Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „N. r.“ atstovui advokato padėjėjui Arminui Levickui,

atsakovei S. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BAUB „N. r.“ patikslintą ieškinį atsakovams S. T. ir L. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė BUAB „N. r.“ (toliau – ir Bendrovė, ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašo solidariai iš atsakovės S. T. ir atsakovo L. R. priteisti 15 416,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. R. (toliau – ir atsakovas) teismo posėdyje nedalyvavo, jo interesus byloje atstovavo atstovas advokatas J. P., todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė S. T. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. ėjo UAB „N. r.“ redaktorės pareigas, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. – direktorės pareigas. Atsakovas L. R. nuo 2018 m. liepos 12 d. buvo vienintelis UAB „N. r.“ akcininkas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „N. r.“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, nemokumo administratore paskirta G. V.. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintas BUAB „N. r.“ kreditorinis sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos toliau – ir VMI) reikalavimas 45 421,31 Eur sumoje. Iš 2022 m. kovo 17 d. VMI rašto Nr. RNA-10055 nustatyta, jog pagal VMI apskaitomas prievoles, BUAB „N. r.“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 45 421,31 Eur sumą: 29 809,98 Eur mokestinę nepriemoką (360,55 Eur gyventojų pajamų mokestis, 29 449,43 Eur pridėtinės vertės mokestis), 8 162,00 Eur baudą, 7 432,73 Eur delspinigius, 16,60 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5104-476/2019. 2022 m. kovo 4 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (7.45Mr) FR0682-42 (toliau – ir VMI sprendimas) nurodyta, kad UAB „N. r.“ pažeidė Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas – 2019 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 27 208,00 Eur pirkimo PVM už statybos remonto paslaugas, kurios nebuvo skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui; įvertinus šį pažeidimą, papildomai apskaičiuotas 27 208,00 Eur PVM; šiuo sprendimu patvirtintas 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45Mr) FR0680-29 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis – 27 208,00 Eur, taip pat patvirtinti pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 7 254,24 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio bauda – 8 162,00 Eur. UAB „N. r.“ išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Ieškovės reiškiamas ieškinys atsakovams dėl 15 416,24 Eur žalos atlyginimo solidariai grindžiamas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis, argumentuojant tuo, kad atsakovė, kaip paskirta įmonės vadovė būdama atsakinga už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, kartu su atsakovu, kuris būdamas akcininkas buvo ir de facto bendrovės vadovas ir kuris įpareigojo atsakovę sudaryti Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiomis sąlygomis, ieškovei padarė 15 416,24 Eur žalą, už kurią atsakovai atsakingi solidariai, kadangi neteisėtai pasinaudojo PVM atskaita, už ką Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) paskyrė 8162 Eur PVM baudą ir papildomai priskaičiavo 7 254,24 Eur PVM delspinigių.

Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2022-02-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-263-883/2022, UAB „N. r.“ iškelta bankroto byla; 2022 m. kovo 4 d. VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-42, kuriuo pripažinta, kad Bendrovė padarė teisės aktų reikalavimų pažeidimus, todėl Ieškovui papildomai priskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, paskyrė 8 162 Eur PVM baudą ir papildomai priskaičiavo 7 254,24 Eur PVM delspinigių; Šiaulių apygardos teismo 2022-04-14 nutartimi buvo patvirtinti BUAB „N. r.“ kreditorių reikalavimai, tarp kurių didžiausias kreditorius yra VMI, į kreditorinį reikalavimą įeina 8162 Eur PVM bauda, 7404,78 Eur PVM delspinigiai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, būdama UAB „N. r.