo automobilių valymo, plovimo ir priežiūros veiklą. Žemės sklype įrengti statiniai, pastatyta keturių vietų automobilių plovykla. UAB „Rinktiniai produktai“ atsisakė perduoti žemės sklypą. 2019 m. lapkričio 11 d. raštu atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti naują nuomos sutartį, bei tęsti veiklą žemės sklype, tačiau į pasiūlymą atsakovė nesureagavo, nors į jos vadovą per ieškovo atstovę buvo kreiptasi ir žodžiu. Dar galiojant sutarčiai, atsakovei ieškovas jau kurį laiką sakė, kad nuomos mokestis, nurodytas sutartyje, neatitinka rinkos sąlygų, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto rinka yra ženkliai pasikeitusi, kad įvedus eurą, pasikeitė ir nuomos kainos. Tačiau atsakovė į jokias derybas dėl nuomos mokesčio dydžio nesileido. Negalėjo tikėtis, kad ieškovas sutiks pratęsti sutartį tomis pačiomis sąlygomis. Remiantis Nuomos sutarties 3.2 punktu, atsakovė turėjo pareigą informuoti nuomotoją apie pageidavimą sudaryti naują sutartį ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Remiantis šia sutarties sąlyga yra laikoma, kad atsakovė atsisakė savo pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį.
1.4. Nesąžininga būtų aiškinti Sutarties 3.1 punkto nuostatą, kaip besąlyginį sutarties automatinį pratęsimą vien tuo pagrindu, kad nebuvo laikomasi dviejų mėnesių termino. Sutarties 3.1 punkte nustatytas terminas buvo nustatomas tik tikslu nuomotojui ar nuomininkui pasiruošti tam, kad sutartis nebus pratęsiama ( t.y. susirasti kitą nuomos variantą), o ne kaip užkertantis kelią jos atsisakyti ją pratęsti. Atsakovei buvo suteikta daugiau laiko, nei numatyta sutartyje išsikelti iš žemės sklypo, jai buvo siūlomi ir kiti alternatyvūs ginčo sprendimo variantai.
1.5. Tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta terminuotai ir numatyta galimybė nepratęsti sutarties, ar jos nesudaryti, neleido nuomininkui tikėtis, kad nuomos sutartis bus pratęsta automatiškai, ar kad bus sudaryta nauja sutartis besąlygiškai. Nuomininko investicijas be sutarties 3.1 punkto apsaugojo kitos sutarties sąlygos. Nuomos sutartis buvo sudaryta net penkerių metų laikotarpiui, todėl toks ilgas terminas buvo nustatytas būtent atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ketina vykdyti verslą ir investuoja lėšas sklypo pritaikymui jo verslo vykdymui. Sutarties 8.3 punktas numato, kad visa nuomininko įranga, statiniai ir vidaus įrenginiai, kiti pagerinimai, įrengti sklype nuomininko sąskaita, lieka Nuomininko nuosavybėje. Tokia sutarties sąlyga visiškai apsaugoja nuomininko investicijas pasibaigus nuomos sutarties terminui. Sutarties 3.2 punktas taip pat sulygtas siekiant užtikrinti nuomininkui galimybę pratęsti sutartį, taip užtikrinant santykių tęstinumą, esant poreikiui nuomotis žemės sklypą.
1.6. Nuomininko siūlomas sutarties aiškinimas yra naudingas tik jam, tuo tarpu ieškovo interesai nepratęsti nuomos sutarties tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo 2014 metais, tokiu aiškinimu yra pažeidžiami. Atsakovė žinodamas apie ieškovo ketinimus peržiūrėti nuomos mokestį dar galiojant Nuomos sutarčiai, iš anksto elgėsi taip, kad vėliau galėtų pasinaudoti Sutarties 3.1 punktu, kaip besąlyginiu nuomos sutarties pratęsimu. Atsakovė nepriėmė ieškovo siunčiamų laiškų, kuriais jis nurodė, kad nesutinka pratęsti sutarties joje nurodytomis sąlygomis, taip, kad ieškovui juos teko įteikinėti per teismo antstolį.
