Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atstovo bankroto administratorės mažosios bendrijos „Lasis“ ir suinteresuoto asmens advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pabaigta fizinio asmens bankroto byla Nr. 2FB-50-722/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankroto administratorė pateikė 2020 m. kovo 20 d. fizinio asmens S. A. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei 2020 m. kovo 30 d. akto nepasirašymo protokolą.

2. Tuo pačiu S. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui prašymą užbaigti bankroto procedūrą, įvykdžius mokumo planą, o jei bankroto procedūros užbaigti negalima – skirti kitą bankroto administratorių.

3. Nurodė, kad apie akto nepasirašymo priežastis nebuvo informuota. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte bankroto administratorė nurodė, kad S. A. nuslėpė, jog į asmeninę sąskaitą gavo papildomų lėšų – senatvės pensiją, išmoką pagal pensijų kaupimo sutartį, kas yra savarankiškas pagrindas fizinio asmens bankroto bylai nutraukti. Pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą S. A. savo reikmėm galėjo panaudoti 13 680 Eur (po 380 Eur mėnesiui), tačiau panaudojo 30 839,27 Eur, likusi suma turėjo būti paskirstyta kreditoriams, tačiau iš S. A. pajamų kreditoriams buvo paskirstyta tik 2 098,93 Eur. Dėl S. A. veiksmų kreditoriai neteko 17 159,27 Eur, ši suma laikytina jo kreditorių neteisėtai negautomis pajamomis. Už parduotą S. A. nekilnojamąjį turtą gauta 4 390,00 Eur. S. A. nesiėmė jokių priemonių skolai iš G. P. išieškoti, nors skola priteista, todėl ši plano dalis neįvykdyta. S. A. kvalifikacijos nekėlė, todėl ir ši plano dalis laikoma neįvykdyta, tai yra savarankiškas pagrindas nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylai nutraukti. Kreditoriams buvo paskirstyta lėšų 2,5 karto mažiau, negu S. A. numatė savo mokumo atkūrimo plane, todėl ši plano dalis laikoma neįvykdyta. Iškėlus bankroto bylą antstoliai iš savo depozitinių sąskaitų pervedė iš S. A. išieškotas ir sukauptas lėšas, kurių nespėjo paskirstyti S. A. kreditoriams, viso 1 844,51 Eur, todėl šias lėšas administratorė paskirstė kreditoriams. Viso teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 34 181,07 Eur, buvo sumokėta bankroto proceso metu 6 051,28 Eur, likusi skolos dalis – 28 129,79 Eur. Iš gautų S. A. pajamų kreditoriams buvo padengta 1 103,77 Eur finansinių reikalavimų, iš turto pardavimo kreditoriams buvo padengta 3 103,00 Eur. Jei S. A. būtų sąžiningas, kreditoriams papildomai būtų buvę galima paskirstyti net 17 159,27 Eur. Visi pagrindiniai S. A. bankroto proceso tikslai, numatyti mokumo atkūrimo plane trejų metų laikotarpiui, neįgyvendinti, fizinio asmens mokumas neatkurtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pabaigė fizinio asmens S. A. bankroto bylą ir nurašė S. A. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai.

5. Teismas nustatė, kad S. A. bankroto administratorė 2020 m. kovo 30 d. pateikė 2020 m. kovo 20 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, pasirašytą bankroto administratorės ir kreditorių susirinkimo pirmininko, bet nepasirašytą bankrutavusio fizinio asmens. Teismui pateiktas elektroninių laiškų su priedu Plano įgyvendinimo aktu, bankroto administratorės siųstų 2020 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo pirmininkei K. B., elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir S. A. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą savo elektroninio pašto adresą S. A. pats nurodė 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. Mokumo atkūrimo plane. Nėra duomenų, kad S. A. atsakė į 2020 m. kovo 20 d. elektroninį bankroto administratorės laišką ir nurodė Plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežastis. Nustatyta, kad bankroto administratorės parengtą plano įgyvendinimo aktą pasirašiusi bankroto administratorė ir kreditorių susirinkimo pirmininkė pasisakė už bankroto bylos S. A. nutraukimą.

6. Visos S. A. bankroto procedūros metu mokumo atkūrimo planas, atsižvelgus į fizinio asmens gaunamas papildomas pajamas (senatvės pensijos, kitų pajamų gavimą), nebuvo tikslinamas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą S. A., jo veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrindo konstatuoti, kad bankroto proceso metu fizinis asmuo klastojo dokumentus, juos pateikė bankroto administratorei, teismui. Prokurorė 2020 m. birželio 3 d. nutarime nurodė, kad tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad S. A. suklastojo dokumentus, kad jis, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponuoja suklastotu dokumentu, o vien tai, kad šie dokumentai pateikti teismui civilinėje byloje, tai nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių nei asmenims, nei valstybei. Dėl prokuroro nutarime nurodytų argumentų fizinio asmens bankroto bylos nutraukti dėl dokumentų klastojimo nėra pagrindo.

