Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Professional Masters Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Professional Masters Group“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos ir netesybų priteisimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 17 063,26 Eur skolą už objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. rangos sutartį atliktus remonto darbus, 811,12 Eur netesybas (baudą), 6 procentų procesines palūkanas, 193,60 Eur išlaidų advokato konsultacijai ir pretenzijos parengimui.

2. Ieškovės pateiktas ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas 2022 m. gegužės 9 d., nustatant 16 dienų terminą atsiliepimui pateikti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Professional Masters Group“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ dėl skolos priteisimo perduota Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui ar šio teismo pirmininko pavaduotojui, klausimui dėl bylos perdavimo nagrinėti to paties teismo kitiems teismo rūmams išspręsti.

4. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-5188-1032/2022 perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Professional Masters Group“ septynių dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Pagrindiniai nutarties motyvai:

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaryta rangos sutartimi, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika, darbo jėga ir priemonėmis atlikti remonto darbus (duomenys neskelbtini), o atsakovė – darbus priimti ir už juos sumokėti. Už atliktus darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra. Teismas remdamasis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nustatė, kad objektas (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kuriame yra suformuoti šeši objektai, priklausantys fiziniams asmenims, kurie į bylą ieškiniu neįtraukti. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju neaišku, kas yra rangos darbų rezultato gavėjas (gavėjai), kurio (kurių) teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti aiškiai rangos teisinių santykių aplinkybes, kokiu pagrindu ir kieno interesais sudaryta rangos sutartis, kuria grindžiamas ieškinys, kas yra rangos darbų rezultato gavėjas (gavėjai).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nurodo, kad ieškinį galima palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, jei byloje paaiškėję trūkumai yra esminiai. Mano, jog tiek ieškinio pagrindas (rangos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės), tiek dalykas (reikalavimas priteisti skolą) yra aiškūs, nurodyti ieškinyje. Teigia, jog, jei šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu kyla abejonių, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, teismas tokias aplinkybes turėtų vertinti bylą nagrinėdamas iš esmės, o ne taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nurodo, kad tarp skirtingų teismo rūmų klausimas dėl ieškinio reikalavimų atitikties CPK normoms buvo išspręstas skirtingai.

7.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti aplinkybes, kurios ieškovei nėra ir negali būti žinomos, tai yra kieno interesais buvo sudaryta sutartis. Teigia, jog šiuo atveju sutartį ji pati sudarė su atsakove, veikdama savo vardo interesais. Mano, jog tuo atveju, jei atsakovė nurodys, jog sutartį sudarė ne savo interesais, tai ji turės įrodinėti šioje byloje. Pažymi, jog teismas iš anksto nusprendė, jog atsakovė su ieškiniu nesutiks, nors atsakovė atsiliepimo neteikė, nėra aišku, ar atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad teismas dar pradinėje proceso stadijoje ėmėsi vertinti ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, išreiškė išankstinę nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teigia, jog ieškinyje suformulavo tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, pateikė rašytinius įrodymus. Mano, jog teismas iš anksto, negavęs atsakovės atsiliepimo, nusprendė, jog atsakovė su ieškiniu nesutiks, pradinėje proceso stadijoje išreiškė nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo.

11. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

12. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

13. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

14. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės reiškiamo ieškinio turiniu, pateiktais priedais, mano, kad apeliantė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus. Nors nurodytas ieškinio faktinis pagrindas galbūt turi netikslumų, tačiau vien tai, kad ieškovė nenurodė objekto (duomenys neskelbtini), savininkų, kur buvo atlikti remonto darbai, savaime neleidžia manyti, jog minėta aplinkybė yra ieškinio trūkumas, kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas atsakovei, su kuria ir buvo sudaryta rangos sutartis. Pažymėtina, kad aplinkybių nustatymas, tai yra ar naudos gavėja buvo atsakovė, ar objekte esančių patalpų savininkai, iš esmės yra susijęs su įrodinėjimo pareiga ir aktualus ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų ir nuspręsti, ar apeliantės nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai įrodo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindiniai ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) yra aiškūs, o ar apeliantė įrodys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, ir dėl to bus pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą. Kita vertus, paaiškėjus aplinkybėms, jog priimtas sprendimas galbūt turės įtakos objekto (duomenys neskelbtini), savininkų interesams, šie asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalyje).

18. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė, pareikšdama ieškinį, pakankamai aiškiai suformulavo jo dalyką, nurodė esmines faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas. Pažymėtina, jog apeliantė prašo panaikinus pirmosios instancijos nutartį klausimą spręsti iš esmės priimant ieškinį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog apeliantės ieškinys yra priimtas, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir byla perduotina tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo surašymu ir pateikimu teismui.

21. Pirma, apeliantė nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 98 straipsnis) ir, antra, – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.