1.7. Žemės sklypas yra labai patrauklioje vietoje, pramoniniame rajone, šalia pagrindinės gatvės, turi gerą susisiekimą su miesto centru. Tai neabejotinai įtakoja žemės sklypo vertę. Žemės sklypo nuomos kainą įtakoja ne tik vidutinės rinkos kainos, bet ir reali paklausa. UAB „Verslavita“ pateikta konsultacinė išvada net nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu žemės sklypo rinkos kainą, kadangi ji neatitinka LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 21-23 straipsnio reikalavimų.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmeti. Procesiniuose dokumentuose ir atstovai teismo posėdyje nurodė:
2.1. Pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuomos sutartį Nr. 2014/08 atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 869 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei. Bendra nuomos kaina su mokesčiais - 1 000 Eur. Nuomos terminas - 5 metai. Po nuomos sutarties sudarymo atsakovė pradėjo vykdyti ieškovo žemės sklype komercinę veiklą - teikti automobilių plovyklos savitarnos paslaugas. Komercinės veiklos vykdymui ieškovo žemės sklype buvo įrengti automatinės savitarnos plovyklos įrengimai, pastatyta stoginė, teritorijoje išklotos betoninės trinkelės. Ieškovas buvo informuotas, jog jam priklausančiame žemės sklype atsakovė ketina vykdyti komercinę veiklą, konkrečiai - teikti automobilių plovyklos savitarnos paslaugas ir leido statyti reikalingus statinius, įrengimus bei kitus pagerinimus. Ieškovas 2019 m. pradžioje kreipėsi į atsakovą telefonu ir užsiminė svarstantis dėl nuomos kainos ateinančiam 5 metų laikotarpiui, po to kai nuomos sutartyje penkių metų nuomos terminas pasibaigs. Atsakovė neprieštaravo peržiūrėti ir pagal rinkos kainas perskaičiuoti nuomos kainą.
2.2. Ieškovas atsakovei apie ketinimą nepratęsti nuomos sutarties pranešė pavėluotai ir nesilaikydamas pranešimų įteikimo tvarkos. Nuomos sutarties 3.1. punktas numato, jog sklypas yra išnuomojamas 5 metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d.; sutartis automatiškai pratęsiama šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš sutarties šalių ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškė raštu apie jos nutraukimą. Ieškovas 2019 m. liepos 31 d. pranešimą apie tai, kad nuomos sutartis nebus pratęsiama, atsakovui įteikė 2019 m. rugsėjo 11d., iki nuomos sutarties termino pabaigos likus 20 dienų. Nuomos sutartyje nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas komunikacijai, o nuomos sutarties 13.5. punktas numato, jog visi su sutartimis susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar kitoks susirašinėjimas yra siunčiami faksu, elektroniniu paštu, jų originalus visais atvejais įteikiant pasirašytinai ar siunčiant registruotu ar kurjeriniu paštu. Ieškovas dėl siekė įteikti pranešimą tik siųsdamas registruotu paštu, o vėliau per antstolį, tačiau neinformavo atsakovės el. paštu, kaip tai numato minėta nuomos sutarties sąlyga.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovė po 2019 m. rugsėjo 11 d. bendravo su ieškovu telefonu ir pakartotinai nurodė, jog atsakovas ketina nuomotis ieškovo žemės sklypą, sutinka peržiūrėti nuomos kainą pagal rinkos kainas. 2019 m. spalio 14 d. atsakovei buvo įteiktas ieškovo advokatės siūlymas sudaryti naują žemės sklypo numos sutartį, numatant 2 000 Eur nuomos kainą per mėnesį. Ieškovo siūlymas ir jo pateikimo aplinkybės (per advokatą, nurodant, jog jau yra kitas nuomininkas, kuris sutinka nuomotis žemės sklypą už 2 500 Eur kainą) sudarė įspūdį, jog ieškovas manipuliuoja ir siekia paveikti atsakovę, priversti mokėti gerokai didesnį nei rinkos kaina nuomos mokestį. Ieškovas pasinaudojo ta aplinkybe, kad atsakovė savo veiklai vykdyti žemės sklype pasistatė statinius, įrengė įrengimus, o statinių ir įrangos demontavimas sąlygotų dideles atsakovės išlaidas - ieškovas pareikalavo ir tikėjosi gauti tokį nuomos mokestį, kokį pats įsivaizdavo, neatsižvelgiant į rinkos kainas, nesivadovaujant protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Ieškovas pažeidė 3.1. p. ir 13.5 p., taigi, nuomos sutartis buvo automatiškai pratęsta.
