Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-88-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-25
Bylos Nr.: e2A-88-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: P. K.
Advokatai: Linas Kontrimas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-88-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00500-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.19.2; 3.3.1.20; 3.2.4.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui P. K. dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su ieškiniu atsakovui P. K., prašydamas nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti visas kliūtis, o atsakovui vengiant atlikti nurodytus veiksmus, skirti 30,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną ir priteisti turėtas teismo išlaidas.

2. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), jis turi įėjimus iš dviejų skirtingų statinio pusių, kadangi iš vienos statinio pusės yra galima patekti tik į pirmą statinio aukštą, o iš kitos pusės yra galima pateikti tik į antrą aukštą. Ieškovui priklausantis statinys yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui P. K.. Žemės sklype nėra nustatytų jokių servitutų, skirtų patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio. Ieškovui žinoma, kad prie jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio buvo patenkama per atsakovui priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės. Tačiau atsakovas kelio, kuriuo buvo patenkama prie ieškovui priklausančio sandėlio, vietoje naujai įrengė vielinę tvorą su metaliniais stulpeliais, uždėjo betoninę kliūtį ir šalia statinio suvertė žemių krūvą, dėl to šiuo metu faktiškai galimybė patekti prie ieškovui priklausančio sandėlio yra apribota. Mano, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes ieškovas realiai neturi galimybių patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio. Vadovaudamasis mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geomodera“ parengtu 2020 m. gegužės 14 d. žemės sklypo planu, prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), pažymėtą indeksu S1, kodas 215, servituto plotas – 500 kv. m, kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantysis daiktas), pažymėtą indeksu S2, kodas 215, servituto plotas – 146 kv. m, žemės sklypo savininkui P. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažįstant viešpataujančiojo daikto savininko A. M. teisę be žemės sklypo dalies savininko P. K. sutikimo savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonėms važiuoti nepažeidžiant nustatyto servituto ribų. Prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, yra pats trumpiausias ir užimantis mažiausią plotą iš visų kitų galimų. Servituto nustatymas yra vienintelė galimybė ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu sandėliu. Pažymėjo, kad nustačius kelio servitutą, pažymėtą indeksu S1, ieškovas turės galimybę įsirengti įėjimą į pastato pirmą aukštą iš statinio dalies, prie kurios galima patekti per nustatytą kelio servitutą, o servitutas, plane pažymėtas indeksu S2, yra būtinas tam, kad ieškovas, atlikdamas būtinus statinio remonto ir priežiūros darbus, turėtų galimybę patekti prie statinio dalies. Servitutas S2 yra būtinas tam, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems ginčams dėl žemės sklypo naudojimo su atsakovu. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis yra komercinės veiklos, todėl atsakovo nurodyta veikla, kuria ketina verstis (paukštininkystės), draudžiama. Ieškovas sutinka savo lėšomis ir darbu pagerinti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį, įrengiant pagal servituto ribas kietą dangą transporto priemonėms važiuoti, iš atsakovo nereikalauja atlyginti jokių kelio įrengimui reikalingų piniginių lėšų. Mano, kad atsakovas iš ieškovo be pagrindo pageidauja gauti piniginę kompensaciją, lygią žemės sklypo dalies, kurią užimtų servitutas, rinkos vertei, nes tai reikštų, kad atsakovas faktiškai pageidauja sudaryti dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Teigia, kad atsakovo P. K. pateiktas abrisas yra suklastotas dokumentas, jis negali būti laikomas įrodymu civilinėje byloje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti kelio servitutą pagal ieškovo teikiamą servitutinį planą, nes tokiu būdu nepagrįstai