“ (toliau ­– ir Bendrovė) vadove ir atsakinga už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dirbo nerūpestingai, nekvalifikuotai, pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei, kai 2018 m. kovo 1 d. pasirašė statybos darbų trišalę sutartį Nr. 2018-03-01 ir 2019 m. liepos 19 d. Bendrovės nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo-pardavimo sutartį, pateikė deklaraciją VMI, kuria į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė statybos darbų pirkimo PVM, kurių pagrindu, atlikus mokestinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad Bendrovė padarė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimus ir dėl to Bendrovei buvo papildomai priskaičiuota 27 208 Eur PVM, paskirta 8 162 Eur PVM bauda ir apskaičiuoti 7 254,24 Eur delspinigiai, bendrai 42 624,24 Eur mokestinės nepriemokos suma. Atsakovas, būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku ir de facto vadovu, pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei organizuodamas darbus Trišalės statybos darbų sutarties pagrindu, įpareigodamas atsakovę sudaryti Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiomis sąlygomis (kaina ir atsiskaitymo tvarka), neužtikrino Bendrovės veiklos teisėtumo, nes Bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė už Patalpų remonto darbus apskaičiuotą PVM, o vėliau priėmė sprendimą parduoti Patalpas fiziniams asmenims neapmokestindama PVM mokesčiu. Atsakovo veiksmai, kartu su atsakovės veiksmais, prisidėjo prie žalos Bendrovei padarymo, todėl abu atsakovai turi atsakyti solidariai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013 ir kt.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) normose, pagal kurias Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (19 straipsnio 8 p.), bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis). Kitas vadovo pareigas nustato specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (atsakovės vadovavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (FAĮ) 13 straipsnis).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Nagrinėjamu atveju žalos faktas ir jos dydis grindžiami įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022m. balandžio 14 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-263-883/2022, kuria patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas, į kurį įtraukta 8 162 Eur PVM bauda, 7404,78 Eur PVM delspinigiai, bei 2022 m. kovo 4 d. VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-42 (toliau tekste ­- ir VMI sprendimas), kuriuo ieškovei papildomai priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis bei paskirta sumokėti 8 162 Eur PVM baudą ir 7 254,24 Eur PVM delspinigius.

Iš teismui pateikto VMI sprendimo matyti, kad pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio patikrinimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., juo buvo patvirtintas 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45Mr (FR0680-29) ir jame buvo konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalies „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai, t. y. PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“ nuostatas – 2019 m. 07 mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 27 208 Eur pirkimo PVM už statybos remonto paslaugas, kurios nebuvo skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui, todėl buvo papildomai apskaičiuojamas 27208 Eur PVM bei paskirta sumokėti 8 162 Eur PVM baudą ir 7 254,24 Eur PVM delspinigius. Kaip matyti iš VMI sprendimo turinio, Sprendimas buvo priimtas individualiai įvertinus situaciją, t. y. buvo įvertinta 2018 m kovo 1 d. sudaryta Statybos darbų trišalė sutartis Nr. 2018-03-01 (tai, kad mokėtojas už darbus yra trečiasis asmuo ­­- ūkininkas R. A., kad buvo sutarta atlikti paprastąjį remontą, sutarta kaina be PVM), 2019 m. balandžio 20 d. pažymą apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktus, UAB „N. r.“ akcininko L. R. parašu patvirtintas patalpų remonto darbų lokalines sąmatas, UAB „D. p.“ išrašytą Bendrovei 2019-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija AGR Nr. 0011 už 129 562,17 Eur, pardavimo PVM (PVMĮ 96 str.) – 27 208,60 Eur, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro už 2019 m. liepos mėnesį duomenis (pagal kuriuos UAB „D. p.“ apskaitė 2019 m. liepos 4 d. pirkėjui UAB „N. r.” išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR0011, kurioje nurodyta apmokestinamoji vertė 129562,17 Eur, PVM suma, kurią išskaito ir sumoka pirkėjas - 27208,06 Eur), tai, kad už atliktus statybos remonto darbus rangovui apmokėjo R. A., 2019 m. liepos 19 d. pasirašytas „Tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. 