2.4. Aiškinant visą nuomos sutartį ir atskirus jos punktus (3.1., 3.2.) yra svarbiausia nustatyti tikrąją šalių valią sudarant nuomos sutartį, šalių elgesį po nuomos sutarties sudarymo. Aiškinimo rezultatas neturi būti nesąžiningas vienos iš šalių atžvilgiu. Atsakovės manymu, 3.1. ir 3.2. punktų kolizija turėtų būti aiškinama pirmenybę suteikiant 3.1. punktui ir jame nurodytam automatiniam sutarties pratęsimui, kadangi jis geriausiai atitinka tikrąją šalių valią ir elgesį po nuomos sutarties sudarymo: ieškovas ir atsakovė sudarė nuomos sutartį 5 metams, kad atsakovė galėtų vykdyti nuolatinį, stacionaraus pobūdžio verslą - teikti automobilių plovyklos paslaugas. Atsakovės tikslas - tęsti verslo vykdymą visą verslo gyvavimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį po pirmųjų 5 metų nuomos sutarties termino pabaigos, tuo atveju jei verslas vystysis sėkmingai. Ieškovo tikslas - gauti nuolatines pajamas iš žemės sklypo nuomos. Automatinis nuomos sutarties pratęsimas užtikrina abiejų šalių tikslus; Atsakovė investavo į žemės sklypo pritaikymą savo verslui, pastatė jame statinius, įrengė reikiamus įrenginius ir pagrįstai tikėjosi, kad nuomos terminas bus tęsiamas po 5 metų termino pabaigos. Nėra galimybės statinių ir įrenginių išmontuoti ir perkelti į kitą vietą nepatyrus didelių išlaidų. Joks protingas, atsakingas ir sąžiningas nuomininkas nestatytų stacionarių įrengimų ir statinių žemės sklype jei neketintų vystyti ilgalaikio verslo, o protingas, atsakingas ir sąžiningas nuomotojas neišnuomotų žemės sklypo nuomininkui, ketinančiam statyti statinius ir vystyti verslą, jei nuomotojas neketina žemės sklypo nuomoti ilgam laikotarpiui. Tai suponuoja atsakovės ir ieškovo ketinimą tęsti nuomos santykius tol, kol atsakovė vykdys jame verslą.
2.5. Siūloma nuomos kaina yra lupikiška, neatitinkanti rinkos kainų. Aruodas.lt skelbimai patvirtina, jog komercinės paskirties žemės sklypo rinkos kaina už nuomojamą arą, rajonuose, esančiuose toliau nuo miesto centro, svyruoja nuo 60 Eur iki 100 Eur. Turto ir verslo vertinimus atliekanti bendrovė nustatė, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomos kaina už arą 2020 m. sausio 13 d. duomenimis galėtų siekti nuo 140 Eur iki 160 Eur per mėnesį. Ieškovas aplinkybę apie turimą nuomininką nurodo siekdamas paveikti atsakovę, kad šis sutiktų mokėti 2 000 Eur nuomos mokestį per mėnesį, arba ieškovas siekia perimti atsakovės sukurtą įdirbį ir klientų ratą bei išnuomoti žemės sklypą kitam asmeniui, kuris vykdys tokią pačią veiklą, kokią vykdo atsakovė. Aiškinant nuomos sutarties sąlygas taip, kad rezultatas nebūtų nesąžiningas vienos iš šalių atžvilgiu, prioritetas turi būti teikiamas atsakovo nurodytam aiškinimui ir nustatytina, jog sutartis buvo automatiškai pratęsta 3.1 p. pagrindu, ieškovui neįgyvendinus pranešimo apie nuomos sutarties pasibaigimą tvarkos. Toks aiškinimas atitiktų nuomos sutarties šalių tikslus ir interesus, ieškovo - ir toliau gauti pajamas iš žemės sklypo nuomos, atsakovo - toliau vykdyti veiklą, kurią sukūrė ir vykdė penkerius metus.
2.6. Teismo posėdyje vadovas papildomai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta 2014 m. antroje pusėje. Plovykla pradėjo veikti 2015-01-07. 2015 m. vasario mėn. sulaukė iš liudytojo ir ieškovo iniciatyvos peržiūrėti nuomos kainą, motyvuojant, kad viskas pabrango ir kiek automobilių stovį. Po teismo posėdžio ieškovui atsakovas siuntė pasiūlymus dėl nuomos kainos, tačiau pasiūlymo ieškovas nepriėmė. Pandemija visų objektų nuomos kainas sumažino.