bus suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės, apsunkintas naudojimasis jam priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas prašo nustatyti servitutą didesne apimtimi, nei reikia patekti prie jam priklausančių patalpų. Pažymėjo, kad ieškovui priklausanti patalpa yra pastate, kuris yra išsidėstęs per kelis žemės sklypus. Ieškovas nuosavybės teisių nė į vieną žemės sklypą neturi, todėl sutinka, kad patekti į ieškovo patalpa galima tik nustačius servitutą. Tačiau nesutinka su ieškovo pasirinkto servituto nustatymo planu, kuriame ieškovas siekia nustatyti servitutą vadovaudamasis tik jam naudingiausiomis sąlygomis, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo interesus ir iki ieškovo nuosavybės įsigijimo susiklosčiusius faktinius santykius dėl patekimo į ieškovo patalpas. 2004 m. vasario 9 d. abrise punktyrine linija yra pažymėtas patekimas prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patekimas numatytas greta esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso savininkams E. K., S. S. ir UAB „Horses Academy“. Pastato, kuriame yra ir ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, bendraturčiai norėdami patekti prie pastato naudojosi šiuo pažymėtu keliu, jis yra išlikęs ir naudojamas tiek žemės sklypo bendraturčių, tiek pastate esančių kitų patalpų savininkų. Kadangi priėjimas prie pastato yra numatytas per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atskirai servitutas dėl galimybės pateikti į pastate esančias patalpas neturėtų būti nustatomas, o patekti į patalpą galima pasinaudojant pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalimi. Atsakovo žemės sklypo 2010 m. lapkričio 22 d. kadastrinių matavimų plane yra išskirta 263 kv. m ploto žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu B, skirta ieškovo patalpų užimamam plotui eksploatuoti ir apeiti aplink pastatą, todėl mano, kad ieškovas turi objektyvią galimybę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir kitu būdu nei nustatant prašomo dydžio servitutą. Pažymėjo, kad šios aplinkybės ieškovui buvo arba turėjo būti žinomos, nes iš antstolio aprašymo parduodant turtą iš varžytynių ir pridedamo brėžinio buvo matyti, kad patekti prie pastato galima tik per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad mažiau nuosavybes teises apribotų servituto nustatymas palei žemės sklypo ribą, nes tokiu atveju servitutas nepadalytų atsakovo sklypo į dvi atskiras dalis ir mažiau trukdytų atsakovui naudotis žemės sklypu. Nurodo, kad servituto nustatymo atveju nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Ieškovas nepasisako dėl atsakovui priklausančios kompensacijos už naudojimąsi jo nuosavybe, siekia nustatyti neatlygintinį servitutą ir neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi tiek statiniui eksploatuoti, tiek prieiti prie pastato. Atsakovas yra ūkininkas, užsiima paukštininkyste ir šioje žemės sklypo dalyje ketina įrengti aptvarus paukščiams. Nustačius servitutą sumažėtų plotas, kuriame atsakovas galėtų vykdyti ūkinę ar ateityje plėtoti pramogų, prekybos ar paslaugų veiklą. Servitutas nustatytinas neapibrėžtam laikui ir, pasikeitus sklypo naudojimo tikslams, jis negalės būti pakeistas. Sklypo dalimi, kurioje būtų nustatomas servitutas, atsakovas negalės visiškai naudotis, nes šioje dalyje bus įrengtas kelias. Nustačius kelio servitutą į viešpataujantįjį daiktą, kurio tiesioginė paskirtis – sandėliavimo, šiuo keliu važinės ir sunkiasvorės transporto priemonės, o tai sukeltų dar didesnių nepatogumų atsakovui. Ieškovas patalpas naudos komercinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad prašomo nustatyti servituto plotas yra 0,0646 ha. Viso žemės sklypo plotas yra 2,0729 ha, jo vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 118 455,00 Eur. Todėl servitutu užimamos žemės sklypo dalies vertė yra 3 691,53 Eur. Prašė, jei būtų nustatytas servitutas, iš ieškovo priteisti 307,62 Eur (3 691,53 Eur / 12 mėn.) periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovui priteisė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, jog ieškovas, įsigydamas patalpas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą, jas priimdamas, žinojo sandėlio dislokaciją ir akivaizdu, kad suprato ir žinojo patekimo į jas galimybes.

