- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1589-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19345-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“
- Ieškovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-750-615/2021 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinktiniai produktai“ dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau ir ieškovas, nuomotojas) kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę UAB „Rinktiniai produktai“ (toliau ir atsakovė, nuomininkė) iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos Žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 2014/08 (toliau – nuomos sutartis) pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovei 7500 kv. m komercinės paskirties ginčo žemės sklypą penkerių metų laikotarpiui. Dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkė buvo įspėta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovas neketina pratęsti sutarties joje numatytoms sąlygomis. Sutartis pasibaigė 2019 m. spalio 1 d., tačiau atsakovė atsisakė perduoti ieškovui žemės sklypą ir jame toliau vykdo ūkinę veiklą. 2019m. lapkričio 11 d. raštu atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti naują nuomos sutartį, nustatant kitą žemės nuomos kainą, tačiau į pasiūlymą atsakovė neatsakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmeti. Nurodė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 869 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Ieškovas 2019 m. pradžioje paskambino atsakovei ir užsiminė svarstantis dėl nuomos kainos pakeitimo ateinančiam 5 metų laikotarpiui. Atsakovė neprieštaravo, kad žemės nuomos kaina būtų peržiūrėta atsižvelgiant į rinkos kainas. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. įteikė atsakovei pasiūlymą dėl 2000 Eur / mėn. nuomos kainos, tačiau ši kaina gerokai didesnė nei rinkos kaina. Apie ketinimą nepratęsti nuomos sutarties ieškovas pranešė atsakovei pavėluotai, nesilaikydamas pranešimų įteikimo tvarkos, numatytos nuomos sutarties 3.1. punkte. Todėl, atsakovės nuomone, nuomos sutartis buvo automatiškai pratęsta naujam terminui. Automatinis nuomos sutarties pratęsimas užtikrina abiejų šalių tikslus. Atsakovė investavo į žemės sklypo pritaikymą verslui nemažas lėšas, pastatė jame statinius ir įrengė reikiamus įrenginius, todėl pagrįstai tikėjosi, kad žemės nuomos terminas bus tęsiamas ir pasibaigus 5 metų terminui. Statinių ir įrenginių išmontavimas bei perkėlimas į kitą vietą pareikalaus didelių išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iškeldino atsakovę UAB „Rinktiniai produktai“ iš ieškovui A. P. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visa atsakovei priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 375 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuomos sutartį ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas penkerių metų laikotarpiui, joje numačius, kad sutartis automatiškai pratęsiama šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš sutarties šalių ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos nepareikš raštu apie jos nutraukimą (sutarties 3.1 punktas). Nuomos sutarties 3.1 punkte nustatytu terminu rašytinis pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovei nebuvo įteiktas. Todėl atsakovė laiko, jog nuomos sutartis automatiškai prasitęsė ir toliau naudojasi šiuo komercinės paskirties žemės sklypu.
Atsiliepimas
6. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino ir patvirtino ieškovo viso civilinės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodomą aplinkybę, kad ieškovas 2019 metų pradžioje kreipėsi į atsakovę dėl nuomos kainos padidinimo ir šį kainos padidinimą susiejo su galimybe pratęsti nuomos sutartį kitų penkerių metų laikotarpiui (atsakovės 2020-01-17 atsiliepimo 9 punktas). Šias aplinkybes atsakovė patvirtino ir pateiktu į bylą tripliku (4 punktas). Tačiau teismo posėdžių metu atsakovės pozicija keitėsi ir buvo nenuosekli.
