Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) S. T. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-1135/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „N. r.“ ieškinį atsakovams S. T. ir L. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Apeliantų atstovas 2023-08-23 pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliantų prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Apeliantų teiginiai, kad, jų manymu, skunde keliami pakankamai sudėtingi klausimai, neparodo žodinio proceso būtinumo. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl skundo papildymo

12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą (apeliantus) apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016).

14. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija nevertina apeliantės 2023-08-23 rašto (skundo papildymo) teiginių.

Dėl ginčo esmės

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantai skunde iš esmės kelia Kauno AVMI patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įrodomosios galios ir teisės į PVM atskaitą klausimus.

Dėl oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią

16. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai suteikė Kauno AVMI sprendimams didesnę įrodomąją galią.

17. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

18. Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju (lot. prima facie) esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2, 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).

20. Taigi, esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad būtent apeliantams, nesutinkant su atlikto mokestinio patikrinimo išvadomis, teko pareiga paneigti Kauno AVMI sprendimuose nurodytas aplinkybes.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno AVMI 2022 m. atliekant UAB „N. r.“ mokestinį patikrinimą bendrovės teisines paslaugas teikiančiam advokatui (kuris atstovavo atsakovams ir pirmosios instancijos teisme) buvo siųsti mokestinį patikrinimą lydintys dokumentai ir atstovas juos gavo. Be to, Kauno AVMI 2022-01-31 patikrinimo akte išaiškino mokesčių mokėtojui teisę, nesutinkant su akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis ir norint pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant rezultatus, teikti rašytines pastabas dėl rašytinio akto. Apeliantai nepateikė duomenų, kad buvo aktyvūs ir siekė paneigti patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Priešingai, Kauno AVMI 2022-03-04 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodė, kad bendrovė per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo, pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė.

22. Antra, Kauno AVMI 2022-03-04 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo patvirtintas 2022-01-31 patikrinimo aktas ir byloje nėra duomenų, kad apeliantai šį sprendimą skundė įstatymo nustatyta tvarka.

23. Trečia, Kauno AVMI 2022 m. atlikdama mokestinį patikrinimą, be kita ko, rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija iš VMI informacinių duomenų bazių ir bendrovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Apeliantai, siekdami paneigti Kauno AVMI atlikto bendrovės mokestinio patikrinimo išvadas, pateikė jų atstovo advokato 2022-12-19 prašymą ir VMI suteiktą bendro pobūdžio konsultaciją, tačiau prašyme mokesčių administratoriui nesuformuluota konkreti užduotis, tyrimo apimtis, neįvardinta konkreti įmonė ir papildomai mokesčių administratoriui nepateikiami jokie bendrovės dokumentai, o atsakovų atstovo tik modeliuojama abstrakti trijų sakinių apimties situacija ir prašoma suteikti konsultaciją. Iš VMI 2023-01-04 atsakymo į apeliantų atstovo klausimą dėl PVM prievolės, matyti, kad mokesčių administratorius suteikė tik bendro pobūdžio informaciją, išvardindamas tai reglamentuojančius teisės aktus.

24. Ketvirta, iš VMI 2023-01-04 atsakymo matyti, kad atsakovų atstovui 2022-12-19 pateikus teismui paklausimą buvo vertinama situacija, kai rangovas užsakovui laiku neišrašo PVM sąskaitos faktūros. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo minėtos situacijos ir nustatyta, kad pagal 2018-03-01 statybos darbų trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1.2 punktą šalys susitarė, kad užsakovui ir mokėtojui pasirašius įvykdytų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už atliktus darbus, rangovas iki 2019-07-05 dienos išrašo PVM sąskaitą faktūrą. Bylos duomenimis, rangovas PVM sąskaitą faktūrą išrašė šalių nustatyta tvarka ir laiku – 2019-07-04. Pažymėtina ir tai, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (PVM įstatymo 14 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 64 straipsnio 1 dalį pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti, be kita ko, tokie prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo duomenys: PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinė. Sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyti, be kita ko, tokie tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų duomenys: pavadinimas, tiekiamos prekės paslaugos vieneto kaina (be PVM), tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas, PVM suma nacionaline valiuta, t. y. prekių duomenys, leidžiantys nustatyti prekių kiekį bei rūšį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. A-3389-602/2016). VMĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Iš šalių 2018-03-01 statybos darbų trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad rangovo sutartų atlikti darbų apimtis buvo platesnė, nei vien statybos darbų atlikimas, kadangi rangovas baigus statybos darbus turėjo atlikti inventorizacinius matavimus ir registruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje (sutarties 3.1.3 punktas), taip pat parengti pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (3.1.4. punktas), užsakovo pasirašytas formas pateikti susipažinti ir pasirašyti mokėtojui (1.1.1. punktas) ir tik tada išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta per 5 darbo dienas (1.1.2, 1.1.3 punktai). Bylos duomenimis, už atliktus statybos darbus rangovui apmokėta 2019-07-19 pasirašius tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantai klaidingai skunde teigia, kad bendrovės teisės į atskaitą atsirado anksčiau, nei rangovas visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2018-03-01 sutartį ir nustatyta tvarka pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Patys apeliantai skunde prieštaringai nurodė, kad bendrovės teisę į PVM atskaitą nuo paslaugos suteikimo momento atsirastų tik tokių atveju, jei PVM sąskaita faktūra nustatyta tvarka rangovo neišrašoma (skundo 21 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rangovas PVM sąskaitą faktūrą išrašė nustatyta tvarka, visiškai suteikęs sutartas paslaugas pagal sutartį ir šalių nustatytu laiku – 2019-07-04, o sąskaita apmokėta 2019-07-19.

25. Penkta, teisė atskaityti PVM siejama ne tik su PVM sąskaita faktūra (jos buvimu), kurioje išskiriama PVM suma, bet ir materialiaisiais kriterijais. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, susijusių su bendrovės ketinimu vykdyti ekonominę veiklą po šalių 2018-03-01 statybos darbų trišalės sutarties visiško įvykdymo, taip pat faktinių duomenų, įrodančių šią veiklą, kadangi nustatyta kad bendrovėje 2019 m. 01-07 mėn. dirbo 2 darbuotojai, 01-06 mėn. 1 darbuotojas, 01-03 mėn. 1 darbuotojas, o Sodros duomenimis, 2019-07-31 bendrovėje įdarbintų asmenų nebuvo (VMI patikrinimo akto 2 lapas). Iš bendrovės 2019-07-15 akcininko protokolo matyti, kad 2018 m. bendrovės finansinė situacija ėmė katastrofiškai blogėti, o nuo 2019 m. gegužės mėn. laikraščio leidyba teko stabdyti, nes dėl įsiskolinimų spaustuvėms šios atsisakė teikti spausdinimo paslaugas bendrovei (1 punktas); nutarta suremontuotas patalpas parduoti (2 punktas). 2019-07-19 notarine tvarka buvo sudaryta nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „N. r.“ pardavė bendrovės nekilnojamąjį turtą.

26. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta prieš tai minėtus apeliantų teiginius dėl PVM atskaitos.

Dėl įrodymų vertinimo

27. Apeliantai skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

29. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovų įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

30. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliantai (apeliantų atstovas advokatas) pateikdami apeliacinį skundą sumokėjo 347,00 Eur žyminį mokestį.

35. CPK 83 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys pagal įstatymą yra atleidžiami nuo CPK 80 straipsnyje įtvirtintos pareigos mokėti žyminį mokestį. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

36. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą bankroto procedūros reguliavimą, įskaitant ir šiame įstatyme nustatytą įmonės administratoriaus pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškinį atsakovams pareiškė bankrutavusi UAB „N. r.“, taigi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokioje bankrutavusio asmens iniciatyva pradėtoje byloje paduotą apeliacinį skundą. Dėl to už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovų atstovui advokatui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 347,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį, 2023-04-21 sumokėtą už apeliacinį skundą, mokėjimo dokumento Nr. 10.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.