Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu priteista iš M. G.: civilinei ieškovei Klaipėdos miesto teritorinei ligonių kasai 42,64 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. M. – 30 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (530 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteistas už tai, kad 2022-07-23 apie 02 val. (duomenys neskelbtini) m. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ant kelio šalia sklypo Nr. 1, tyčia vieną kartą šovė pneumatiniu 4,5 mm kalibro „Borner Special Force W 119“ modelio pistoletu V. M. į kairį petį, tuo nukentėjusiam padarydamas odos pažeidimą su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis M. G. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir nukentėjusiajam V. M. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma bei 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą M. G. paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas M. G. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta 1/3 ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis (netiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta pavojingu būdu – tamsiu paros metu naudojantis pneumatiniu ginklu ir tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajam nebuvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, į nustatytą M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, tačiau praeityje jau daug kartų teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, niekada nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau Šiaulių kalėjimo administracijos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias nuteistąjį M. G. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant kiek didesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų M. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo M. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą šovė pneumatiniu 4,5 mm kalibro „Borner Special Force W 119“ modelio pistoletu į V. M., šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos pažeidimą su aplinkine kraujosruva kairiame petyje (tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą), dėl menkavertės priežasties, kai šis kaimynystėje gyvenančio D. B., pas kurį jis, M. G., tuo metu svečiavosi, paprašė patylinti kieme nakties metu garsiai grojančią muziką, tačiau prie jo net nebuvo priėjęs (tuo metu, kaip nurodė pats M. G., jis suposi ant sūpynių). Šį nusikaltimą M. G. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nė 4 mėnesiams po paleidimo (2022-04-01) iš pataisos įstaigos, kur atliko galutinę laisvės atėmimo bausmę pagal 2021-06-16 nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pagal kitus nuosprendžius (subendrinti atitinkamai 2021-05-25 ir 2021-08-30 nutartimis). Taigi akivaizdu, kad anksčiau M. G. skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jo nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip minėta, nepraėjus nė 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko galutinę subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio ir kitus nusikaltimus, ir toliau elgėsi nusikalstamai. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, šiuo metu dėl jo yra priimtas dar vienas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-22 nuosprendis (įsiteisėjo 2023-06-08), kuriuo jis nuteistas už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme). Be to, jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims neteisėtai perdavė daiktus (mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis) ir kitus administracinius nusižengimus (paskutinį kartą baustas už viešosios rimties trikdymą, tyčinį svetimo turto sugadinimą), turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 50–57). Šie duomenys rodo, kad apelianto M. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jos poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Aptarti duomenys parodo nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir leidžia daryti išvadą, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

9. M. G. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jis neturi galimybės įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, tėra deklaratyvus nuteistojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes per visą šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme procesą jis neatlygino nė dalies nukentėjusiajam padarytos žalos, be to, kaip minėta, praeityje jis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė nepraėjus nė 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

10. Aptartų duomenų kontekste skirti apeliantui švelnesnę bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, M. G. nesistengia pakeisti, pasekmė. Įvertinusi nuteistojo asmenybę (recidyvistas), jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, dar gali būti pasiekti be realaus visos paskirtos bausmės atlikimo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Dėl nukentėjusiajam priteisto neturinės žalos atlyginimo dydžio

11. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

12. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (LAT 2019-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

13. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypač stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015, Nr. 2K-294-303/2018 ir kt.).

