Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2379-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-2379-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11872-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: D. Š.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-2379-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11872-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ir atsakovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei D. Š. ir atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui D. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Luminor Bank AS Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. prašė teismo: 1) panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki vaikų pilnametystės; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą.

2. Nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir pasibaigusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai, dėjo nepakankamas pastangas, kad išsaugotų tarp jų sudarytą santuoką. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės prašymu tarp šalių taikoma 50/50 proc. bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią tėvas su skyriumi gyvenančiais vaikais bendrauja savaitę iš eilės nepertraukiamai. Po tėvo bendravimo su dukromis savaitės eina motinos bendravimo su vaikais savaitė, kurios metu vaikų motina bendrauja su dukromis 7 kalendorines dienas iš eilės nepertraukiamai ir t.t. Tokia bendravimo tvarka atitinka vaikų norus ir geriausius vaikų interesus, nes leidžia abiem vaikam turėti maksimalų skyriumi gyvenančių tėvų dalyvavimą jų auklėjime ir ugdyme.

3. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius vaikų interesus, nes ieškovas turi ypač stiprų socialinį ryšį su dukromis, nori ir gali dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, gali užtikrinti jų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Nors abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra gana geros, ieškovo buitis yra tinkamesnė dviejų vaikų auginimui, nes namuose yra daugiau vietos, ten yra visi būtini vaikui baldai ir žaislai. Atsakovė gyvena vieno kambario bute ir iki dabar net nebuvo pasirūpinusi vaikams tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Bute nėra vietos įrengti atskirus vaikų kambarius, kai toks poreikis kils ateityje, vaikams augant. Tuo tarpu ieškovas gyvena name, vaikai turi gerokai didesnį gyvenamąjį plotą, privatų kiemą, sandėlį, kuriame gali laikyti savo keturratį, sode turi žaidimų namelį, panorėję, gali turėti augintinį, gali aktyviai leisti laiką gryname ore. Vaikai yra linkę labiau klausyti ieškovo, o ne atsakovės, su juo yra glaudesnis socialinis ryšys. Dukros ieškovui yra linkusios atsiverti ir pasipasakoti savo problemas.

4. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, ieškovas pervesdavo atsakovei didesnes pinigų sumas, siekdamas padėti jai pritaikyti savo naują gyvenamąją vietą vaikų poreikiams, kuriuos iš anksto aptardavo su atsakove. Tačiau atsakovė šias ieškovo pervedamas sumas naudojo ne vaikų poreikiams, o „investavo” į savo studijos individualiai veiklai įrengimą ar modernizavimą. Dėl to ieškovas pradėjo pats pirkti batukus, nes vaikai pradėjo skųstis, kad spaudžia. Ieškovas visą santuokos laikotarpį didžiąja dalimi rūpinosi šeimos finansais, todėl pakankamai detaliai žino protingus savo dukrų poreikius, kurie nei sumažėjo, nei reikšmingai padidėjo po to, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi.

Šalies argumentai

5. Ieškovas prašė nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką:

5.1. Bendrosios bendravimo taisyklės: nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę – porinėmis savaitėmis vaikai būna su motina, o neporinėmis savaitėmis vaikai būna su tėvu. Vaikų paėmimas–perdavimas vyksta pirmadieniais. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikai bendravo savaitę, ugdymo įstaigos nustatytu darbo laiku pristato vaikus į ugdymo įstaigą, o jei tą pirmadienį vaikai neturi būti ugdymo įstaigoje, – vaikus pristato į jų gyvenamąją vietą iki 10.00 valandos. Tas iš tėvų, su kuriuo turi bendrauti vaikai savaitę, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui, o jei tą pirmadienį vaikai neturi būti ugdymo įstaigoje, – vaikus pasiima iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos nuo 16.00 iki 16.30 valandos. Šalis, su kuria nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, išvykti nuolat gyventi su vaikais į kitą Lietuvos miestą, nei Vilnius, gali tik gavusi kito iš tėvų rašytinį sutikimą. Apsikeitimas vaikais vyksta (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose.

5.2. Dėl vasaros atostogų. Tėvas ir motina turi teisę su abiem vaikais vienu metu praleisti ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų per metus laikotarpį. Tėvo ar motinos, kuris nori praleisti atostogas su vaikais, pasirinkimu vasaros atostogos gali būti skaidomos į du laikotarpius po 7 kalendorines dienas. Tiksli atostogų data yra nustatoma šalių susitarimu iš anksto likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki numatytos atostogų pradžios apsikeičiant SMS ar kitu abiem šalims priimtinu būdu, tačiau ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. Jeigu tėvai iki nurodyto termino pabaigos (birželio 1 dienos) nesusitaria dėl atostogų su vaikais datos, atostogų data nustatoma tokiu būdu: nelyginiais metais vaikai vasaros atostogas su motina praleidžia einamųjų metų liepos mėn., o su tėvu rugpjūčio mėn., lyginiais metais vaikai vasaros atostogas su tėvu praleidžia einamųjų metų liepos mėn., o su motina rugpjūčio mėn. Šiuo atveju, tėvai privalo vienas kitą informuoti apie konkrečias dienas, kurias planuoja skirti vaikų atostogoms einamąjį mėnesį ir apie tai informuoja vienas kitą SMS žinutėmis, el. laiškais ar kitais abiem šalims priimtinomis el. ryšių priemonėmis ne vėliau kaip iki birželio priešpaskutinės dienos. Jeigu iki šio termino pabaigos kitas tėvas negauna pranešimo apie pageidaujamas vasaros atostogų dienas, laikoma, kad tėvas pasirinko neįgyvendinti teisės atostogauti su vaikais ir bendravimas einamąjį mėnesį vykdomas laikantis bendrosios bendravimo taisyklės. Dėl vasaros atostogų kito neatostogavusio su vaikais tėvo prarastas bendravimo laikas (nebendravimo laikotarpis) neperkeliamas ir nesumuojamas. Pasibaigus vasaros atostogų laikotarpiui bendravimas vykdomas įprasta tvarka. Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu informuoti kitą iš tėvų el. paštu, SMS ar kitu būdu, nurodant išvykimo ir grįžimo laiką, transporto priemonę, reiso numerį (jei taikoma) ir konkrečią vietą, kur išvykstama bei nakvynės vietos kontaktus.

5.3. Bendravimas mokyklinių atostogų laikotarpiu. Kai vaikai pradės lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleis su vaikais po pusę moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, o antrąją pusę su motina ir atvirkščiai, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę su tėvu, o pirmąją su motina. Tėvas, turintis praleisti su vaikais mokyklinių atostogų dalį, turi pasiimti vaikus iš to tėvo, kurio žinioje tuo metu yra vaikai iš jo gyvenamosios vietos. Vaikų paėmimas ir grąžinimas yra vykdomas vakarais tarp 19.00-20.00 val. Šalių susitarimu savaitgalis prieš ir po moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogas yra sudedamoji moksleivių atostogų dalis. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi, vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos (kai vaikai pradės ją lankyti) nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Dėl mokyklinių atostogų kito neatostogavusio su vaikais tėvo prarastas bendravimo laikas (nebendravimo laikotarpis) neperkeliamas ir nesumuojamas. Pasibaigus mokyklinių atostogų laikotarpiui, bendravimas vykdomas įprasta tvarka. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

5.4. Bendravimas švenčių ir minėtinų datų metu. Valstybinių švenčių ir minėtinų datų dienomis vaikų bendravimas su vaikais vyksta tokiu būdu: Tėvo dieną lyginiais ir nelyginiais metais praleidžia su tėvu; Motinos dieną lyginiais ir nelyginiais metais praleidžia su motina. (duomenys neskelbtini) (P. Š. gimimo diena) – vaiko gimimo dieną abu tėvai turi teisę bendrauti ir susitikti su vaiku jį pasveikinti. Vaikas nakvoja to tėvo namuose, su kuriuo yra einamąją bendravimo tvarkos vykdymo savaitę. Lyginiais metais gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su motina. Tėvas ar motina turintis teisę praleisti einamųjų metų gimimo dieną su vaiku, jį pasiima iš jo nakvynės vietos iki pietų, jeigu einamoji diena yra ne darbo diena arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu einamoji diena yra darbo diena ir grąžina vaiką į jo nakvynės vietą tą patį vakarą iki 20.00 val. (duomenys neskelbtini) (A. Š. gimimo diena) – vaiko gimimo dieną abu tėvai turi teisę bendrauti ir susitikti su vaiku jį pasveikinti. Vaikas nakvoja to tėvo namuose, su kuriuo yra einamąją bendravimo tvarkos vykdymo savaitę. Lyginiais metais gimimo dieną vaikas praleidžia su tėvu, nelyginiais su motina. Tėvas ar motina turintis teisę praleisti einamųjų metų gimimo dieną su vaiku, jį pasiima iš jo nakvynės vietos iki pietų, jeigu einamoji diena yra ne darbo diena arba ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos, jeigu einamoji diena yra darbo diena ir grąžina vaiką į jo nakvynės vietą tą patį vakarą iki 20.00 val. Gruodžio 31 d. (Naujieji metai) – lyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu, nelyginiais metais praleidžia su motina; Pirmasis sekmadienis ir pirmadienis po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio (Šv. Velykos) – lyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu, nelyginiais metais praleidžia su motina; Gruodžio 24 d. Kūčios – lyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu, nelyginiais metais praleidžia su vaikų motina; Gruodžio 25-26 d. Šv. Kalėdos – lyginiais metais vaikai praleidžia su tėvu, nelyginiais metais praleidžia su vaikų motina; Bendravimo taisyklės dėl bendravimo švenčių ir minėtinų datų dienomis yra laikytinos specialiosiomis mokyklinių atostogų ir bendrųjų bendravimo taisyklių atžvilgiu ir turi taikymo pirmenybę (lex specialis).

6. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti šalių, santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo sumą ieškovas perveda į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 4) priteisti iš ieškovo 2 580,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą P. Š. ir 2 580,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. Š., nuo (duomenys neskelbtini) iki priešieškinio pareiškimo dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.); 4) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 269,00 Eur kompensaciją už jo asmeninio turto pagerinimą; 6) santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo (duomenys neskelbtini); 7) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovo prašomu būdu padalyti bendrą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones; 8) nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas Luminor Bank AS pagal 2014 m. gruodžio 5 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 14/12/561VY yra asmeninė atsakovės prievolė, kurią po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ji ir toliau vykdys asmeniškai.

7. Nurodė, kad po santuokos sudarymo paaiškėjo, kad sutuoktinių charakteriai, požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgiai skiriasi. Tarp sutuoktinių vis dažniau kildavo nesutarimai, kurie nulėmė jų susvetimėjimą. Nuo (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 11 mėnesių, kai atsakovė išsikėlė iš šeimos namų, sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių vaikai nuo jų gimimo ir po šalių gyvenimo skyrium pradžios ((duomenys neskelbtini)) visada gyveno ir gyvena kartu su atsakove, ji tenkina visus vaikų poreikius, užtikrina jiems gyvenamąją vietą, perka maistą, aprangą ir kitus reikalingus daiktus, visapusiškai jais rūpinasi. Vaikai gyvena kartu su atsakove ir yra prie jos pripratę, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitinka vaikų interesus.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka ir nurodė, kad turėtų būti nustatyta tokia ieškovo bendravimo su vaikais tvarka:

8.1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis: tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas ketvirtą savaitę (vieną savaitę nepertraukiamai, o kitas tris savaites vaikai gyvena pas motiną), pasiimdamas vaikus tos savaitės penktadienį iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą sekančios savaitės penktadienį, nuo 16.00 iki 16.30 val. Tomis trimis savaitėmis, kai vaikai gyvena pas motiną, tėvas su vaikais bendrauja antros savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.30 iki 20.00 val. Tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės, išskyrus tą kas ketvirtą savaitę, kai jis su vaikais bendrauja nepertraukiamai, trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.

