- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 2-5104-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00308-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Jurius Petreikis, Arūnas Justeikas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti 2018 m. gruodžio 19 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalimi pagal 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą darbo sutarties su ieškovu nutraukimą, neteisėtu; priteisti DK nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai įstatymo numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas A. D. nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. jis ir atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 74 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti į redaktorės pavaduotojo pareigas. Darbo sutartyje buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Tačiau šalys susitarė ir dėl papildomų darbo funkcijų atlikimo sąlygų, tai yra ieškovas darbo funkcijas vykdys esant poreikiui tiek darbdavio būstinėje, tiek namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal savo darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. Šis papildomas susitarimas buvo būtinas dėl sekančių objektyvių aplinkybių: 1) darbdavio pasiūlyta darbo vieta neatitiko ieškovo atliekamų darbo funkcijų kokybiškam užtikrinimui keliamų reikalavimų, tai yra buvo pasiūlytas darbui tik darbo stalas ir internetinis ryšys, tačiau nei kompiuteris nei kitos būtinos darbo priemonės suteiktos nebuvo. Ieškovas, norėdamas vykdyti darbo funkcijas, darbdavio vietoje turėjo ne tik naudotis savo kompiuteriu, bet, netgi, atsinešti laidų prailgintoją; 2) ieškovo pagal sutartį sulygtos darbo funkcijos buvo žurnalistinis tyrimas ir straipsnių publikavimas darbdavio leidžiamame laikraštyje, todėl akivaizdu, kad darbo laikas negalėjo būti apribojamas sutartyje nurodytu darbo grafiku. Darbo laikas buvo tiesiogiai sietinas su informacijos gavimo, jos apdorojimo bei nuo kitų su žurnalistiniu tyrimu susijusių aplinkybių, todėl yra objektyvu, kad ir darbo vieta šalių susitarimu nebuvo konkretizuota darbdavio patalpose; 3) žurnalistinis tyrimas yra veika tiesiogiai sietina su informacijos rinkimu ne darbo vietoje (įvairūs renginiai, interviu, duomenų rinkimas žurnalistiniais metodais ir 1.1.), kas akivaizdžiai iliustruoja, kad žurnalisto darbas niekaip negali būti sietinas su pastovia darbo vieta bei sutartyje sulygtu darbo laiku.
2018 metų pabaigoje atsakovas su ieškovu pradėjo neatsiskaitinėti darbo sutartyje nustatyta tvarka, tai yra atlyginimas buvo nesumokėtas daugiau kaip už du mėnesius. Atsakovas, motyvuodamas sunkia įmonės finansine padėtimi, prašė palaukti vėluojančių atlyginimų, tačiau ir toliau pažadai nebuvo vykdomi. Ieškovas 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pagal DK 56 straipsnio l dalies 2 punktą. Ieškovas su atsakovu ir toliau įprastu būdu (telekomunikacinėmis priemonėmis) bendravo dėl darbinių reikalų taip pat dėl darbo užduočių, nurodydamas kur ir kada ketina vykti bei kokius veiksmus planuoja atlikti. Netikėtai 2018 m. gruodžio 19 d. iš atsakovo atstovės gavo elektroninį pranešimą dėl neatvykimo į darbą bei privalomo paaiškinimo pateikimo.
Ieškovo nuomone ir įsitikinimu, toks darbdavio elgesys yra tiesiogiai sietinas su galimybe išvengti išeitinių išmokų išmokėjimų įstatymo nustatyta tvarka atleidžiant asmenį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat tai gali būti sietina ir su paties ieškovo prašymo pateikimu dėl atleidimo, jam nelaukiant kol bendrovėje pagerės finansinė situacija bei su ieškovu bus atsiskaityta.
Neabejotinai glumina tai, kad visi pateikti „faktai“, ieškovo darbo pareigų pažeidimai, kuriuos įvardino darbdavys, yra surinkti per 2 dienas, neatsižvelgiant į ieškovo atsidavimą savo profesijai, kur ieškovas nesirinko ir neskaičiavo nei darbo valandų (labai dažnai buvo dirbama ir savaitgaliais ir iki vėlaus paros meto). Ieškovui pateikti kaltinimai dėl darbo pareigų pažeidimo nėra aiškūs, argumentuoti ir pagrįsti, juo labiau visiškai nesąžiningi, tiesiog žeidžiantys. Ieškovui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, nes pasiaiškinimo buvo pareikalauta 2018 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu persiunčiant pranešimą per pietus ir nesuteikiant tinkamo laiko pasiruošimui atsakyti į darbdavio klausimus. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 19 d., vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalimi pagal 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą.