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą šovė V. M. pneumatiniu 4,5 mm kalibro pistoletu į kairį petį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam odos pažeidimą su aplinkine kraujosruva kairiame petyje ir nežymiai jį sužalodamas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-08-05 specialisto išvadoje Nr. G 1582/2022 (02) 30 konstatuota, kad V. M. nustatytas odos pažeidimas su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 90–91).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M., 2023-01-16 pareikšdamas civilinį ieškinį, be kita ko, prašė priteisti jam iš M. G. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad M. G. smurtą prieš jį pavartojo viešoje vietoje visiškai be priežasties, tai buvo padaryta jo sūnaus ir kitų asmenų akivaizdoje, dėl to jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, jautė baimę, nepatogumą, netikrumą dėl savo sveikatos. Be to, suteikus jam medicininę pagalbą jis dar keletą dienų jautė fizinį skausmą, dėl to patyrė diskomfortą, buvo apribota jo darbinė veikla ir kt., dėl to patyrė nepatogumus (t. 1, b. l. 94–97). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš nuteistojo M. G. nukentėjusiajam V. M. 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad dėl M. G. veiksmų, kai šis tamsiu paros metu spontaniškai pneumatiniu pistoletu vieną kartą iššovė ir pataikė V. M. į petį, nukentėjusysis patyrė neigiamų tiek fizinių, tiek dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kita vertus, dėl pavartoto smurto ir sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo (nukentėjusiajam nustatytas odos pažeidimas su aplinkine kraujosruva, tačiau išvadoje nurodyta, kad kraujavimas nestebimas, judesiai per peties sąnarį galimi, rentgenogramoje svetimkūniai nepastebėti (t. 1, b. l. 90–91)), nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, apie jam iš karto po įvykio teiktų skubios medicinos pagalbos paslaugų nedidelę apimtį leidžia spręsti byloje pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimai (nukentėjusiajam buvo suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos ir atliktas rentgenologinis tyrimas, t. 1, b. l. 106), jo sveikatai nepadaryta jokių liekamųjų reiškinių, byloje taip pat nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl patirto smurto nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas. Įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. nustatęs, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, atsižvelgęs į tai, kad M. G. nedirba, turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas priteisė iš M. G. nukentėjusiajam V. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nukentėjusiajam priteistinos neturtinei žalai atlyginti sumos dydį. Kaip matyti iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, V. M. nukentėjo dėl tyčinių M. G. veiksmų, kai šis tamsiu paros metu, matant nukentėjusiojo sūnui, dėl menkavertės dingsties (kaip minėta, nukentėjusysis prašė (ne tiesiogiai M. G., o D. B., pas kurį jis tuo metu svečiavosi) patylinti naktį kieme garsiai grojančią muziką) tyčia vieną kartą šovė pneumatiniu 4,5 mm kalibro pistoletu V. M. į kairį petį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-08-05 specialisto išvadoje Nr. G 1582/2022 (02), remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 22AP-5996 duomenimis, konstatuotą sužalojimą – „odos pažeidimą su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje“ (remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas) (t. 1, b. l. 91). Iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo apžiūrėta GMP medikų ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur jam buvo suteikta būtinoji pagalba (t. 1, b. l . 1–2). Taigi akivaizdu, jog nuteistojo M. G. tyčiniai veiksmai turėjo poveikį ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau ir sukėlė moralinius išgyvenimus.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tai, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-255-697/2022).

18. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam V. M. skundžiamu nuosprendžiu priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Juolab, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti iš tiesų laikytina per didelė. Vien tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris rimtesnių ilgalaikių pasekmių nesukėlė, savaime nemažina padaryto nusikaltimo rūšinio pavojingumo nesudaro pagrindo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį dar labiau sumažinti (kaip minėta, V. M. prašė priteisti jam iš M. G. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), juo labiau, kad asmens sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės normomis saugomų teisinių gėrių.

20. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose (kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas), kuriose, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur neturtinės žalos atlyginimui, tai iliustruoja kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013 ir kt.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. G. apeliacinio skundo reikalavimas dėl nukentėjusiajam V. M. teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo netenkintinas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo šioje konkrečioje byloje buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir, priešingai nei teigia apeliantas, nėra aiškiai per didelis. Apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Dėl proceso išlaidų

22. Nors nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam priteista 1 210 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma ir prašo šią sumą sumažinti, tačiau, skirtingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina neproporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai nagrinėjamos bylos kontekste ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose, kurie nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas Eligijus Karbauskas atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. susipažino su bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikė atstovaujamajam konsultacijas, dalyvavo tyrimo veiksmų atlikime, parengė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys byloje buvo patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista jo turėtų 1 210 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma (šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais mokėjimo dokumentais – PMM sąskaita faktūra Nr. 011/2023 ir pinigų priėmimo kvitu (t. 3, b. l. 83, 84), kolegijos vertinimu, yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.