Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, 159- oji butų savininkų bendrija, S. E. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei (daugiabučio namo administratorei) dėl žalos atlyginimo užliejus apdraustą butą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

12. 1995 m. gruodžio 21 d. įsteigta 159-oji butų savininkų bendrija (toliau – Bendrija), kurios valdymo organai yra: visuotinis narių susirinkimas, pirmininkas ir valdyba (e. b. t. I, l 135–140). Nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2024 m. vasario 2 d. (mirties) pirmininke paskirta L. M.

13. 2022 m. balandžio 5 d. atsakovė UAB „Santermita“ ir trečiasis asmuo 159-oji butų savininkų bendrija sudarė sutartį Nr. 22-04-05/01 (toliau – Administravimo sutartis, Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir buhalterinės apskaitos paslaugas (e. b. t. I, l. 66–74).

15. 2023 m. birželio 5 d. buvo aplietas butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (e. b. t. I, l. 25–26, 38–43). Užliejimas įvyko iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui S. E. J. (e. b. t. I, l. 44, 79).

16. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2023 m. liepos 21 d. aplieto buto turtas buvo apdraustas ieškovo (e. b. t. I, l. 31–37). Ieškovas išmokėjo 114,60 Eur draudimo išmoką už aplietam Butui padarytą žalą (e. b. t. I, l. 30).

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratorės civilinės atsakomybės

25. CK 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020).

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją, todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, buvo paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Administravimo paslaugų sutarties, sudarytos namo bendrijos – trečiojo asmens 159-osios butų savininkų bendrijos – ir atsakovės, pagrindu. Taigi siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl asmens patirtos žalos užliejant jo turtą vandeniu, kurią šiam atlygino ieškovas, yra atsakinga atsakovė, būtina aiškintis Administravimo paslaugų sutarties turinį (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

28. Administravimo paslaugų sutartimi sutarties šalys susitarė, kad administratorius (atsakovė) įsipareigoja teikti namo ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir buhalterinės apskaitos paslaugas, o Namo butų ir kitų patalpų Savininkai sumokėti už Administratoriaus suteiktas paslaugas (3.1. p.). Sutartimi administratorius, be kitų pareigų, įsipareigojo: pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su Klientu organizuoti jų vykdymą (4.1.1.3 p.); tuo atveju, jeigu įrenginių avarijos ar gedimai įvyko dėl Administratoriaus kaltės, apmokėti visas avarijos likvidavimo ir gedimo šalinimo išlaidas (4.1.1.4 p.); sudaryti ir tvarkyti namo butu ir kitų patalpų (toliau – patalpos) ir butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis (4.1.1.5 p.); sudaryti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau - objektų aprašas) (4.1.1.6 p.); rengti ilgalaikį (dviejų ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoti mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikti juos patalpų savininkams tvirtinti (4.1.1.7 p.); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauti name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.1.1.8 p.); rengti, teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukti patalpų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (4.1.1.9 p.) vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu šaukti patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoti balsavimą raštu (4.1.1.10 p.); rengti metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (toliau – metinė veiklos ataskaita) (4.1.1.11 p.); vykdyti kaupiamųjų lėšų apskaitą, tvarkymą ir panaudojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinta tvarka (4.1.1.12 p.); rengti mokėjimo lapelius butų ir kitų patalpų savininkams (4.1.1.13 p.); administruoti butų ir kitų patalpų savininkų skolų išieškojimo procesą (4.1.1.14 p.) atlikti bendrojo naudojimo šalto vandens ir buitinių nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą (4.1.2.1 p.); atlikti elektros ūkio priežiūros darbus (4.1.2.2 p.); atlikti Namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (4.1.2.3 p.); atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (paslaugos teikiamos vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimais) (4.1.2.4 p.); teikti buhalterinės apskaitos paslaugas (4.1.2.5 p).