Pagrįstai manytina, kad toks koncentruotas ir vienpusiškai priimtas sprendimas tą pačią dieną, kai jis pagal jo prašymą turėjo būti atleistas iš darbo, turi susidorojimo su juo bet kokia kaina atspalvį. Darbdavys nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis bei savo, kaip stipresniosios darbo sutarties šalies, galimybėmis, pasitelkdamas kai kuriuos savo pavaldinius, ieškovo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Galiausiai tai ir buvo pasiekta - darbo sutartis su ieškovu nutraukta nepagrįstai, prieš tai dirbtinai sumodeliavus bei įforminus atitinkamus darbo pareigų, kaip deklaravo darbdavys, pažeidimus.
Toks viešas ieškovo žeminimas ir siekimas, jog šis asmuo išeitų iš darbo, - nesuvokiamas darbuotojo, pagaliau žmogaus teisių bei teisėtų interesų pažeidimas. Ieškovui mesti kaltinimai išgalvoti ir nepagrįsti. Ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, kadangi dirbtinai pasinaudojus atitinkamomis aplinkybėmis bei tas aplinkybes dirbtinai sukėlus (sudarius), darbdavys nepagrįstai konstatavo darbo pareigų pažeidimo buvimą, piktnaudžiavo savo, kaip darbdavio, teisėmis ir galimybėmis, naudojo psichologinį spaudimą (b. l. 2-7).
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis 2018 m. vasario mėnesio pradžioje pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini)redakcijoje, redaktoriaus pavaduotoju. Dirbo jis apie metus laiko ir viskas buvo gerai iki tol, kol jis parašė pareiškimą, atleisti iš darbo, nes jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Po jo prašymo staiga atsirado reikalavimas, kad jis turi būti darbo vietoje nuo 8 iki 17 val. Iki tol jis dirbo įvairiu metu ir darbo funkcijas atliko ne tik redakcijoje. Tols darbo pobūdis darbdavį tenkino. Pasirašytoje darbo sutartyje nei dėl darbo trukmės, nei dėl darbo vietos konkrečiai susitarta nebuvo. Susitarta buvo, kad jis turi parašyti nuo 3 iki 5 publikacijų per mėnesį. Nuo 2018 m. vasario mėnesio iki balandžio mėnesio redakcijos patalpos buvo remontuojamos, tuo laikotarpiu jis dirbo iš namų. Buvo svarbu ne kur jis dirbo bet ką padarydavo. Savo kūrinius jis perduodavo elektroniniu paštu redaktorei, kartais R. A., nes ir su juo tardavosi dėl užduočių. Nuo to laiko, kai jis pradėjo dirbti redakcijoje, nėra buvę taip, kad jis dirbtų nuo 8 val. iki 17 val. Redakcijoje būdavo tik buhalterė. Kartą jis atliko tyrimą kaip vicemeras naudoja tarnybinį automobilį. Tada prie vicemero namų buvo nuo 7 val. ryto. Niekada darbo laikas nebuvo reglamentuotas. Pretenzijų, kad jis nebūna redakcijoje, niekada iki 2018 m. gruodžio mėnesio sulaukęs nebuvo. Jo darbo vieta buvo redakcijos pastate antrame aukšte, kabinete, šalia už stiklinės pertvaros buvo redaktorės kabinetas. Ji į darbą ateidavo apie 9.30 val. Po remonto visi persikėlė į pirmą aukštą ir kabinete sėdėjo su buhaltere ir redaktore. Kaip darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimas jo darbo laikas, jis nežino. Darbo užmokestį gaudavo kiekvieną mėnesį, tačiau atlyginimas pradėjo vėluoti lyg tai 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Prašymą atleisti iš darbo jis parašė 2018 m. gruodžio 13 d. Po šio prašymo jis iš darbdavio dar gavo keletą užduočių, kuriose buvo nurodyta apie ką reikia parašyti ir jis tas užduotis atliko. 2018 m. gruodžio 17-18 dienomis jis atliko užduotis dėl savivaldybės vadovybės naudojimosi tarnybiniais automobiliais, todėl reikėjo juos stebėti, tikslu išsiaiškinti kas, kada ir kokiu tikslu važinėja. Kai jis buvo spaudos konferencijoje, jam paskambino redaktorė ir paklausė kodėl nemato jo darbe. Jis pasakė, kad yra spaudos konferencijoje ir darbdavio atstovė gavo apie tai informaciją. Iki 2018 m. gruodžio 19 d. jis vykdė savo darbines funkcijas. Redakcijos buhalterė buvo tas žmogus, kuri redakcijoje būdavo nuo 8 val. Būdavo dienų, kai jam tekdavo dirbti iki 20 val. ir 22 val. bei savaitgaliais. Už darbą savaitgaliais atskiro atsiskaitymo nebuvo. Jam reikdavo paruošti publikacijas, o kaip ir kokiu laiku darbdaviui nebuvo įdomu. Jam paskambino redaktorė ir paprašė ateiti. Kai jis atėjo pas darbdavį, jam įteikė įsakymą apie atleidimą iš darbą ir paprašė parašyti pasiaiškinimą. Jis pasiaiškinimą parašė tą pačią dieną ir padarė prierašą, kad su tuo nesutinka, nes nėra tam priežasčių. Ar gavo darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėnesį jis tiksliai neprisimena. Komandiruočių darbe nebuvo forminama. Jo darbo vietoje buvo rašomasis stalas ir