Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. e2A-673-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
e2A-673-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07485-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Autoblikas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-673-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07485-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoblikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autoblikas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VRD Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 5 017 Eur patirtų nuostolių, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transvira“ 2020 m. birželio 30 d. iš atsakovės UAB „Autoblikas“ už 15 000 Eur nusipirko automobilį BMW 730LD, kėbulo (duomenys neskelbtini). Atsakovė deklaravo, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, tik žodžiu nurodė, kad prieš pardavimą buvo pakeista automobilio variklio grandinė. Tačiau, kaip reikalavo automobilio prikimo – pardavimo sutarties 2.1.2 punktas, šio remonto istorijos nepateikė. Ieškovei eksploatuojant automobilį buvo nustatyti trūkumai: buvo trūkusi priekinio kairiojo rato amortizatoriaus spyruoklė, reikėjo keisti šio rato šarnyrą bei apsaugą, reduktoriaus pagalvę. Be to, variklio apsaugoje dešinėje pusėje buvo didelė skylė (t. y. automobilis buvo gavęs didelį smūgį į šią pusę). 2020 m. liepos 24 d. automobilio variklio skyriuje atsirado bildesys, automobilis buvo pristatytas į UAB ,,Godos servisas“. Atsakovė buvo iš karto informuota apie susidariusią situaciją, tačiau atsakomybės dėl šios situacijos neįžvelgė.

1.2. Automobiliui buvo nupirktas naujas (naudotas) variklis, kuris kainavo 2 400 Eur, kadangi variklį buvo netikslinga remontuoti. Norint pakeisti naują (naudotą) variklį, buvo būtina jame pakeisti tepalus, tepalo filtrą, oro filtrą, kuro filtrą, už tai buvo sumokėta 115,70 Eur. Naujo (naudoto) variklio keitimas su papildomais mazgais kainavo 1 682,72 Eur. Kol automobilis buvo remontuojamas, ieškovė naudojosi taksi paslaugomis bei ,,Citybee“ automobiliais ir už tai sumokėjo 68,99 Eur. Buvo pakeista automobilio priekinio rato spyruoklė, kuri kainavo 49,59 Eur. Už automobilio variklio išardymą ir defektavimą buvo sumokėta 700 Eur. Ieškovė patyrė 5 017 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 4 898,42 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nebuvo nurodyti. Atsakovės atstovas žodžiu informavo ieškovės atstovą, jog parduodamam automobiliui yra pakeista variklio grandinė, paaiškino, kad reikia keisti automobilio tepalus, ir įdavė automobilių tepalo bakelį. Iš pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto matyti, jog ginčo automobiliui buvo keturis kartus atliktas techninis aptarnavimas UAB ,,Krasta Auto Vilnius“. Nustatyta, jog įrašo apie automobilio variklio remontą – grandinės keitimą sutartyje nėra.

2.2. Teismas konstatavo, kad variklio defektų atsiradimo priežastys yra labiau susijusios su atsakovės veiksmais iki parduodant automobilį, t. y. automobilio remonto darbų apimtimi, kokybe ir pobūdžiu, automobilio įvažinėjimu po tokio pobūdžio remonto ir informacijos apie remonto darbų apimtį ir pobūdį nesuteikimu (neveikimu), su tuo susijusių reikalavimų neišaiškinimu (neveikimu) pirkėjui (ieškovei).