29. Taigi sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas, šios sutarties šalių sutarties vykdymo praktika, rodo, kad namo priežiūros bei iš esmės visos administravimo pareigos perduotos atsakovei, tačiau klausimus dėl namo priežiūros darbų atlikimo sprendžia Bendrija. Atsakovė pagal Sutartį organizuoja susirikinimus, kaupia lėšas, pateikia sąrašą darbų, kuriuos reikėtų atlikti, o sprendimus dėl darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima Bendrija, kuriuos, pagal atskirus susitarimus su Bendrija, įgyvendina atsakovė. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytoja I. J. 2024 m. gruodžio 4 d. posėdžio metu paliudijo, kad visus planuojamus atlikti darbus turėjo derinti su Bendrijos pirmininke, ji spręsdavo, kuriuos darbus atlieka patys, o kuriuos – atsakovė. Analogiškas aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo S. E. J. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atlieka daugiabučio administravimą, namo techninę priežiūrą, tačiau iniciatyva dėl viso namo valdymo yra palikta Bendrijai. Taigi tarp Bendrijos ir atsakovės Administravimo paslaugų sutartimi buvo paskirstytos pareigos, todėl kiekviena iš šios sutarties šalių gali atsakyti tik už savo veiksmus ar neveikimą (CK 4.247 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

31. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

32. Tais atvejais, kai bendrojo naudojimo objektų administratoriai teikia paslaugas pagal sutartis, sudarytas su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, ne administratoriai, o būtent daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024).

33. Taigi atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad šiuo atveju sprendžiama dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

34. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartines namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

35. Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad avarija įvyko ne dėl to, kad vamzdis buvo senas, surūdijęs, įtrūkęs ir pan., t. y. ne dėl vamzdžio avarinės būklės, bet dėl to, kad buvo neįrengti nuotekų stovo tvirtinimo taškai ir dėl nesandaraus nuotekų vamzdyno stovo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį (2021 m. rugsėjo 24 d.), atliko daugiabučio namo apžiūrą ir rekomendavo privačiose patalpose fekalinės kanalizacijos stovus atidengti, informuoti gyventojus, jog demontuotų apdailas. Taip pat nustatė, kad analogiška rekomendacija pateikta ir 2023 m. kovo 28 d. statinio apžiūros akte. Tuo tarpu vamzdžio keitimo darbai trečiojo asmens bute buvo atlikti per bendrijos pirmininkės rekomenduotą santechniką prieš 8-10 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog avarija įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Visgi, nagrinėjamu atveju esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovo apdraustų patalpų užliejimas įvyko dėl avarijos daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinėje sistemoje, atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti ir, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo pareigą ji vykdė tinkamai (rūpestingai ir apdariai).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ar atsakovė tinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo pareigas būtent įtvirtintas STR 1.07.03:2017. Minėta, kad Administravimo sutarties 4.1.2.4. punktu atsakovė įsipareigojo atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (paslaugos teikiamos vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimais).

38. Vertinant atsakovės, kaip namo administratorės, (ne)tinkamą pareigų vykdymą atliekant vandentiekio patikrą, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.07.03:2017) numatytą pareigą vykdyti objektų patikrą, nustatytą patikrų dažnį ir patikros būdą. Šiuo aspektu visų pirma pritartina atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi STR 1.07.03:2017 V skyriaus nuostatomis, kuriose nustatytų pareigų neva nevykdė atsakovė, kadangi daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką reglamentuoja STR 1.07.03:2017 VII skyrius „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“. Remiantis STR 1.07.03:2017 ginčo metu galiojusios suvestinės redakcijos (nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.) VII skyriaus nuostatomis, daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (STR 1.07.03:2017, 84 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju Administravimo sutartimi būtent atsakovė buvo paskirta technine prižiūrėtoja, kuri turėjo savo atsakingą asmenį atlikti techninę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog Bendrija turi kontroliuoti techninės priežiūros vykdymą, kadangi aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia, jog Bendrija tik paskiria techninį prižiūrėtoja.

39. STR 1.07.03:2017 87.1.1 punkte numatyta, kad nuolatiniai namo būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Taip pat, STR 1.07.03:2017 87.2 punkte numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.), o namo apžiūras organizuoja ir atlieka techninis prižiūrėtojas (STR 1.07.03:2017 88.1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuotekų ir vandentiekio vamzdynai yra priskiriami prie inžinerinės įrangos, kaip tai apibrėžiama STR 1.07.03:2017. Akcentuota, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai (STR 1.07.03:2017 91 punktas), o atliekant periodines apžiūras vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis; rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti; periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (STR 1.07.03:2017 92 punktas). Svarbu pabrėžti, kad Reglamentas nedetalizuoja, kas yra laikytina vizualia apžiūra, kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, o konkrečiu atveju – vandentiekį.

40. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Administravimo sutarties sąlygomis bei byloje esančiais įrodymais, pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

42. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

43. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

44. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

45. Pirma, atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog jos atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tai, kad bute buvo pakeistas Buitinių nuotekų vamzdis, kurio keitimo darbus atliko ne atsakovė bei atsakovės nebuvo prašyta priimti darbus ir juos patikrinti. Atsakovė Namo administratore yra nuo 2022 m. balandžio 5 d., tuo tarpu vamzdžio keitimo darbai atlikti prieš 8-9 m., kai atsakovė dar net nebuvo administratore, todėl akivaizdu, jog negalėjo priimti ir patikrinti atliktų darbų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nepaneigia atsakovės pareigos tikrinti vamzdžio būklę tuomet, kai ji vykdė savo administratorės pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip minėta, techninis prižiūrėtojas privalo reguliariai tikrinti statinio inžinerinių sistemų būklę, įskaitant nuotekų ir vandentiekio vamzdynus, vertinti šių sistemų sandarumą bei tvirtinimo elementų būklę, siekiant užtikrinti jų saugų ir efektyvų veikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent sandarumo tikrinimas užtikrina, kad nėra nuotėkio, kuris galėtų sukelti žalą pastato konstrukcijoms ar gyventojų turtui, o tvirtinimo taškų būklės tikrinimas užtikrina, kad vamzdynai yra stabiliai pritvirtinti, nesukelia triukšmo ar vibracijos, ir atitinka saugumo reikalavimus, todėl šie patikrinimai yra svarbūs siekiant užtikrinti pastato saugumą, energinį efektyvumą, gyventojų komfortą ir žalos kilimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsakovė į bylą pateikė 2023 m. birželio 5 d. darbų paskyros – užduoties ataskaitą Nr. 30255, kurioje po įvykusios avarijos atsakovės darbuotojai nustatė, jog rastas neteisingai sumontuotas nuotekų vamzdynas (e. b. t. I, l. 75), tačiau pažymėtina, kad vamzdžio keitimo darbai buvo atlikti pakankamai senai, todėl per beveik dešimties metų laikotarpį galėjo įvykti natūralių pokyčių, kadangi medžiagos senėja (deformuojasi, trūkinėja, koroduoja), tvirtinimo elementai nusidėvi, gali atsipalaiduoti, ištrūkti iš sienų. Be to, sandarumas ir tvirtumas – tai ne nuolatinė būsena, o veiksniai, kuriuos reikia periodiškai tikrinti, ko atsakovė šiuo atveju neatliko.

46. Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė atlikdama apžiūras realiai, net vizualiai, neapžiūrėjo vamzdyno. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2023 m. kovo 28 d. apžiūros aktais rekomendavo privačiose patalpose fekalinės kanalizacijos stovus atidengti, informuoti gyventojus, jog demontuotų apdailas, kurios atsakovės tvirtinimu sudarė kliūtis apžiūrėti vamzdynus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių, jog galėtų įgyvendinti techninio prižiūrėtojo pareigas. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė informavo gyventojus, jog šie turėtų demontuoti apdailas, nors remiantis Sutarties 4.1.1.10 punktu atsakovė įsipareigojo vadovaudamasi CK 4.85 straipsniu, kuris numato teisę šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, kad priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat Sutarties 4.1.4.3 punktu, kuris numato atsakovės pareigą glaudžiai bendradarbiauti su Klientu ir butų Savininkais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė pagal sutarties šalių susiklosčiusią praktiką nedalyvaudavo ir nešaukdavo susirinkimų, tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė neturėjo pagrindo imtis visų būtinų priemonių, reikalingų savo techninio prižiūrėtojo funkcijoms vykdyti. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų teiravusis bendrijos pirmininko dėl apžiūros akte nustatytų trūkumų įgyvendinimo, t. y. ar sudarytos sąlygos atsakovei vykdyti savo įsipareigojimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė privalėjo informuoti gyventojus apie susiklosčiusią situaciją dedant maksimalias pastangas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė į bylą yra pateikusi darbų paskyros – užduoties ataskaitą Nr. 26682, kurioje 2023 m. birželio 26 d. atlikus užduotį nustatyta, kad Bute Nr. 6 šlampa lubos, atlikus apžiūrą viršuje esančiame bute Nr. 10 uždengti vamzdžiai, patikrinus pro revizines dureles rastas netvarkingai sumontuotas buto vamzdynas (el. b. t. II, l. 12), kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti, kad net ir esant įrengtoms apdailoms, atsakovė neturėjo galimybės apžiūrėti Bute esančio vamzdyno patikrinus pro revizines dureles.

47. Trečia, atsakovė tinkamai nevykdė savo techninio prižiūrėtojo pareigų, kaip tai numatyta minėtame STR 1.07.03:2017 87.1.1 punkte, kad nuolatiniai namo būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, objekto dokumentais (el. b. t. II, l. 13), matyti, kad atsakovė per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo (2022 m. balandžio 5 d.) iki avarijos įvykio dienos (2023 m. birželio 5 d.) apžiūrą atliko tik du kartus, t. y. 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. kovo 28 d.).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę, imtis prevencinių veiksmų bei imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo. Kadangi ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (užsikimšusio virtuvės bendro naudojimo stovo), už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Tačiau, byloje esančių ir aptartų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų išvengta žalos, neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 ir savo neveikimu pažeidė Administravimo paslaugų sutartį. Nesant kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent atsakovė šiuo atveju atsakinga už tinkamą vamzdyno būklę.

49. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas atsakovės neveikimas yra susijęs su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

50. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai vykdžiusi techninio prižiūrėtojo pareigas, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti bendro naudojimo vamzdyno sistemos trūkumus ir/ar išvengti vamzdžio trūkimo (vandens prasiliejimo), taip užkirsdama kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo vamzdynų priežiūros įgyvendinimas lėmė ieškovo prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (neveikimas), kilusi žala (ginčo dėl žalos fakto ir dydžio byloje nekilo) bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis).

52. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos, priešingai, byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

53. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

54. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024

56. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

57. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 98,22 Eur žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas ieškovo pateiktame defektinio akto priede (turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje), kurioje, įvertinus nusidėvėjimą, nustatyta, kad žalos dydis yra 98,22 Eur (el. b. t. I, l. 172). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme žalos dydžio nekvestionavo, t. y. atsakovė neįrodinėjo, kad kurie nors sąmatos elementai yra nepagrįsti ir žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovės 98,22 Eur žalos dydį.

58. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

59. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atitinkamai tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

60. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas, priimant šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

63. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur už žyminis mokestis ir 500 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos (el. b. t. I, l. 161 – 162). Priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

64. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims sudaro 30,43 Eur. Todėl šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės.

65. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato suteiktos teisinės paslaugos bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. II, l. 96 – 97). Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 522 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66. Tretieji asmenys nepateikė duomenų, jog būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

67. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

Tenkinti apelianto (ieškovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 98,22 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 22 ct) žalą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,22 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 30,43 Eur (trisdešimties eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 522,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.