spinta Dar buvo ir senas kompiuteris, su kuriuo dirbti buvo neįmanoma, todėl jis atsinešė savo kompiuterį ir su juo dirbo. Su darbdaviu dėl darbo užduočių kontaktuodavo įvairiai, kartais susiskambindavo, kartais gaudavo elektroninius laiškus su užduotimis, būdavo reguliarūs susitikimai darbo vietoje, kur aptardavo publikacijas. Darbdavys niekada nereikalavo būti darbo vietoje nuo 8 val. iki 17 val., nes tai būtų juokinga, kadangi tai neįmanoma, nes reikia visur vykti. Kai redakcijoje buvo atliekamas remontas, atlikti darbo funkcijas darbo vietoje jam būtų buvę neįmanoma. Jis per savaitę turėjo parašyti apie 2-3 laikraščio puslapius. Būdavo įvairiai, kartais parengdavo 2, kartais 4 puslapius. Po to, kai nusprendė išeiti iš darbo, jis parengdavo panašiai tiek pat publikacijų kaip ir iki prašymo atleisti iš darbo padavimo. Su redaktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais jis buvo supažindintas, jo parašas yra. Jam niekada nebuvo pasakyta, kad jis turi sėdėti darbo vietoje nuo 8 iki 17 val.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas ieškinyje teigia, jog sudarydamas Darbo sutartį, jis su atsakovu darbo sutartyje susitarė ne tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bet ir dėl papildomų darbo funkcijų atlikimo sąlygų, t. y. kad ieškovas darbo funkcijas vykdys tiek atsakovo būstinėje, tiek ir namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. Pasak ieškovo, tokį susitarimą numato DK 33 straipsnio 1 ir 3 dalys, o jis buvo būtinas dėl to, kad atsakovo pasiūlyta darbo vieta neatitiko ieškovo atliekamų funkcijų kokybiškam užtikrinimui keliamų reikalavimų, o jo, kaip žurnalisto, nesaisto nei darbo sutartimi sulygtas darbo laikas, nei pastovi darbo vieta. Pažymėtina, jog savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Akivaizdu, jog tokios ieškovo interpretacijos nėra pagrįstos nei teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu ir/ar teismų praktika. 2018 m. sausio 31 d. su ieškovu buvo sudaryta Darbo sutartis, kurioje nustatytos būtinosios darbo sutarties sąlygos: joje nurodyta, kad ieškovo darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo pareigybė (laikraščio (duomenys neskelbtini)redaktorės pavaduotojas), taip pat darbo užmokestis ir jo mokėjimo tvarka. Darbo sutartyje taip pat nustatyta darbo laiko norma: aštuonių valandų darbo diena, penkių darbo dienų darbo savaitė. Taigi, kaip matyti iš Darbo sutarties, joje buvo aiškiai nustatyta, kad ieškovo darbovietė sutampa su darbdavio buveinės adresu ir ji yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi jokių struktūrinių organizacinių darinių (filialų, atstovybių ar kitų struktūrinių, gamybinių, prekybinių ar kitos veiklos padalinių), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka jos darbuotojai, todėl Darbo sutartyje pakako nurodyti vien atsakovės (kaip darbdavio) rekvizitus, kad būtų aišku, jog būtent nurodyta vieta ir yra ieškovo darbo vieta. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma kur yra jo darbovietė. Vadinasi, ieškovo teiginiai, kad jam buvo įprasta dirbti nuotoliniu būdu, kaip jis teigia, neskaičiuojant redakcijoje prie stalo praleistų valandų, atspindi tik subjektyvų ieškovo požiūrį į tuos įsipareigojimus, kuriuos jis prisiėmė Darbo sutartimi, tačiau niekaip nepaneigia jo pareigos laikytis Darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Pabrėžtina ir tai, jog Darbo sutartyje taip pat nustatyta darbo laiko norma, kas logiškai taip pat reiškia, kad darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas laikytųsi Darbo sutartyje nustatytos darbo laiko normos (už ką jam ir mokamas darbo užmokestis) bei turi turėti realią galimybę kontroliuoti, kaip darbuotojas laikosi šios Darbo sutartimi prisiimtos sąlygos. Tuo tarpu iš ieškovo ieškinio argumentų matyti, jog jis vienašališkai nusprendė savo darbą organizuoti nuotoliniu būdu, nors tokio sutarimo su atsakovu sudaryta nebuvo. Vadinasi, ieškovas, vienašališkai nusprendęs pasirinkti tik jam priimtiną darbo atlikimo būdą (t. y. jam pavestą darbą atlikti nuotoliniu būdu) ir nesuderinęs to su atsakovu, pažeidė DK 52 straipsnio reikalavimus. Ieškovo teiginiai, jog toks darbo organizavimas redakcijoje jam buvo būtinas ir įprastas, teisinės reikšmės neturi, todėl nereikalauja platesnio aptarimo. Būtent šios aplinkybės buvo teisingai nustatytos ir kvalifikuotos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. vasario 26 d. sprendime DGKS-1085.