Žemesnės instancijos teismas
7. Remdamasis nurodytu, teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas dar iki žemės nuomos sutarties termino pabaigos žodžiu informavo atsakovės vadovą apie tai, kad nuomos sutartis pasibaigus penkerių metų terminui nebus pratęsta, jei atsakovė nesutiks mokėti didesnio nuomos mokesčio, o atsakovė to padaryti nesutiko (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
8. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio ginče (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010), kurioje išaiškinta, kad nustatant šalies valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti šalies elgesį, jos veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes, teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovė siekė ne nuomos sutarties modifikavimo iš terminuotos į neterminuotą, o nuomos sutarties modifikavimo dėl penkerių metų nuomos laikotarpio į dešimties metų laikotarpį, vien šis skirtumas nesudaro pagrindo CK nuostatas aiškinti ir taikyti kitaip. CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, kad jog šalys tokį sandorį sudarė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, vien tik formalus pažodinis nuomos sutarties teksto aiškinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam bei CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodytam sąžiningumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.496, 6.499, 6.562 straipsniais, pripažino ieškinį pagrįstu ir jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rinktiniai produktai“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normos, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino bylos įrodymus, buvo šališkas, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Nuomos sutarties 3.1. punktas nustato, kad žemės sklypas yra išnuomojamas 5 metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d. Sutartis automatiškai pratęsiama šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš sutarties šalių ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškė raštu apie jos nutraukimą. Byloje nėra ginčo, kad minėta sutarties sąlyga yra galiojanti, nepakeista ir nepanaikinta. Tačiau teismas vadovavosi ieškovo žodžiu nurodyta ir atsakovės pripažinta faktine aplinkybe, kad 2019 m. pradžioje tarp šalių vyko pokalbis telefonu, taip pat liudytojo, ieškovo sūnaus D. P., parodymais, suteikdamas jiems didesnę įrodomąją galią, nors turėjo vadovautis nuomos sutartimi.
10.2. Ieškovas „bandė“ išsiųsti atsakovei rašytinį pranešimą dėl sutarties pabaigos, tačiau nei pokalbis telefonu, nei „bandymas“ išsiųsti pranešimą, kurio atsakovė negavo, nelaikytinas rašytinio pranešimo pateikimu kitai šaliai, kaip tai numatyta nuomos sutartyje. Vadinasi, juridinis faktas, su kuriuo šalys susiejo sutarties pasibaigimą, neįvyko. Tai reiškia, kad teismas neteisingai vertino sutarties sąlygą.
10.3. Faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuomos kainos pasikeitimu, teismas nustatė ne vien iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, bet ir atsakovės bei jo atstovo elgesio teismo posėdžio metu (neuždavė klausimų liudytojui, baigiamųjų kalbų metu nenurodė, kad liudytojas būtų davęs melagingus parodymus). Tačiau įrodymų vertinimas byloje nepriklauso nuo šalies (jos atstovo) elgesio teismo posėdžio metu, todėl šiuo atveju teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus.
10.4. Ieškovo pranešimas dėl sutarties pasibaigimo atsakovei buvo siunčiamas praleidus 2 mėnesių įspėjimo terminą (Sutarties 3.1. punkte nurodytas terminas – iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; iš pašto voko matyti, kad faktiškai buvo siunčiama 2019 m. rugpjūčio 13 d.) ir netinkamu atsakovės adresu (Sutartyje nurodytas atsakovo adresas korespondencijai – Vytauto pr. 38, Kaunas; iš pašto voko matyti, kad faktiškai buvo siunčiama adresu Vytauto pr. 3, Kaunas). Toks pranešimo išsiuntimas nelaikytinas tinkamu pranešimo pateikimu Sutarties 3.1. punkto prasme ir ši aplinkybė yra esminė. Apeliantės nuomone, šis pranešimas buvo sukurtas tik dėl akių. Todėl vertindamas įrodymus ieškovo naudai, teismas priėmė šališką sprendimą.
10.5. Ieškovui turi būti taikomi aukštesni elgesio standartai, kadangi jis keletą dešimtmečių užsiima nekilnojamojo turto (jam ir jo kontroliuojamiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą) nuoma, jam nuosavybės teise priklauso (priklausė) dešimtys nekilnojamojo turto objektų. Ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu žodžiu nenurodė jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių, kodėl jam nepavyko išsiųsti dokumento atsakovei laiku ir teisingu adresu.
10.6. Teismas netinkamai taikė teisės normos, reglamentuojančios sutarties sąlygų aiškinimą. Sutarties sąlyga, numatyta 3.1 punkte, yra aiški ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl automatinio sutarties pratęsimo. Šalys taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė dėl veiksmų, kurie bus laikomi sutarties nepratęsimo sąlyga. Todėl esant aiškiam sutarties tekstui, sutarties sąlyga turėjo būti aiškinama lingvistiškai, remiantis rašytinės sutarties tekstu.