8.2. Bendravimas švenčių dienomis: tėvas su vaikais bendrauja lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tėvas su vaikais bendrauja nelyginių metų antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tėvas su vaikais bendrauja nelyginių metų gruodžio 25-ąją dieną (Šv. Kalėdų pirma diena), pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 13.30 val. iki 14.00 val. ir grąžindamas vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antra diena) nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tėvas su vaikais bendrauja lyginių metų gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir kitą dieną grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 13.30 val. iki 14.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Motina bendrauja su vaikais Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį). Tuo atveju, jei minėtą savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu, tėvas pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį grąžina vaikus nuo 09.30 val. iki 10.00 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienių dienomis tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, lyginiais metais su vaikais jų gimimo dienomis bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 19.30 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaikus gimimo dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą, o nelyginiais metais su vaikais jų gimimo dieną bendrauja motina, jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

8.3. Bendravimas moksleivių atostogų metu: kai vaikai pradės lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleis su vaikais po pusę moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu savaitgalis prieš ir po moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogas yra sudedamoji moksleivių atostogų dalis. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos (kai vaikai pradės ją lankyti) nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

8.4. Bendravimas vasaros metu: tėvas su vaikais kartu vienu metu per metus praleidžia ne trumpesnes nei 14 kalendorinių dienų nepertraukiamas atostogas arba du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamas atostogas, atsižvelgdamas ir nekliudydamas vaikų ugdymo procesui. Tėvas konkretų atostogų laiką su motina el. paštu, SMS ar kitu būdu suderina likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki planuojamų atostogų. Vaikai šalių suderintą pirmą atostogų dieną paimami tėvo nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinami tėvo atgal į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.

8.5. Kitos sąlygos: tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu pagal nustatytą bendravimo tvarką būna vaikai, užtikrina jų suplanuotą formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesą, nuveža ir pasiima į ir iš ugdymo įstaigų bei būrelių; vykdo suplanuotus vizitus pas gydytoju ir kt. Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu informuoti kitą iš tėvų el. paštu, SMS ar kitu būdu, nurodant išvykimo ir parvykimo laiką, transporto priemonę, reiso numerį (jei taikoma) ir konkrečią vietą, kur išvykstama, bei nakvynės vietos kontaktus. Šalis, su kuria nustatoma vaikų gyvenamojo vieta, išvykti nuolat gyventi su vaikais į kitą Lietuvos miestą, nei Vilnius, gali tik gavusi kito iš tėvų sutikimą. Vaikams ar vienam iš jų sergant, jų priežiūrą ir slaugą tėvai dalinasi po lygiai laiko; kuriam nors iš tėvų negalint prižiūrėti ir slaugyti vaikų jų ligos metu, tas iš tėvų (šalis) kompensuoja kitai šaliai pusę jo vidutinių pajamų už visas nedarbo dienas dėl vaikų priežiūros ir slaugos. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis. D. Š. bendravimo su Vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną ir motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis. Apie negalėjimą dėl objektyvių priežasčių pasiimti (perduoti) vaikų šioje bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis ir valandomis kiekviena iš šalių informuoja kitą šalį prieš 3 kalendorines dienas, arba nedelsiant, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, kai dėl aplinkybių pobūdžio įvykdyti informavimo pareigą anksčiau nebuvo galimybės. Tokiu atveju praleistos bendravimo dienos turi būti kompensuojamos artimiausiomis dienomis, kuomet išnyksta aplinkybės, sukliudžiusios bendrauti su vaikais įprasta tvarka. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas (motina) užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu tėvas ir motina turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

9. Šalių dukros P. Š. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 430,25 Eur suma (maistui – 198,60 Eur; vitaminams ir vaistams – 185,85 Eur; aprangai – 172,42 Eur; higienos prekėms – 76,70 Eur; švietimui, kanceliarinėms prekėms, kultūrai ir pramogoms – 261,45 Eur; išlaidoms gyvenamajam būstui (buto nuoma) – 283,33 Eur; komunalinėms paslaugoms – 52,91 Eur; transportui – 199,00 Eur/mėn.), o šalių dukros A. Š. poreikiams patenkinti mėnesiui reikalinga 1 402,72 Eur suma (maistui – 198,60 Eur; vitaminams ir vaistams – 167,01 Eur; aprangai – 172,42 Eur; higienos prekėms – 68,00 Eur; švietimui, kanceliarinėms prekėms, kultūrai ir pramogoms – 261,45 Eur; išlaidoms gyvenamajam būstui (buto nuoma) – 283,33 Eur; komunalinėms paslaugoms – 52,91 Eur; transportui – 199,00 Eur/ mėn.). Dėl to kiekvienas iš tėvų turi teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 700,00 Eur kas mėnesį.

10. Atsakovė su vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kurį atsakovė įgijo už banko suteiktą paskolą dar iki santuokos sudarymo. Šis būstas yra per mažas gyventi su dviem vaikais, todėl ateityje atsakovė ketina išsikraustyti į erdvesnį butą. Trijų kambarių buto nuoma panašioje vietoje galėtų kainuoti apie 850,00 Eur per mėnesį, vienam vaikui gyvenamojo būsto užtikrinimo išlaidos sudarytų apie 283,33 Eur per mėnesį (850,00 Eur/3 asmenys). Vaikai lanko būrelį (duomenys neskelbtini). Per mėnesį lanko po 8 užsiėmimus, todėl už užsiėmimus mokama atitinkamai 70,00 Eur už vieną vaiką ir 63,00 Eur už antrą vaiką per mėnesį (vidutiniškai 67,00 Eur kiekvienam vaikui). Vaikai taip pat lanko estradinių dainų ir šokių studiją (duomenys neskelbtini), kuri kas mėnesį kainuoja 35,00 Eur vienam vaikui, 70,00 Eur abiem vaikams. Vaikams mokytis reikalinga „Lingokids - Play and Learn“ programėlė, kurios prenumerata kainuoja po 45,00 Eur per metus vienam vaikui. Vaikai žiemą lanko slidinėjimo pamokas, kurių vienos kaina vienam vaikui yra 32,00 Eur. Vaikų darželis kainuoja apie 70,00 - 80,00 Eur per mėnesį vienam vaikui.

11. Atsakovės pareiga šalių sutarimu santuokoje buvo auginti vaikus. Po vaiko priežiūros atostogų atsakovė apie metus negalėjo dirbti visu krūviu, nes vaikai buvo tik pradėję eiti į darželį, nuolat sirgo. Atsakovė tik kiek daugiau nei metus laiko nuolat užsiima individualia veikla. Siekiant susikurti stabilią darbo vietą su pastoviomis pajamomis, reikia įdėti daug darbo ir pastangų. Be to, išsikrausčius iš šeimos namų, reikėjo susirasti patalpas individualiai veiklai, daiktų laikymui, todėl atsakovė patyrė papildomas išlaidas nuomai, nuomos užstatui ir remontui. Ieškovo turtinė padėtis yra gera ir akivaizdžiai geresnė nei atsakovės, todėl ieškovas turi visas galimybes tenkinti ne tik būtinus, tačiau ir papildomus vaikų poreikius bei didesne dalimi, nei atsakovė prisidėti prie vaikų išlaikymo. Valstybės mokamos išmokos vaikams sumos turėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Nuo 2023 m. liepos 3 d. iki priešieškinio pateikimo 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovas nebeteikė išlaikymo vaikams. Ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 13 d. turėjo vaikams teikti po 700,00 Eur išlaikymą kiekvienam kas mėnesį. Ieškovas faktiškai šiuo laikotarpiu suteikė 10 100,00 Eur išlaikymą. Dėl to ieškovo įsiskolinimas abiejų vaikų išlaikymui sudaro – 5 160,00 Eur (15 260,00 Eur - 10 100,00 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. daliniu sprendimu patvirtino šalių 2024 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį dėl dalies santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų pasidalijimo, išsprendė kitus tarpusavio turtinius klausimus, įskaitant ir prievolių pasidalijimą.

Šalies argumentai

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, kad ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų tėvų valdžios lygybės principą, maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime. Tačiau reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad buvimas su kiekvienu iš tėvų po savaitę yra pakankamai ilgas laiko tarpas tokio amžiaus vaikams. Ieškovo prašymas priteisti vaikams išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis galimai būtų pakankamas. Priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, galimai neprieštarautų vaikų interesams ir nepažeistų jų teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyrius neturi jokių duomenų apie tėvų netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, tėvai geba tinkamai įgyvendinti savo pareigas.

14. Vaikų interesus labiau atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuri yra nusistovėjusi. Dabar galiojanti tvarka, ne tik įprastinė, tačiau ir aiškesnė patiems vaikams. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka galimai pažeistų vaikų interesus, nes tokio amžiaus vaikams tokia tvarka būtų nepakankamai aiški. Abu tėvai geba rūpintis vaikais, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, turi pakankamas pajamas. Ieškovo nurodytos išlaidos maistui vargu ar patenkintų maisto poreikį, todėl sutiktina su atsakovės išlaidų maistui skaičiavimais. Šalys perka geros kokybės prekes. Priteisiant išlaikymą, atsižvelgtina į aplinkybę, kad šalys pasisakė, jog keisdamiesi vaikais daiktų neperduoda, kiekvienas atskirai turi įsigijęs vaikams reikalingus daiktus. Priteisus keliones išlaidas tik atsakovei, ieškovui gali būti apribota galimybė keliauti, todėl šias išlaidas reikėtų paskirstyti. Reikėtu vadovautis orientacinio išlaikymo dydžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

15.1. Panaikino D. Š. ir D. Š. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę ,,Š.“ ir atsakovei paliko pavardę ,,Š.“.

15.2. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų A. Š. ir P. Š. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. Š..

15.3. Nustatė D. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis (įprastas bendravimas).

1.1. Nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų įprastai bendrauja kas savaitę – lyginėmis savaitėmis vaikai būna su motina, o nelyginėmis savaitėmis vaikai būna su tėvu. Vaikų paėmimas – perdavimas vyksta pirmadieniais. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikai bendravo savaitę, ugdymo įstaigos nustatytu darbo laiku pristato vaikus į ugdymo įstaigą, o tas iš tėvų, su kuriuo turi bendrauti vaikai savaitę, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo laikui. Jei tą pirmadienį vaikai neturi būti ugdymo įstaigoje, bendravęs su vaikais tėvas (motina) Vaikus pristato į kito iš tėvų gyvenamąją vietą nuo 9.30 iki 10.00 valandos.

2. Bendravimas švenčių dienomis

2.1. Pirmąją Šv. Velykų dieną lyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas, o nelyginiais metais motina. Jeigu nurodomą dieną pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai būna su kitu iš tėvų, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas (motina) pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į pagal įprastą bendravimo tvarką su vaikais bendrauti turinčio tėvo(motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

2.2. Antrąją Šv. Velykų dieną nelyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas, o lyginiais metais motina. Jeigu nurodomą dieną pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai būna su kitu iš tėvų, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas (motina) pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir tą pačią dieną grąžina vaikus į pagal įprastą bendravimo tvarką su vaikais bendrauti turinčio tėvo(motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

2.3. Gruodžio 25-ąją dieną (Šv. Kalėdų pirma diena), nelyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas, o lyginiais metais motina. Jeigu nurodomą dieną pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai būna su kitu iš tėvų, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas (motina) pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 13.30 val. iki 14.00 val. ir grąžina vaikus gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdų antra diena) nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į pagal įprastą bendravimo tvarką su vaikais bendrauti turinčio tėvo(motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

2.4. Gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčių) dieną, lyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas, o nelyginiais metais motina. Jeigu nurodomą dieną pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai būna su kitu iš tėvų, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas (motina) pasiima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir kitą dieną grąžina vaikus į pagal įprastą bendravimo tvarką su vaikais bendrauti turinčio tėvo(motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

2.5. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jeigu nurodomą dieną pagal bendravimo tvarką vaikai būna su motina, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turintis tėvas pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir kitą dieną pristato vaikus į ugdymo įstaigą arba į kito iš tėvų gyvenamąją vietą nuo 9.30 iki 10.00 valandos, jei tą pirmadienį vaikai neturi būti ugdymo įstaigoje ir pagal įprastą bendravimo tvarką turi bendrauti su kitu iš tėvų.