Taip pat atmestini ieškovo teiginiai, neva atsakovo redakcijoje jam nebuvo tinkamai įrengtos darbo vietos. Pažymėtina, jog redakcija įsikūrusi 2018 m. renovuotose ir šiuolaikiškai įrengtose patalpose, o ieškovui tose patalpose buvo suteiktos atskiros (izoliuotos) ir darbui pritaikytos patalpos (kabinetas). Su jam, kaip redaktorės pavaduotojui, sudarytomis darbo sąlygomis jis susipažino iki sudarant Darbo sutartį ir neturėjo jokių pretenzijų nei Darbo sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Tai, kad ieškovas darbe naudojosi asmeniniu kompiuteriu, buvo jo apsisprendimas ir nei viena iš Darbo sutarties šalių tam neprieštaravo. Atmestinas ieškovo tvirtinimas, neva atsakovė dirbtinai sukūrė ieškovui nepalankias aplinkybes ir jomis pasinaudojo bei nepagrįstai konstatavo darbo pareigų pažeidimą.
Iš Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje Darbo byloje Nr. APS-2-82 esančio 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimo apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius Nr. 49 matyti, kad ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2018 m. gruodžio 17 ir 18 d. (t. y. net dvi dienas iš eilės). Atsakovas paprašė ieškovo pateikti paaiškinimą raštu dėl kokių priežasčių jis neatvyko į darbą. Savo paaiškinime ieškovas nurodė tuos pačius argumentus, kuriais grindžia savo ieškinį, todėl atsakovas negalėjo jų vertinti kaip pateisinančių ieškovo neatvykimą į darbą ir priėmė sprendimą atleisti ieškovą pagal DK 58 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas negali pritarti ieškovo teiginiams, neva jis negalėjo būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi jis 2018 m. gruodžio 13 d. buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. DK 56 straipsnio 1 dalis suteikia darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. DK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad darbuotojui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, darbo sutartis nepasibaigia prašymo padavimo dieną, ji baigiasi pasibaigus įspėjimo terminui, kuris turi būti ne mažesnis kaip 5 darbo dienos. Vadinasi, ir aptariamu atveju, ieškovas, 2018 m. gruodžio 13 d. pateikęs prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d., neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti dėl darbo organizavimo formos pakeitimo (t. y. iki pasibaigs įspėjimo terminas, vienašališkai nuspręsti darbo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu, o ne Darbo sutartyje nurodytoje darbo vietoje, arba, kaip aptariamu atveju - visiškai atsisakyti vykdyti Darbo sutartimi prisiimtas funkcijas) ir privalėjo vykdyti Darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi ieškovas vienašališkai nusprendė per įspėjimo laikotarpį nesilaikyti DK 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, konstatuotina, kad jis veikė savo rizika ir dėl to pats turi prisiimti iš neteisėto elgesio kilusias pasekmes.
Šalies argumentai
Ieškovas nei savo paaiškinimuose atsakovui, nei Darbo ginčų komisijai pateiktame ieškinyje, taip pat ir teismui pateiktame ieškinyje neneigia fakto, kad jis net dvi dienas iš eilės neatvyko į darbą, tačiau savo neatvykimą jis bando pateisinti subjektyviai interpretuodamas Darbo sutarties nuostatas, neva patvirtinančias esant galiojantį susitarimą su atsakovu dėl nuotolinio darbo, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir negali būti vertinama kaip neatvykimą į darbą pateisinančios priežastys (b. l. 23-26).