10.7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir nesant juridinio fakto, su kuriuo sutartis sieja nuomos santykių pasibaigimą, taikė sankciją – atsakovo (nuomininko) iškeldinimą iš žemės sklypo. Faktiškai tarp šalių kilo ginčas ne dėl sutarties pabaigos, o dėl nuompinigių dydžio. 2019 metais, prieš pasibaigiant sutarties terminui, šalys telefonu kalbėjosi ne dėl sutarties pasibaigimo suėjus terminui, o dėl nuompinigių dydžio, tačiau dėl dydžio pakeitimo nebuvo sutarta. Nepaisant to, nei viena iš šalių sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nepareiškė noro nutraukti sutartį, dėl ko sutartis buvo pratęsta dar vienam 5 metų terminui. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti pakeisti sutarties sąlygą dėl nuompinigių dydžio, o ne reikalauti iškeldinti atsakovę iš žemės sklypo. Faktiškai kilusiam ginčui dėl nuompinigių dydžio turėjo būti taikomos nuompinigių pakeitimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.552 straipsnis).
10.8. Teismas analizavo teismų praktiką dėl CK 6.481 straipsnio taikymo, tačiau šioje byloje nebuvo taikoma CK 6.481 straipsnio norma ir nebuvo pagrindo ją taikyti. Vadinasi, ginčui spręsti teismas taikė neaktualią teismų praktiką ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. P. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
11.1. Byloje nėra ginčo, kad dar galiojant nuomos sutarčiai nuomininkas raštu buvo įspėtas apie tai, kad sutartis nebus pratęsiama. Ieškovas pranešimą raštu išsiuntė atsakovei paštu 2019 m. rugpjūčio 12 d., o paaiškėjus, kad registruota siunta atsakovei nebuvo įteikta, 2019 m. rugsėjo 11 d. įteikė pranešimą atsakovei per antstolį R. S.. Todėl būtų nesąžininga aiškinti nuomos sutarties 3.1 punkto nuostatą kaip automatinį sutarties pratęsimą vien tuo pagrindu, kad nebuvo laikomasi dviejų mėnesių įspėjimo termino.
Atsiliepimas
11.2. Pažymi, kad ieškovas per savo atstovę 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu sudaryti naują nuomos sutartį su didesniu žemės nuomos mokesčiu. Atsakovei ignoruojant šį pasiūlymą, ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po to, kai pranešimas apie ieškovo atsisakymą tęsti sutartį buvo realiai įteiktas atsakovei. Tokiu būdu du mėnesiai pasiruošti sutarties pabaigai atsakovei buvo suteikti.
11.3. Sutarties 8.3 punktas numato, kad visa nuomininko įranga, statiniai ir vidaus įrenginiai, kiti pagerinimai, įrengti sklype nuomininko sąskaita, lieka nuomininko nuosavybėje. Todėl tokia sutarties sąlyga visiškai apsaugoja nuomininko investicijas pasibaigus nuomos sutarties terminui.
Atsiliepimas
11.4. Apeliantei buvo sudarytos visos galimybės sudaryti naują sutartį naujomis sąlygomis, taip užtikrinant santykių tęstinumą tiek prieš kreipiantis į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu ženkliai nusileido nuo pradinio pasiūlymo dėl nuomos mokesčio dydžio, tačiau atsakovės atstovas po ilgai trukusių derybų laikėsi pozicijos, kad nuomos sutartis prasitęsė automatiškai ir nėra pagrindo mokėti didesnį nuomos mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 2014/08, kuria ieškovas išnuomojo atsakovei 7500 kv. m dydžio komercinės paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo nuo 2014 m. spalio 1 d. mokėti ieškovui kas mėnesį 3450 Lt (1000 Eur) nuomos mokestį, tame skaičiuje LR gyventojų pajamų mokesčio nustatytą 15 proc. dydžio tarifą (b. l. 13-17).
14. Nuomos sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad „Sklypas yra išnuomojamas 5 metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d. Sutartis automatiškai pratęsiama šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš Sutarties Šalių ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki Sutarties galiojimo pabaigos nepareiškė raštu apie jos nutraukimą“.