2.7. Teismo posėdyje advokatas papildomai nurodė, kad 2019-07-31 pranešimas buvo fiktyvus, jis niekada nebuvo išsiųtas, todėl atsakovė jo negavo. Pranešimas buvo surašytas atgaline data, nes jo išsiuntimas jau buvo pavėluotas. Pranešime nurodytas adresas nesutampa su sutartyje nurodytu adresu. Nuomos sutartis buvo atnaujinta, nuomos santykiai tęsiasi, todėl nėra pagrindo iškeldinti iš žemės sklypo. Tarp šalių vyko derybos dėl nuomos kainos, bet susitarimo nepavyko pasiekti. Ieškovas turėtų reikšti ieškinį ne dėl iškeldinimo, o dėl nuomos kainos pakeitimo. Ieškovas turi daug nekilnojamojo turto, todėl laikomas profesionaliu nuomotoju ir jam taikomi profesionalaus nuomotojo standartai. Ieškovas turėjo laikytis 3.1. punkto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
3. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. P. atsakovas UAB „Rinktiniai produktai“ 2014-08-18 sudarė 7500 kv. m. ploto komercinės paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomos, o atsakovas išsinuomos nurodytą žemės sklypą bei mokės ieškovui už naudojimąsi žemės sklypu nuomos mokestį. Pasibaigus nuomos terminui atsakovas grąžins nurodytą žemės sklypą ieškovui sutartyje nustatyta tvarka. 2014-08-18 nuomos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui 869 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį ir 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį valstybei. Bendra nuomos kaina su mokesčiais – 1000 Eur. Pagal 2014-08-18 nuomos sutartį žemės sklypas buvo išnuomotas penkerių metų laikotarpiui numatant, kad sutartis bus automatiškai pratęsiama šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš sutarties šalių ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos nepareikš raštu apie jos nutraukimą (sutarties 3.1 punktas). 2014-08-18 nuomos sutarties 3.1 punkte nustatytu terminu atsakovui rašytinis pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo įteiktas nebuvo. Todėl atsakovas laiko, jog 2014-08-18 nuomos sutartis yra automatiškai prasitęsusi ir prieš ieškovo valią toliau naudojasi aukščiau nurodytu komercinės paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
4. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jų veiksmų 2019 metų pirmoje pusėje. Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004; ir kt.).
5. Ieškovas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad į atsakovą dar iki 2014-08-18 nuomos sutarties 3.1 punkte numatyto termino pabaigos buvo kreiptasi nurodant, jog nuomos sutartis kitų penkerių metų laikotarpiui gali būti pratęsta tiktai tokiu atveju, jei atsakovas sutiks mokėti didesnį nuomos mokestį. Aplinkybę, kad atsakovui nesutikus mokėti didesnio nuomos mokesčio, ieškovas bandė siųsti atsakovui rašytinį pranešimą dėl 2014-08-18 nuomos sutarties nutraukimo, patvirtina ir ieškovo į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Buvus tokias aplinkybes 2021-05-17 teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. P.. Nors šis liudytojas yra ieškovo sūnus, tačiau teismas taip pat pažymi, kad atsakovo atstovai 2021-05-17 posėdžio metu liudytojui neuždavinėjo detalių klausimų, tikslindamiesi šio liudytojo nurodomas aplinkybes, o baigiamų kalbų metu nenurodė, kad paminėtas liudytojas būtų davęs melagingus parodymus.
6. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktu atsiliepimu atsakovas pripažino ir patvirtino ieškovo viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodomą aplinkybę, kad ieškovas 2019 metų pradžioje kreipėsi į atsakovą siekdamas nuomos kainos padidinimo ir šį nuomos kainos padidinimą susiejo su galimybe pratęsti 2014-08-18 nuomos sutartį kitų penkerių metų laikotarpiui (atsakovo 2020-01-17 atsiliepimo 9 punktas). Buvus būtent tokias aplinkybes atsakovas patvirtino ir į civilinę bylą pateiktu tripliku (atsakovo 2020-03-16 tripliko 4 punktas). 2021-02-09 teismo posėdžio metu atsakovo vadovas iš pradžių paaiškino, kad visiškai patvirtina, jog buvo atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Po to paaiškino, kad ieškovas į atsakovą dėl nuomos kainos 2019 metų pradžioje nesikreipė. Po to paaiškino, kad dėl nuomos kainos padidinimo 2019 metų pradžioje į ieškovą kreipėsi pats atsakovo vadovas. Baigiamųjų kalbų metu atsakovą atstovaujantis advokatas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog dėl nuomos kainos padidinimo paminėtu laikotarpiu šalys bendravo ir akcentavo išimtinai rašytinio pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo neįteikimą atsakovui 2014-08-18 nuomos sutarties 3.1 punkte numatytu terminu. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo pozicija dėl aukščiau nurodytų aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Be to, teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovo pozicija, jog mokėti didesnį nuomos mokestį neva siūlė pats atsakovas, o ieškovas neva siekė tokio pačio (mažesnio už atsakovo siūlomą) nuomos mokesčio, prieštarauja elementariai verslo logikai. Tai, kad ieškovas siekė didesnio nuomos mokesčio ir ieškinio reikalavimus pareiškė tiktai atsakovui nesutikus mokėti didesnį nuomos mokestį (vėliau atsisakius ir gražinti išnuomotą žemės sklypą), o atsakovas mokėti didesnį nuomos mokestį nesutiko, patvirtina ir šalių elgesys šios civilinės bylos nagrinėjimo metu – ilgai vestos derybos dėl nuomos mokesčio padidinimo ir atsakovo vadovo 2021-05-17 baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai, jog jo nuomone 2014-08-18 sutartas nuomos mokesčio dydis atitinka ir dabartinę nuomos rinkos kainą.