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Jurius Petreikis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad A. D. ir liudytoju posėdžio metu apklaustas V. M., patvirtino, kad jie yra laisvosios profesijos atstovai. Į tam tikrus formalumus žiūri pro pirštus, ir kol pagal susitarimą yra rezultatas, tol viskas yra gerai. Darbo kodekse yra galimybė sudaryti sutartis dėl nuotolinio darbo. Ši situacija susiklostė tuomet, kai ieškovas pateikė prašymą atleisti iš darbo, nes įmonė turėjo finansinių sunkumų. Ieškovas žinodamas, kad jau išeina iš darbo bei sumažėjus motyvacijai dirbti, matyt ir pažiūrėjo į savo darbo funkcijų atlikimą pro pirštus. Be to, visiškai neseniai iš tos pačios darbovietės buvo atleista ir ieškovo žmona. Niekas neginčijo, kad ieškovas gerai dirbo ir „vežė“ visą laikraštį Jam pirmajam buvo išmokamas atlyginimas, tačiau jam apsisprendus išeiti iš darbo, kaip matyti iš elektroninių laiškų, jis pradėjo nesilankyti redakcijoje, dėl to ir kilo šis ginčas. Buhalterės L. G. darbo laiko jis tiksliai nežino, bet sprendžiant iš to, kad darbo grafike nurodyta 4 val. darbo diena, sprendžia, kad ji dirbo 0,5 etato. Matyt buhalterė tarnybiniame pranešime, kad 2018 m. gruodžio 17 ir 18 dienomis nuo 8 val. iki 17 val. užfiksavo komunikuodama su redaktore. Mano, kad buhalterės L. G. tarnybinis pranešimas yra pagrįstas, nes ji, kaip ir kitos buhalterės, dirba per kelias įmones, turi kelis aptarnaujamus objektus ir sėdėdama vienoje vietoje, galbūt dirba visai kitus darbus ir mato aplinką. Mano, kad buhalterė tikrai neatsistoja ir neišeina iš darbo po 4 val. darbo. Kiek jam yra žinoma, buhalterė turi dar kelias aptarnaujamas įmones. 2018 m. gruodžio 17-19 dienomis pavestų darbų, ieškovas neatliko, ir tų publikacijų, kurias jis turėjo tuo metu parengti nėra iki šiol. Be to, jų skaičius, A. D. nusprendus išeiti iš darbo, ženkliai sumažėjo, tai pastebėjo ir redaktorė. Tai buvo pagrindas minėtas dienas pripažinti pravaikštomis. Iki tol, kol ieškovas vykdė savo darbo funkcijas ir darbdavį tai tenkino, darbdavys taikėsi su tokia darbo specifika. Bet neatliekant ar suprastėjus atliekamo darbo kokybei, darbdaviui teko vykdyti įstatymo raidę. Kai A. D. pateikė prašymą išeiti iš darbo, buvo pradėta žiūrėti į jo darbą pagal įstatymo reikalavimus. A. D. nusprendė, kad į darbą jis gali žiūrėti atmestinai arba į jį iš vis neiti, todėl įmonė taip gynė savo interesus ir reikalavo, kad ieškovas turi būti darbo vietoje ir atlikti darbo funkcijas. Jo žiniomis renovacija vyko etapais. Pirma buvo suremontuotas vienas aukštas, paskui kitas ir taip keičiant darbo vietas skirtingose redakcijos aukštuose. Ieškovo darbo kokybė prastėjo jau iki prašymo atleisti jį iš darbo, o kai jis nėjo į darbą bei neatsakinėjo į elektroninius laiškus, darbdavio kantrybė trūko.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 30 metų yra Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas. Jų sąjunga yra profesinė kūrybinė sąjunga bei rūpinasi savo darbuotojų darbu laisvalaikiu ir panašiai. A. D. sąjungos narys yra jau apie 20 metų. A. D. pažįsta jau apie 30 metų, jis redakcijoje buvo pats talentingiausias ir pats gabiausias žurnalistas. A. D., visur kur dirbo, atidavė visas savo jėgas darbui. Jis gali pasakyti, kad žurnalisto profesija nėra ir negali būti susijusi vien tik su darbu redakcijoje. Kai ieškovas, jo rekomenduotas, dirbo (duomenys neskelbtini) redakcijoje, jis niekada nebuvo gavęs jokio nusiskundimo iš (duomenys neskelbtini)redaktoriaus apie A. D. darbą ar neatvykimą į darbą. Jo, kaip ir kiekvieno redaktoriaus, tikslas yra tai, kad žurnalistas laiku pateiktų kokybišką medžiagą, o ne sėdėtų prie kompiuterio. A. D. metus laiko pradirbo Naujojo Ryto redakcijoje ir nebuvo gavęs jokių pastabų ar papeikimų dėl neatvykimo į darbą. Toks darbo pobūdis redakciją tenkino iki gavo ieškovo prašymą atleisti jį iš darbo. Mano, kad ieškovo atleidimas gali būti ir savotiška susidorojimo priemonė.