2.3. Teismas vadovavosi ekspertizės akte ir teismo posėdžio metu papildomai apklausto eksperto V. Mitunevičiaus paaiškinimais, kuris nurodė, jog ginčo automobilio variklis buvo suremontuotas keliais etapais – cilindrų bloko guoliavietes ir alkūninį veleną suremontavo įmonėje UAB „VRD Baltic“, po to atsakovės UAB „Autoblikas“ darbuotojas šias detales turėjo įdiegti surenkant variklį, pakeisti grandines, variklinę alyvą, alyvos ir oro filtrus bei kitas įprastas tokiam remontui detales ir medžiagas. Tokio pobūdžio darbai negali būti vertinami tik kaip einamasis variklio grandinės keitimas, o labiau atitinka variklio kapitalinį remontą. Jeigu tokie variklio remonto darbai būtų atliekami specializuotame servise, pagal galiojančius reikalavimus jiems, greičiausiai, turėtų būti suteikiama ir 6 mėnesių garantija. Garantija atliktiems variklio remonto darbams nebuvo suteikta ir jie nebuvo įtraukti į pardavimo sutarties nuostatas, nes atsakovė laikėsi pozicijos, jog tai nebuvo būtina, nes, atsakovės vertinimu, remontas nebuvo kapitalinis, o tik rekomendacinis. UAB „Impulsana“ ekspertizės akto Nr. MV 2021-71 2, 3, 4 išvadose nurodyta, jog labiausiai tikėtinos automobilio BMW730 DL, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų variklio defektų atsiradimo priežastys yra: variklio remonto technologijos nesilaikymas (nepakeisti naujais varžtai, kuriais tvirtinami alkūninio veleno pagrindinius kakliukus fiksuojantys dangteliai bei švaistiklių apatiniai dangteliai); po variklio remonto nebuvo užtikrintas tinkamas (tausojantis) variklio darbo režimas (įvažinėjant suremontuotą variklį); po variklio remonto laiku (ne vėliau kaip automobiliui nuvažiavus 500–1000 km po remonto atlikimo) nepakeista variklinė alyva ir eksploatacijos metu variklinės alyvos savybės pakito tiek, kad tai neužtikrino variklio detalių tinkamo tepimo; netinkamos variklio darbo sąlygos automobilio eksploatavimo metu (pvz., dėl pakeistos variklio darbą reguliuojančios programinės įrangos, nesureguliuotų kuro purkštuvų ir kt.). Nustatyti variklio defektai susidarė per palyginti nedidelę automobilio ridą (tikėtina, iki kelių šimtų kilometrų), kai pastebimai sutriko tepimas trinties poroje „alkūninio veleno 4-as pagrindinis kakliukas - įdėklai“ (arba trinties porose „alkūninio veleno 4-as pagrindinis kakliukas - įdėklai“ ir „alkūninio veleno 3-as švaistiklinis kakliukas - įdėklai“).Todėl daugiau tikėtina, kad nustatyti variklio defektai pradėjo formuotis po jo remonto – remontuojant cilindrų bloko guoliavietę ir alkūninį veleną, o po to šias detales įdiegiant, kai buvo surenkamas variklis, keičiant variklio grandines, variklinę alyvą, alyvos ir oro filtrus bei kitas įprastas tokiam remontui detales bei medžiagas.

2.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo automobiliui buvo atlikti kompleksiniai variklio remonto darbai, kurie negali būti vertinami tik kaip rekomendacinis variklio grandinės keitimas. Byloje esantys duomenys, ekspertizės aktas patvirtina, jog automobiliui atlikti remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto požymius ir apie šiuos remonto darbus pirkėjas (ieškovė) nebuvo informuotas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, šie darbai nebuvo įtraukti į šalių sudarytą rašytinę sutartį. Po tokio pobūdžio remonto darbų buvo itin svarbus automobilio įvažinėjimas tausojančiu režimu, automobilio alyvos keitimas pagal atlikto remonto ir gamintojo parametrus. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota nei apie atlikto variklio remonto pobūdį, nei apie automobilio įvažinėjimą tausojančiu režimu, aktualų alyvos keitimą būtent po tokio pobūdžio variklio remonto, variklio remontui nebuvo suteiktas garantinis laikotarpis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Atsakovė ieškovei pardavė techniškai tvarkingą, važiuojantį automobilį be jokių paslėptų defektų. Parduotas automobilis buvo nenaujas, 8 metų senumo. Pardavimo metu automobilis turėjo galiojančią privalomos techninės apžiūros kortelę. Automobilio įsigijimo metu ieškovė neišreiškė jokių pretenzijų dėl automobilio būklės, variklio ar bet kokių kitų automobilio agregatų (dalių) veikimo. Automobilis sugedo praėjus beveik mėnesiui po jo įsigijimo. Jis buvo intensyviai eksploatuojamas, nes su juo nuvažiuota daugiau nei 4 000 km. O tai susiję su didesne automobilio gedimo rizika. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobiliui atlikti variklio remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto požymius ir apie šiuos požymius ieškovė nebuvo informuota. Tačiau informacija apie variklio remontą (neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio jis būtų) neprivalo būti pateikta. Ieškovei buvo suteikta žodinė informacija apie intervenciją į automobilio variklį ir būtinybę po 3 000 km ridos pakeisti tepalą, dėl to buvo įduotas ir tepalo bakelis pirkimo–pardavimo metu. Ieškovės minimi defektai patvirtina ne tai, kad šie defektai buvo automobilio pirkimo momentu, o tai, kad per mėnesį, kai ieškovė naudojosi automobiliu, ji spėjo pakankamai jį apgadinti.