7. Iš administratorės 2019 m. gegužės 6 d. pateiktos S. A. kreditorinių reikalavimų tenkinimo suvestinės nustatyta, kad bankroto proceso metu S. A. sumokėjo 5 943,02 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti (civilinė byla Nr.e2FB-14400-722/2019). 2017 m. birželio 12 d. teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, kuriame mokėjimai kreditoriams numatyti nuo 2017 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d., numatyta, kad viso bankroto proceso metu S. A. kreditoriams turės sumokėti 4 139,58 Eur. Nustatyta, kad kreditoriams sumokėta daugiau, tik M. G. nesumokėta, nes, kaip paaiškinta suvestinėje, jam į sąskaitą sumokėti pinigai grįžo (uždaryta sąskaita), M. G. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl nurodytoje civilinėje byloje teismas sutiko, kad S. A. įvykdė mokumo atkūrimo planą, kreditoriams sumokėjo daugiau, nei numatyta plane, ir jo bankroto bylos nenutraukė.

8. Bankroto administratorė bankroto proceso metu nustačiusi, kad S. A. gauna papildomas lėšas, privalėjo imtis priemonių inicijuoti S. A. mokumo atkūrimo plano patikslinimo procedūrą, nustatant didesnes kas mėnesį kreditoriams mokamas sumas. Nepatikslinus plano bankroto administratorė nustatė, kad S. A. papildomai nesumokėjo kreditoriams net 17.159,27 Eur, nors turėjo sumokėti. Akte nurodyta, kad viso buvo padengti 6 051,28 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, plane numatyti turto realizavimo veiksmai buvo atlikti iš dalies – dalis turto parduota, dalis neparduota, bankrutuojantis asmuo pervedė įmokas kreditoriams, kaip numatyta Mokumo atkūrimo plane, bankroto administravimo išlaidos padengtos, nėra nustatyta, kad nebuvo atlikti visi mokumo atkūrimo plane numatyti mokėjimai, todėl laikytina, kad mokumo atkūrimo planas įgyvendintas. Byloje nėra duomenų, kokių priemonių ėmėsi S. A. ir bankroto administratorė, kad išieškoti iš skolininko G. P. skolą S. A..

9. Bankroto administratorė atliko veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl S. A. bankroto bylos pabaigos. Pagrindo nutraukti S. A. bankroto bylą nėra, nes mokumo atkūrimo planas įvykdytas, patikslintas nebuvo, dalis nekilnojamojo turto parduota, nėra pagrindo konstatuoti, kad S. A. privalėjo sumokėti kreditoriams dar 17 159,27 Eur, nes bankroto procese jam nenurodyta, kad jis turi sumokėti šią sumą. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas S. A. bankroto bylą laikyti baigta ir nurašyti kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai, nes įstatymas nenumato baigus fizinio asmens bankroto bylą nenurašyti tam tikros kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskirajame skunde pareiškėjo S. A. bankroto administratorė MB „Lasis“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – fizinio asmens S. A. bankroto bylą nutraukti. Atskirajame skunde teigia, kad:

10.1. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu. Bankroto proceso tikslai, numatyti mokumo atkūrimo plane trejų metų laikotarpiui yra neįgyvendinti, pareiškėjo mokumas neatkurtas, pareiškėjas buvo nesąžiningas, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai baigė S. A. bankroto bylą ir nurašė jo kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai. Yra pagrindas nutraukti S. A. bankroto bylą. Bankroto procesas nebuvo rezultatyvus, nebuvo užtikrintas kreditorių interesų gynimas, buvo pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

10.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo S. A. mokumo atkūrimo planas įgyvendintas. Pareiškėjas viršijo mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų sumą jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas savo poreikiams sunaudojo net 30 839,27 Eur, mokumo atkūrimo plane numatytą sumą viršydamas net 17 159,27 Eur. Todėl priešingai, nei nustatė teismas, ši mokumo atkūrimo plano dalis yra laikoma neįvykdyta. Pareiškėjas netgi nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis nuslėpė nuo administratorės papildomai gautas pinigines lėšas ir kaip jas panaudojo. Teismas nepagrįstai nevertino, jog pareiškėjas neįvykdė mokumo atkūrimo plane numatytos dalies išieškoti iš skolininko G. P. lėšas, netgi nesiėmė jokių priemonių šiai skolai išieškoti, nepateikė administratorei duomenų apie skolos realumą, todėl papildomų lėšų iš šios mokumo atkūrimo plano dalies nebuvo gauta. Teismas nepagrįstai nevertino ir tai, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių mokumui atkurti, nekėlė kvalifikacijos.