7. Sistemiškai įvertinęs civilinėje byloje nustatytas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia pakankamai tikėtina buvus aplinkybę, jog ieškovas dar iki 2014-08-18 nuomos sutarties 3.1 punkte numatyto termino pabaigos žodžiu informavo atsakovo vadovą apie tai, kad 2014-08-18 nuomos sutartis pasibaigus penkerių metų terminui nebus pratęsta, jei atsakovas nesutiks mokėti didesnio nuomos mokesčio, o atsakovas to padaryti nesutiko (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pagal nagrinėjant civilines bylas taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pripažintina, kad teismas civilinėje byloje nustatė buvus aplinkybę, jog ieškovas dar iki 2014-08-18 nuomos sutarties 3.1 punkte numatyto termino pabaigos žodžiu informavo atsakovo vadovą apie tai, kad 2014-08-18 nuomos sutartis pasibaigus penkerių metų terminui nebus pratęsta, jei atsakovas nesutiks mokėti didesnio nuomos mokesčio, o atsakovas to padaryti nesutiko ir atsakovas tokioje situacijoje galėjo pagrįstai tikėtis, jog 2014-08-18 nuomos sutartis pasibaigus penkerių metų terminui nebus pratęsta.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl panašaus pobūdžio ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010) yra išaiškinęs ir pažymėjęs, jog Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant šalies valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti šalies elgesį, jos veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi tik tokia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar vienos sutarties šalies veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra šalies valia, sutarties modifikavimo siekianti sutarties šalis vykdydama savo, kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į kitą šalį ir jos valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), kadangi viena sutarties šalis, gavusi informaciją, jog kita šalis nepageidauja po sutarties pasibaigimo tęsti nuomos santykių, gali pagrįstai tikėtis, jog kita šalis nesiekia CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių.
9. Nors šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju atsakovas siekė ne nuomos sutarties modifikavimo iš terminuotos į neterminuotą, o nuomos sutarties modifikavimo iš sudarytos penkerių metų laikotarpiui į sudarytą dešimties metų laikotarpiui, vien šis skirtumas nuo faktinių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-211/2010 aplinkybių, teismo vertinimu nesudaro pagrindo CK nuostatas aiškinti ir taikyti kitaip.
10. Tais atvejais, kai dėl sudarytų sutarčių nuostatų taikymo tarp sutarties šalių yra kilęs ginčas, kiekvienu atveju sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, ir kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) vien tik formalus pažodinis 2014-08-18 sutarties teksto aiškinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam bei CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodytam sąžiningumo principui. Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.496 straipsnis, 6.499 straipsnis, 6.562 straipsnis).
11. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas pažymi, kad priteisiamos tik tos išlaidos, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įroidymais (pvz. mokėjimo nurodymais, pinigų priėmimo kvitais). Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė į bylą pateikė: 2019-11-15 mokėjimo nurodymą (400 Eur suma), 2020-02-28 mokėjimo nurodymą (300 Eur suma), 2020-11-30 mokėjimo nurodymą (360 Eur suma), mobiliuoju telefonu padaryto pavedimo nuotrauką (240 Eur suma). Viso byloje pateikta 1 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Taip pat ieškovas byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovo patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nurodytos sumos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos protingomis, nemažintinos ir priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys, 98 straipsnis).
12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. P. ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovę uždarają akcinę bendrovę „Rinktiniai produktai“ (juridinio asmens kodas 300888536) iš ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais.
Priteisti ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“ (juridinio asmens kodas 300888536) 1 375 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.