3.2. Ieškovė savo iniciatyva bei nuožiūra „tyrimą“ atliko UAB „Godos servisas“ ir net neinformavo apie tai atsakovės ir nesudarė jai galimybės dalyvauti procese, nors atsakovė siūlė kreiptis į nepriklausomą ekspertą. Atliekant automobilio gedimo priežasties tyrimą, atsakovė nebuvo informuota apie šio tyrimo atlikimo datą, laiką ir vietą, t. y. bendrovės atstovui nebuvo suteikta teisė dalyvauti atliekant tyrimą, stebėti veiksmų eigą bei fiksuoti galimas automobilio gedimo priežastis. UAB „Godos servisas“ surašytuose dokumentuose nurodyti duomenys neobjektyvūs ir neteisingi, buvo surašyti siekiant pagrįsti ieškovei naudingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 700 Eur išlaidas, susijusias su UAB „Godos servisas“ atliktu variklio išardymu ir defektavimu. Jei ieškovė būtų sutikusi su atsakovės siūlymu samdyti nepriklausomą ekspertą, tokių išlaidų nebūtų buvę patirta. Be to, ekspertizės aktas paneigė UAB „Godos servisas“ surašytus duomenis, taigi patirtos išlaidos nebuvo būtinos ir neturėjo būti priteistos ieškovei. Civilinėje byloje atlikus teismo ekspertizę, teismo ekspertas iš esmės paneigė UAB „Godos servisas“ pateiktą nuomonę dėl variklio gedimo. Ekspertizės aktas patvirtino, kad nėra pagrindo teigti, kad variklio defektai buvo paslėpti ir pradėjo formuotis dar iki automobilio pardavimo. Eksperto vertinimu, nustatyti variklio defektai susidarė per palyginti nedidelę automobilio ridą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti galioti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

4.1. Nurodė, kad atsakovė nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo nesąžininga, slėpė, kad buvo atliktas automobilio remontas. Automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, apie juos ne tik nepranešė, bet ir sąmoningai nuslėpė reikšmingas aplinkybes, kad iki pardavimo automobilio varikliui buvo atliktas kapitalinis remontas, kad tai buvo atlikta ne specializuotoje įmonėje, o atsakovės darbuotojų.

4.2. Defektus ieškovė nustatė po pirkimo–pardavimo sutarties pradėjusi eksploatuoti automobilį. Pirkimo–pardavimo metu trūkumų vizualiai nebuvo galima nustatyti, o prieš perkant šią transporto priemonę, ji nebuvo apžiūrėta specializuotame autoservise.

4.3. Byloje atlikta ekspertizė dar labiau patvirtino UAB ,,Godos servisas“ išvadą apie nekokybiškai atliktą automobilio variklio kapitalinį remontą. UAB ,,Godos servisas“ atliko automobilio kompiuterinę diagnostiką, bet tai buvo padaryta po to, kai buvo pakeistas variklis. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad daugiau tikėtina, kad variklio defektai pradėjo formuotis po jo remonto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o atsakovas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su automobilio paslėptų trūkumų šalinimu, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. birželio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė už 15 500 Eur pardavė ieškovei 2012 metų gamybos naudotą lengvąjį automobilį BMW. Sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida 184 000 km, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja iki 2021 m. liepos 20 d., sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti. 2020 m. liepos 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikties įprastiems reikalavimams, nurodydama, jog automobilis turi paslėptų trūkumų. Buvo trūkusi priekinio kairiojo rato amortizacijos spyruoklė, reikėjo keisti šio rato šarnyrą bei apsaugą ir reduktoriaus pagalvę. Be to, specialistai rekomendavo keisti automobilio variklį, kadangi jo remonto sąnaudos bus didesnės nei remonto kaina, o dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį. 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės defektų aktuose nurodyta, jog UAB „Godos servisas“ buvo atlikta diagnostika, jos metu nustatyta, kad automobilis savo eiga judėti negali, nes švaistiklis sudaužys bloką arba geriausiu atveju variklis užstrigs. Varikliui buvo atliktas kapitalinis remontas, t. y. šlifuotas alkūninis velenas, kurio storis nebeatitinka gamintojo parametro, pakeisti indėklai, nuimtas variklio karteris. Paliktos senos detalės po remonto. Automobilio remontas atliktas neprofesionaliai ir taupant. Už automobilio variklio išardymą ir defektavimą buvo sumokėta 700 Eur. Kadangi variklį buvo netikslinga remontuoti, automobiliui buvo nupirktas naujas (naudotas) variklis, kuris kainavo 2 400 Eur. Norint pakeisti naują (naudotą) variklį, buvo būtina jame pakeisti tepalus, tepalo filtrą, oro filtrą, kuro filtrą, už tai buvo sumokėta 115,70 Eur. Naujo (naudoto) variklio keitimas su papildomais mazgais kainavo 1 682,72 Eur.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovė nurodo, kad ginčo automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog pardavė automobilį, kuris atitiko parduodamo daikto reikalavimus, ir akcentuoja, kad parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis ir be jokių paslėptų defektų. Be to, automobilis sugedo ne tą pačią dieną, o po mėnesio, buvo intensyviai naudojamas, o tai susiję su didesne automobilio gedimo rizika.

10. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

11. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

13. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

14. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

15. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

16. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. ieškovės akcininkui V. Č. važiuojant automobiliu variklio skyriuje atsirado bildesys. Akcininkas nutarė sustoti ir toliau nebevažiuoti, išsikvietė autovežį ir automobilį pristatė į UAB ,,Godos servisas“. UAB „Godos servisas“ 2020 m. liepos 30 d. atliko transporto priemonės apžiūrą. Defektų aktu nustatyta, kad varikliui padirbus laisva eiga 60 sekundžių pasigirsta didėjantis metalo trinties garsas kairėje variklio pusėje. Garsas perauga į metalo trinties ir daužymo būseną. Konstatuota, kad automobilis savo eiga judėti nebegali. Akcentuotina, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį, apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovei parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, be jokių paslėptų defektų, o sugedo ne iš karto, o po mėnesio dėl intensyvaus naudojimo. Atsakovė teigia, kad automobilio įsigijimo metu jokių automobilio pašalinių garsų nebuvo. Defektų automobilio pirkimo–pardavimo momentu nebuvo, o ieškovė eksploatuodama įsigytą automobilį per vieną mėnesį spėjo jį pakankamai apgadinti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

18. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

19. Byloje nėra ginčo, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo ginčo automobilio trūkumų neaptarė, priešingai, viso proceso metu atsakovė teigė, kad parduodamas tvarkingas automobilis, be defektų. Be to, ginčo automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, t. y. valstybinės įstaigos buvo pripažinta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja / plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Dar daugiau, būtina įvertinti ir tai, kad, ieškovei perdavus ginčo automobilį į autoservisą, išorinės apžiūros metu gedimas nebuvo nustatytas, t. y., automobilį apžiūrint specialistui, norint tiksliai nustatyti gedimą, reikėjo išardyti variklį ir toliau jį defektuoti, vizualiai gedimo nebuvo matyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie defektai negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais, todėl atsakovės argumentai, kad pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 punktas).

21. Byloje esantys duomenys, ekspertizės aktas patvirtina, jog automobiliui atlikti remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto požymius ir apie šiuos remonto darbus ieškovė nebuvo informuota sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, šie darbai nebuvo įtraukti į šalių sudarytą rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi pateikti įrodymai įrodo, kad variklio gedimas nebuvo staigus, tai leidžia daryti logiškai labiau tikėtiną išvadą, kad aptariama problema egzistavo ir sutarties sudarymo metu. Atitinkamai atsakovei ji turėjo būti žinoma ir apie ja atsakovė, elgdamasi sąžiningai, turėjo informuoti ieškovę. Vadovaujantis ekspertizės akto išvadose nurodytomis aplinkybėmis, eksperto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais, pažymėtina, jog po tokio pobūdžio remonto darbų buvo itin svarbus automobilio įvažinėjimas tausojančiu režimu, automobilio alyvos keitimas pagal atlikto remonto ir gamintojo parametrus, tačiau apie tokias aplinkybes ieškovė nebuvo informuota.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog automobilio remonto darbai labiau atitinka kapitalinio remonto pobūdį, o ne tik vien variklio grandinės keitimą, ieškovė nebuvo tinkamai informuota nei apie atlikto variklio remonto pobūdį, nei apie automobilio įvažinėjimą tausojančiu režimu, aktualų alyvos keitimą būtent po tokio pobūdžio variklio remonto, variklio remontui nebuvo suteiktas garantinis laikotarpis. Jei visos šios aplinkybės būtų buvusios žinomos ieškovei, ji, kaip ir nurodė, tokio automobilio nebūtų įsigijusi. Pagal nustatytas byloje aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovė, parduodama automobilį, turėjo informuoti pirkėją apie atliktą variklio remontą.