10.3. Teismas, vertindamas mokumo atkūrimo plano dalį dėl pareiškėjo kreditoriams pervestų piniginių lėšų, nepagrįstai nustatė, kad bankrutuojantis asmuo pervedė įmokas kreditoriams, kaip numatyta mokumo atkūrimo plane. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. S. A. kreditoriams į depozitinę sąskaitą pervedė tik 1 103,77 Eur, todėl kreditoriams buvo paskirstyta 3,75 karto mažiau, negu S. A. numatė savo mokumo atkūrimo plane. Todėl ir ši plano dalis laikytina neįvykdyta. Teismas nesuprato, kad S. A. skolų suvestinėje nurodyta 6 051,28 Eur suma, kuri lentelėje įvardinta „sumokėta bankroto proceso metu“ nėra pareiškėjo piniginės lėšos, gautos iš darbo užmokesčio, nes tai yra bendra bankroto proceso metu sumokėta suma.

10.4. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes nuslėpė nuo bankroto administratorės papildomai gautas pinigines lėšas. S. A. sudarytame plane numatytos gauti pajamos buvo tik darbo užmokestis per 3 metus – 19 584 Eur. Mokumo atkūrimo plano pareiškėjas netikslino. Tuo tarpu vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjas gavo didesnes pajamas, nei buvo nurodytos teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, faktiškai gavo 31 101,15 Eur pajamų, tačiau administratorės apie savo pajamų padidėjimą neinformavo. S. A. nuo administratorės ir kreditorių nuslėpė gautą senatvės pensiją ir išmoką pagal pensijų kaupimo sutartį. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėjas savo reikmėms galėjo panaudoti tik 13 680 Eur (380 x 36 mėn.), tačiau panaudojo 30 839,27 Eur, Teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad S. A. privalėjo sumokėti kreditoriams dar 17 159,27 Eur, S. A. bankroto procese nenurodyta, kad jis turi sumokėti šią sumą yra visiškai nepagrįsta, kadangi tokią prievolę numato FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir tai yra numatyta pareiškėjo mokumo atkūrimo plane. Teismas nepagrįstai nurodė, jog bankroto administratorei bankroto proceso metu nustačius, kad S. A. gauna papildomas lėšas (pagal pensijų kaupimo sutartį, senatvės pensiją), privalėjo imtis priemonių inicijuoti S. A. mokumo atkūrimo plano patikslinimo procedūrą, nustatant didesnes kas mėnesį mokamas sumas. Teismas nepagrįstai bankroto administratoriui uždėjo pareigą imtis priemonių tikslinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, kai administratorė neturėjo duomenų apie pareiškėjo padidėjusias gautas pajamas.

11. Atskirajame skunde suinteresuotais asmuo advokatų profesinės bendrija „Jankauskas ir partneriai“ prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės – fizinio asmens S. A. bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė mokumo atkūrimo planą. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu. Visi pagrindiniai S. A. bankroto proceso tikslai, numatyti mokumo atkūrimo plane trejų metų laikotarpiui yra neįgyvendinti. Teismas grubiai pažeidė Fizinio asmens bankroto įstatymo nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditorių interesus. Teismas turėjo nutraukti S. A. bankroto bylą. Pareiškėjas gavo didesnes pajamas, nei buvo nurodyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, tačiau mokumo atkūrimo plano netikslino ir šių piniginių lėšų į depozitinę sąskaitą nepervedė. Pareiškėjas nuo teismo, bankroto administratorės ir kreditorių nuslėpė didelę dalį savo gautų pajamų – 7 452,41 Eur, kurias panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti. Tai yra savarankiškas pagrindas nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylai nutraukti. Dėl neteisėtų pareiškėjo S. A. veiksmų kreditoriai neteko 17.159,27 Eur, ši suma laikytina S. A. kreditorių negautomis pajamomis, todėl ši plano dalis yra laikoma neįvykdyta.