15. Šalys patvirtino, kad 2019 m. pradžioje kalbėjo apie nuomos kainos peržiūrėjimą, bet konkretaus susitarimo nepasiekė.
16. Antstolis R. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. įteikė atsakovei ieškovo 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kuriame žemės savininkas (nuomotojas) nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. baigiasi nuomos sutarties terminas ir sutartis joje nurodytomis sąlygomis nebus pratęsiama. Jeigu atsakovė pageidauja sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį naujomis sąlygomis, apie tai ji turi informuoti ieškovą. Jeigu atsakovė nepageidauja sudaryti nuomos sutartį naujomis sąlygomis, ieškovas prašė atvykti atsakovę 2019 m. spalio 1 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini)ir perduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį atlaisvintą žemės sklypą (b. l. 7, 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
17. Antstolė G. A. 2019 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad ginčo sklype atsakovė vykdo automobilių valymo, plovimo ir priežiūros veiklą. Žemės sklype įrengti statiniai, pastatyta keturių vietų automobilių plovykla (trys plovyklos vietos įrengtos po stogu). Atsakovės direktorius D. N. perduoti žemės sklypą ieškovui atsisakė, nurodydamas, kad nuomos sutartis prasitęsė automatiškai ir žodžiu išreiškė valią tęsti nuomos santykius (b. l. 20-21).
18. Ieškovo atstovė 2019 m. spalio 11 d. atsakovei adresuotame rašte, be kita ko, nurodė, kad UAB „Rinktiniai produktai (atsakovė) buvo įspėta, jog nuomotojas (ieškovas) pasibaigus nuomos sutarties terminui neketina pratęsti sutarties joje numatytomis sąlygomis; kad nuomotojas ne kartą kreipėsi į nuomininką dėl nuomos mokesčio dydžio peržiūrėjimo vadovaujantis nuomos sutarties 4.6 punktu; kad pagal nuomos sutarties 3.2 punktą nuomininkas turėjo pareigą informuoti nuomotoją apie pageidavimą sudaryti naują sutartį ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos. Todėl šiuo raštu ieškovas pasiūlė atsakovei sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį, numatant joje nuomos mokestį 2000 Eur per mėnesį. Šalims nesutarus, ar atsakovei nereaguojant į pateiktą pasiūlymą, nuomotojas reikš reikalavimą išsikelti iš nuomoto žemės sklypo (b. l. 8-9).
19. Ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
20. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birelio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
21. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais, t. y. 1) kad teismas pažeidė materialinės teisės normą, įtvirtintą CK 6.189 str. 1 d. (teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią), nes ieškovui neįvykdžius nuomos sutarties 3.1 punkte numatyto reikalavimo pranešti apie sutarties nutraukimą prieš du mėnesius, sutartis buvo automatiškai pratęsta naujam terminui; 2) teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
22. Tokiu būdu apeliacijos objektas – materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, taikymo ir aiškinimo klausimai.
23. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
25. Pagal nuomos sutarties 3.1. punktą, ginčo žemės buvo išnuomotas atsakovei 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 1 d. Sutartis automatiškai pratęsiama joje numatytomis sąlygomis, jeigu nei viena iš sutarties šalių ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki Sutarties galiojimo pabaigos nepareiškė raštu apie jos nutraukimą.
26. Apeliantės nuomone, kadangi ieškovas prieš du mėnesius neįspėjo atsakovės apie sutarties nutraukimą, sutartis automatiškai prasitęsė vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalies (teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią) nuostata.
27. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, toks aiškinimas prieštarauja ne tik paminėtiems kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo, tačiau ir įstatyminėms teisės normoms, reglamentuojančioms nuomos sutarčių nutraukimą, ir pačiai sutarčiai (sutarties 3.2 punktas).
28. CK 6.562 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia suėjus žemės nuomos terminui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK XXVIII skyriaus, reglamentuojančio nuomos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, 6.496 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys jos neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.481 straipsnyje įtvirtinta tokia taisyklė: „Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
29. Apibendrinant aptartą teisinį nuomos sutarties nutraukimo reglamentavimą, darytini išvada, kad terminuota numos sutartis pasibaigia suėjus jos terminui, išskyrus atvejus, kai sutarties šalys abipusiu susitarimu nenutaria kitaip.
30. Tokią išvadą galima daryti ir vadovaujantis nuomos sutarties 3.2 punktu, kuriame nustatyta, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, jis turi pirmenybės teisę, lyginant su kitais asmenimis, sudaryti naują nuomos sutartį kitam laikotarpiui, šios sutarties šalių iš naujo sutartomis sąlygomis. Apie savo pageidavimą sudaryti naują sutartį nuomos sutartį patikslintomis sąlygomis šalys informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki 3.1 punkte numatyto nuomos termino pabaigos. Jei nuomininkas šioje dalyje nustatyta tvarka neinformuoja nuomotojo apie savo pagedavimą sudaryti naują nuomos sutartį, arba nuomotojui pasiūlius sudaryti naują nuomos sutartį, atsisako ją sudaryti pasiūlytomis sąlygomis, arba neatsako į tokį pasiūlymą ilgiau kaip per 10 kalendorinių dienų, yra laikoma, kad nuomininkas atsisakė visų savo pirmumo teisių prieš trečiuosius asmenis sudaryti naują nuomos sutartį nuomotojo pasiūlytomis ar kitomis palankesnėmis nuomotojui sąlygomis.
31. Vadinasi, sutartinė pareiga išreikšti savo valią dėl naujos nuomos sutarties sudarymo patikslintomis sąlygomis tenka visų pirma atsakovei. Tačiau ir šiuo atveju reikalingas abiejų sutarties šalių bendradarbiavimas ir valia, o sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui pasekmės taikomos tik tuo atveju, jeigu šalys nesusitaria dėl naujos sutarties. Tai reiškia, kad automatinis sutarties pratęsimas, kai dėl to prieštarauja nors viena iš sutarties šalių, kitaip nei teigia apeliantė, yra negalimas, nes priešingas aiškinimas prieštarautų sutarties laisvės principui, nustatančiam, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis).
32. Tokiu būdu tiek įstatyminis, tiek lingvistinis ir sisteminis nuomos sutarties 3.1 ir 3.2 punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pažeidus 3.1 punkte numatytą dviejų mėnesių pranešimo raštu apie sutarties nutraukimą terminą, tokia sutartis automatiškai netampa neterminuota ar laikoma sudaryta naujam terminui, kuris buvo numatytas ankstesnėje sutartyje. Aptariamam kontekste sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentais, paremtais kasacinio teismo praktika, kad nustatant sutartyje terminą (tokio termino nustatymo tikslas), prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, visų pirma siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių.
33. Kasacinis teismas 2010 m. gegužės 7 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-211/2010, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos (šios bylos atveju – 9.4 punktas) ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
34. Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys, aptarti šis nutarties 15, 16, 17, 18 punktuose, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad dar 2019 m. pradžioje ieškovas informavo atsakovę žodžiu, kad nuomos sutarties kaina bus keičiama (peržiūrima) atsižvelgiant į nuomotojo interesus. Tokią nuostatą iki nuomos sutarties termino pabaigos ieškovas išdėstė atsakovei ir raštu 2019 m. rugsėjo 2 d. bei 2019 m. spalio 11 d. pranešimuose, kuriuos atsakovė gavo, tačiau, kaip numatyta sutarties 3.2 punkte, į juos nereagavo, su ieškovu šiuo klausimu nebendradarbiavo ir, kaip konstatuota antstolės 2019 m. spalio 1 d. akte, ieškovui pareiškė, kad nuomos sutartis prasitęsė automatiškai.
35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užvedus civilinę bylą teisme, ieškovas nesiekė nutraukti nuomos sutarties bet kokioms priemonėmis, bet ir toliau siūlė atsakovei galimus sutarties išsaugojimo būdus, susijusius su padidintu žemės nuomos mokesčiu, tačiau atsakovė su tuo nesutiko (b. l. 79, 83, 87, 93-95).
36. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu galutinio bylos rezultato nelemia.
37. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės UAB „Rinktiniai produktai“ apeliacinį skundą atmesti, ieškovui A. P. iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
40. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 600 Eur už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą. Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai.
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
42. Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis yra 1972,62 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 600 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“ (juridinio asmens kodas 300888536) 600 Eur (šešis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.