Šalių ginčas buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Išnagrinėjus bylą komisija ieškovo prašymą atmetė (b. l. 12-14).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2018 m. sausio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis (b. l. 9-11), kurioje nustatyta darbovietė – UAB (duomenys neskelbtini) pareigos – redaktorės pavaduotojas, 800,00 Eur darbo užmokestis, nustatyta 8 valandų darbo diena, penkių dienų darbo savaitė. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2018 m. gruodžio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini)buhalterė L. G. surašė Tarnybinį pranešimą dėl A. D. neatvykimo į darbą, kuriame nurodoma, kad redaktorės pavaduotojas A. D. 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. iki 17.00 val., be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. 2018 m. gruodžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini)direktorė S. T. priėmė įsakymą dėl A. D. atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies pagrindu (b. l. 15). Su priimtu įsakymu ieškovas nesutiko. 2018 m. gruodžio 19 d. paaiškinime dėl tarnybinio pranešimo ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buhalterė L. G. parašė tarnybinį pranešimą, kad jis be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. iki 17 val. Darbo sutartyje su (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad darbo vietoje turi sėdėti apibrėžtą laiką. Darbo vieta redakcijoje tėra tik stalas, todėl jis dirba su asmeninu kompiuteriu. Sėdėti vienoje vietoje nėra prasmės ir jokios būtinybės, nes galima dirbti nuotoliniu būdu - visuomet yra pasiekiamas, net ir vėlai vakare. Svarbu parengti publikacijas. Niekada tokio reikalavimo, kad sėdėti darbo vietoje iki 17 val. nebuvo. Jis atsirado tuomet, kai parašė pareiškimą, kad nori išeiti iš darbo dėl vėluojančio atlyginimo. Darbo laiko valandų, praleistų redakcijoje už stalo, niekada neskaičiuoja, nes tai neatspindi įdėto realaus darbo kiekio. Pavyzdžiui, ne vieną ir ne du kartus yra dirbęs ir savaitgalio dienomis, o darbo dienomis darbo vietoje ne vieną ir ne du kartus yra rašęs publikacijas iki 22.00 ir 23.00 valandos. Pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 15 d. dieną (šeštadienį) redakcijoje su savo kompiuteriu dirbo nuo 16.45 vai iki 20.00 val. Nuo pat darbo pradžios „(duomenys neskelbtini) dirbo be atostogų, nėra nei vieno laikraščio numerio, kuriame nebūtų jo publikacijų (2018 m. gruodžio 13 d. yra tik viena publikacija, nes sirgo – turėjo nedarbingumo pažymą). Save laiko pareigingu, nei vienoje darbovietėje nėra gavęs jokių priekaištų, kad nesirodo darbe. Redakcijoje svarbu tai, kiek padarai, o ne kad sėdi už stalo iki 17.00 val. Jo nuomone, tarnybiniu pranešimu siekiama rasti formalių priežasčių primesti jam nesamas „nuodėmes“, nes 2018 m. gruodžio 13 d. redaktorei buvo įteikęs pareiškimą, kad išeina iš darbo dėl vėluojančių atlyginimų (b. l. 16). Elektroniniai laiškai (b. l. 17-18, 84-87, 68). 2019 m. gruodžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini)priėmė įsakymą dėl A. D. atleidimo iš darbo (b. l. 35). Sąskaitų išrašai apie išmokėtą darbo užmokestį ieškovui A. D. (b. l. 61-62). 2018 m. gruodžio 18 d. Sodrai pranešta apie A. D. atleidimą iš darbo už pravaikštas (b. l. 67). UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafikai (b. l. 69-74). UAB (duomenys neskelbtini) redaktoriaus pavaduotojo ir buhalterės pareiginės instrukcijos (b. l. 88-92).
Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. nuo 8.00 val. iki 17.00 val. nebuvo redakcijoje. Ieškovas A. D., įrodinėdamas ieškinį, teigia, kad jis nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kadangi savo darbines funkcijas 2018 m. gruodžio 17 ir 18 dienomis, kaip ir visuomet buvo įprasta, jis atliko nuotoliniu būdu. Sudarant Darbo sutartį, jis su atsakovu darbo sutartyje susitarė ne tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, bet ir dėl papildomų darbo funkcijų atlikimo sąlygų, t. y. kad jis darbo funkcijas vykdys tiek atsakovo būstinėje, tiek ir namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. Atsakovas su ieškovo argumentais nesutiko teikdamas, kad ieškovas savo argumentų dėl nuotolinio darbo funkcijų atlikimo jokiais įrodymais nepagrindė, o sudarytoje darbo sutartyje aiškiai nustatyta, kad ieškovo darbovietė sutampa su darbdavio buveinės adresu ir ji yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas vienašališkai nusprendė savo darbą organizuoti nuotoliniu būdu, nors tokio sutarimo nebuvo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog neatvykdamas į darbą net dvi darbo dienas iš eilės ir neatlikdamas jokių darbo funkcijų, ieškovas padarė būtent šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 58 str. 3 dalies 1 punkto turinio prasme, todėl 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu ieškovas skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, buvo skirta pagrįstai ir teisėtai.
Atsižvelgiant į šalių argumentus, teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti kokia praktika tarp šalių buvo susiklosčiusi iki ieškovo A. D. atleidimo iš darbo ir ar ieškovo neatvykimas į redakciją nurodytomis datomis buvo pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią drausminę atsakomybę. Iš esmės, galimybė tinkamai taikyti teisės normas atsiranda tik tada, kai bylos nagrinėjimo metu yra nustatomos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje, esminis ginčas tarp šalių ir yra kilęs dėl faktinių aplinkybių turinio. Todėl bylos baigtis kur kas labiau sietina ne su DK 58 str. 3 dalies 1 punkto aiškinimu, bet su tuo, ar šalys įrodys savo teiginius, susijusius su ieškovą ir atsakovą siejusių darbo teisinių santykių „turiniu“.