23. Atsakovė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad automobilio trūkumai atsirado dėl to, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles, nepakeitė alyvos, nors jai tai buvo rekomenduojama padaryti sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais atsakovės argumentais. Pirma, ieškovė aptariamo automobilio trūkumo jo patikrinimo metu iš esmės negalėjo pastebėti, nes eksploatuojant automobilį gedimas atsirado tik po tam tikro laiko, t. y. automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus. Antra, kaip minėta, tikėtina, jog atsakovė žinojo apie intervencijos į automobilio variklį mastą, tačiau nurodė kiek kitokias aplinkybes, akcentuodama tik variklio grandinės keitimą, taigi, visos informacijos apie perleidžiamo automobilio trūkumus ieškovei neatskleidė. Vadinasi, ieškovė negali būti laikoma prisiėmusia riziką dėl trūkumo, kurio atsakovė jai neatskleidė ir kurį nustatyti vienkartinės ir neprofesionalios apžiūros metu buvo iš esmės neįmanoma. Dėl šių priežasčių atmestini ir atsakovės argumentai dėl ieškovės informavimo apie alyvos keitimą, intensyvaus automobilio naudojimo ir dėl šių priežasčių galėjusių atsirasti defektų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio pardavimo metu atsakovė neįvykdė pareigos atskleisti automobilio variklio remonto mastą, šis trūkumas paaiškėjo tik po sutarties sudarymo ir sukėlė akivaizdžių nepatogumų ieškovei naudojantis automobiliu, todėl šį automobilio trūkumą laiko paslėptu. Pažymėtina, kad nustatytas kokybės trūkumas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovės reikalaujamų išlaidų, patirtų remontuojant automobilį, t. y. keičiant nepataisomai sugadintą variklį kitu, atlyginimo (sutartinės civilinės atsakomybės), nes atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pardavė ieškovei daiktą su paslėptais kokybės trūkumais.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad variklio gedimą sąlygojo pati ieškovė, netinkamai eksploatuodama transporto priemonę. Tai, kad automobilis jo įsigijimo metu ir mėnesį po to važiavo, taip pat nešalina atsakovės atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta, parduotą naudotą daiktą turi būti galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų visumos labiau tikėtina, kad automobilio variklis sugedo dėl paslėpto variklio defekto, o ne dėl netinkamo ar pernelyg intensyvaus jo naudojimo, kaip teigia atsakovė. Mažai tikėtina, kad aštuonerių metų naudotas automobilio variklis galėtų nepataisomai sugesti ir dėl natūralaus jo nusidėvėjimo, kadangi toks variklis paprastai nėra kvalifikuotinas kaip išeikvojęs daug savo resursų. Tai, kad ieškovės atstovas apžiūrėjo ir išbandė transporto priemonę, nelaikytina aplinkybe, šalinančia atsakovės atsakomybę dėl tinkamos parduoto automobilio kokybės.

27. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už transporto priemonės techninės būklės pablogėjimą.

28. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Taigi, teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė įrodė, jog įsigijo automobilį su trūkumais (variklio defektu), o atsakovė, atvirkščiai, neįrodė savo atsakomybę šalinančių aplinkybių.

29. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 700 Eur suma, kuri priteista ieškovei už UAB „Godos servisas“ atliktą variklio ardymą ir defektavimą. Teigia, kad atsakovė nuo pat pradžių siūlė samdyti nepriklausomą ekspertą automobilio variklio gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovė savo iniciatyva ir valia kreipėsi į UAB „Godos servisas“. Tokių išlaidų nebūtų buvę patirta, jos nebuvo būtinos, nes ekspertas paneigė UAB „Godos servisas“ pateiktą nuomonę dėl variklio gedimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertas V. Mitunevičius iš dalies rėmėsi UAB „Godo Servisas“ akte nustatytomis aplinkybėmis. Todėl teismas vertino, jog ieškovė pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise rinkti įrodymus, fiksuoti žalos faktą ir dydį jai priimtinu būdu, naudojantis tos pačios UAB „Godos servisas“ paslaugomis tiek išardant, tiek montuojant kitą variklį ir kartu konstatuojant defektus rašytinėje išvadoje.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog, prieš remontuojant transporto priemonę, ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę, siūlė bendradarbiauti, grąžinti automobilį atsakovei, jai grąžinant už automobilį sumokėtą pinigų sumą, arba atlyginti remonto išlaidas. Atsakovė neprašė automobilio remontuoti jos pasirinktame servise, nedalyvavo nustatinėjant defektus. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikti pertekliniai darbai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, norėdama išsiaiškinti neatskleistus automobilio defektus, patyrė nurodytas išlaidas. Ieškovė siuntė atsakovei pretenzijas dėl automobilio trūkumų. Taigi, atsakovei buvo sudarytos visos galimybės nuo 2020 m. liepos 31 d. atvykti į servisą, apžiūrėti automobilį ir įsitikinti ieškovės reiškiamų pretenzijų pagrįstumu. Tačiau atsakovė neišreiškė pageidavimo apžiūrėti automobilį, o tik pasiūlė kreiptis į nepriklausomą ekspertą. Pripažintina, jog pati atsakovė pasirinko pasyvią poziciją ir nevykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutarties šalies bendradarbiavimo pareigos. Atsakovė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad rinkoje variklio defektavimo ir ardymo kainos yra kitokios, neteikė, išreikalauti papildomų duomenų, pagrindžiančių nurodytą sumą už variklio defektavimą, neprašė, be to, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad minėtas servisas būtų suinteresuotas byloje teikti ieškovei palankią išvadą, atsakovės prašymu UAB „Godos servisas“ atstovai nebuvo kviesti į posėdį, kad būtų galima išsiaiškinti dėl variklio defektavimo ar kitų atsakovei kilusių abejonių. Nors atsakovė teigia, kad išlaidos nebuvo būtinos, tačiau esant tokiai situacijai, siekiant nustatyti automobilio gedimo priežastį, buvo būtina ardyti variklį, o ieškovė neturi specialistų, galinčių atlikti variklio ardymo darbus, tampa aišku, kad išlaidos, patirtos už variklio ardymą, defektavimą buvo neišvengiamos aiškinantis variklio gedimo priežastį ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistos iš atsakovės.

31. Apeliaciniame skunde atsakovė, ginčydama UAB „Godos servisas“ atliktą automobilio defektavimą, teigia, kad teismo ekspertizės aktas bei teismo posėdžio metu apklausto teismo eksperto paaiškinimai paneigė byloje esančių serviso surašytų dokumentų duomenis. Teigia, kad ekspertas paminėjo įvairias galimas automobilio variklio gedimo priežastis. Atsakovė cituoja eksperto išvadas ir pasisakymus teismo posėdyje, akcentuodama, kad ekspertizės aktas nepatvirtino, kad automobilis buvo su paslėptais defektais. Vertinant šiuos atsakovės argumentus paminėtina, kad ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog, eksperto vertinimu, nustatyti variklio defektai susidarė per palyginti nedidelę automobilio ridą (tikėtina, iki kelių šimtų kilometrų), o byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent pati atsakovė po intervencijos į automobilio variklį nuvažiavo automobiliu 1 420 km. Paminėtina, jog išvada, kad automobilis buvo su paslėptu defektu, buvo konstatuota ne remiantis UAB „Godos servisas“ defektų aktu, o atliktu ekspertizės aktu.

32. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

33. Nagrinėjant civilinę bylą, 2021 m. spalio 12 d. nutartimi buvo paskirta automobilio BMW 730LD variklio techninė ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. MV 2021-71 2, 3, 4 išvadose nurodytos labiausiai tikėtinos automobilio nustatytų variklio defektų atsiradimo priežastys yra labiau susijusios su pardavėjo (atsakovės) veiksmais iki parduodant automobilį, t. y. su automobilio remonto darbų apimtimi, kokybe ir pobūdžiu, automobilio įvažinėjimu po tokio pobūdžio remonto ir informacijos apie remonto darbų apimtį ir pobūdį nesuteikimu (neveikimu) ir su tuo susijusių reikalavimų neišaiškinimu (neveikimu) pirkėjui (ieškovei). Šie duomenys nedviprasmiškai paneigia atsakovės argumentus, kad variklio gedimui įtakos turėjo netinkamas ieškovės automobilio eksploatavimas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas tinkamai vertino kitų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė įrodė variklio gedimą įvykus dėl automobilio įsigijimo metu buvusių defektų.

34. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 600 Eur teisinės pagalbų išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transvira“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoblikas“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė