Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), 15 kartų teistas, iš kurių paskutinius septynis kartus:

2017-06-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – ir BK) 241 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017-01-10 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

2017-12-28 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. 2020-02-14 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs bausmę;

2020-09-30 pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64 (1) straipsnį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2021-01-26 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 (1) straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams;

2021-02-03 pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, BK 64(1) straipsnį - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2020-09-30 nuosprendžiu paskirta galutine bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. 2021-05-25 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2021-02-03 ir 2021-01-26 nuosprendžiais paskirtos galutinės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

2021-06-16 pagal BK 258 straipsnio 2 dalį - 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, pagal 2021-05-25 nutartį paskirta bausmė subendrinta su 45 parų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

2021-07-05 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- 8 mėnesiams laisvės atėmimo, 2021-08-30 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, pagal 2021-06-16 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2021-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliko 2022-04-01, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. 2022-07-23, apie 02 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio, šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. B., tyčia vieną kartą šovė pneumatiniu 4,5 mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletu V. M. į kairį petį, tuo nukentėjusiam padarydamas odos pažeidimą su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje ir šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tą dieną nuvažiavo į sodus išsikepti šašlykų, klausėsi muzikos, atėjo kažkoks nepažįstamas žmogus, kuris prašė patylinti muziką. Muziką patylino, atrodė, jog ji negarsiai groja ir tuomet vėl atėjo vyriškis, sūnus ir moteris. Dar kartą paprašė patylinti muziką. Buvo nusiteikę agresyviai. Jis išsitraukė ginklą ir šovė vyriškiui į petį. Nežino, dėl kokios priežasties šovė į petį, jie buvo agresyviai nusiteikę, dėl to spontaniškai jis ir šovė. Sodo sklypas priklauso D. B. V. M. nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Ginklas jam nepriklauso. Nežino, kam šis ginklas priklauso. Tokį ginklą galima užsisakyti internetu. Pneumatinį ginklą nusipirko iš draugo. Ant jo ginklas nėra registruotas. Nežino, kodėl šį ginklą nešėsi. Po įvykio, jie iškvietė policijos pareigūnus, atvykus, darė kratą. Kratos metu nieko nerado ir išvažiavo. Jis ginklą išmetė į greta esantį sklypą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, t.y. 350 Eur sumai, nes nukentėjusįjį sužalojo nežymiai. Tą dieną jis buvo blaivus. Gailisi ką padarė.

3. Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4. M. G. 2022-07-27 įtariamojo apklausos metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2022-07-22, apie 22 val., atėjo pas draugą D. B. į pastarojo sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir D. B. draugė A. D. bei jo draugė V. B. Visi gėrė alkoholį, kalbėjosi. Kažkuriuo metu atėjęs nepažįstamas vyras paprašė pritildyti muziką. D. B. tai padarė ir vyras išėjo. Jie ir toliau vakarojo, o maždaug po 10-15 minučių vėl atėjo tas pats vyras su dar keliais asmenimis. Vyras buvo priešiškai nusiteikęs ir sudavė kumščiu D. B. į pilvą. D. B. vyrui nieko nesakė, tik pasiūlė prisėsti prie jų kompanijos. Jis sėdėjo ant sūpynės, po to priėjo prie to nepažįstamo vyro ir paklausė - kodėl šis taip piktai nusiteikęs, bandė pasikalbėti. Neatsimena, ką vyras atsakė, bet netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog buvę iškviesti dėl garsiai leidžiamos muzikos. Jis tikrai neturėjo jokio ginklo, nežino ar ginklą turi D. B. Nepažįstamo vyro nesužalojo (t. 3, b.l. 11-14).

5. Papildomos įtariamojo apklausos metu (2023-01-24) M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2022-07-23 apie 02 val., su drauge buvo pas D. B. sodo sklype, pavadinimo nežino, tik prisimena, kad tai (duomenys neskelbtini) sklypas ir vakarojant, klausant garsiai muzikos atėjo jam nepažįstamas vyras. Prisimena, kad vyras - vidutinio amžiaus ir jo nuomone neblaivus - liepė jiems pritylinti muziką. Vyras buvo agresyvus, pradėjo aiškinti jiems visiems, pasikvietė sūnų. Jam to vyro elgesys nepatiko. Jis tuo metu suposi ant sūpynės, turėjo ginklą, tiksliau pistoletą, kurį buvo jau senai radęs ir, pamatęs, kad vyras puola D. B., šovė į vyrą. Nežino, kur pataikė. O ginklą išmetė už tvoros, kur tiksliai - net nežiūrėjo. Gailisi, kad netinkamai pasielgė - šovė į vyrą (t. 3, b. l. 269).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-08-05 specialisto išvadoje r. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. nustatytas odos pažeidimas su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2022-07-23, apie 02 val.) ir nurodytomis aplinkybėmis (šovus) bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 90, 91).

23. 2022-08-09 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 164-167) bei jo priede - fotolentelėje (t. 1, b.l. 168-184)- užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur liudytoja M. J. rado pistoletą, kuris apžiūrėtas.

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

29. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines jam pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad jis (duomenys neskelbtini) (ant kelio) spontaniškai vieną kartą šovė pneumatiniu pistoletu į V. M. Kaltinamajam M. G. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir teisme duoti parodymai, bet ir kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

31. Antra, tai ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga (specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros, daiktų ir kitų objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys), tarp kurių ir – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-08-05 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. M. nustatytas odos pažeidimas su aplinkine kraujosruva kairio peties srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 90, 91), Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2022-08-12 specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 6-10). Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis M. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia pneumatiniu pistoletu šovė į nukentėjusįjį, pataikydamas jam į kairį petį, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

32. Teismas pažymi, kad nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą (tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti). Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis M. G. nors veikė netiesiogine tyčia (spontaniškai), t. y. jis suvokė, kad iš pneumatinio ginklo šaudydamas į nukentėjusįjį gali sutrikdyti jo sveikatą, ir nors to nesiekė, jis buvo abejingas, atsiras padariniai ar ne. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė M. G. kyla už faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. už nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą.

33. Apibendrinus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo M. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

34. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – tai nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, už kurį yra numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

35. Teismas, skirdamas bausmę M. G. atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (netiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta, nusikalstama veika padaryta pavojingu būdu – tamsiu paros metu naudojantis pneumatiniu ginklu, ir tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajam nebuvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje nustatyta viena M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas, skirdamas bausmę, įvertina byloje esančią kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą (t. 2, b. l. 46-173) – kaltinamasis yra labai jauno amžiaus (tik (duomenys neskelbtini) metų), tačiau jau daug kartų (15) teistas; ne kartą baustas administracine tvarka; niekada nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, 48-49), kas leidžia spręsti apie jokios pozityvios veiklos neturėjimą; šiuo metu kaltinamais atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau (duomenys neskelbtini) M. G. charakterizuoja tik teigiamai, nurodo, kad M. G. įkalinimo įstaigoje laikosi nustatytos tvarkos ir reikalavimų, linkęs bendradarbiauti, nebaustas drausmine tvarka, buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius yra motyvuotas (t. 3, b. l. 87, 89.).

36. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, teismas sprendžia, kad M. G. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant kiek didesnį sankcijoje numatytas jos vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

37. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, M. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

38. Informacinės teismo sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. G. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-22 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis nuosprendis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs (baudžiamoji byla Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju M. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtu ir šiuo metu dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

39. Kardomąją priemonę, paskirtą M. G., – rašytinį pasižadėjimas neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 119 straipsnis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti

40. BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.

41. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,64 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-107). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,64 Eur (nukentėjusiajam buvo suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos, kurių kaina 21,32 Eur ir radiologo paslaugos (atliktas rentgenologinis tyrimas), kurio kaina 21,32 Eur, t. 1, b. l. 106), buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidas padengė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (M. G.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 42,64 Eur Eur todėl, pripažinus M. G. kaltu dėl V. M. sužalojimo, ši suma Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

43. BPK 109 straipsnyje numatyta teise pareikšti civilinį ieškinį šioje byloje pasinaudojo ir nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc., dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų, šovus nukentėjusiajam į petį, buvo sugadinti jo marškinėliai, dėl kurių sugadinimo, nukentėjusiojo vertinimu, jis patyrė 30 Eur turtinę žalą. Be to, nukentėjusysis dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė ir moralinė žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma, kadangi smurtas prieš nukentėjusįjį buvimo panaudotas viešoje vietoje, sūnaus akivaizdoje, pavojingu būdu (panaudojant pneumatinį ginklą), nukentėjusysis jautė baimę, netikrumą dėl savo sveikatos, jam teko kreiptis į medikus, net keletą dienų jautė skausmą, teko apriboti darbinė veiklą (t. 1, b. l. 94-97).

44. Visų pirma, įvertintinas civilinio ieškinio pagrįstumas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ir nors teisme kaltinamasis nesutiko su šia civilinio ieškinio dalimi, tvirtindamas, kad tiriamo įvykio metu nukentėjusysis jokių marškinėlių nevilkėjo, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis šūvio į jį metu vis tik marškinėliais vilkėjo ir tai, kad jie sugadinti. Tuo leidžia įsitikinti tiek paties nukentusiojo, tiek liudytojų parodymai (pavyzdžiui, liudytojas I. M., šūvio metu buvęs greta nukentėjusiojo, parodė, kad paėmus tėvui už pečių suprato, kad yra šlapia, o pašvietus pamatė, jog po jo marškinėliais padaryta žaizda. Kita liudytoja, T. M., taip pat nurodė, jog jos sutuoktinio, vilkėjusio marškinėlius, petys buvo kruvinas). Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Teismas nenustatė pagrindo suabejoti pareikšto civilinio ieškinio (ir jo dydžio) dėl turtinės žalos pagrįstumu ir civilinio ieškovo sąžiningumu, nurodant sugadinto rūbo vertę (CPK 185 straipsnis).). Todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

45. Antra, aptartinas civilinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo nurodoma, kad V. M. patyrė 5 000 Eur neturtinės žalą, pagrįstumas. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

46. Nagrinėjamu atveju M. G. nusikalstama veika, jam pneumatinė pistoletu vieną kartą iššovus ir pataikius nukentėjusiajam į petį, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. y., nukentėjusiajam nustatytas odas pažeidimas su aplinkine kraujosruva; tačiau išvadoje nurodyta, kad kraujavimas nestebimas, judesiai per peties sąnarį galimi, rentgenogramoje svetimkūniu nepastebėti, taikytas gydymas – dezinfekuota žaizda, rekomenduota: vaistai nuo skausmo, šaltis ramybė, tausojantis rėžimas, žr., t, 1, b. l. 90-91). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu butų galima pripažinti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus nulėmė paties nukentėjusiojo provokuojantis ir (ar) rizikingas elgesys, todėl teismas sprendžia, kad dėl M. G. nusikalstamos veikos padarytos pavojingu būdu (kaltinamajam tamsiu paros metu spontaniškai panaudojus pneumatinį šaunamąjį ginklą) nukentėjusysis patyrė neigiamų tiek fizinių, tiek dvasinių išgyvenimus ir nepatogumus, akivaizdu ir tai, kad nukentėjusiajam fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai (išgąstis, baimė, stresas) pasireiškė ir dėl to, kad nusikalstama veika padaryta nukentėjusiajam netikėtai, tamsiu paros metu, šalia esant dar vienam šeimos nariui (pilnamečiam sūnui). Kita vertus, dėl pavartoto smurto ir sukelto nežymaus sveikatos sukrikdymo nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, apie jam iš karto po įvykio teiktų skubios medicinos pagalbos paslaugų nedidelė apimtį leidžia spręsti byloje pareikšti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimai (nukentėjusiajam buvo suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos ir atliktas rentgenologinis tyrimas, t. 1, b. l. 106), jo sveikatai nepadaryta jokių liekamųjų reiškinių, byloje taip pat nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl patirto smurto nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas. Nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, nedirbantis, todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atliginimo tenkintinas iš dalies 500 Eur sumai.

47. Be to, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

49. Byloje yra pateikti duomenys apie nukentėjusysis (ir civilinis ieškovas) V. M. patyrė 1 2010 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina 2022-12-05 išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, 2023-01-19 PVM sąskaitą faktūra, pinigų paėmimo kvitas (t. 3, b. l. 50) atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

50. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023-03-30 pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad M. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 91,67 Eur advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi (t. 3, b. l. 19, 20, 69). Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Be to, kaltinamasis būdamas dar labai jauno amžiaus šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmė, o šiuo nuosprendžiu jam taip pat skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti, laikinai netekdamas galimybės įsidarbinti, o prieš tai buvo bedarbiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo M. G. šios išlaidos nepriteistinos.

51. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pneumatinis „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriui pagal 2023-01-19 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11, 12, 25, 26) konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. G. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą M. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. G. 42,64 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir 64 ct) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti V. M. iš kaltinamojo M. G. 30 Eur(trisdešimt eurų) turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (530 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pneumatinį „(duomenys neskelbtini)“ modelio pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriui pagal 2023-01-19 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį.

Nepriteisti valstybės naudai iš kaltinamojo M. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, o M. G. šį nuosprendį gali skųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos, Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.