Pažymėtina, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Teismų praktika šiuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštą, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-472/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2011, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).
Iš byloje pateiktų duomenų bei duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 17-18 dienoms vykdė darbo funkcijas, tai yra jam pavestas užduotis. Šią aplinkybę teismas nustatė, remdamasis ne tik ieškovo paaiškinimais, bet ir į bylą pateiktais elektroniniais laiškais, iš kurių matyti reali atsakovo ir ieškovo tarpusavio santykių praktika. Iš 2018 m. gruodžio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad ieškovas atliko žurnalistinį tyrimą ir R. A. pavedimu domėjosi ar G. R. teistai naudojasi tarnybiniu transportu. Nurodė, kad į redakciją atvyko 8 val. Iš 2018 m. gruodžio 17 d. laiško turinio matyti, kad ieškovas tą dieną planavo dalyvauti spaudos konferencijoje ir parengti publikaciją, apie tai jis elektroniniu laišku informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorę S. T.. Tą pačią dieną S. T. elektroniniu laišku suformavo ieškovui konkrečias užduotis, skirtas atlikti 2018 m. gruodžio 17-19 dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertinimu, nors ieškovo A. D. pagrindinė darbo vieta buvo nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) redakcija, esanti (duomenys neskelbtini), o darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad nuo pat darbo sutarties sudarymo su ieškovu pradžios, atsižvelgiant į ieškovo atliekamų darbo funkcijų specifiką bei darbo pobūdį, tarp ieškovo ir atsakovo faktiškai buvo susiklosčiusi visai kitokia darbo tvarka ir sąlygos, nei numatyta darbo sutartyje. Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo pats ieškovas, nuo darbo sutarties sudarymo ieškovas nei vienos dienos nuo 8 val. iki 17 val. nebuvo darbo vietoje. Darbdaviui buvo svarbu gauti jo parengtas publikacijas, o kur, ir kokiu laiku, jos bus parengtos, darbdaviui buvo neįdomu. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas nurodydamas, kad matomai tokia susiklosčiusi darbo santykių tarp šalių praktika buvo toleruojama, tačiau ieškovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo, jo atliekamo darbo kokybė prastėjo, o darbdavys tiesiog pareikalavo laikytis įstatyme ir darbo sutartyje nustatytos darbo tvarkos. Nors atsakovas tokią ieškovo darbo praktiką toleravo, tačiau dėl nuotolinio darbo su ieškovu susitaręs nebuvo.
Tai, kad žurnalistinis darbas niekaip negali būti susijęs su viena darbo vieta bei nustatytu tiksliu darbo laiku, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. M., kuris turi 30 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininko darbo patirtį. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas nurodė, kad žurnalisto darbo funkcijų atlikimas nustatytoje darbo vietoje, neišeinant iš redakcijos, nerenkant informacijos bei nebendraujant su žmonėmis yra neįmanomas.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atliekamo žurnalistinio darbo specifika lėmė tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė nuotolinio darbo santykiai. Tai, kad ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma, atsakovą tokia ieškovo atliekamų darbo funkcijų tvarka tenkino, patvirtina atsakovo ieškovui pavestos atlikti užduotys. Atsakovas ieškovui nurodydavo atlikti tam tikras užduotis, parengti publikacijas aktualiomis temomis bei atlikti žurnalistinius tyrimus, tokiu būdu pats atsakovas skatino ieškovo darbo funkcijų atlikimą ne vien darbo vietoje (redakcijoje) bei ne tik nustatytu laiku, tai patvirtina ieškovo paaiškinimai. Jų nepaneigė atsakovo atstovas, nurodydamas, kad „tokią praktiką darbdavys matyt toleravo“, tai patvirtina ir į bylą pateikti elektroniniai laiškai. 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniame laiške klausia ieškovo „Kokie klausimai dar jums užkliuvo tarybos ir komitetų posėdžiuose?“, „būtinai reikia imti interviu apie tai iš U., mero, K., Š., vicemerės“, „prie str. apie automobilių žymėjimą reikėtų pateikti ir „Inter cars“ komentarą“, „ nuo 8 val. buvau prie G. R. namų. Mat R. A. (tiesa, nurodykite jo pareigas (duomenys neskelbtini) nurodymu domėjausi, ar G. R. teisėtai naudojasi tarnybiniu transportu“, „klausimas (TP 416) dėl GPS užfiksuotas – sėdėjau tarybos posėdyje“ (b. l. 17-18, 84, 86). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovo pavedimu, ieškovas rašydamas publikacijas laikraščiui (duomenys neskelbtini)turėjo dalyvauti savivaldybės tarybos bei komitetų posėdžiuose, imti interviu iš darbdavio nurodytų asmenų bei atlikti kitus tyrimus. Pavesdamas ieškovui atlikti minėtas užduotis, atsakovas suprato, kad darbo funkcijas ieškovas atlieka ne redakcijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o visą diena praleidęs tarybos posėdyje ar imdamas interviu, publikacijas dažnai rengia nedarbo sutartyje nustatytu laiku. Tai tik patvirtina ieškovo argumentus, kad su atsakovu sudarant darbo sutartį buvo tartasi, kad ieškovas darbo funkcijas vykdys, esant poreikiui, tiek darbdavio būstinėje, tiek namuose (nuotoliniu būdu), tiek pagal savo darbo specifiką būtinose darbo funkcijoms atlikti vietose. Toks ieškovo darbo funkcijų atlikimas atsakovą tenkino, dėl to jam nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. Atsakovui buvo svarbu tik darbo rezultatas - publikacijų gavimas nustatytu laiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad tarpusavio pareigas ginčo šalys nustatė (ir visą laiką jų laikėsi) ne tik darbo sutartimi, pareiginėmis nuostatomis, bet ir žodžiu, veiksmais, bei atitinkamo elgesio toleravimu. Akivaizdu, kad tik 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovui pateikus prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys pakeitė įprastą tarp šalių susiklosčiusią darbo praktiką. Darbdavys ieškovo A. D. darbo funkcijų atlikimą kitoje vietoje, deklaravo kaip pravaikštas.
