Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui A. F. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti visiškai, o būdamas iš dalies darbingas aktyviai ir maksimaliai siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę į darbą, nusprendė, kad atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai nei teikė iki šiol. Įvertinus duomenis, apibūdinančius šalių turtinę padėtį, manytina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės šiuo metu yra panaši. Atsakovas yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas tik dalinis darbingumas, ir nors atsakovas gali dirbti, tačiau jo galimybės gauti pastovias ir pakankamas pajamas yra ribotos. Ieškovė tik laikinai dėl (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko priežiūros negauna pajamų iš darbo veiklos, todėl ginčo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir konstatuotina, jog ieškovė didesne dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinės vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas ar jo šeimos nariai epizodiškai teikia papildomą paramą (nupirko dviratį, planšetę, skyrė lėšų atostogoms), kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, nusprendė, kad atsakovas pajėgus teikti 180 Eur dydžio išlaikymą dukrai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo materialinė padėtis, kartu ir galimybės teikti didesnį išlaikymą vaikui, nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės nepagerėjo. Jo turtinė padėtis yra prasta, iš esmės vienoda, nė kiek ne geresnė nei ieškovės. Galimybę gauti didesnes pajamas riboja atsakovo sveikata, t. y. nuo vaikystės turimas neįgalumas, ribotas darbingumas, darbo, atitinkančio galimybes, nebuvimas. Pažymėtina, kad nepaneigta, jog atsakovas buvo ieškojosi darbo. Užimtumo tarnyboje konsultantės atsakovui nė karto nebuvo pasiūliusios tinkamo darbo, todėl nėra prasmės ten būti registruotam. Praktiškai tokio darbo nėra ir atsakovui tai davė ne kartą suprasti. Atsakovas nuo vaikystės yra visiškai priklausomas nuo tėvų ir aplinkinių artimų žmonių, kurie tik jam specifiniu būdu gali su juo komunikuoti. Medicinos dokumentų įrašas įrodo, kad atsakovui, be kitų ligų, diagnozuotas ir organinis emocinis labilumo sutrikimas (diagnozės kodas F06.6). Tai sutrikimas, kuriam būdingas emocinis nesusivaldymas arba labilumas, nuovargis ar keletas nemalonių somatinių pojūčių (pvz., svaigulys) ir skausmai, atsiradę dėl organinio sutrikimo. Teismas visiškai nevertino šių atsakovo sveikatos diagnozių ir sutrikimų, o tik deklaratyviai pareiškė, kad atsakovas yra neįgalus nuo vaikystės ir turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas. Neįgalumo lygiai yra skirtingi ir negalima jų vienodinti. Atsakovas nevengia išlaikyti savo vaiko, tačiau mokėti priteistos 180 Eur sumos negalės, kaupsis skola, atsakovas taps dar labiau priklausomas nuo ieškovės užgaidų, tikėtina, galimi nauji ginčai. Atsakovas galimybių teikti savo vaikui išlaikymą po 180 Eur per mėnesį neturi, to neleidžia jo turtinė padėtis. Atsakovas turto, transporto priemonių neturi, visos jo pajamos yra tik 317,45 Eur šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka. Pragyventi atsakovui padeda mama, draugė. Atsakovas išlaikymo pareigą vykdo, išlaikymo skolos neturi. Teismas teisingai pasisakė dėl vaiko poreikių, nors ieškovė vaiko poreikius buvo nepagrįstai užaukštinusi. Tačiau nesutiktina su teismo išvadomis, kad atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, kad neatlieka veiksmų, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį, kad neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog priimant skundžiamą sprendimą netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje nustatytas jų vertinimo taisykles, nesant teisinio pagrindo, išeita už ieškinio ribų, tuo pažeidžiant CPK 265 straipsnio 2 dalies normą. Teismo sprendimo išvadų dėl šios dalies nepatvirtina byloje esantys įrodymai, pažeistos CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismas klaidingai įvertino, kad užsakymas iš www.booking.com svetainės ir 8 kartus per metus pasinaudojimas „Bolt“ paslauga yra įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovas periodiškai lankosi užsienyje, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis nėra kliūtis dažnoms išvykoms į užsienį. Šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis faktiškai geresnė, nei nurodo. Pažymėtina, kad, per www.booking.com svetainę užsakęs viešbutį Jūrmaloje, atsakovas ten lankėsi su savo dukra 2022 m. liepos 24–26 d., kai ieškovė dar leido atsakovui bendrauti su ja. Taip pat ir daugelis internetu pirktų pirkinių buvo skirti dukrai, o ne, kaip teismas teigia, atsakovo poreikiams tenkinti. Įmokos į atsakovo sąskaitą taip pat yra atliktos jos draugės, o ne gautos iš darbo ar nelegalios veiklos. Indeksavus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nustatytą išlaikymo sumą, šiuo metu periodinė išmoka sudaro 147 Eur. Vaikui yra mokami ir vaiko pinigai. Akivaizdu, kad priteisus didesnį išlaikymą paliečiami atsakovo interesai (sumažėja jų patenkinimas, nebelieka pajamų išsilaikyti), todėl teismas turėjo rasti protingą pusiausvyrą tarp ieškovės, atsakovo ir jų vaiko interesų. Atsakovas negauna jokių papildomų pajamų ar turto ir yra visiškai priklausomas nuo valstybės išmokų ir savo tėvų. Mokant po 180 Eur per mėnesį išlaikymą, pragyventi liktų 137,45 Eur. Pažymėtina, kad 2023 metų minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD) sudaro 354 Eur. Skaičiuojant procentais pagal teismo sprendimą atsakovas turi mokėti vaiko išlaikymui 56,70 proc. visų savo mėnesio pajamų. Akivaizdu, kad be tėvų pagalbos atsakovas nebus pajėgus to padaryti, o perkelti naštą tėvams yra neteisinga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje esanti norma, joje įtvirtinti vaikų išlaikymo dydžio kriterijai, išlaikymo dydžio proporcingumas bei tėvų turtinės padėties proporcingumas buvo taikyti iš esmės neteisingai.