2.6. Motina bendrauja su vaikais Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį). Jeigu nurodomą dieną vaikai būna su tėvu, bendrauti su vaikais nurodomą dieną turinti motina pasiima vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos nuo 09.30 val. iki 10.00 val. ir kitą dieną pristato vaikus į ugdymo įstaigą arba į kito iš tėvų gyvenamąją vietą nuo 9.30 iki 10.00 valandos, jei tą pirmadienį vaikai neturi būti ugdymo įstaigoje ir pagal įprastą bendravimo tvarką turi bendrauti su kitu iš tėvų.

2.7. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienių dienomis tėvai susitaria bendru sutarimu. Tėvams nesutarus, lyginiais metais su vaikais jų gimimo dienomis bendrauja tėvas, nelyginiais metais – motina. Jeigu pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai būna su kitu iš tėvų, gimtadienio dieną turintis bendrauti tėvas (motina) vaikus šventinės dienos išvakarėse pasiima iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 19.00 val. iki 19.30 val. ir grąžina vaikus gimimo dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į pagal įprastą bendravimo tvarką su vaikais bendrauti turinčio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

3.Bendravimas moksleivių atostogų metu.

3.1. Kai vaikai pradės lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleis su vaikais po pusę moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, o su motina antrą atostogų pusę; nelyginiais metais – vaikai su tėvu praleidžia antrą atostogų pusę, o su motina pirmą atostogų pusę. Bendrauti su vaikais pirmą atostogų pusę turintis tėvas (motina) pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. iš tėvo (motinos), su kuriuo yra vaikai, gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžina paskutinę priklausančių atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į kito iš tėvų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą antros atostogų pusės praleidimui. Pasibaigus antrai atostogų daliai, su vaikais bendravęs tėvas (motina) grąžina vaikus į kito iš tėvų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val., jeigu vaikai pagal bendravimo tvarką turi bendrauti su kitu iš tėvų.

3.2. Savaitgalis prieš ir po moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogas yra sudedamoji moksleivių atostogų dalis. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

3.3. Moksleivių rudens, Kalėdų, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos (kai vaikai pradės ją lankyti) nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Bendravimo atostogų laikotarpiu sąlygos taikomos abiem vaikams, nepriklausomai nuo, kad vienas iš jų nelankant mokyklos tokių atostogų neturi. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo moksleivių atostogų metu tvarką.

3.4. Dėl mokyklinių atostogų tėvo ar motinos prarastas įprastas bendravimo laikas neperkeliamas ir nekompensuojamas.

4.Bendravimas vasaros metu

4.1.Tevas ir motina su vaikais per metus ištisai praleidžia ne trumpesnes nei 14 kalendorinių dienų nepertraukiamas atostogas arba du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamas atostogas, atsižvelgdami ir nekliudydami vaikų ugdymo procesui. Atostogų datą elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitu būdu tėvai suderina likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki planuojamų atostogų. Su vaikais atostogauti turintis tėvas (motina) šalių suderintą pirmą atostogų dieną paima vaikus iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžina į tėvo (motinos) gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 iki 20.00 val., jeigu pagal įprastą bendravimo tvarką vaikai paėmimo–grąžinimo metu bendrauja su kitu iš tėvų pagal įprastą bendravimo tvarką.

4.2. Tėvams nesusitarus dėl atostogų laikotarpio, lyginiais metais atostogų laikotarpį pasirenka tėvas, nelyginiais – motina.

5.Kitos sąlygos

5.1.Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu pagal nustatytą bendravimo tvarką būna vaikai, užtikrina jų suplanuotą formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesą, nuveža ir pasiima į ir iš ugdymo įstaigų bei būrelių; vykdo suplanuotus vizitus pas gydytoju ir kt.

5.2.Ketindamos išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalys apie tai prieš protingą terminą turi raštu informuoti kitą iš tėvų el. paštu, SMS žinute ar kitu būdu, nurodant išvykimo ir parvykimo laiką, transporto priemonę, reiso numerį (jei taikoma) ir konkrečią vietą, kur išvykstama bei nakvynės vietos kontaktus.

Žemesnės instancijos teismas

5.3.Šalis, su kuria nustatoma vaikų gyvenamojo vieta, išvykti nuolat gyventi su vaikais į kitą Lietuvos miestą, nei Vilnius, gali tik gavusi kito iš tėvų sutikimą.

5.4. Vaikams ar vienam iš jų sergant, jų priežiūrą ir slaugą tėvai dalinasi po lygiai laiko; kuriam nors iš tėvų negalint prižiūrėti ir slaugyti vaikų jų ligos metu, tas iš tėvų (šalis) kompensuoja kitai šaliai pusę jo vidutinių pajamų už visas nedarbo dienas dėl vaikų priežiūros ir slaugos.

5.5. Įprasta bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis.

5.6. Apie negalėjimą dėl objektyvių priežasčių pasiimti (perduoti) vaikų šioje bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis ir valandomis kiekviena iš šalių informuoja kitą šalį prieš 3 kalendorines dienas, arba nedelsiant, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, kai, dėl aplinkybių pobūdžio, įvykdyti informavimo pareigą anksčiau nebuvo galimybės. Tokiu atveju praleistos bendravimo dienos turi būti kompensuojamos artimiausiomis dienomis, kuomet išnyksta aplinkybės, sukliudžiusios bendrauti su vaikais įprasta tvarka.

5.7. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas (motina) užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

5.8. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu tėvas ir motina turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

15.4. Priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 262,00 Eur per mėnesį ir nepilnamečiam vaikui P. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 281,00 Eur per mėnesį nekasdienių poreikių tenkinimui iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsakovės sąskaitą.

15.5. Priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. Š. 247,75 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiam vaikui P. Š. 224,13 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki priešieškinio teismui pateikimo dienos 2024 m. rugsėjo 14 d. Paskyrė atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

15.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16934-1168/2023 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl priteisto laikino išlaikymo priteisimo panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kitą dalį dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo panaikino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Grąžino ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalį 111,44 Eur.

16. Teismas nustatė, kad abi šalys gali užtikrinti visiškai vaikų interesus tenkinančias gyvenimo sąlygas. Ieškovas gyvena nuosavame name (130 kv. m), kuriuo jam leidžia naudotis tėvai. Atsakovė gyvena dviejų kambarių bute. Abiejų šalių būstai tvarkingi, juose yra reikalingi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Šalių vaikams įrengtos miegamosios vietos ir žaidimų erdvės, sudarytos sąlygos vaikų ugdymuisi, poilsiui bei laisvalaikiui. Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. nepilnamečių vaikų nuomonių išklausymo akte Nr. 1VAIK-383 užrašyti vaikų paaiškinimai patvirtina, kad mergaičių ryšys su abiem tėvais yra labai artimas, vaikai jaučia abiejų tėvų rūpestį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ((duomenys neskelbtini)), vaikai gyveno su ieškove, o su atsakovu susitikdavo pabendrauti.

Šalies argumentai

17. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad faktinė vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su atsakove, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitiks vaikų interesus. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo atitiktų geriausius vaikų interesus, nes ieškovas turi ypač stiprų socialinį ryšį su dukromis, nori ir gali dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, užtikrinti jų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, vaikai taip pat nori bendrauti su tėvu, be to ieškovo buitis yra tinkamesnė dviejų vaikų auginimui. Teismas ieškovo nurodomos aplinkybės, kad tarp šalių kildavo ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nepriskyrė prie kriterijų, galinčių nulemti vaikų gyvenamąją vietą su viena iš šalių, nes konfliktai dėl bendravimo su vaikais iš esmės kildavo iki tol, kol nebuvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Teismo 2024 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustačius laikiną bendravimo su vaikais tvarką, ginčų dėl bendravimo su vaikais nebekilo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio vaikai faktiškai bendrauja ir gyvena su kiekvienu iš tėvų nepertraukiamai po savaitę. Dėl to teismas pripažino, kad vaikų ryšys nei su vienu iš tėvų nebuvo ir nėra nutrūkęs. Skyriaus atstovė teismo posėdyje duotoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog abu tėvai yra labai rūpestingi ir atidūs vaikams ir labai stengiasi bei geba tenkinti vaikų poreikius, atkreipė dėmesį, kad abi šalys nurodė, jog yra įsigijusios vaikams reikalingus daiktus ir jų neperduoda su vaikais kitam iš tėvų bendravimo laikotarpiu. Ši aplinkybė paneigia atsakovės iškeltą abejonę, kad ieškovui nežinomi tikrieji vaikų poreikiai.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.169 straipsnio 2 dalį teismas privalo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą. Toks reglamentavimas nėra savitikslis, nes su tuo iš tėvų yra deklaruojama ir vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra reikšminga nustatant lankytiną ugdymo įstaigą, medicinines paslaugas teikiančią įstaigą ir pan. Dėl to skirtingos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas gali lemti, kad vaikai turės lankyti skirtingas ugdymo įstaigas, lankytis skirtingose socialinių paslaugų tekimo vietose, o tai neatitiktų geriausių vaikų interesų.

20. Byloje esančios sutartys su (duomenys neskelbtini), mokėjimai Vilniaus lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini), už būrelį (duomenys neskelbtini), mokėjimų už (duomenys neskelbtini), už vaikų medicininius tyrimus patvirtina, kad būtent atsakovė sudarė sutartis dėl vaikų neformaliojo ugdymo, vykdė mokėjimus už formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei rinkliavas, prisiėmė rūpinimąsi profilaktine vaikų sveikatos priežiūra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gyvenant šeimoje buvo pasiskirstę pareigomis – atsakovė labiau rūpinosi vaikais, o jis materialine gerove. Ieškovo teiginiai, kad vaikus vedė pas gydytojus pagal atsakovės sudarytą sąrašą, pripažinimas, kad jis pasirūpina vaikais, kai jie serga, o profilaktinius sveikatos patikrinimus inicijuoja atsakovė, kad su atsakove pasitaria vaikų priežiūros klausimais, nes „ji yra mama ir ji turi žinoti informaciją“, kad jis dalyvauja visuose vaikų mokyklos renginiuose, o tėvų susirinkimuose nebuvo, juose lankosi atsakovė, patvirtina, kad atsakovė vis tik turi sukaupusi didesnę patirtį, įgūdžius bei atsakomybę rūpinantis vaikais. Dėl to teismas pripažino, kad vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakove.

21. Esminis nesutarimas tarp šalių kilo dėl bendrųjų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Ieškovas 50:50 procentų laiko bendravimo tvarkos modeliu grindžiamą bendravimo su vaikais kas savaitę tvarką motyvavo tuo, kad vaikai vienodai myli abu tėvus, nori su abiem vienodai bendrauti, toks bendravimo modelis jau yra taikomas nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio dėl bendravimo su vaikais po savaitę laiko susitarė pačios šalys, o nuo 2023 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi šalių bendravimo su vaikais tvarkos pagal 50:50 procentų laiko modelį nustatytas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

22. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovės teiginio, kad šalys dėl tokios bendravimo tvarkos susitarė, ieškovui pagrasinus, jog nemokės vaikams išlaikymo. Atsakovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. liepos 3 d. ieškovas vaikų išlaikymui pervedė 600,00 Eur sumą. Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad 2023 m. liepos – rugsėjo mėnesiais šalys draugiškai bendradarbiavo dėl bendravimo su vaikais. Dėl to labiau tikėtina, kad dėl bendravimo po savaitę šalys susitarė geranoriškai. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 14 d. priešieškinyje nutylėjo aplinkybę, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio šalys pagal susitarimą bendrauja su vaikais po savaitę ir prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti vaikams išlaikymą po 500,00 Eur per mėnesį, t. y. tokio pat dydžio, kokį ieškovas mokėjo iki susitarimo su vaikais bendrauti lygiomis dalimis.

23. Vaikų bendravimas ir gyvenimas su kiekvienu iš tėvų po savaitę nelaikytinas nei dažnu gyvenamosios vietos keitimu, nei prieštaraujančiu vaikų interesams ar pažeidžiančiu vaikų teisę į stabilią namų aplinką. Be to, ir pati atsakovė, susitardama su ieškovu dėl vaikų gyvenimo po savaitę, nekėlė klausimo dėl to, kad sutartas bendravimas nesuderinamas su vaikų interesais. Susitardama su ieškovu dėl tokio bendravimo, atsakovė turėjo suprasti, kad ir vaikams sukelia lūkestį gyventi lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų.