11.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad yra pagrindas S. A. bankroto bylą laikyti baigta. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir visiškai nevertino bei nepasisakė apie tai, kad S. A. buvo nesąžiningas, nesilaikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių savo mokumui atkurti, nuslėpė dideles papildomai gautas lėšas tiek nuo bankroto administratorės, tiek nuo kreditorių. Todėl priešingai, nei nustatė teismas, laikytina, kad pareiškėjas neatkūrė savo mokumo ir nebuvo pagrindo nurašyti S. A. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 28 129,79 Eur sumai. Teismas nevertino, kad pareiškėjas S. A. neįvykdė mokumo atkūrimo plane numatytos dalies išieškoti lėšas iš skolininko G. P.. Be to, teismas nepagrįstai laikė, kad bendra pareiškėjo kreditoriams sumokėta 6 051,28 Eur suma yra suma, kurią pareiškėjas pervedė į depozitinę sąskaitą iš savo periodiškai iš darbo užmokesčio gautų pajamų.

12. Pareiškėjas S. A. atsiliepime į suinteresuoto asmens ir bankroto administratorės atskiruosius skundus prašė skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesu.

13. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo S. A. mokumo atkūrimo planas įgyvendintas. Administratorė pareiškėjo neinformavo apie už mažesnę kainą, negu numatyta plane, parduodamą turtą. Pensiją pareiškėjas pradėjo gauti tik 2019 liepos mėn., 2016 m., kai pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, jis negalėjo to tiksliai numatyti. Apie pareiškėjo gaunamą pensiją administratorei buvo žinoma. Administratorė pareiškėjo bankroto procedūroje savo pareigas vykdė aplaidžiai, akivaizdžiai yra suinteresuota bankroto bylos baigtimi. Pareiškėjas dėl administratorės veiklos kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie L.R Finansų ministerijos. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas slėpė informaciją apie gaunamas pajamas. Tiek administratorė, tiek suinteresuotas asmuo ne kartą kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, skirtingai, nei kiti bankroto proceso dalyviai, tačiau jų reikalavimai teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Teigdama, kad S. A. pateiktuose pažymėjimuose nurodytos datos buvo koreguotos ir pareiškėjas administratorei pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, kas pasitvirtino bylos eigoje, administratoriaus įgaliotas asmuo I. S. pareiškėją apkaltino nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Jokių faktų apie dokumentų klastojimą byloje nėra.

14. Su atsiliepimu pareiškėjas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie L.R Finansų ministerijos raštų kopijas.

15. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, tačiau CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pabaigė fizinio asmens bankroto bylą.

18. Fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2018 m. vasario 21 d, nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-248/2018). Šios nuostatos reiškia, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo.

19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi iškelta S. A. bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Lasis“. Teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorių finansinius reikalavimus, o 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino fizinio asmens S. A. mokumo atkūrimo planą.

21. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 str. 2 d.).

22. S. A. kreditorių susirinkime 2019 m. balandžio 5 d. buvo nuspręsta nutraukti S. A. bankroto bylą, todėl bankroto administratorė 2019 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl S. A. bankroto proceso nutraukimo, o S. A. 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui prašymą užbaigti bankroto procedūrą, įvykdžius mokumo planą, nurodydamas, kad jeigu bankroto procedūros užbaigti negalima – skirti kitą bankroto administratorių. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo netenkino (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-14400-722/2020). Bankroto administratorė teismui pateikė S. A. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 2020 m. kovo 20 d. aktą, kuriame nurodyta, kad S. A. per tris metus faktiškai gavo 31 101,15 Eur pajamu, iš kurių darbo užmokestis sudaro 21 773,72 Eur, ligos išmokos – 1 838,52 Eur, senatvės pensija – 2 407,42 Eur, pagal pensijų kaupimo sutartį – 5 044,99 Eur, taip 25,53 Eur grąžino VMI prie FM ir 10,97 Eur gražino antstolis. Administratorė taip pat nurodė, kad S. A. nuo administratorės ir kreditorių nuslėpė, kad atidarė papildomą asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke bei į ją gavo senatvės pensiją ir išmoką pagal pensijų kaupimo sutartį, iš viso 7 452,41 Eur, o kadangi šios papildomos pajamos buvo nuslėptos, tai yra savarankiškas pagrindas nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylai nutraukti. S. A. šio akto nepasirašė.

23. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 16 d. nutartimi administratorės prašymo netenkino ir pabaigė fizinio asmens bankroto bylą įvykdžius mokumo atkūrimo planą.

24. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas ir todėl yra pagrindas pabaigti fizinio asmens bankroto bylą.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26. Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintame fizinio asmens S. A. mokumo atkūrimo plane bankroto proceso metu, buvo numatyta gauti lėšų, kurias sudaro bankrutuojančio asmens darbo užmokestis, per tris metus numatyta gauti 19 584 Eur, lėšos gautos už skolininkui priklausančio turto pardavimą, bei galimai gautos lėšos, priteistos iš skolininko G. P. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-877-230/2015. Mokumo atkūrimo plane taip pat numatyta, kad būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 380 Eur suma per mėnesį, bankroto administravimo išlaidoms reikalinga 1 754,30 Eur suma, kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtina 4 139,58 Eur suma.

27. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane S. A. buvo įsipareigojęs išsiieškoti iš skolininko G. P. teismo sprendimu priteistą skolą, kelti kvalifikaciją, užsiimti papildoma veikla, ieškoti papildomų galimybių įsidarbinti, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo, jos išieškojimo negalimumo ir pan., patikimų duomenų apie kvalifikacijos kėlimą, ar papildomo darbo paieškas

28. Pagal šiuos duomenis pripažintina, kad fizinio asmens bankroto proceso metu pateikiama informacija, neatitiko realios situacijos. Byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo pateikta informacija, kad fizinis asmuo gavo papildomas pajamas. Pastebėtina, kad tokia situacija nebuvo trumpalaikė bei mažareikšmė.

29. FABĮ 16 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje. Pagal šio įstatymo 6 punkto nuostatas pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Be to, privalo ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Jeigu fizinis asmuo, vykdantis individualią ir (ar) ūkininko veiklą, turi sąskaitą (nedepozitinę) individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jis turi taip pat teikti bankroto administratoriui išrašus ta pačia tvarka (FABĮ 16 str. 11 p.).

30. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Taigi nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: 1) lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; 2) kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

31. Bylos duomenys rodo, kad bankrutuojantis asmuo S. A. nurodytų imperatyvių įstatymo reikalavimų nevykdė. Iš nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad reali jo finansinė padėtis skyrėsi nuo deklaruotos viso bankroto proceso metu. S. A. nuslėpė pasikeitusias su jos finansine padėtimi susijusias aplinkybes – neinformavo administratorės apie gautas išmokas ir pajamas. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog dalis gautų lėšų nebuvo vienkartinio pobūdžio. S. A. dirbo, gavo senatvės pensiją. Nuo 2020 m. sausio 1 d. vienos bazinės socialinės išmokos dydis – 39,00 Eur, tuo tarpu S. A. gautos papildomos lėšos per tris metus sudarė 31 101,15 Eur, todėl darytina išvada, jog nuo kreditorių ir bankroto administratorės nuslėpta suma ženkliai viršijo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatytą dydį.

32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

33. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta informacija ir gauti duomenys sudaro pagrindą fizinį asmenį pripažinti nesąžiningu, nes bankroto proceso metu nuslėpė informaciją, kuri susijusi su asmens finansine padėtimi, o pateikti duomenys patvirtina, kad asmuo dirbo, gavo papildomas pajamas, apie kurias nebuvo informuoti kreditoriai, ir tokia situacija tęsėsi net trejus metus. Pažymėtina, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas ir bankroto pabaiga siejama su fizinių asmenų pastangomis įgyvendinti planą ir kaip galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju nors fizinis asmuo ir vykdė mokumo atkūrimo planą ir plane nurodyti tikslai pasiekti, tačiau pasikeitus faktinei situacijai, t. y. gavus papildomų lėšų, fizinis asmuo šių aplinkybių nenurodė nei administratoriui nei kreditoriams, nesikreipė dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo, tokiu būdu buvo pažeisti kreditorių interesai patenkinti didesne dalimi savo finansinius reikalavimus.

34. Bankroto byloje buvo patvirtinti S. A. kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 34 181,07 Eur sumai, nemokumo plano įgyvendinimo akto duomenimis tenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 6 051,28 Eur. Įvertinus, kad prašoma nurašyti finansinius reikalavimus 28 129,79 Eur sumai, bei atsižvelgus į mokumo atkūrimo plane nurodytą lėšų paskirstymą, nesutiktina, jog nuslėpta 31 101,15 Eur suma visiškai nereikšminga S. A. mokumui.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas formaliai buvo įgyvendintas. Vien aplinkybė, kad buvo atlikti visi bankroto proceso veiksmai ir visi mokėjimai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasiekti Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslai – atkurtas sąžiningo asmens mokumas. Bankrutuojančio asmens elgesys, kai nuo administratoriaus ir kreditorių nuslepiama darbinė veikla ir gaunamos pajamos, yra nesuderinamas su vienu bankroto tikslų ir bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės duoda pagrindą fizinį asmenį pripažinti nesąžiningu, nes nepateikė informacijos apie gautas lėšas, kurios viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą sumą, ir sprendžia, kad S. A. bankroto byla nutrauktina.

36. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teises normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos pabaigą ir nutraukimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės

Fizinio asmens S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.