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėti prie bylos papildomus įrodymus.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad CK 3.201 straipsnio nuostatos taikomos ne tik vertinant atsakovo turtinę padėtį, tačiau ir ieškovės turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Per septynerius metus dukra gerokai paaugo, padidėjo jos poreikiai, pakilo pragyvenimo lygis, ieškovės šeimoje atsirado dar vienas išlaikytinis, todėl akivaizdu, kad prieš 7 metus buvusios sąlygos gerokai pasikeitė. Ieškovė neginčija, kad atsakovas turi įgimtų sveikatos sutrikimų. Ieškovė su atsakovu gyveno ne vienerius metus ir puikiai žino jo turtinę padėtį ir dalyvavimą darbo rinkoje, žino jo gaunamas pajamas. Ieškovės padėtis įrodinėjant atsakovo turtinę padėtį yra itin apsunkinta, kadangi atsakovas dirba Švedijoje nelegaliai. Tačiau tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, liudija byloje esantys įrodymai ir paties atsakovo teikti parodymai, liudytojos parodymai: atsakovas už 1 000 Eur yra įsigijęs mobilųjį telefoną „Apple“, už didelę sumą yra nusipirkęs gyvūną – Sfinkso veislės katę, atsakovas savo pramogoms išleidžia dideles pinigų sumas iš sąskaitos, nuolat atostogauja užsienyje, savo kortele užsienyje išgrynina pinigus. Atsakovas nuolat būna Švedijoje, joje dirba. Ieškovė, gyveno su atsakovu, todėl puikiai žino, kad jis dirbo Švedijoje, uždirbdavo po 5 000 Eur per mėnesį. Pati ieškovė su dukra yra vykusios į Švediją pas atsakovą. Dabar padėtis yra tokia pati, nes atsakovas iš karto po teismo posėdžio su tėvais vėl išvyko į užsienį, iš ten jo mama (iš švediško telefono numerio) siuntė anūkei žinutes, nors kaip liudytoja darbo užsienyje faktą neigė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad kasmet su atsakovu vyksta į Švediją, nutylėdama tikrąsias važiavimo į šalį aplinkybes. Atsakovo mama yra ilgalaikė bedarbė, teisme liudydama ji parodė, kad padeda sūnui, tačiau liko neaišku, iš kokių pajamų, nes pati jų turi minimaliai, yra registruota užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų nuolatinę draugę, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas gauna vienišo asmens išmokas.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog šiuo metu atsakovo išlaikymo įsiskolinimas ieškovei yra apie 700 Eur, nes atsakovas neindeksavo priteisto 100 Eur išlaikymo, antstolio apskaičiuotą indeksavimo skolą ginčijo teisme, tačiau jo skundas buvo atmestas. Nepaisant to, kur yra naudojamasi „Bolto“ paslaugomis ar užsakomi viešbučiai, faktas yra tas, kad atsakovas leidžia pinigus ne minimaliems ir būtiniems savo poreikiams, o papildomiems, prabangos poreikiams. Mokėjimai už „Bolto“ paslaugas sudaro apie 20 Eur per mėnesį. Atsisakydamas šių išlaidų, atsakovas galėtų šiuos pinigus skirti dukrai, o pats naudotis viešuoju transportu. Taip pat atsakovas kas mėnesį apmoka savo ir savo draugės telefonų abonentų išlaidas, siunčia jai pavedimu pinigus, todėl gali pataupyti ir šioje srityje. Atsakovas iš savo sąskaitos per mėnesį net neišleidžia pinigų maistui, vadinasi, turi kitų neparodytų pajamų, kurias slepia, ir dėl to nėra galimybės nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties. Stabiliai maždaug po 150–200 Eur išleidžia pramogoms ir pirkiniams internetinėse parduotuvėse, televizijos kanalo „Netflix“ nuomai. Dukra iš tėčio negauna jokių papildomų pirkinių, apie kuriuos jis teigia apeliaciniame skunde. Jeigu atsakovas gali leisti dukrai neva pirkti iš internetinių parduotuvių daiktus, vadinasi, gali tuos pinigus skirti dukros išlaikymui, nes galbūt dukrai reikia maisto, o ne atsakovo įsivaizduojamų perkamų daiktų.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde visi atsakovo paaiškinimai yra tik apie jo paties poreikius, visiškai ignoruojant vaiko poreikius. Atsakovui visiškai neįdomu, iš ko jo vaikas turi valgyti, apsirengti, kaip turi dalyvauti ugdymo procese, užklasinėje veikloje, kaip turi gydytis. Teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis atsakovas negali dirbti 2014 m. balandžio 9 d. rekomendacijose nurodytomis sąlygomis, neužkerta kelio dirbti darbą jam tinkamomis sąlygomis, todėl atsakovas turi galimybę papildomai užsidirbti bent minimalias pajamas. Atsakovas, būdamas 38 metų amžiaus, rasti savo sveikatos būklę atitinkančio darbo nesiekia, tuo apriboja vaiko teisę gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius atsakovo banko sąskaitos išrašus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia. Nors jo pajamos per mėnesį yra tik 317,45 Eur, jo išlaidos atskirais mėnesiais buvo didesnės nei 500 Eur, o 2022 metų gruodžio mėn. išlaidos viršijo 700 Eur. Išlaidų pobūdis rodo, kad atsakovas turi galimybę apmokėti ne tik savo būtiniausiais išlaidas, bet ir tenkinti kitus savo poreikius, todėl teismas teisingai nustatė, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą dukrai po 180 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriuo, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui A. F. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinys tenkintas iš dalies, pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nustatytas išlaikymo, priteisto iš A. F. dukrai A. F., dydis ir iš A. F. dukros A. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki dukros pilnametystės.

19. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka atsakovo turtinės padėties ir finansinių galimybių, priteistas išlaikymas atsakovui yra per didelis, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo neteisingai taikytos ir pažeistos procesinės ir materialinės ginčijamus santykius reguliuojančios teisės normos, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – žinučių nuotrauką. Ieškovė nurodo, kad, teismui 2023 m. balandžio 3 d. paskelbus skundžiamą sprendimą, atsakovas kartu su mama jau buvo Švedijoje, atsakovo mama iš švediško telefono numerio parašė šalių dukrai trumpąsias SMS žinutes, kuriose praneša, kad išsiuntė siuntinį, ir vaikui guodžiasi, kad, negalėdama susisiekti telefonu, išbando ir kitą numerį. Ieškovė teigia, jog šio įrodymo negalėjo pateikti į bylą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes žinutė išsiųsta po sprendimo paskelbimo. Kadangi ši žinučių nuotrauka patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo ir jo mamos nuolatinį vykimą į Švediją, prašo pridėti šį įrodymą prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovas yra susipažinęs su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prie jo pridedamais dokumentais, turėjo galimybę dėl naujai pateiktų įrodymų pasisakyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

22. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-812/2016, įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 18 d., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė ieškovės R. F. ir atsakovo A. F. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią, be kita ko, tėvas A. F. įsipareigojo, iki šalių vaikas – dukra A. F., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės, mokėti kas mėnesį dukros išlaikymui periodinę išmoką pinigais po 100 Eur. Išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta R. F.

24. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. lapkričio 21 d. gautas (pateiktas 2022 m. lapkričio 19 d.) ieškovės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo iki 290 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 180 Eur dydžio periodinę kas mėnesį mokamą išmoką nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki dukros pilnametystės. Ieškovė šio teismo sprendimo neginčija. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-812/2016 priteistas išlaikymo dydis neturėtų būti keičiamas.

25. Byloje nėra ginčo dėl to, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsniu, Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-812/2016 priteistas išlaikymas turi būti indeksuojamas ir atsakovas šalių dukros išlaikymui nuo 2022 m. vasario 1 d. turi mokėti 121 Eur dydžio periodinę išmoką pinigais kas mėnesį, nuo 2023 m. vasario 1 d. – 147 Eur.

26. Pažymėtina, kad šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šalių dukros poreikius užtikrina 570 Eur suma per mėnesį, kuri nustatant tėvų teiktino išlaikymo dalis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį, mažintina pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 85,75 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 73,50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir plačiau dėl jų nepasisako.

27. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Teismas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau, vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

31. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo šešeri metai, šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsižvelgiant į dukros amžių (šalių dukrai 11 metų), jos poreikiai pasikeitė, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Be to, ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kurį šiuo metu prižiūri, jos pajamas 2023 m. sausio mėnesį sudarė 692,87 Eur išmoka, 2023 m. vasario mėnesį – 611,54 Eur išmoka. Todėl, tik padidinus iš atsakovo, kuris daugiau išlaikytinių neturi, priteisto išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai.

33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Atsakovo pajamas sudaro 285,45 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 32 Eur vienišo asmens išmoka. Darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas nedarbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 0–25 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Nustačius 30–55 procentų darbingumo lygį asmuo laikomas (pripažįstamas) iš dalies darbingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022). Tačiau iš Užimtumo tarnybos 2023 m. vasario mėn. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo pat 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 15 d. Užimtumo tarnyboje atsakovas kaip ieškantis darbo nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis (įskaitant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas) nesinaudojo. Atsakovo argumentai, kad Užimtumo tarnyboje konsultantės atsakovui nė karto nebuvo pasiūliusios tinkamo darbo, todėl nėra prasmės ten būti registruotam, vertintini kaip subjektyvus atsakovo požiūris. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas turi galimybę papildomai uždirbti bent minimalias oficialias pajamas, tačiau atsakovas to nesiekia ir tuo apriboja vaiko teisę gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

34. Be to, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir teikiamus įrodymus dėl atsakovo nelegalaus darbo Švedijoje, į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas geba keliauti į užsienį (Latviją, Švediją), reguliariai naudotis pavežėjų paslaugomis, užsisakinėti prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse, taip pat į tai, kad kai kuriais mėnesiais atsakovo išlaidos gerokai viršija pajamas, kad didžioji dalis išlaidų skirta pramogoms ir pirkiniams, o išlaidos kasdieniams poreikiams (maistui, būstui) sudaro tik nedidelę dalį ir kt., apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties. Tai, kaip minėta, turi būti vertinama vaiko interesų naudai.

35. Kita vertus, skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4823-812/2016 priteistas išlaikymo dydis po privalomos indeksacijos padidinamas iš esmės nedaug – 59 Eur (180 Eur – 121 Eur) nuo 2022 m. lapkričio 21 d. ir tik 33 Eur (180 Eur – 147 Eur) nuo 2023 m. vasario 1 d. Be to, net ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinus iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį didžioji šalių dukros išlaikymo našta tenka ieškovei – 304 Eur (570 Eur vaikui reikalinga suma – 85,75 Eur vaiko išmoka – 180 Eur iš atsakovo priteistas išlaikymas), t. y. apie 63 proc.

36. Taip pat pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

43. Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti duomenys apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.

Apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo A. F. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Ieškovės R. F. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.