Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Professional Masters Group“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys byloje G. R., A. J., L. P., E. R. J., R. G., J. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Professional Masters Group“ ieškinys atsakovei IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ir priteista iš atsakovės 8 111,42 Eur skola, 788,44 Eur netesybos (bauda), 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 762,20 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, taip pat priteista iš atsakovės 134,36 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

17. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad rangos sutarties pagrindu paslaugos buvo suteiktos ne atsakovei kaip tikrosios sutarties santykių dalyvei, o jos klientams – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkams, kurie yra sutarties tikrieji dalyviai bei naudos gavėjai, todėl skola turi būti paskirstyta jiems – taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnis.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

18. Į bylą pateikta rašytinės formos 2020 m. sausio 15 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios 6 punktu jungtinės veiklos sutarties dalyviai įgaliojo E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) o pastaroji įsipareigojo atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu.

19. E. R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 4 d. rašytinės notarinės formos įgaliojimu įgaliojo atsakovę IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ spręsti įvairius klausimus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, atstovauti ją įvairiose institucijose.

20. Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaryta sutartis Nr. 20/09-30, pagal kurią užsakovas yra atsakovė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, rangovė – ieškovė UAB „Professional Masters Group“. Sutarties objektas nurodomas sutarties 1.1 punkte, t. y. kad ieškovė savo rizika, darbo jėga ir darbo priemonėmis atliks stogo remonto darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punkte numatyta rangos sutarties kaina – 25 233,84 Eur. Sutarties 3 punkte įtvirtinta darbų pradžia – 2020 m. lapkričio 15 d., darbų pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. Sutarties 5.1 punkte nurodoma, kad užsakovas apmoka už atliktus darbus pagal rangovo tinkamai įformintus atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 12 mėnesių. Pagal sutarties 6.1 punktą rangovas įsipareigojo visus šios sutarties darbus atlikti ir priduoti užsakovui, laikantis šiems darbams nustatytų kokybės reikalavimų, Lietuvos Respublikos statybos normų ir taisyklių, Statybos techninių reglamentų. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus. Sutarties 7.3 punkte nurodoma, kad užsakovas įsipareigoja laiku, kaip numato 5 šios sutarties punktas, apmokėti už atliktus darbus. Sutarties 10.2 punkte nurodoma, kad užsakovas, uždelsęs apmokėti už atliktus darbus, moka rangovui 0,05 % dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

21. Užsakovo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius A. E. ir rangovo UAB „Professional Masters Group“ direktorius Ž. P. pasirašė 2021 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą 25 233,84 Eur sumai. Darbų akte nurodoma statinių grupė „Šlaitiniai stogai“, rangovas UAB „Professional Masters Group“, užsakovas IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, statinys (duomenys neskelbtini), žiniaraštis 1 „Stogo remonto darbai“. Atliktų darbų akte išvardinti rangovo atlikti darbai.

22. Užsakovo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ direktorius A. E. (prierašas: atstovas pagal jungtinės veiklos sutartį) ir rangovo UAB „Professional Masters Group“ direktorius Ž. P. pasirašė 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija PMG Nr. 0782, kurioje nurodyta – pardavimas 627 (38266), prekės pavadinimas – stogo remonto darbai pagal aktą adresu (duomenys neskelbtini), bendra suma su PVM 25 233,84 Eur.

23. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad pradžioje pagal rangos sutartį ieškovei mokėjo atsakovė, vėliau – butų savininkai tiesiogiai ir ieškovė tokius mokėjimus priiminėjo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovei nėra sumokėta 8 111,42 Eur suma už rangos darbus.