20190719“ tarp rangovo ir mokėtojo, Bendrovės 2019 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją (FR0600), kurios 33 laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ ji deklaravo 27 208 Eur ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ – 27 208 Eur, tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Bendrovės administracinėse patalpose paprastasis remontas atliktas 2016-2018 m., Raseinių savivaldybės administracijos 2019-06-17 išduota Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį (paskirtis administracinė) Nr. AT1-ATg-116, pagal kurią pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpa suformuota į du turtinius vienetus, 2019 m. liepos 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią Bendrovė pardavė R. A. administracines patalpas esančias (duomenys neskelbtini) bei du garažus, žemės sklypo nuomos teisę (tai, kad bendra sandorio kaina yra 153 000 Eur, sutartyje nurodyta, kad pirkėjas R. A. prieš pasirašant šią sutartį yra visiškai atsiskaitęs su Bendrove, Pirkimo – pardavimo kainą sudarė: 129562,12 Eur apmokėta suma už atliktus statybos darbus pagal trišalę darbų rangos sutartį, kiti apmokami įsiskolinimai: 3462,24 Eur - UAB „R. š. t.”, 650,89 Eur – UAB „R. v.”, 5839,69 Eur - UAB „A.”, 5000 Eur - UAB „H.”, 54,31 Eur - (duomenys neskelbtini) už atliekų tvarkymą, 514,50 Eur – „D. M. N.“ UAB, 500 Eur – spaustuvei L., 108 Eur – T. L. UAB; 63 Eur – UAB „T.“, 120 Eur - už elektros energiją (tiekėjas nenurodytas), 200 Eur - VĮ R. c.; 500 Eur – M. M. įmonei, 778,87 Eur atlyginimas L. G., 500 Eur atlyginimas G. K., 500 Eur atlyginimas D. D., 4646,38 Eur įsiskolinimas S. T.), tai, kad sandorio metu pardavimo PVM sąskaita faktūra išrašyta nebuvo. VMI sprendime, įvertinus pateiktus duomenis, padaryta išvada, kad Bendrovė atremontavo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkdama statybos paslaugas, pasinaudojo PVM atskaita, tačiau remonto darbų nelaikė pastato esminiu pagerinimu ir pardavė šį nekilnojamąjį turtą kaip senus pastatus, neapmokestindama PVM. Iš Patikrino akto matyti, kad jį atliekant, be kita ko, buvo įvertinti ir tokie faktiniai duomenys: bendrovei nutraukus veiklos vykdymą 2019 m. vasario 20 d. išregistruotas fiskalinis bendros paskirties kasos aparatas KONIC SR 508F, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2018-09-26 iki 2019-03-29 tvarkė L. G., Bendrovėje 2019 m. sausio – liepos mėnesiais dirbo 4 samdomi darbuotojai (2 darbuotojai sausio – liepos mėnesiais, 1 darbuotojas sausio – birželio mėnesiais, 1 darbuotojas sausio – kovo mėnesiais), nuo 2019 m. liepos 31 d. Bendrovėje įdarbintų asmenų nėra.

Patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs VMI sprendimas yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 d.). Pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti, nors atsakovas turėjo teisę ir realią galimybę ginčyti sprendimą, teikti pastabas dėl Patikrinimo akto (atsakovo interesus atliekant patikrinimą atstovavo advokatas J. P., kuris jį atstovauja ir šioje civilinėje byloje, atsakovas buvo įtrauktas į patikrinimo procesą, teikė papildomus duomenis mokesčių administratoriui), tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Atsakovų atstovas, įrodinėdamas, kad VMI sprendimas nėra teisingas ir juo teismas neturi remtis, pateikė 2023 m. sausio 4 d. VMI atsakymą į prašymą suteikti konsultaciją Nr. RM-356 (toliau – ir Konsultacija), kuriame nurodyta, kad : „atveju, kai bendrovė A (PVM mokėtoja) iš bendrovės B (PVM mokėtojos) įsigijo patalpų remonto darbus (kurie buvo užbaigti (surašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas) 2022 m. sausio mėn. ir kuriems pardavėja pritaikė atvirkštinį apmokestinimo PVM mechanizmą – informacija patikslinta telefonu), bendrovei A nuo įsigytų statybos darbų apmokestinamosios vertės atsirado prievolė išskaityti ir sumokėti pardavimo PVM pateikiant sausio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600); jei bendrovė A minimas patalpas naudoja išskirtinai PVM apmokestinamos veiklos vykdymui, tai jų remontui įsigytų paslaugų (prekių) pirkimo PVM tą patį mokestinį laikotarpį galėjo atskaityti; nepriklausomai nuo to, kad nurodytu atveju PVM sąskaita faktūra nebuvo laiku išrašyta, statybos darbų apmokestinimo PVM momentas yra 2022 m. sausio mėn., t. y. tas mokestinis laikotarpis, kurį statybos darbai buvo užbaigti (surašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas); tai reiškia, kad bendrovė A, vykdydama su PVM susijusias prievoles, nuo įsigytų patalpų remonto darbų apmokestinamosios vertės apskaičiuotą pardavimo PVM turėjo deklaruoti kaip mokėtiną ir atskaitomą pateikiant 2022 m. sausio mėn. PVM deklaraciją.

Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad Konsultacija nepaneigia oficialiais rašytiniais įrodymais - Patikrinimo aktu ir VMI sprendimu nustatytų faktų ir padarytos išvados, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2019 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (FR0600) į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 27 208 Eur pirkimo PVM už statybos remonto paslaugas. Šia Konsultacija, priešingai nei minėtais oficialiai rašytiniais įrodymais, buvo aptarta tik hipotetinė situacija, darant prielaidą, kad įmonė A turi teisę į PVM atskaitą, neindividualizuojant situacijos įvykių prieš ir po darbų pirkimo, kokie darbai buvo atlikti, neįvertinant, kad įmonė A netrukus po sąskaitos faktūros už atliktus darbus išrašymo parduoda suremontuotas patalpas kaip senus pastatus, neapmokestinant PVM, nevertinant jų kainos ir viešajame registre pateiktų duomenų apie patalpas bei kitų aplinkybių.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų atstovo argumentus, kad jokios kitos aplinkybės šioje civilinėje byloje nėra teisiškai reikšmingos, kaip tik teisės į PVM atskaitą atsiradimo momento nustatymas – nuo darbų perdavimo momento ar nuo sąskaitos-faktūros išrašymo momento. Deklaruoti PVM atskaitą ir spręsti dėl šio momento galima tik tada, kai tokia teisė (į PVM atskaitą) apskritai galima. Šiuo atveju VMI sprendimu individualiai įvertinus aplinkybes, susijusias su aptartų patalpų remonto sąlygomis, remontuotų patalpų pardavimu, bei atliktos PVM atskaitos aplinkybėmis, buvo nuspręsta, kad Bendrovė, nelaikydama remonto darbų esminiu pastato pagerinimu ir parduodama šį turtą kaip senus pastatus, nepagrįstai taikė PVM atskaitą remonto darbams. Šių aplinkybių atsakovai nenuginčijo, o teismas neturi pagrindo abejoti VMI sprendimo pagrįstumu. Pažymėtina, kad ir pačioje Konsultacijoje yra pažymėta, kad aptariama situacija, jeigu PVM atskaita galima, o prekės (paslaugos) turi būti skirtos vykdomai arba numatomai vykdyti PVM apmokestinamai veiklai. Nors atsakovų atstovas nurodė, jog po remonto darbų priėmimo vykdė veiklą (veiklos vykdymą iki 2019 m. birželio mėnesio patvirtina ir VMI Sprendime nurodytos aplinkybės), tačiau tai nepaneigia VMI sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytos išvados, kad Bendrovė, pritaikius atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą remonto darbams, nelaikydama remonto darbų esminiu pastato pagerinimu ir parduodama šį turtą kaip senus pastatus, nepagrįstai taikė PVM atskaitą remonto darbams. Be to, kaip matyti iš 2019 m. liepos 15 d. akcininko protokolo, jame nurodyta, kad įmonė nuostolingai dirbo jau trys metai, nuo 2018 m. rudens finansinė padėtis katastrofiškai pradėjo blogėti, įmonės buvusią sunkią padėtį patvirtina ir Patikrinimo akte nustatyti faktai (darbuotojų kitimas, buhalterio atleidimas), kas kelia abejones tikslu remontuotas patalpas naudoti Bendrovės veiklai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Bendrovei buvo padaryta žala neteisėtai taikius PVM atskaitą remonto darbams, dėl ko įmonei buvo papildomai apskaičiuota 8 162 Eur PVM bauda ir 7 254,24 Eur PVM delspinigiai, šios sumos buvo patvirtintos kaip kreditorinis reikalavimas įsiteisėjusioje bankroto byloje, todėl Bendrovė turi teisę išieškoti žalą iš kaltų asmenų.

Ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš tuometinių Bendrovės direktorės bei iš Bendrovės akcininko, kuris de facto atliko vadovo funkcijas.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis Bendrovėje veikė kaip faktinis vadovas, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė S. T., nurodžiusi, kad sprendimus priimdavo akcininkas, ji tik pasirašydavo, kas jai buvo nurodyta, jis derino remonto darbų atlikimą, įpareigojo ją sudaryti Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį akcininko nurodytomis sąlygomis. Tai, kad atsakovas veikė Bendrovėje kaip faktinis vadovas patvirtina tai, kad jis pasirašė lokalines sąmatas kas patvirtina, kad remonto darbų kiekiai buvo derinami ir suderinti atsakovo. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 15 d. akcininko sprendimo, jame nurodyta, kad „susitarimai dėl patalpų remonto ir tolesnės perspektyvos, kurie buvo įvykę tarp manęs ir R. A. prieš pasirašant sutartį, sustabdžius laikraščio leidybą nebeteko prasmės, todėl nutariu po žodinių konsultacijų su didžiausiu UAB „N. r.“ kreditoriumi už įsiskolinimą dėl kapitališkai suremontuotų patalpų, parduoti R. A. UAB „N. r.“ priklausantį nekilnojamąjį turtą už 153 000 Eur: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 600,00 Eur, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 800,00 Eur, administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 148 600,00 Eur“. Teismas sprendžia, kad šis sprendimas patvirtina, jog esminius verslo sprendimus Bendrovėje priimdavo atsakovas L. R., Bendrovė veikė jo vadovaujama, nepagrįstai taikant PVM atskaitą taip pat veikė kaip faktinis vadovas, priėmęs esminius sprendimus, kuriuos įgyvendinti pavedė atsakovei. Atsakovė, aukščiau nurodytais veiksmais sudarė sąlygas įgyvendinti šiuos neteisėtus veiksmus, pasirašydama dokumentus ir ignoruodama buhalterinės apskaitos vedimo taisykles, į kurias nesigilino, nors tą daryti privalėjo. Tai, kad akcininkas L. R. priėmė sprendimą parduoti turtą už atitinkamą kainą, nepanaikina atsakovės atsakomybės už jos, kaip vadovės, pareigų tinkamai apskaičiuoti PVM mokestį ir pasirūpinti jo tinkamu įforminimu buhalterinėje apskaitoje atlikimą. Ši pareiga kilo jai dar einant vadovės pareigas, tai, kad PVM atskaita buvo įforminta patikslinta deklaracija atsakovei jau oficialiai nebeinant pareigų, nepanaikina jos atsakomybės, nes deklaraciją ji pateikė Bendrovės vardu (atsakovė išregistruota kaip įmonės vadovė tik 2020 m. kovo 9 d.).

Teismas, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad dėl neteisėtų abiejų atsakovų bendrų veiksmų Bendrovei taikant PVM atskaitą (priėmus sprendimą, pritaikius atvirkštinį PVM apmokestinimo mechanizmą Bendrovei perkant remonto paslaugas, ir nusprendus parduoti šias remontuotas patalpas kaip senas pastatus, nelaikant remonto darbų esminiu pagerinimu nesumokėjus PVM, o jį įtrauktus į PVM atskaitą), Bendrovė patyrė 15 416,24 Eur žalos dėl paskirtos baudos ir delspinigių, todėl civilinės atsakomybės taikymas ne tik de jure, bet ir de facto vadovui atitinka šios atsakomybės rūšies taikymo de facto vadovams paskirtį ir tikslą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai, esant paskirtam de jure vadovui, bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis abu įmonės vadovai (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Teismas sprendžia, kad abu atsakovai neteisėtais veiksmais pažeidė CK 2.82 straipsnio, ABĮ 19 straipsnio 8 p., 37 straipsnio 12 dalies, atsakovės vadovavimo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio FAĮ 13 straipsnio), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio reikalavimus, neveikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, neveikė geriausiais įmonės interesais. Tarp neteisėtų jų veiksmų ir atsiradusios 15 416,24 Eur žalos yra priežastinis ryšys: žalingi padariniai dėl 15 416,24 Eur nuostolių atsiradimo, nebūtų atsiradę, jeigu atsakovai nebūtų neteisėtai taikę PVM atskaitos (jei Bendrovė būtų tik nesumokėjusi PVM , bet netaikiusi PVM atskaitos, kreditorės VMI reikalavimas būtų susidėjęs tik iš PVM mokesčio sumos be baudos ir delspinigių). Pasireiškę padariniai (atsiradę nuostoliai) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų. Atsakovai nepaneigė kaltės prezumpcijos.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų veiksmai, nepagrįstai taikant PVM atskaitą sukėlė bendrą žalą, nes tiek sprendimų priėmimas, tiek jų įgyvendinimas, prisidėjo prie to, kad susidarė 15 416,24 Eur papildomas VMI kreditorinis reikalavimas Bendrovei, t. y. nustatytas objektyvaus bendrininkavimo atvejis, todėl solidarioji jų pareiga atlyginti padarytą žalą preziumuojama.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovų 15 416,24 Eur žalos atlyginimą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio nuostatomis, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 347 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovė yra atleista (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)

Ieškovės atstovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teisme patvirtinančių įrodymų, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „N. r.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 15 416,24 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus šešiolika eurų 24 ct) žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 416,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 186,78 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus