Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: mažoji bendrija „Lasis“, advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. C., uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“, A. S., M. G., uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, E. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstoliai: R. B., S. V., A. A., M. L., M. P., A. S., bankrutuojanti akcinė bendrovė „Snoras“, G. P., akcinė bendrovė Luminor bank, akcinė bendrovė „Swedbank“, įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė pareiškimą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-50-722/2017, vadovaudamasis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neplaninio mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lasis“ veiklos patikrinimo 2020 m. rugsėjo 15 d. išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-50-722/2017.

3. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pabaigė fizinio asmens S. A. bankroto bylą ir nurašė S. A. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo S. A. atstovės bankroto administratorės MB „Lasis“ ir suinteresuoto asmens advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, klausimą išsprendė iš esmės – fizinio asmens S. A. bankroto bylą nutraukė.

4. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas neskundžiama nutartimi pareiškėją pripažino nesąžiningu, dėl ko iš esmės fizinio asmens bankroto procedūra yra negalima bei vadovaudamasis imperatyvia įstatymo norma, kuri nenumato proceso atnaujinimo bankroto bylose, darė išvadą, kad šiuo atveju proceso atnaujinimas yra negalimas.

III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą priimti arba kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, teisės būti išklausytam bei byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą, principams; bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas dėl neteisėtų bankroto administratorės MB „Lasis“ įgalioto asmens I. S. veiksmų kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tarnyba atliko neplaninį MB „Lasis“ veiklos patikrinimą ir 2020 m. rugsėjo 15 d. išvada nustatė bankroto administratorės pažeidimus, padarytus vykdant pareiškėjo fizinio asmens bankroto procedūrą. Pareiškėjo teigimu, iš Tarnybos išvadų akivaizdu, kad priešingai nei teigia administratorė, kiti apeliantai bei Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, kuria buvo nutraukta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, konstatavus pareiškėjo nesąžiningumą, ne jis bankroto proceso metu elgėsi nesąžiningai, bet administratorė. Neteisėti administratorės veiksmai, vykdant pareiškėjo bankroto procedūrą, o po to piktnaudžiaujant teise apeliacinio proceso metu, negali ir neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjo ar trečiųjų asmenų atžvilgiu.

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs dvejopus standartus, t. y. paprastoje byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms procesas turi būti atnaujintas, o bankroto bylose – procesas neatnaujinamas. Apelianto teigimu, tokia susiklosčiusi situacija pažeidžia asmens, kuris kreipiasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą, teises. Nagrinėjamu atveju yra pažeistas pareiškėjo principas į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą teisinį procesą. Pažymi, kad nors teisminio procesu metu nėra pažeisti reikalavimai ir teisės normos, procesine prasme byla išnagrinėta teisingai, tačiau tik formaliai. Toks sprendimas, kuriame nenustatyta objektyvi tiesa yra neteisingas. Apelianto teigimu, šios problemos sprendimo būdas būtų kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, kad jis šioje situacijoje pateiktų nuomonę ar negalimumas atnaujinti procesą nepažeidžia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir paties Lietuvos Konstitucinio Teismo anksčiau priimtų nutarimų, kuriuose buvo pasisakoma apie teisinės valstybės pricipus, teisę į teisingą teismą, teisę būti išklausytam bei byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą prieš įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties kopiją; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybos neplaninio MB „Lasis“ veiklos patikrinimo 2020 m. rugsėjo 15 d. išvados Nr.(duomenys neskelbtini) kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad Tarnybos išvada pirmosios instancijos teismui buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, o pareiškėjo teikiama nutartis yra šios bylos apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teikiami įrodymai vertintini kaip pertekliniai, todėl į bylą nepriimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliantas atskirajame skunde išreiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apelianto teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

11. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, teisės būti išklausytam bei byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą, principams.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

13. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, todėl šį apelianto prašymą atmeta.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-50-722/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pabaigė fizinio asmens S. A. bankroto bylą ir nurašė S. A. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – fizinio asmens S. A. bankroto bylą nutraukė. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl civilinio proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-50-722/2017, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškime nurodo, kad, atlikus neplaninį MB „Lasis“ veiklos patikrinimą, buvo nustatyti bankroto administratorės pažeidimai, padaryti vykdant pareiškėjo fizinio asmens bankroto procedūrą. Kaip pagrindą pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarnybos neplaninio MB „Lasis“ veiklos patikrinimo 2020 m. rugsėjo 15 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. neskundžiama nutartimi pareiškėją pripažino nesąžiningu, dėl ko iš esmės fizinio asmens bankroto procedūra yra negalima bei vadovaudamasis imperatyvia įstatymo norma, kuri nenumato proceso atnaujinimo bankroto bylose, darė išvadą, kad šiuo atveju proceso atnaujinimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

18. Pažymėtina, kad CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 straipsniai) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

19. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 6 straipsniai).

20. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

21. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduotas nutrauktoje fizinio asmens bankroto byloje. Vadovaujantis minėta CPK 366 straipsnio 3 dalies norma, procesas tokiose bylose neatnaujinamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-50-722/2017, remdamasis minėta įstatymo norma, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

22. Kita vertus, net jeigu įstatymas ir numatytų galimybę atnaujinti procesą bankroto byloje, šiuo atveju apelianto teikiama 2020 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos išvada nepaneigtų Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, kuria nutraukta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla, konstatuoto jo nesąžiningumo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad bankroto proceso metu pareiškėjas nuslėpė informaciją, susijusią su jo finansine padėtimi, o pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo, gavo papildomas pajamas, apie kurias nebuvo informuoti kreditoriai, ir tokia situacija tęsėsi net trejus metus. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo tik pareiškėjo nesąžiningumą. Tuo tarpu apelianto teikiamoje 2020 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos išvadoje nors ir nurodyti administratorės pažeidimai, vykdant pareiškėjo bankroto procedūrą, tačiau jie nelaikytini itin reikšmingais, kadangi už padarytus pažeidimus buvo skirta švelniausia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta poveikio priemonė – įspėjimas. Teismas, įvertinęs Tarnybos išvadoje nurodytus administratorės padarytus pažeidimus pareiškėjo bankroto procedūros metu, daro išvadą, kad jie nesusiję su konstatuotu jo nesąžiningumu, todėl Tarnybos išvada nesąlygotų priešingo teismo procesinio sprendimo priėmimo.

23. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl civilinio proceso atnaujinimo fizinio asmens bankroto byloje Nr. e2FB-50-722/2017, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.