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021). Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

27. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti savo rizika tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

28. Išanalizavus 2020 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos statybų rangos sutarties Nr. 20/09-30 turinį, nustatyta, jog pagal šią sutartį užsakovas – atsakovė rangovui – ieškovei įsipareigojo per 12 mėnesių sumokėti 25 233,84 Eur sumą už namo stogo remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), pagal rangovo tinkamai įformintus atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atliktų darbų aktas šalių pasirašytas 2021 m. sausio mėn. PVM sąskaita faktūra Serija PMG Nr. 0782 25 233,84 Eur sumai šalių pasirašyta 2021 m. sausio 31 d. Atsakovė, argumentavo, kad iš tiesų, skirtingai nei buvo nustatyta sutartyje, buvo susitarta dėl 2 metų termino, tačiau to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl laikytina, kad apmokėjimo terminas yra toks, koks numatytas sutartyje. Kita vertus, bylos duomenimis, net ir praėjus dviejų metų terminui (2023 m vasario 1 d.) sutarties kaina buvo apmokėta tik iš dalies. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų ar priešpriešinių reikalavimų nereiškia, skolos (8 111,42 Eur) dydžio neginčija. Vadinasi atsakovė iš esmės sutinka, kad ieškovei už stogo remonto darbus turi būti apmokėta 8 111,42 Eur dydžio skola. Tačiau, atsakovė teigia, jog rangos sutarties tikrieji dalyviai bei naudos gavėjai yra (duomenys neskelbtini), butų savininkai, todėl skola turi būti paskirstyta jiems – taikytinas CK 2.133 straipsnis.

29. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

30. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

33. CK 2.145 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas; jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus; perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims. Perįgaliojant įgaliojimas duodamas tokiu pačiu būdu ir tokios pačios formos, kaip ir duotas įgaliojimas (CK 2.145 straipsnio 2 dalis).

34. Iš byloje pateiktos 2020 m. sausio 15 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kuria remiasi atsakovė, matyti, jog atsakovė nėra šios sutarties dalyvė (partnerė), be to, šioje sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovė būtų įgaliota sutarties dalyvių (partnerių). E. R. L. 2020 m. kovo 4 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę atstovauti įvairiose institucijose būtent ją pačią, o ne kitus minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, taip pat spręsti įvairius klausimus, susijusius su būtent jai asmeniškai priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, bet ne klausimus, susijusius su minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Jokių kitų duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų įgaliojimą atsakovei, taip pat apie įgalioto asmens E. R. L. įgaliojimų perdavimą (perįgaliojimą) atsakovei byloje nepateikta.

35. Minėtos jungtinės veiklos sutarties 8.4 punkte nustatyta, jog įgaliotinis turi teisę sudaryti sandorius, susijusius su sutartyje nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, atnaujinimu ir kitokiu tvarkymu; sudarydamas sandorius, įgaliotinis privalo nurodyti, kad jis veikia kaip sutartimi įgaliotas asmuo. Tačiau, byloje nėra pateikta duomenų, jog tiek įgaliotinė, tiek jungtinės veiklos sutarties dalyviai būtų sudarę daugiabučio namo priežiūros ir administravimo ar kokią nors kitą sutartį su atsakove.

36. Darytina išvada, kad atsakovė sandorį – rangos sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendro turto – stogo remonto sudarė neturėdama įgaliojimo. Daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė gali būti valdoma vienu iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje paminėtų trijų būdų – steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudarant jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenkant bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kita vertus, įsteigta bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai (jų įgaliotas asmuo) gali sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nagrinėjamu atveju, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė sutartimi, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu ar kitaip būtų įgaliota prižiūrėti ir administruoti minėtą daugiabutį namą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki rangos sutarties sudarymo būtų informavusi ieškovę apie atsakovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio teisinius santykius, nuosavybės teises, veikimą trečiųjų asmenų vardu ar pan. Kitų aplinkybių iš kurių ieškovė turėjo žinoti, kad atsakovė neturi teisės sudaryti sandorio byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atstovavimo fakto turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei pagal rangos sutartį atsako šį sandorį sudaręs asmuo – atsakovė (CK 2.133 straipsnio 8 dalis).

37. Kitokių pagrindų, dėl kurių atsakovė neturėtų pareigos apmokėti skolos, atsakovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistų netesybų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir argumentams, plačiau dėl jų nepasisako.

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

41. Atsižvelgiant į tai, kad paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio atsakovė teikė apeliacinį skundą laikytina, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme.

42. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagrindžiančius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

43. Ieškovės 500 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės priteistinas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Professional Masters Group“ priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.