24. Teismas sutiko su Skyriaus atstovės teismo posėdyje išsakytu vertinimu, kad ankstesnis kėlimasis pas vieną iš tėvų ir vėlesnis kėlimasis pas kitą vaikų interesų nepažeidžia, priešingai, skirtingi tėvų įpročiai ir požiūriai vaikus praturtina. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad ankstyvas kėlimasis nesukelia vaikams diskomforto, vaikai patys keliasi anksti, be to, jei ugdymo įstaigos darbo laikas prasidės vėliau, jis prisiderins, o atsakovė patvirtino, kad panaikinus galimybę vaikus nuvežti į ankstyvą grupę, ieškovas prisiderino ir vežė vaikus į darželį vėliau.

25. Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. vaikų nuomonių išklausymo aktas patvirtina, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra labai artimas, vaikai jaučia abiejų tėvų rūpestį. Normalu, kad mažamečiai vaikai, ilgesnį laiką bendraudami su vienu iš tėvų, pasiilgsta kito iš tėvų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia bendravimo po savaitę atitikimo vaiko interesams. Ieškovas paaiškino, kad siūlo mergaitėms paskambinti mamai, su ja pasikalbėti, o atsakovė nekėlė jokių pretenzijų, kad jai neleidžiama susisiekti su vaikais ieškovo bendravimo su vaikais savaitę. Atsakovė prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje įrašė sąlygą, kad buvimo su vaikais laikotarpiu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telekomunikacijų priemonėmis, dėl šios sąlygos ginčų nekilo, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad dukros, kai pasiilgsta mamos, jai paskambina.

26. Ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste, atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų nėra didelis, nuo gimimo iki šalių gyvenimo skyriumi vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta buvo gyvenamajame būste, kuriame liko gyventi ieškovas. Duomenų, kad bendravimas po savaitę su kiekvienu iš tėvų turėtų neigiamą įtaką vaikų socialinei ir kultūrinei aplinkai, byloje nepateikta. Vaikai po savaitę su kiekvienu iš tėvų bendrauja nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Toks bendravimas vaikams tapo įprastu. Byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas neigiamai veiktų vaikų nuotaiką ir (ar) keltų įtampą. Dėl to atsakovės nurodomos rizikos yra tik hipotetinės ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Atsakovė nepateikė argumentų, kad jos siūloma ieškovo bendravimo su vaikais tvarka labiau atitiktų vaikų interesus nei nusistovėjęs bendravimas po savaitę.

27. Skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad trumpi susitikimai yra skaudūs vaikams, todėl būtent ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka po savaitę neskaudintų vaikų, nepažeistų pačios atsakovės, iš esmės sutinkančios, kad vaikai bendrautų su tėvais po lygiai, interesų. Be to, prieraišumas su tėvais formuojasi mažame amžiuje, todėl trumpi susitikimai gali kelti nuoskaudas, atšalimą, o tai gali pažeisti vaikų interesus ateities perspektyvoje. Dėl to Skyriaus atstovė atsakovės siūlomą bendravimo tvarką vertino, kaip nepakankamai aiškią tokio amžiaus vaikams.

28. Teismas sprendė, kad nustatytina ieškovo prašoma nuolatinė bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su abiem tėvais bendrautų pagal 50:50 procentų laiko modelį, po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Šalių santuokai iširus, nei vienas iš sutuoktinių neįgijo daugiau teisių bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl abiem šalims turint galimybę tinkami pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į nusistovėjusią bendravimo tvarką, nelygiavertis šalių laikino bendravimo su vaiku nustatymas nagrinėjamu atveju, galėtų būti vertinamas nepagrįstu teismo įsikišimu į ieškovo šeimos gyvenimo gerbimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį ir nebūtų suderinamas su siekiamais tikslais užtikrinti lygiavertį abiejų tėvų bendravimą su vaiku.

29. Byloje kilo ginčas dėl vaikų perdavimo bendravimui savaitei su kitu iš tėvų momento. Ieškovas prašė palikti šiuo metu nusistovėjusią tvarką, pagal kurią pasibaigus bendravimo savaitei vaikai nuvežami į ugdymo įstaigas pirmadienį. Atsakovė prašė pakeisti vaikų perdavimo laiką iš pirmadienio į penktadienį. Nurodė, kad tokį pasiūlymą teikia pasikonsultavusi su psichologe, nes keitimasis penktadieniais labiau atitiktų vaikų interesus. Tačiau atsakovė nepateikė psichologės išvados ar kitų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą keisti įprastą vaikams jų perdavimo tėvams momentą.

30. Skyriaus atstovė taip pat pritarė, kad keitimasis penktadieniais galimai labiau atitiks vaikų interesus, tačiau akcentavo ir poreikį užtikrinti nusistovėjusį bendravimo stabilumą ir aiškumą. Atsakovė minėjo, kad su ieškovu jau buvo nutarę vaikais keistis sekmadienį, tačiau mergaitėms buvo sunku, todėl nusprendė keistis pirmadieniais. Nesant duomenų, kad dabar galiojanti nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka būtų vaikams nepatogi ir prieštarautų jų interesams, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės siūlymas pakeisti vaikų perdavimo bendravimui laiką labiau atitiktų vaikų interesus nei dabar numatytas jų perdavimo iš vieno tėvo kitam laikas, nėra pagrindo pakeisti jau įprastu tapusį vaikų perdavimo bendravimui kitam tėvui laiką.

31. Teismas nustatė, kad ieškovo pajamos per mėnesį yra apie 4 378,00 Eur, o atsakovės – apie 1 684,00 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pajamos yra didesnės nei statistinis vidutinis darbo užmokestis. Abi šalys turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, atsakovė vykdo asmeninio nekilnojamojo turto įsigijimui gautų paskolų grąžinimo įmokų mokėjimus. Ne visos patiriamos tėvų išlaidos yra vertinamos, kaip bloginančios jų turtinę padėtį. Kredito mokėjimo laikotarpiu mokamos kredito įmokos, nors ir sumažina atsakovės gaunamas pajamas, tačiau tokiu būdu didinamas jos turtas ir tuo pačiu turtinė padėtis.

32. Teismas pripažino, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra gera. Nors ieškovas gauna daugiau nei du kartus didesnes pajamas už atsakovę, pastaroji asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, o ieškovas tokio turto neturi. Šalys neprašė, kad vaikų išlaikymo našta būtų paskirstyta nelygiaverčiai, dėl kurios nors iš šalių blogesnės turtinės padėties, abi šalys prašė, kad vaikams reikalingo išlaikymo suma būtų padalinta lygiomis dalimis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi visas galimybes tenkinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius, todėl iš valstybės gaunama išmoka vaikui turėtų būti skiriama ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, ir ji neturėtų sumažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

33. Teismas nustatė, kad vieno mėnesio A. Š. išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 707,00 Eur: 198,60 Eur maistui namuose; 38,78 Eur vaistams, vitaminams, gydymui; 100,00 Eur drabužiams ir avalynei, įskaitant aksesuarus; 46,83 Eur higienos prekėms; 251,26 Eur švietimui, kanceliarijos prekėms, kultūrai ir pramogoms; 52,91 Eur komunalinėms paslaugoms; 20,00 Eur kuro išlaidoms. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad P. Š. reikalingi (duomenys neskelbtini), kurių išlaidos mėnesiui sudaro 18,83 Eur, jos išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 726,00 Eur.

34. Kadangi teismas yra nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikai bendrauja 50:50 procentų laiko po savaitę su kiekvienu iš tėvų, todėl kiekvienas iš tėvų buvimo su vaikais metu patirs išlaidų vaikų maitinimui, higienos prekėms, kasdieninei sveikatos priežiūrai bei gydymui (vitaminai, vaistai susirgus peršalimo ar kt. ligomis buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu ir pan.), žaislams, ugdymo priemonėms, kiekvienas iš tėvų su vaiku praleis laisvalaikį ir turės su tuo susijusių išlaidų, taip pat kuro išlaidų. Dėl to teismas sprendė, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės faktinio buvimo su vaiku išlaidos, patiriamos vaiko maitinimui, higienai, kasdieninei sveikatos priežiūrai, žaislams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, kurui, neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų.

35. Likusias šalių išlaidas vaikams sudaro 81,58 Eur išlaidos vaiko ugdymui (darželiui/maitinimui mokykloje – apie 978,90 Eur per metus), 4,33 Eur rinkliavoms ugdymo įstaigose (52,00 Eur metams), 76,45 Eur būreliams ir užklasinei veiklai. Nėra racionalu kiekvienam iš tėvų pirkti dukroms drabužius ir avalynę, šie pirkiniai turėtų būti perkami to iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaiku metu perduodami kitam iš tėvų, tačiau tai neriboja kiekvieno iš tėvų vaikams nupirkti šių daiktų papildomai. Vaikų interesų neatitiktų situacija, kai jie perdavimo bendravimui su kitu iš tėvų turėtų būti perrengiami ir peraunami. Šiam poreikiui išlaidos sudaro apie 100,00 Eur vienam vaikui per mėnesį. Taip pat 18,83 Eur papildomai skirtini P. Š. specialiajam poreikiui – (duomenys neskelbtini), kuriuos turėtų apmokėti tas iš tėvų, su kurio nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kitos išlaidos sveikatos priežiūrai turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad atsakovė gaus vaikams mokamą universaliąja išmoką, kuri yra skirta kitiems nenumatytiems vaiko poreikiams tenkinti ir neįskaičiuojama į ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo sumų.

36. Teismas atsakovės pareikštą priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnametei A. Š. po 262,00 Eur per mėnesį, (81,58 Eur + 4,33 Eur + 76,45 Eur + 100,00 Eur) ir po 281,00 Eur P. Š. (81,58 Eur + 4,33 Eur + 76,45 Eur + 100,00 Eur + 18,83 Eur), mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

37. Teismas nustatė, kad šalių gyvenimo skyrium laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovas vaikų išlaikymui į atsakovės sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedė po 1 000,00 Eur, tik 2023 m. lapkričio mėnesį pervedė didesnę sumą – 1 500,00 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį papildomai pervedė 55,00 Eur, o 2023 m. balandžio mėnesį – 40,00 Eur. Kadangi A. Š. išlaikymui reikalinga 707,00 Eur, o P. Š. išlaikymui reikalinga 726,00 Eur suma, ieškovo pervesto išlaikymo sumos buvo didesnės, nei vienam tėvui tenkanti vaikų išlaikymo suma. Atsakovė, išsikrausčiusi gyventi skyrium, patyrė ir papildomų išlaidų vaikams reikalingų buities daiktų ir baldų įsigijimui, todėl teismas pripažino, kad ieškovo teikto išlaikymo sumos nurodytu laikotarpiu atitiko vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcijas.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos mėnesį ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 600,00 Eur, t. y. po 300,00 Eur kiekvienam vaikui. Pagal apskaičiuotą ieškovui tenkančio išlaikymo sumą A. Š. išlaikymui turėjo pervesti 353,50 Eur (707,00 Eur / 2), o P. Š. išlaikymui – 363,00 Eur (726,00 Eur / 2). Dėl to A. Š. išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. liepos mėnesį sudaro 53,50 Eur, o P. Š. – 63,00 Eur. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. šalys su vaikais pradėjo bendrauti lygiomis dalimis po savaitę. Taigi kiekvienas iš tėvų patyrė išlaidas kasdieniams vaikų poreikiams, todėl ieškovas turėjo pareigą teikti vaikams išlaikymą nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Kadangi teismas nustatė, kad šalims su vaikais bendraujant pagal 50:50 procentų laiko modelį, nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui ieškovas turėtų teikti A. P. 262,00 Eur, o P. Š. 281,00 Eur, tokios pat sumos skaičiuotinos ir laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

39. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d iki priešieškinio pateikimo dienos 2024 m. rugsėjo 14 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 200,00 Eur. Pagal 2023 m. rugpjūčio 22 d. užsakymo kvitą ieškovas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 151,00 Eur už P. Š. (duomenys neskelbtini), 170,00 Eur sumokėjo už jos gimtadienio šventimo vietą, apie 20,00 Eur išleido gimtadienio vaišėms darželyje. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 92,00 Eur už A. Š. rūbelius, 2023 m. rugsėjo 24 d. ieškovas sumokėjo 6 Eur „Sky park“, tačiau šis mokėjimas patvirtina išlaidas pramogoms, kurias turi prisiimti su vaiku bendraujantis tėvas, kaip ir gimtadienio išlaidas.

40. Ieškovas nepateikė duomenų, kad rugpjūčio mėnesį jis būtų patyręs kitų išlaidų vaikų nekasdieniams poreikiams tenkinti. Tokių išlaidų negalima nustatyti ir pagal byloje pateiktą ieškovo sąskaitos išrašą. Dėl to už rugpjūčio mėnesį ieškovo įsiskolinimas A. Š. išlaikymui sudaro 170,92 Eur (262,00 Eur – 92,00 Eur), o P. Š. išlaikymui – 130,00 Eur (281,00 Eur – 151,00 Eur). Rugsėjo mėnesį iki priešieškinio pateikimo dienos 2024 m. rugsėjo 14 d. ieškovas turėjo sumokėti A. Š. išlaikymui 121,33 Eur (262,00 Eur / 30 d. x 14 d.), o P. Š. išlaikymui 131,13 Eur (281,00 Eur / 30 d. x 14 d.). Kadangi ieškovas rugsėjo mėnesį sumokėjo 200,00 Eur, skaičiuojant po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, A. Š. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 21,33 Eur (121,33 Eur – 100,00 Eur), o P. Š. – 31,13 Eur (131,13 Eur – 100,00 Eur). Bendra ieškovo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 14 d. A. Š. sudaro 247,75 Eur (53,50 Eur + 170,92 Eur + 21,33 Eur), o P. Š. – 224,13 Eur (63,00 Eur + 130,00 Eur + 31,13 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

41. Ieškovas D. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Teismas vadovavosi ne bylos duomenimis, o prielaidomis, neištyrė teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl klaidingai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina. Ieškovas viso teismo proceso metu teikė pakartotinius prašymus išklausyti vaikus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tarpininkaujant profesionaliam teismo psichologui. Tačiau teismas atmetė šiuos ieškovo prašymus, motyvuodamas tuo, kad vaikai yra jauno amžiaus ir jau buvo išklausyti Skyriaus pirminės išvados pateikimo metu. Teismas pažeidė vaikų teisę būti išklausytiems, sprendžiant klausimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.

Šalies argumentai

41.2. Nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką (CK 3.156 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnį, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Pagal teismų praktiką vienas iš kriterijų, į kurį teismas turi atsižvelgti ir ištirti bylos metu, yra vaiko nuomonė, jo teisinę padėtį keičiančiais klausimais. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatyme nurodytus asmenis. Vaikų nuomonė buvo išklausyta atsakovės gyvenamojoje vietoje. Taigi vaikai buvo apklausiami motinos akivaizdoje, nesudarant jiems saugios aplinkos atvirai išreikšti nuomonės.

41.3. Apklausos metu vaikams buvo užduodami šabloniniai klausimai apie tai, kas jiems perka drabužius ir pan., tačiau iš pateiktų klausimų turinio nebuvo galima gauti ir realiai suprasti individualios vaikų nuomonės, kurį iš tėvų jie norėtų laikyti savo pagrindiniu globėju, kokia bendravimo taisyklė jiems yra priimtiniausia. Dėl to byloje buvo padaryta klaidinga išvada, kad geriausius vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Teismo argumentai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su motina, vien dėl to, kad motina yra sudariusi užklasinio ugdymo (būrelių) paslaugų sutartis ir, gyvendamos šeimyninį gyvenimą, šalys buvo pasiskirsčiusios pareigomis, kad ieškovas labiau orientavosi į finansinį šeimos aprūpinimą, o atsakovė į buitį ir vaikų priežiūra, nėra pakankami išvadai, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius vaikų interesus.

41.4. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir, darydamas išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, rėmėsi ne esminę teisinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, todėl padarė klaidingą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas geriausius vaiko interesus turėjo vertinti pagal šiuos kriterijus: 1) kuris iš tėvų realiai įgyvendina vaiko teises ir atliepia vaiko poreikius? 2) kuris iš tėvų užtikrina saugią ir stabilią aplinką? 3) kokias pastangas įgyvendinant vaiko teises ir teisėtus interesus dėjo tėvai? 4) kuris tėvas sudaro tinkamas jo vystymuisi materialines sąlygas? 5) kuris iš tėvų sudaro geresnes socialines sąlygas? 6) kuris iš tėvų sudaro saugesnes psichologines sąlygas? 7) koks vaiko požiūris, noras šiuo klausimu (tiek, kiek tai atitinka jo interesus)? 8) dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus? 9) kuris iš tėvų turi geresnes galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas? 10) auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį)?

41.5. Teismas ignoravo aplinkybę, kad vaikai labiau klauso ieškovo, jam atsiveria, su juo yra glaudesnis socialinis ryšys, todėl psichologiškai saugesnė aplinka vaikams būtų sukurta su tėvu, o ne su motina. Ieškovas teismo proceso metu siekė apsaugoti vaikų psichologinę būseną, todėl stengėsi neįtraukti vaikų į suaugusiųjų ginčo sprendimą, siekdamas užtikrinti jiems psichologiškai saugią ir stabilią aplinką. Tuo tarpu atsakovė, nors prieštaravo vaikų apklausai per teismo psichologą, tačiau pati, neturėdama psichologinių žinių ir įgūdžių, betarpiškai įtraukė vaikus į tiesioginį ginčo sprendimą, užduodavo jiems su byla susijusius klausimus. Atsakovė vaikus filmuodavo telefonu, šiuos vaizdo įrašus teikdavo į bylą. Toks neatsakingas atsakovės elgesys patvirtina, kad ji nesugeba atriboti savo asmeninių interesų ir vaikams sukurti saugios ir psichologiškai stabilios aplinkos, rodo jos socialinės brandos stygių.

41.6. Atsakovė savo interesų patenkinimo siekia bet kokia kaina, neatsižvelgiama į vaikų psichologinę būseną, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove akivaizdžiai neatitinka geriausių vaiko interesų. Ieškovas padėjo ir rėmė ieškovę net ir šalims pradėjus gyventi skyriumi, t. y. geranoriškai skyrė lėšas įsigyti namų apyvokos daiktams, reikalingiems vaikų poreikiams tenkinti, tačiau atsakovė šias lėšas skyrė darbo studijos įrengimui. Tokie atsakovės veiksmai rodo ne tik socialinių įgūdžių stoką, bet nepakankamas savarankiškas pastangas realiai prisidėti prie vaikų teisėtų interesų įgyvendinimo.

41.7. Atsakovė yra nelinkusi derinti ir ieškoti kompromisų su atsakovu. Atsakovė pripažino, kad imdavo nedarbingumą ir gaudavo socialines išmokas tuo metu, kai vaikus faktiškai slaugė ieškovas. Visų šių atsakovės asmeninių (dorovinių) savybių visumą, įskaitant procesinio sąžiningumo stygių, mėginimai nesąžiningai sumenkinti tėvo vaidmenį ir paneigti tėvų lygiateisiškumą, aiškiai rodo, kad teismas, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais, neturėjo nustatyti abiejų vaikų gyvenamosios vietos su atsakove.

42. Atsakovė D. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 700 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį ir po 2 580,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką savaitgaliais ir darbo dienomis, pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas ketvirtą savaitę (vieną savaitę nepertraukiamai, o kitas tris savaites vaikai gyvena pas atsakovę), pasiimdamas vaikus tos savaitės penktadienį iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą sekančios savaitės penktadienį, nuo 16.00 iki 16.30 val.; 2) tomis trimis savaitėmis, kai vaikai gyvena pas atsakovę, ieškovas su vaikais bendrauja antros savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, pasibaigus užsiėmimams, arba iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19.30 iki 20.00 val.; 3) ieškovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės, išskyrus tą kas ketvirtą savaitę, kai jis su vaikais bendrauja nepertraukiamai, trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš darželio ir (ar) formalaus bei neformalaus ugdymo įstaigų, gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos nuo 16.00 iki 16.30 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

42.1. Teismas nustatė vaikų norų ir poreikių neatitinkančią, tik ieškovui patogią bendravimo su vaikais tvarką savaitgaliais ir darbo dienomis, pagal kurią šalys keičiasi vaikais kas savaitę laiko pirmadieniais. Tačiau atsakovės siūlyta bendravimo tvarka, pagal kurią vaikai tris savaites iš eilės būtų su atsakove, o su ieškovu praleistų vieną nepertraukiamą mėnesio savaitę, savaitgalį tarp kitų dviejų savaičių ir po vieną darbo dieną kiekvieną savaitę, t. y. apie 15 dienų per mėnesį, labiau atitinka vaikų interesus. Pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką ieškovas turėtų pakankamai laiko pabendrauti su vaikais, o vaikų režimas ir įpročiai nebūtų išbalansuoti, būtų užtikrintas vaikų poreikis turėti stabilią gyvenamąją vietą.

42.2. Pats teismas konstatavo, kad atsakovė turi sukaupusi didesnę patirtį, įgūdžius ir atsakomybę rūpinantis vaikais, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Tačiau, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas šią aplinkybę paneigė arba į ją visiškai nebeatsižvelgė, nes nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai būna kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje po savaitę laiko, tartum abiejų šalių patirtis, įgūdžiai bei atsakomybė rūpinantis vaikais būtų lygiavertė. Taigi teismas iš esmės taikė dvigubus standartus ir priėmė dviprasmišką sprendimą.

42.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į bylos kontekstą ir eigą, neteisingai nurodė, kad atsakovė nekėlė klausimų ar pretenzijų dėl bendravimo tvarkos kas savaitę laiko keičiantis vaikais. Kai paaiškėjo, kad vaikams gyvenant su ieškovu dėl itin ankstyvo kėlimosi ryte apie 6.00 val. ryto) vaikai būna itin pavargę, ypač pirmadieniais, atsakovė iš karto reiškė prieštaravimus ir savo nuomonę dėl tokios tvarkos netinkamumo.

42.4. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią panašaus, kaip nagrinėjamoje byloje, amžiaus nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų viena nuolatinė jų gyvenamoji vieta, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaikų poreikio turėti stabilią ir vaikams pažįstamą namų aplinką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių skirtingi darbo ir poilsio režimai, įpročiai ir požiūriai vaikus praturtina. Vaiko gyvenimą praturtina kitokia aplinka, pramogos, būreliai ir laisvalaikis, bet ne gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę ir skirtingas kėlimosi ryte laikas.

42.5. Gyvendami su ieškovu vaikai nuo 06.30 val. iki 8 val. ryto būdavo priversti būti budinčioje darželio grupėje. Dėl to vaikai dažnai būdavo pavargę, prastai išsimiegodavo rytais. Vaikai darželyje būdavo nuo 06.30 val. iki 16 - 16.30 val. Taigi, net 9,5-10 val. per dieną. Teismas rėmėsi ieškovo pasižadėjimu, kad, esant poreikiui, jis prisiderins prie vėlesnio vaikų ugdymo įstaigos darbo laiko, jeigu pamokos ar ugdymas vaikams prasidėtų vėliau. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas visada teikė pirmenybę darbui. Ieškovas niekada nederindavo savo darbo grafiko prie vaikų poreikių. Ieškovas pats minėjo, kad jam palankiausias darbo laikas yra anksti rytais, saulei kylant, arba vakarais, saulei leidžiantis. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad ši aplinkybė pasikeis ir ieškovas pradės elgtis kitaip. Tuo tarpu aplinkybė, kad vaikams dienos režimas taip pat svarbus, pripažįstama ir teismų praktikoje.

42.6. Daug dirbantis ieškovas negali skirti vaikams tiek dėmesio, kiek gali skirti atsakovė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė mokė vaikus važinėti dviračiu, mokė plaukti, tiek santuokoje, tiek išsikrausčius gyventi atskirai prisiima didžiąją dalį vaikų auklėjimo ir lavinimo pareigų. Be to, mergaitėms augant ir bręstant ieškovui bus vis sudėtingiau pasirūpinti vaikų maudymu, higiena ir kitais reikalais, kurie būdingi augančioms mergaitėms, paauglėms. Todėl ir šiuo aspektu atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis geriau atitinka vaikų interesus.

42.7. Atsakovė prašė pakeisti nusistovėjusį vaikų perdavimo laiką iš pirmadienio į penktadienį, tačiau teismas šio reikalavimo netenkino. Teismas neatsižvelgė, kad Skyriaus atstovė teismo posėdyje dėl šio reikalavimo pritarė atsakovei ir teigė, jog keitimasis penktadieniais galimai labiau atitiks vaiku interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nepaneigta, jog vaikai patiria didesnį nuovargį ir diskomfortą būtent dėl gyvenamosios vietos keitimo pirmadienį.

42.8. Teismo priteistas išlaikymas vaikams neatitinka įrodytų vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties. Teismo nustatyta ir byloje įrodyta šalių turtinė padėtis daugiau nei pakankama užtikrinti ne tik būtinus, tačiau ir papildomus vaikų poreikius. Dėl to atsakovės prašoma po 700,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui teiktiną išlaikymo suma neturėtų būti per didelė našta ieškovui, deklaruojančiam, kad yra finansiškai pajėgesnis už atsakovę išlaikyti vaikus.

42.9. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikų poreikius per mėnesį patenkina po 707,00 Eur-726,00 Eur suma. Teismas, nepaisydamas šalių geros turtinės padėties, nustatydamas vaikų poreikių dydį, be jokio pagrindo vis tiek dirbtinai orientavosi į minimalios mėnesinė algos kriterijų. Atsakovė įrodė vaikų poreikiams išleidžiamas sumas, kurios detaliai nurodytos jos procesiniuose dokumentuose. Atsakovės pateiktos vaikų poreikių lentelės patvirtina, kad P. Š. poreikiams patenkinti reikia 1 430,25 Eur per mėnesį, o A. Š. – 1 402,72 Eur per mėnesį. Tačiau teismas nepagrįstai sumažino vaikų poreikius vitaminams, vaistams ir gydymui, drabužiams ir avalynei, higienos prekėms, išlaidas gyvenamajam būstui, išlaidas transportui.

42.10. Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis nustatyta ieškovo siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis, sumažino vaikams priteistino išlaikymo tik iki 262,00 Eur ir 281,00 Eur nekasdienių poreikių tenkinimui. Ieškovas pagal savo turtinę padėtį turi visas galimybes teikti po 700,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, gyvena tėvų name ir nepatiria nei būsto nuomos, nei būsto kredito išlaidų. Ieškovas reguliariai patiria tik komunalinių mokesčių, maisto ir kitas einamąsias išlaidas, vaikams būnant su juo. Atsakovės prašomas 1 400,00 Eur išlaikymas dviem vaikams sudarytų tik 32 proc. teismo nustatytų ieškovo mėnesinių pajamų dydžio (4 378,00 Eur), o teismo priteista išlaikymo vaikams suma sudaro tik 12,4 proc. ieškovo mėnesinių pajamų. Tuo tarpu atsakovė beveik visas savo pajamas turėtų skirti vaikų poreikių tenkinimui ir toliau skolintis pinigus iš artimųjų.

42.11. Teismas netinkamai nustatė ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumas, nes šias sumas grindė nepagrįstai sumažintais vaikų poreikių ir priteistino išlaikymo dydžiais, padarė aritmetinių klaidų. Ieškovas 2023 m. liepos mėnesį turėjo vaikams pervesti po 700 Eur išlaikymo sumą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo skola šį mėnesį yra tik 43,50 Eur ir 63,00 Eur. Atsakovė nesutinka, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., šalims su vaikais pradėjus bendrauti lygiomis dalimis po savaitę, ieškovas turėjo teikti vaikams atitinkamai po 262,00 Eur ir 281,00 Eur per mėnesį. Taip pat teismas nepagrįstai sumažino ieškovo išlaikymo įsiskolinimą 2023 m. rugpjūčio mėnesį jo sumokėtais 151 Eur už vaiko akinius ir 92 Eur už vaiko drabužius.

42.12. Teismas netiksliai apskaičiavo ieškovo įsiskolinimą už 2023 m. rugsėjo mėnesį. Tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje yra netiksliai nurodyta priešieškinio pateikimo diena – 2024 m. rugsėjo 14 d., nes priešieškinis buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 14 d. Dėl to ieškovo 200 Eur pervedimas, atliktas 2023 m. rugsėjo 30 d., į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nebepatenka. Teismas neteisingai apskaičiavo, kad ieškovas turėjo sumokėti A. Š. išlaikymui 121,33 Eur, nes už 14 dienų reikia mokėti 122,26 Eur (262,00 Eur / 30 d. x 14 d.) išlaikymo sumą. Taip pat teismas neteisingai nurodė, kad bendra ieškovo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 14 d. A. Š. sudaro 247,75 Eur, nes 53,50 Eur + 170,92 Eur + 21,33 Eur = 245,75 Eur.

43. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas D. Š. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

43.1. Atsakovės skundas yra grindžiamas klaidingomis jos pačios procesiniuose dokumentuose naudojamomis prielaidomis, o ne teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė skundo argumentus ir bylos įrodymus interpretuoja atsietai nuo visumos ginčo aplinkybių, dėl kurių teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsakovė, prisidengdama geriausiais vaiko interesais, siekia nustatyti patogiausią sau, o ne labiausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką. Atsakovė viso proceso metu reiškė kategorišką nesutikimą, kad vaikų nuomonė būtų išklausyta. Vaikų nuomonės išklausymas byloje apsiribojo jos gyvenamoje vietoje padaryta pirmine Skyriaus išvada, kurioje aiškiai nurodoma, kad vaikai turi gerą ryšį su abiem tėvais ir dar iki bylos pradžios su kiekvienu iš tėvų būdavo po savaitę. Dėl to atsakovės teiginiai apie vaikų norų neatitinkančios tvarkos nustatymą yra subjektyvi atsakovės nuomonė.

43.2. Atsakovė siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurioje tėvų laikas su vaikais nebūtų paskirstomas po lygiai, kokybiniu požiūriu jis nebūtų lygiavertis, todėl atsakovės siūlymai nelaikytini racionaliais. Atsakovė siekia, kad vaikai su ja praleistų tris savaites, o su ieškovu – vieną savaitgali per mėnesį, ir teigia, kad tokia tvarka atitiktų 50:50 bendravimo laiko modelį. Tokia atsakovės pozicija yra deklaratyvi ir prieštaraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Nustačius atsakovės siūlomą bendravimo tvarką tėvo vaidmuo dukrų gyvenime apsiribotų „pavežėjo funkcijomis”, todėl toks siūlymas nėra laikytinas racionalia bendravimo tvarka.

43.3. Skirtumas tarp ieškovo ir atsakovės režimo yra nežymus, nes ieškovas keliasi apie 6:00 val. ryto ir daro vaikams pusryčius, o atsakovė keliasi apie 7:30 val., tačiau iš karto veža vaikus į ugdymo užsiėmimus, o pusryčius jie valgo darželyje. Dėl to šis režimo skirtumas nėra esminis ir niekaip negali neigiamai paveikti vaikų interesų. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad vaikai realiai būtų išreiškę kokį nors nusiskundimą dėl ankstyvo kėlimosi.

43.4. Teismas ypač detaliai, visapusiškai ir objektyviai nustatė iš esmės tikslią išlaikymo vaikui sumą, įvertino individualius vaikų poreikius, tėvų įsitraukimą į vaikų priežiūrą. Bylos metu nustatyta, kad šalys dar iki bylos pradžios pradėjo taikyti 50:50 proc. bendravimo su vaikais laiko modelį, kai vaikai po savaitę būna su abiem tėvais. Taigi abu tėvai patiria iš esmės lygiavertes išlaidas vaikams, todėl tai natūraliai sukelia poreikį individualizuoti išlaikymo prievolės dydį, nes abu tėvai praleidžia su vaikais tiek pat laiko. Abu vaikai yra mažo amžiaus, iš esmės neturi specialių poreikių. Skyriaus išvadoje aiškiai nurodyta, kad didesnio nei individualūs poreikiai išlaikymo prievolės nustatymas neatitiktų vaikų interesų, didelė išlaikymo prievolė gali riboti vieno iš tėvų galimybę vaikus auginti „savo nuožiūra” su jais turėti produktyvų laisvalaikį (atostogas).

43.5. Atsakovė visos bylos metu siekė suklaidinti teismą ir pateikė nepagrįstai daug faktinių duomenų. Atsakovė proceso metu elgėsi nesąžiningai, nes teikė kvitus, kurie yra susiję ne su šalių vaikų išlaidomis. Pagal teismo nustatytas atsakovės gaunamas pajamas jos nurodytos patirtos išlaidos vaikų poreikiams žymiai viršija jos pajamas. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Vien tik didesnės ieškovo pajamos savaime nepatvirtina žymiai geresnės ieškovo turtinės padėties, nes ieškovas turi vykti į matavimus ir susitikimus su klientais, todėl patiria kuro, automobilio draudimo ir amortizacijos išlaidas, programinės įrangos ir prietaisų nuomos bei kitas išlaidas. Dėl to ieškovo disponuojama lėšų suma žymiai neviršija atsakovės pajamų. Teismo sprendime minimalios algos kriterijus pagal teismų praktiką yra laikomas orientaciniu, o vaikų poreikiai buvo įvertinti individualiai.

43.6. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo yra motyvuota ir pagrįsta visapusišku įrodymų ištyrimu. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas geranoriškai įvykdė teismo sprendimo dalį ir bankiniu pavedimu pervedė visą priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad ieškovas pateikė teismui banko sąskaitos išrašus, patvirtinančias, kad atsakovės įsikūrimui naujoje vietoje ir jos pritaikymui vaikų gyvenimui, taip pat vaikų išlaikymui ieškovas iš viso pervedė 10 000 Eur, nors tarp šalių nebuvo aiškaus susitarimo dėl konkrečios išlaikymo sumos. Dėl to atsakovės teiginys, kad ji beveik visas savo pajamas turėtų skirti vaikų poreikių tenkinimui ir toliau skolintis šiam tikslui pinigus iš artimųjų, neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių, yra klaidinantys.

44. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. Š. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Vaikų gyvenamosios vietos, kuri šalių bendru sutarimu de facto nuo (duomenys neskelbtini) buvo su atsakove, nustatymas su atsakove atitinka geriausius vaikų interesus ir poreikius. Nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo vaikų (ar vieno iš jų) gyvenamąją vietą keisti. Vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, vaikų įprasta faktinė gyvenamoji vieta su atsakove nekeistina.

Šalies argumentai

44.2. Ieškovas klaidingai teigia, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio faktinė vaikų gyvenamoji vieta buvo su abiem tėvais. Visada už pagrindinių, su vaikais susijusių, reikalų tvarkymą ir toliau buvo ir yra atsakinga atsakovė. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad po išsikraustymo (duomenys neskelbtini), vaikų poreikiais labiausiai rūpindavosi ir toliau rūpinasi atsakovė, o jis tik prisideda prie vaikų reikalų tvarkymo, kurį pirma inicijuoja būtent atsakovė. Dėl to vaikų gyvenamoji vieta su atsakove nustatyta pagrįstai.

44.3. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė mėgino įtraukti į teismo procesą vaikus, prieštarauja apeliacinio skundo teiginiams, kad ieškovas siekė neįtraukti vaikų į suaugusiųjų ginčo sprendimą, nes jis prašė vaikus apklausti teisme. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad filmavo vaikus ir teikė šiuos vaizdo įrašus teismui. Tačiau šiais įrodymais atsakovė siekė paneigti ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos pagrįstumą. Atsakovės įrašai grindė tokios bendravimo tvarkos neatitikimą vaikų poreikiams. Šių vaizdo įrašų nebūtų reikėję daryti, jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs reikalavimo dėl vaikų poreikių neatitinkančios ir juos varginančios bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

44.4. Vaikai buvo apklausiami jiems saugioje ir artimoje aplinkoje, t. y. atsakovės namuose, o ne teismo patalpose, kaip siūlė ieškovas. Nagrinėjamoje byloje vaikai buvo tinkamai išklausyti Skyriaus specialistų jų gyvenamojoje vietoje, todėl pakartotinis mažamečių vaikų nuomonės išklausymas apie tas pačias aplinkybes, be kita ko, tėvų santuokos nutraukimą, gyvenimą skyrium ir pan., dėl kurio vaikai ir taip jau patyrė emocinius išgyvenimus, nebūtų atitikęs jų interesų. Vaikų apklausa įvykdyta Skyriaus atstovų ir vaikų nuomonė, kiek vaikai sugebėjo ją išreikšti, jau buvo užfiksuota ir pateikta teismui Skyriaus išvadoje. Teismas sprendime į ją atsižvelgė, todėl šiuo aspektu nebuvo padaryti jokie procesiniai pažeidimai.

44.5. Ieškovas apeliaciniu skundu net neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka ir vaikus apklausti apeliacinės instancijos teisme (CPK 324 straipsnis), arba panaikinti teismo sprendimą dėl šios dalies ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir apklausti vaikus teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi ieškovo pozicija, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti procesiniai teisiniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo atskleistos visos teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, tik formali ir konkrečių procesinių veiksmų inicijuoti tokiais teiginiais nesiekiama. Tokiu būdu ieškovas tik ginčija jam nepalankią sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

44.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismo išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina surašyta netinkamai, nėra paremta vaikų nuomone. Vaikų apklausos metu P. Š. buvo tik ką suėję (duomenys neskelbtini) metai. Dėl to objektyviai tokio amžiaus vaikas negali labai aiškiai išreikšti, pas kurį iš tėvų nori gyventi. Vis dėlto vaikas nurodė, kad būdamas pas tėvą dažnai pasiilgsta mamos. Taiga vaikas, kas savaitę gyvendamas su tėvais pakaitomis, išreiškė didesnį prisirišimą prie motinos ir poreikį dažniau būti su ja. Tuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus A. Š. nurodė, kad jai patinka gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Skyriaus specialistai išvadose nustatė, kad motina gali geriau atliepti mergaičių emocinius ir kitus poreikius, o jų emocinis ryšys su motina yra ypatingai stiprus ir svarbus.

Šalies argumentai

44.7. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vaikai Skyriaus atstovų buvo išklausyti atsakovės vieno kambario bute, todėl vaikų apklausa akivaizdžiai buvo betarpiškai stebima motinos. Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. vaikų nuomonės išklausymo akte Nr. 1VAIK-383 aiškiai nurodyta, kad mergaičių nuomonė išklausyta atskirame kambaryje, nedalyvaujant atsakovei. Atsakovės butas yra dviejų kambarių.

44.8. Ieškovo teiginiai, kad vaikai labiau jo klauso, jam atsiveria, su juo yra glaudesnis socialinis ryšys, yra melagingi. Atsakovė po vaikų gimimo nedirbo ir juos visada augino, todėl ir praleido su jais daug daugiau laiko nei ieškovas, kuris to neginčijo teismo proceso metu. Atsakovė pateikė įrodymus, kad mokė vaikus plaukti, važinėti dviračiu, slidinėti ir kt. Ieškovas visada pagrindinį dėmesį skirdavo darbui. Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas su vaikais bendraudavo nepakankamai dažnai, todėl objektyviai ir negalėjo sukurti su jais tokio stipraus ryšio, kokį sukūrė atsakovė. Ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovė toliau daugiausiai rūpinasi vaikų poreikiais.

44.9. Teismas tinkamai įvertino geriausių vaiko interesų turinį. Ieškovo suformuluoti klausimai, į kuriuos turėjo atsakyti teismas, nėra taikomi kiekvienoje situacijoje. Teismas nustatė, kad atsakovė: 1) sudaro sutartis dėl vaikų neformaliojo ugdymo; 2) vykdo mokėjimus už formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei rinkliavas; 3) rūpinasi profilaktine vaikų sveikatos priežiūra; 4) santuokoje labiau rūpinosi vaikais; 5) vaikus veda pas gydytojus; 6) pasirūpina vaikais, kai jie serga; 7) inicijuoja profilaktinius sveikatos patikrinimus; 8) dalyvauja visuose vaikų ugdymo įstaigos renginiuose, tėvų susirinkimuose. Teismas išsiaiškino visas reikšmingas faktines aplinkybes dėl tėvų galimybių užtikrinti vaikų interesus, tinkamai įvertino geriausių vaikų interesų turinį.

44.10. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas gyvena name, kuris yra erdvesnis, nei atsakovės butas. Tačiau ieškovas neigia, kad tai jo nuosavybė, todėl prieštarauja savo paties argumentams dėl erdvesnio būsto. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad gyvena savo tėvų sklype esančiame, neįregistruotame Nekilnojamojo turto registre name – ūkiniame pastate. Minėtame name ieškovas gyvena tėvų „geros valios“ pagrindu. Minėta „gera valia“ ateityje gali pasikeisti, o kaip tuomet bus užtikrinama vaikų gyvenamoji vieta ir analogiškos buities sąlygos, ieškovas paaiškinti negalėjo. Vadinasi ieškovas negali garantuoti dabartinės gyvenamosios vietos vaikams ateityje. Neaišku, kur ieškovas deklaruotų vaikų gyvenamąją vietą, nes namas, kuriame jis gyvena, nėra teisiškai registruotas. Taigi ieškovas neįrodė, kad sugebės užtikrinti vaikams geresnes buities sąlygas nei atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

45. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir būdamos santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šalys faktiškai kartu nustojo gyventi ir nebevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini). Šalys 2024 m. vasario 19 d. sudarė sutartį dėl dalies santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria pasidalijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir susitarė dėl prievolių vykdymo tvarkos trečiajam asmeniui. Šią sutartį pirmosios instancijos teismas patvirtino 2024 m. kovo 15 d. nutartimi, ginčo tarp šalių dėl šių klausimų nebėra. Ieškovas apeliaciniu skundu siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tuo tarpu atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, padidinti priteistą vaikams išlaikymą iki 700 Eur kiekvienam vaikui ir padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui iki 2 580 Eur.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

47. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė teismui su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą mokinio mokymo pagal pradinio ugdymo programą sutartį (el. b., failas 12, l. 19-26), nurodydama, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovė yra prisiėmusi ir vykdo didžiąją dalį pareigų, susijusių su vaikais. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovas pervedė atsakovei 472 Eur, skirtus vaikų išlaikymui (el.b., failas 12, l. 45). Ieškovas nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog jis geranoriškai įvykdė teismo sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą.

48. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

49. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo objektais, abiem šalims šių dokumentų turinys turi būti žinomas, nes yra tiesiogiai susijęs su vaikams teikiamu išlaikymu ir jų ugdymu. Dėl to šalių pateikti duomenys priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

51. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas)

52. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausia nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

53. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

54. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota aplinkybė, kad šalys kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. šią dieną atsakovė kartu su vaikais išsikėlė iš buvusio šeimos būsto. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ieškovas pradinį ieškinį teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 10 d. Minėtame ieškinyje ieškovas prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, pripažino, kad nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios vaikai gyvena kartu atsakove, tokia jų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaikų interesus (el.b., failas 1, l. 1-9).

56. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė vaikams iš ieškovo laikiną išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo aplinkybę, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. šalių susitarimu vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja lygiomis dalimis – po savaitę. Tik 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes ieškovo namuose yra geresnės sąlygos dviejų vaikų auginimui, yra visi būtini vaikams baldai ir žaislai, vaikai labiau klauso tėvo, su juo yra glaudesnis socialinis ryšys (el.b., failas 6, l. 36-55).

57. Aptartos aplinkybė patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y. apie devynis mėnesius vaikai faktiškai visą laiką gyveno kartu su atsakove, tuo tarpu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. vaikai kartu su kiekvienu iš tėvų praleidžia po savaitę laiko. Taigi vaikai kiek ilgiau yra praleidę laiko vien tik su atsakove ir, labiau tikėtina, jos gyvenamąjį būstą suvokia, kaip savo pagrindinę ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Tiek Skyrius savo išvadose, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, kad abi šalys gali užtikrinti visiškai vaikų interesus užtikrinančias gyvenimo sąlygas.

58. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovė, buvo aplinkybė, kad atsakovė, besirūpindama vaikais, turi sukaupusi didesnę patirtį, įgūdžius bei atsakomybę. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, detaliai ištyręs ir aptaręs visas Skyriaus bei šalių nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus apie kiekvieno iš tėvų dalyvavimą vaikų priežiūroje, jų ugdyme ir auklėjime.

59. Vienas iš pagrindinių ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra jo nurodomas netinkamas vaikų nuomonės šiuo klausimu išklausymas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas teismo 2024 m. sausio 25 d. posėdyje prašė teismo išklausyti vaikų nuomonę su teismo psichologe, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo. Ieškovas teismo 2024 m. birželio 18 d. posėdyje pakartotinai teikė teismui prašymą apklausti vaikus, tačiau teismas protokoline nutarti, prašymo netenkino, nes vaikų nuomonė yra išklausyta, ginčo dėl bendravimo su vaikais apribojimo ar minimalizavimo nėra, ginčas vyksta tik dėl bendravimo periodiškumo, perdavimo datų ir terminų, o vaikai dėl savo amžiaus negalėtų suformuluoti tinkamai nuomonės, kokiomis dienomis juo geriau pasiimti ar grąžinti, kokiu periodiškumu jiems geriau bendrauti.

60. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

61. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

62. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.

63. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

64. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) 2023 m. vasario 14 d. paskelbė sprendimą byloje B. prieš Lietuvą (Nr. 10477/21), kuriame nurodė, jog teismai neprivalo pakartotinai apklausti vaiką, jei vaiko nuomonė procese buvo atspindėta. EŽTT pažymėjo, kad įsikišimas į šeimos gyvenimo gerbimą negali pažeisti vieno iš tėvų teisių, jei siekiama teisėtų tikslų – apsaugoti geriausius vaiko interesus.

65. Nagrinėjamoje byloje yra Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. vaikų nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodyta, kad Skyriaus specialistės susitiko su vaikais atsakovės gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant vaikų tėvams, pažymėta, kad mergaičių nuomonė išklausyta atskirame kambaryje (el.b., failas 2, l. 109-111). Nuomonės išklausymo metu nei vienas iš vaikų neišskyrė, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi kartu, faktiškai abu vaikai aiškiai nurodė, kad jiems patinka gyventi ir su tėvu, ir su motina, tik jaunesnė dukra nurodė, kad, būdama pas tėvą, dažnai pasiilgsta motinos.

66. Nagrinėjamoje byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, 60.87 kv. m bendro ploto (el.b., failas 1, l. 66-67). Taigi ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad vaikai buvo apklausti atsakovės akivaizdoje, nes jos butas yra tik vieno kambario. Be to, pačiame Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. vaikų nuomonės išklausymo akte buvo aiškiai pažymėta, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta atskirame kambaryje, tėvams nedalyvaujant. Dėl to nėra pagrindo nesivadovauti šiame akte užfiksuota vaikų nuomone.

67. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Skyriaus darbuotojų atlikto nuomonės išklausymo metu vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl aptariamame akte buvo užfiksuoti vaikų amžių atitinkantys pasisakymai, kurie aiškiai atskleidžia vaikų norą būti su abiem tėvais. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų papildomų klausimų uždavimas galėtų atskleisti kitokią vaikų nuomonę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta ne remiantis išsakyta vaikų nuomone, bet atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių, susijusių su kiekvieno iš tėvų teikiamos priežiūros vaikams, visumą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pakartotinai apklausti vaikus teisme.

68. Skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad pas ieškovą vaikai gyvena viename kambaryje, kuriame yra lova, spinta, kambarys tvarkingas, sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui (el.b., failas 2, l. 98-101). Skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovės bute yra du kambariai, vaikai dalinasi vienu kambariu su atsakove, jame yra dvigulė lova, lovytė, atskira erdvė vaikų daiktams, daug žaislų (el.b., failas 2, l. 103-106). Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu pas abu tėvus vaikų poreikiai yra tinkamai užtikrinami. Vien ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovės buities sąlygos yra šiek tiek prastenės, nėra pagrindas keisti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką vaikai su kiekvienu iš tėvų gyvena ir kartu praleidžia tiek pat laiko.

69. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų pripažinti, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neatitiktų geriausių vaikų interesų. Vien tik aplinkybė, kad teisminio proceso metu atsakovė buvo pateikusi vaizdo įrašus su vaikais, nereiškia, kad ji neužtikrina vaikų interesų. Patys vaikai dėl klausimų, susijusių su šalių santuokos nutraukimu, atsakovės iniciatyva nebuvo papildomai apklausiami psichologų ar kviečiami į teismą. Kitų duomenų, kad atsakovė veiktų priešingai vaikų interesams ar neužtikrintų jiems tinkamų sąlygų, byloje nėra.

Dėl skyrium gyvenančio tėvų bendravimo su vaikais tvarkos

70. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

71. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

72. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

73. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaikais tvarką, rėmėsi tiek atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016), tiek ir vėlesne teismų praktika, kurioje buvo išplėtotas byloje nustatyto bendravimo modelio, pagal kurį vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo laikas yra lygus, taikymas („50:50 procentų laiko“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Pažymėtina, kad atsakovės cituotoje kasacinio teismo 2016 vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo vertinama bendravimo tvarka, pagal kurią tėvai su (duomenys neskelbtini) metų vaiku bendrauja kas antrą dieną.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 buvo vertinama tėvų bendravimo su (duomenys neskelbtini) metų vaiku tvarka, pagal kurią vaikas gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad tokia bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos.

75. Kasacinis teismas cituojamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

76. Nagrinėjamoje byloje šalių vaikai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su abiem vaikais nepertraukiamai bendrauja po savaitę, t. y. vaikų gyvenamoji vieta keičiasi kas savaitę. Pirmosios instancijos teismas detaliai vertino byloje tiek šalių paaiškinimus, tiek Skyriaus specialistų pateiktu 2023 m. rugsėjo 19 d. vaikų nuomonės išklausymo aktu, taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad faktiškai jau beveik metus laiko nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesių abi šalys bendrauja su vaikais po savaitę, tokia pati laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta ir teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo sprendimu patvirtinta tėvų bendravimo su vaikais tvarka jau buvo susiformavusi pakankamai ilgą laiko tarpą, o duomenų, kad ši tvarka neatitiktų vaikų interesų, byloje nebuvo. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų atsakovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi teismo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

77. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jos siūloma tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitinka tą patį „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelį, kaip ir nustatyta skundžiamu teismo sprendimu. Pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką ieškovas su vaikais bendrautų nepertraukiamai vieną savaitę per mėnesį (7 dienas), vieną to mėnesio savaitgalį (3 dienas) ir po vieną darbo dieną per tas tris savaites, kai vaikai bus su atsakove (3 dienos). Taigi tokiu atveju vaikai su tėvu praleistų ne 15 dienų per mėnesį, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, bet tik 13 dienų. Be to, bendravimas tris darbo dienas faktiškai būtų tik epizodinis, apimantis tik po tris valandas per dieną, o tai nėra toks pats bendravimo su vaiku, ypač mažamečiu, intensyvumas, kai tėvas su juo būna nepertraukiamai keletą dienų iš eilės ar savaitę laiko. Dėl to atsakovės apeliaciniu skundu siūloma bendravimo su vaikais tvarka nėra lygiavertė nustatytai teismo.

78. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino atsakovės nurodytą aplinkybę dėl galimai nesavanoriško atsakovės sutikimo 2023 m. rugpjūčio mėnesį su bendravimo su vaikais tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. atsižvelgė į visus byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovo teiktu išlaikymu vaikams, šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis 2023 m. liepos-rugsėjo mėnesiais turinį. Be to, aplinkybė, kad atsakovė galėjusi nesutikti su tokia bendravimo tvarka 2023 m. rugpjūčio mėnesį, nėra pagrindas pripažinti, kad tokia tvarka neatitiko vaikų interesų ir jie prie jos šiuo metu nėra įpratę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigia atsakovė, 2023 m. liepos 8 d. atsakovės SMS žinutės ieškovui turinį (el.b., failas 3, l. 46) įvertino kartu su ieškovo paaiškinimais ir Skyriaus atstovės teismo posėdyje pateikta išvada, kad trumpi susitikimai su tėvais yra skaudūs vaikams. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, darydamas išvadas, atsižvelgė į jų visuma.

79. Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai ištyrė ir įvertino aplinkybę, susijusią su skirtingu ieškovo ir atsakovės kėlimosi ir vaikų rengimo ugdymo įstaigai laiku rytais. Išvadą teikianti institucija nenustatė, kad vaikų kėlimosi laikas, jiems būnant pas ieškovą, neatitiktų vaikų interesų, būtų pernelyg ankstyvas pagal jų amžių. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad kėlimosi laiko keitimasis kas savaitę darytų žalą vaikams, byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikų kėlimosi laikas pas ieškovą ir atsakovę skiriasi apie valandą su puse. Atsižvelgiant į vaikų amžių, nepripažintina, kad toks skirtumas galėtų daryti esminę reikšmę vaikų dienos režimui, nes tam tikros susiformavusios tvarkos yra laiko kasdien visą savaitę.

80. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su vaikų perdavimo bendravimui kitam tėvui momentu, t. y. kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas penktadienį labiau atitiktų vaikų interesus, negu pirmadienį. Priešingai, negu teigia atsakovė apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir išvadą teikiančios institucijos pastabas dėl vaikų apsikeitimo penktadieniais, kaip galimai geriau atitinkančio vaikų interesus. Tačiau ši Skyriaus išvada nebuvo kategoriška, kartu buvo akcentuojamas ir jau susiformavusios bendravimo tvarkos stabilumo ir aiškumo užtikrinimas.

81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunkumus pirmadienį vaikams gali kelti ne tiek pats perdavimas kitam tėvui, bet aplinkybė, kad po savaitgalio pirmadienį vaikai yra pristatomi į ugdymo įstaigą, nes pagal teismo nustatytą tvarką vaikus perduodantis tėvas pirmadienio rytą juos nuveža į ugdymo įstaigą, o kitas tėvas tik pirmadienio vakarą juo pasiima. Taigi pati vaikų perdavimo tvarka yra priderinta prie vaikų pristatymo į ugdymo įstaigą ir pasiėmimo iš jos ritmo. Duomenų, kad tokia vaikų perdavimo tvarka kenktų vaikų interesams, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvų bendravimo su vaikais tvarkos.

Dėl vaikų išlaikymo dydžio

82. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

83. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

84. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

85. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų poreikius, orientavosi tik į minimalios mėnesinės algos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. Š. poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo suma yra 707,00 Eur, o P. Š. dėl jai reikalingų (duomenys neskelbtini) – 726,00 Eur. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi nustatyta vaikų poreikių suma yra artima šiuo metu egzistuojančiam minimalaus darbo užmokesčio dydžiui. Tačiau tai nereiškia, kad nustatytoji vaikų išlaikymo suma yra nepagrįsta.

86. Pirmosios instancijos teismas detaliai vertino ir analizavo abiejų šalių pateiktas vaikių poreikiams skirtų išlaidų lenteles ir jas patvirtinančius duomenis. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir beveik visų vaikų poreikių (vitaminams, vaistams, gydymui, aprangai, higienos prekėms, gyvenamajam būstui, transportui), tačiau atsakovės nesutikimo su teismo pripažintomis pagrįstomis išlaidomis motyvai yra vertinamojo pobūdžio, grindžiami aplinkybe, kad šalių turtinė padėtis leidžia vaikams pirkti brangesnes prekes iš specializuotų parduotuvių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi vidutinėmis kainomis. Pripažintina, kad atsakovė nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių vaikų poreikiams (išskyrus P. Š. poreikius (duomenys neskelbtini)), turėtų būti teikiamas didesnis išlaikymas, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas.

87. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, yra nustatęs ir šios taisyklės išimtį, pagal kurią iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

88. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis cituota kasacinio teismo praktika, atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas ir pripažino, kad iš valstybės gaunama išmoka vaikui, kurią šiuo metu sudaro 96,25 Eur, turėtų būti skiriama ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti ir ji neturėtų sumažinti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas nemažino iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio valstybės teikiama išmokų sumą, kurią faktiškai gauna atsakovė. Dėl to nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog šalių turtinė padėtis joms leidžia tenkinti ne tik minimalius, tačiau ir papildomus vaikų poreikius.

89. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, yra teismo nustatytas tėvų bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su tėvais praleidžia tiek pat laiko, t. y. po savaitę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

90. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

91. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, iš ieškovo priteisė vaikams išlaikymą, skirtą jų ugdymui (81,58 Eur), rinkliavoms ugdymo įstaigose (4,33 Eur), būreliams ir užklasinei veiklai (76,45 Eur), aprangai (100 Eur) ir specialiam P. Š. poreikiui (duomenys neskelbtini) (18,83 Eur). Būtent šiems vaikų poreikiams skirtos išlaidos yra esminės nagrinėjamoje byloje, nes kitos išlaidos tenka tam tėvui, su kuriuo tuo metu yra vaikai pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė konkrečiais byloje esančiais dokumentais pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima šias sumas pripažinti neatitinkančias vaikų poreikių. Dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikams dydžio.

92. Kadangi nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad vaikų poreikius atitinkančios išlaikymo sumos yra 707,00 Eur ir 726,00 Eur, nėra pagrindo didinti ir teismo priteistos iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimo sumos. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 93 punkte ir rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą ir nurodė, kad priešieškinis pateiktas 2024 m. rugsėjo 14 d., nors pagal bylos duomenis atsakovė priešieškinį pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. (el.b., failas 2, l. 1-19). Tačiau ši klaida neturėjo įtakos išlaikymo įsiskolinimo sumos nustatymui, nes teismas faktiškai vertino (duomenys neskelbtini) – 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovo teiktą išlaikymą.

93. Sutiktina su atsakove, kad 200 Eur mokėjimą ieškovas atliko ne 2023 m. rugsėjo 14 d., o 2023 m. rugsėjo 30 d. (el.b., failas 3, l.14). Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad už rugsėjo mėnesį atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikams. Teismas sprendžia, kad iš kiekvienam vaikui skirtos po 100 Eur sumos už 14 rugsėjo dienų buvo skirta po 46,67 Eur (100 Eur / 30 d. x 14 d.). Ir būtent ši suma atimtina iš teismo nustatytos ieškovo skirtinos vaikams išlaikymo sumos už 14 rugsėjo mėnesio dienų. Taip pat sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo 121,33 Eur A. Š. teiktino išlaikymo dydį už 14 rugsėjo mėnesio dienų, nes ši suma iš tikrųjų sudaro 122,26 Eur (262,00 Eur / 30 d. x 14 d.).

94. Atsižvelgiant į aptartus skaičiavimo netikslumus, pripažintina, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas už 2023 m. rugsėjo mėnesio keturiolika dienų sudaro 75,59 Eur (122,26 Eur – 46,67 Eur) A. Š. ir 84,46 Eur – P. Š.. Bendra ieškovo įsiskolinimo suma už atsakovės nurodytą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 14 d. A. Š. sudaro 300,01 Eur (53,50 Eur + 170,92 Eur + 75,59 Eur), o P. Š. – 277,46 Eur (63,00 Eur + 130,00 Eur + 84,46 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

95. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisę, susijusią su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, išlaikymo vaikams priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, tačiau padarė rašymo apsirikimo ir skaičiavimo klaidų bei netinkamai nustatė vieno mokėjimo datą.

96. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo D. Š. apeliacinį skundą atmeta, o atsakovės D. Š. apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

97. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

99. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Nors atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma buvo padidinta tik 105,59 Eur (577,47 – 471,88) suma. Dėl to nekeistinas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas, taip pat bylos šalims bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese nepaskirstytinos.

100. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

netenkinti ieškovo D. Š. apeliacinio skundo.

Atsakovės D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams ir išdėstyti šią dalį taip:

Priteisti iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,01 Eur (tris šimtus eurų ir 1 ct) išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečiam vaikui P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 277,46 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 46 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki priešieškinio teismui pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 14 d.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėAndrius Verikas