Pažymėtina ir tai, kad įmonėje dirbanti buhalterė L. G. atsakovo įmonėje dirbo 0,5 etato, ką patvirtina į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Juose nurodyta, kad buhalterės darbo valandos yra nuo 8 val. iki 12 val., todėl teismui nėra aišku, kokiu būdu 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime buhalterė, kurios darbo laikas UAB (duomenys neskelbtini)yra nuo 8 val. iki 12 val., galėjo užfiksuoti, kad A. D. 2018 m. gruodžio 17-18 dienomis iki 17 val. neatvyko į darbą.
Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui). Taigi, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimui, nustatytam DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kaip pagrindui nutraukti darbo sutartį konstatuoti darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatliko darbo funkcijų visą darbo dieną arba pamainą. Nustačius, kad darbuotojas (ieškovas) minėtu laikotarpiu faktiškai atliko darbo funkcijas, jam buvo darbdavio elektroniniu laišku buvo suformuluotos konkrečios užduotys, kurias buvo pavesta atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 19 d. Ieškovas elektroniniu laišku patvirtino, kad užduotis suprato, tačiau jas atliko pagal iki tol susiklosčiusią su darbdaviu praktiką - nuotoliniu būdu, tokio pažeidimo, nagrinėjamu atveju, konstatuoti negalima. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymas dėl ieškovo A. D. atleidimo iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių
Patenkintus ieškinį (t.y. šiuo atveju pripažinus, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai), teismas turi išspręsti dėl neteisėto atleidimo iš darbo kylančių teisinių pasekmių taikymo klausimus, taikant darbuotojo naudai DK 218 straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus (CPK 417- 418 straipsnis).
Vadovaujantis DK 218 straipsnio 6 dalimi, teismas pripažįsta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Ieškovas A. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)10 mėnesių 18 dienų. Bylos duomenimis, ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 925,39 Eur (neatskaičius mokesčių), 47,87 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dieną (b. l. 37). Šiuos duomenis į bylą pateikė atsakovas, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo ir jais vadovaujasi, skaičiuodamas ieškovui priteistinas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistina vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 925,39 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to ieškovo naudai iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo (2018 m. gruodžio 19 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, kas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) sudarytų 6079,49 Eur (47,87 Eur x 127 d.d.) (neatskaičius mokesčių) bei po 47,87 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas A. D. taip pat prašė jo naudai iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas pažymi, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, o jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.). Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. DK įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką patenkintas, ir iš UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai nuspręsta priteisti 6079,49 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis yra kaip sankcija darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) laiku neatsiskaičius su atleistu iš darbo darbuotoju, todėl priteisus iš atsakovo ir procesines palūkanas numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovas patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą. Be to, pabrėžtina, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ir nuo atleidimo iš darbo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (tarp jų ir advokatų bei advokatų padėjėjų išlaidos (CPK 88 str.1d.6p.)). Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), tai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai – 210 Eur (CPK 96 str.). Šioje byloje susidarė 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Ieškinį patenkinus, teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei į tai, kad ieškinys tenkintas, ieškovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 40), priteistinos iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo taip pat priteistinos 8,50 Eur teismo turėtų pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisėtu.
Panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą dėl A. D. atleidimo iš darbo DK 58 str. 3 d. pagrindu.
Laikyti, kad tarp ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 74 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 925,39 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus, 39 ct) (neatskaičius mokesčių), 6079,49 Eur (šešis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus, 49 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 47,87 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 87 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą ir 500 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio – 925,39 Eur (privalomieji mokėjimai neišskaičiuoti) priteisimo ieškovui A. D. iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,60 Eur (šešiolika eurų, 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, viso 226,60 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus, 60 ct). Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą 2019 m. vasario 26 d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.