6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas turi realią galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų ir mažiau apribojant atsakovo nuosavybės teises, tai yra iš pietinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiuojamąjį kelią ne per atsakovo žemės sklypą.

7. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausią jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes dėl servituto nustatymo per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas objektyvias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jo prašomas servituto nustatymo variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, kad kitų (per kitus gretimus sklypus) objektyvių galimybių įrengti kelią prie jo žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas turi objektyvias galimybės įrengti kelią neapsunkinant jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ir kad kitame žemės sklype nustatytas servitutas labiau atitiks proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo nustatyti servituto apimties, padarė išvadą, kad ieškovo prašomo nustatyti servituto S2 paskirtis nėra susijusi su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, o jis skirtas aptarnauti statinį, todėl nusprendė, kad servitutinis planas turėtų būti tikslinamas.

9. Teismas, pasisakydamas dėl servituto atlygintinumo, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra 0,0646 ha ploto ir nustatomas neapibrėžtam laikui. Sklypo dalimi, kurioje būtų nustatomas servitutas, atsakovas negalės visiškai naudotis, nes šioje dalyje bus įrengtas kelias. Nustačius kelio servitutą į viešpataujantįjį daiktą, kurio tiesioginė paskirtis – sandėliavimas, šiuo keliu galbūt važinės ir sunkiasvorės transporto priemonės, o tai sukeltų dar didesnių nepatogumų atsakovui. Kadangi ieškovas laikėsi pozicijos, kad servitutas jam turi būti nustatomas neatlygintinai, ir nenurodė jokios kompensacijos sumos, kurią jis galėtų mokėti atsakovui už servituto nustatymą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pasisakyti, kokio dydžio kompensacija atsakovui galėtų būti pagrįsta ir teisinga.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui), ieškovas pateikė tik vieną pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą, bet jis atsakovui nėra priimtinas. Ieškovas neįrodė teismui, kad jo pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovo ir atsakovo interesų balansą, neteikė kitų servitutinio kelio variantų. Teismo vertinimu, prašomos apimties servituto nustatymas nagrinėjamoje byloje prieštarautų teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, taip pat teisingumo principams.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, nes ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Konstatavus, kad neįrodytas būtent tokios apimties prašomo nustatyti servituto būtinumas ginčo situacijoje, teismas plačiau dėl siūlomo servituto koordinačių nepasisakė.

12. Pažymėjo, kad, atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti visas kliūtis, o atsakovui vengiant atlikti nurodytus veiksmus, skirti 30,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną, nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas pažymėjo, jog ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovui iš naujo kreiptis į teismą dėl servituto pagal kitą žemės sklypo planą nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokato L. S., prašo:

14.1. Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; nustatyti kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantysis daiktas), pažymėtą indeksu S1, kodas 215, servituto plotas – 500 kv. m; nustatyti kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantysis daiktas), pažymėtą indeksu S2, kodas 215, servituto plotas – 146 kv. m, žemės sklypo savininkui P. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažįstant viešpataujančio daikto savininko A. M. teisę be žemės sklypo dalies savininko P. K. sutikimo savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių važiavimui nepažeidžiant nustatyto servituto ribų. Servitutas nustatomas pagal 2020 m. gegužės 14 d. MB „Geomodera“ parengtą planą; įpareigoti atsakovą per 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti visas kliūtis, o atsakovui vengiant atlikti nurodytus veiksmus, skirti 30,00 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną.

14.2. Netenkinus pirmo apeliacinio skundo reikalavimo, taikyti alternatyvų reikalavimą, t. y. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14.3. Priteisti ieškovui iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į civilinės bylos esmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

15.2. Teigia, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

15.3. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimu prašoma nustatyti servitutą toje vietoje, kurioje pagal 2010 m. lapkričio 22 d. parengtą žemės sklypo planą yra pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavimo į žemės sklypą iš valstybinio rajoninės reikšmės kelio Palanga–Lazdininkai nėra ir nebuvo numatyta.

15.4. Taip pat pažymėjo, kad prašomas nustatyti servitutas sutampa su žemės sklype jau esančiais keliais. Žemės sklypo dalyse, kuriose yra nustatyti keliai, nėra galima jokia žemės ūkio veikla, šios žemės sklypo dalys yra skirtos privažiuoti, o ne žemės ūkio veiklai vykdyti.

15.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi parinkti tokį patekimo būdą, kuris neribotų atsakovo teisių ir interesų, neatitinka bylos šalių procesiniuose dokumentuose išreikštos pozicijos, kad pripažįsta, jog yra būtina nustatyti servitutą, ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalies normai.

15.6. Teigia, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 4.126 straipsnyje numatytos sąlygos servituto nustatymui.

15.7. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (žemės sklypo planų, skaičiavimų), kurie pagrįstų, kad ieškovas turi galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų kitokiu alternatyviu keliu, t. y. atsakovas savo teiginių apie kitus alternatyvius patekimo į žemės sklypus būdus nepagrindė ir neįrodė.

Žemesnės instancijos teismas

15.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netiksliai nurodė ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad servituto dalis, pažymėta indeksu S2, yra skirta patekti į ieškovui priklausančias patalpas, esančias statinio pirmame aukšte, o patekti į ieškovui priklausančias patalpas, esančias antrame pastato aukšte, galima tik iš žemės sklypo dalies, kurioje prašomas nustatyti servitutas, pažymėtas indeksu S1. Tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir neteisingai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes.

15.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino pateiktos atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos. Kadastriniai duomenys yra patvirtinti ir įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Nevertino Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-797. Minėto įsakymo 1.4 papunktyje nurodyta, kad atsakovo žemės sklype keliai užima 0,1997 ha ploto. Taip pat nevertino, kad atsakovo į bylą pateiktas abrisas yra suklastotas.

15.10. Pažymėjo, kad atsakovas nori gauti kompensaciją už suvaržymus ir apribojimus, kurie jau buvo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kitų institucijų sprendimais, įstatymais ir kitais teisės aktais iki ieškovo ieškinio pateikimo. Teigia, kad servituto nustatymas iš atsakovo neatima turimos žemės sklypo dalies nuosavybės ir nekliudo atsakovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, servitutu nustatomi apribojimai sutampa su jau esamais apribojimais žemės sklype, naujų esminių apribojimų nėra nustatoma.

15.11. Teismo išvada, kad ieškovas nebandė ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų, nepagrįsta. Teismas nevertino į bylą pateikto atsakovo rašytinio atsakymo, kuriame išdėstyta atsakovo kategoriška pozicija dėl servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype.

15.12. Teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teigia, kad privalėjo į civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius E. K., A. K. (atsakovo P. K. atstovą), S. S., R. S., UAB „Horses Academy“, kadangi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype galbūt bus nustatyti papildomi ribojimai, susiję su naujo servituto nustatymu. Ieškovo vertinimu, tai yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas P. K., atstovaujamas advokato Lino Kontrimo, prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl naudojimosi nuosavybe tvarkos, į apelianto objektyvias galimybes naudotis savo nuosavybe nepažeidžiant atsakovo nuosavybės teisių. Mano, kad teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, teismo išvados yra priimtos remiantis objektyviais rašytiniais bylos duomenimis, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis deklaratyviais ir interpretacijomis grindžiamais apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

16.2. Teigia, kad nors VĮ Registrų centro duomenų bazėje atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti keliai, kurių plotas nurodytas 0,1997 ha, tačiau įregistruotas kelias nėra toje sklypo dalyje, kurioje apeliantas siekia nustatyti servitutą. Iš teismui pateikto „Regia“ žemėlapio ištraukos matyti, kad į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra du oficialūs ir įteisinti įvažiuojamieji keliai, jie įregistruoti įrengus nuovažas į sklypą iš kelio Palanga–Lazdininkai. Šie keliai yra visiškai kitoje žemės sklypo dalyje nei apelianto prašomas nustatyti servitutas. Jokio tiesioginio kelio ar įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) pusės į atsakovo žemės sklypą nėra. Iš (duomenys neskelbtini) pusės yra įvažiavimas tik į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra į sklypą, kuriuo, tiek atsakovo, tiek teismo nuomone apeliantas turėtų naudotis patekdamas į savo nuosavybę.

16.3. Pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai jam priklausantį nekilnojamąjį turtą įvardija kaip pastatą. Apeliantas turi nuosavybės teises tik į patalpas, kurios yra suformuotos kaip atskiras nekilnojamo turto objektas ir kurios yra pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), ir yra registruotos kitu adresu nei atsakovo žemės sklypas, t. y. (duomenys neskelbtini).

16.4. Pažymėjo ir tai, kad pastatas, kuriame yra apelianto patalpos, yra išsidėstęs per du žemės sklypus ir, pagal faktinę patalpų dislokaciją pastate, patalpos patenka į atsakovo žemės sklypą. Tačiau tai nereiškia, kad vienintelė galimybė patekti į patalpas yra per atsakovo žemės sklypą, dėl to klausimas dėl apelianto galimybės patekti į jam priklausančias patalpas turi būti spendžiamas kompleksiškai, t. y. atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, tiek į pastatui, kuriame yra apelianto patalpos, priskirtą naudotis atsakovo žemės sklypo dalį.

16.5. Nurodo, kad O. K. 2010 m. lapkričio 22 d. kadastrinių matavimų plane žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B, skirta aptarnauti ir patekti į pastato dalį, kurioje yra išsidėsčiusios apeliantui priklausančios patalpos. Nors šį dalis yra pažymėta kadastrinių matavimų plane, tačiau oficialiai šioje dalyje servitutas nėra įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad kitu būdu apeliantas patekti į savo patalpas negali, niekada neprieštaravo, jog tiek buvę savininkai, tiek apeliantas naudotųsi šia žemės sklypo dalimi. Dėl šios priežasties atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir sutiko su tuo, kad servitutas gali būti nustatytas, tačiau tik ne tokios apimties, kuri būtu patogiausia ir priimtiniausia apeliantui, ir ne toks, kuris neatitiktų susiklosčiusių faktinių santykių ir akivaizdžiai apribotų atsakovo nuosavybės teises.

16.6. Dėl atsakovo pareigos įrodinėti kitą ir (ar) alternatyvią apelianto galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų, pažymėjo, kad, pagrįsdamas atsikirtimo argumentus, atsakovas byloje teikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius kitą apelianto patekimo į patalpas būdą nei prašomas nustatyti servitutas, todėl atsakovas, pagal jo pasirinktą poziciją byloje, neprivalėjo teikti servitutinių planų ir įrodinėti apelianto argumentų dėl servituto nustatymo. Be to, atsakovas negalėjo teikti į bylą duomenų, susijusių su kitu ieškovo patekimo prie jam priklausančių patalpų būdu, nes tai reikštų naujus reikalavimus, kurie susiję su kitais į bylą neįtrauktais asmenimis, ir galimu ginču tik tarp apelianto ir šių asmenų (ginčas nesusijęs su atsakovo teisėmis ir teisėtais interesais). Priešingai, apeliantas kategoriškai atsisakė įtraukti į bylą kitus asmenis, tuo tikslu, jog klausimas dėl apelianto patekimo į jo patalpas būtų sprendžiamas kompleksiškai bendru sutarimu tiek tarp pastato, kuriame yra apelianto patalpos, savininkų, tiek tarp žemės sklypo, kuriame yra išsidėstęs pastatas, savininkų.

16.7. Mano, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, kad ieškinio reikalavimai buvo susiję tik su servituto nustatymu atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal apelianto nurodytas ieškinio aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus akivaizdu, kad nei ieškinio patenkinimo, nei atmetimo atveju jokių teisinių pasekmių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams neatsiranda. Vien tai, kad teismas argumentuose nurodė, kad apeliantas turi galimybę patekti į savo patalpas per šių asmenų žemės sklypą, jokių pasekmių šio žemės sklypo savininkams nesukėlė.

16.8. Pažymėjo, kad apeliantas dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos MB „Geomodera“ 2020 m. gegužės 14 d. plane indeksu S2, servituto nustatymo būtinumo nurodo naujas aplinkybes, kad, atsižvelgiant į apeliantui priklausančių patalpų paskirtį – sandėliavimo, jam, vykdant veiklą patalpose, bus reikalinga išvažiuoti iš patalpų su transporto priemonėmis, apsisukti. Darytina išvada, kad apeliantas sklypo dalyje S2 ketina vykdyti komercinę veiklą ir gauti pelno, o tai nėra susiję su servitutu suteikiamomis viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis naudotis svetima nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

16.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė objektyvios būtinybės jam naudotis ieškinio reikalavimuose prašomu nustatyti servitutu, tai yra to, kad prašomas nustatyti servitutas yra vienintelė galimybė patekti prie jam priklausančių patalpų, ir kaip vieną iš galimų būdų nurodė patekimą iš pietinės sklypo dalies naudojantis pastatui aptarnauti priskirta žemės sklypo dalimi.

16.10. Pažymėjo, kad ieškovui priklausančios patalpos yra pastate, kuris yra išsidėstęs per du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ginčo žemės sklypą. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra susitarę dėl kiekvieno iš jų patekimo prie jiems žemės sklype priklausančių pastatų (pastatų dalies). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2010 m. spalio 14 d. susitarimas, sudarytas tarp minėto žemės sklypo bendraturčių E. K. iš vienos pusės ir S. S. ir R. S. iš kitos pusės. Iš šio susitarimo priedo, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d. matininko O. K. parengto žemės sklypo plano, matyti, kad kelias iki S. S. ir R. S. naudojamos žemės sklypo dalies buvo pažymėtas dar 2010 metais. Tačiau atsakovas galimybės patekti prie jam priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), per šį kelią nesvarstė ir su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais klausimo dėl servituto nesprendė, nors šis kelias mažiausiai apribotų visų žemės sklypų savininkų nuosavybės teises. Be to, šis kelias yra tuo pačiu adresu kaip ir apelianto patalpos, t. y. (duomenys neskelbtini).

16.11. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, pateikta kompensacijos už nustatomą servitutą skaičiavimo tvarka, nurodė galimos periodinės kompensacijos dydį, tačiau mano, kad, atmetus ieškinio reikalavimus dėl servituto nustatymo, šis klausimas nenagrinėtinas.

16.12. Be to, pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą atsakovui kompensacija už nustatytą servitutą nepriklauso, nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra pareikštas tenkinti tik jo asmeninius ir privačius interesus, o tai nėra susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas pasisakė dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių E. K., A. K. (atsakovo P. K. atstovo), S. S., R. S., UAB „Horses Academy“) teisių ir pareigų, kadangi jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype galbūt bus nustatyti papildomi ribojimai, susiję su naujo servituto nustatymu. O tai, ieškovo vertinimu, yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų.

19. Atsakovo vertinimu, ieškovo teiginys, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, yra nepagrįstas. Teigia, kad ieškinio reikalavimai buvo susiję tik su servituto nustatymu atsakovui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo nurodytas ieškinio aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus akivaizdu, kad nei ieškinio patenkinimo, nei atmetimo atveju jokių teisinių pasekmių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams neatsiranda. Vien tai, kad teismas argumentuose nurodė, kad apeliantas turi galimybę patekti į savo patalpas per šių asmenų žemės sklypą, jokių pasekmių šio žemės sklypo savininkams nesukėlė.

20. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 59 punktas).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir rezoliucinę dalį, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 21 punkte, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu teismas nusprendė dėl į civilinę bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ar kad skundžiamas sprendimas turės įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

24. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. M. ieškinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantysis daiktas) pagal 2020 m. gegužės 14 d. MB „Geomodera“ parengtą planą atsakovui priklausančiame žemės sklype, pripažįstant viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) teisę be žemės sklypo savininko (atsakovo) sutikimo savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonėms pravažiuoti pagal nustatytą servitutą.

27. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas prie jam priklausančių patalpų gali patekti kitu būdu (pagal buvusių patalpų savininkų nusistovėjusią tvarką greta esančiame žemės sklype), nei prašoma nustatyti servitutą.

28. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, nes ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad savo nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribodamas atsakovo teisių. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jo pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovo ir atsakovo interesų balansą. Nustačius neatlygintinį servitutą, teismo vertinimu, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės, o ieškovui kilusios problemos dėl patekimo į jo patalpas būtų sprendžiamos tik atsakovo teisių suvaržymo sąskaita, ieškovui dėl to atsakovui nieko nekompensuojant.

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovas neturi kitų galimybių patekti prie jam priklausančių patalpų, kaip tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

31. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šias nagrinėjimo ribas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Taigi asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl servituto nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, tai jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir darė. Konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, tokių kaip ieškinio faktinio pagrindo įrodytinumas; ieškinio teisinio pagrindo įrodytinumas ir kt. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Ši CPK nuostata taip pat nedraudžia ir vėlesnio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimo, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kai tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokia jam įstatymo nustatyta procesine teise nepasinaudojo. Nepasinaudojo ir pirmosios instancijos teismo siūlymu siekiant nustatyti visas realias aplinkybes ir sąlygas įrengti privažiuojamąjį kelią prie ieškovui priklausančių patalpų, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti gretimo žemės sklypo bendraturčius. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovo nurodytą ieškinio dalyką.

33. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

34. Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą (teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku) žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Reikšdamas šį reikalavimą, nurodė, kad ieškovas neturi kitų galimybių kaip tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato (patalpų).

35. Byloje nustatyta, kad ieškovui A. M. nuosavybes teise priklauso negyvenamoji patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas įsigijo pagal 2019 m. lapkričio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-109-145995. Buvęs patalpų savininkas – D. L.. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimas.

36. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo įsigytos patalpos suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išsidėstęs dviejuose žemės sklypuose, t. y. atsakovui P. K. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame trims bendraturčiams: 1965/14227 dalys – UAB „Horses Academy“, 8627/14227 dalys – E. K. ir 3635/14227 dalys – S. S.. Ieškovui priklausanti patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1-2 iki 1-14, VĮ Registrų centre įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovui priklausančio žemės sklypo dalyje. Atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-797 nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,0127 ha. Atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, kita pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1-1, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. S.. 2010 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, parengto O. K., 2011 m. gegužės 25 d. patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo, duomenimis nustatyta, kad yra išskirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu B, skirta pastato daliai, kurioje yra ieškovui priklausančios patalpos, aptarnauti ir patekti į patalpas.

37. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra.

38. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Paprastai servitutas nustatomas viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu. Kai egzistuoja būtinumas nustatyti servitutą tam, kad viešpataujantįjį daiktą jo savininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę daikto paskirtį, tačiau tarp viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų kyla nesutarimas ir (arba) ginčas dėl servituto nustatymo, jo turinio ir (ar) atlygintinumo, su servitutu susijusius klausimus (servitutą, jo turinį, atlyginimo dydį ir pan. nustato) sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kad jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ir patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

41. Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

42. Ieškovas remdamasis 2020 m. gegužės 14 d. MB „Geomodera“ parengtu žemės sklypo planu prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtą indeksais S1 ir S2, atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, pripažįstant viešpataujančiojo daikto savininko ieškovo teisę be žemės sklypo dalies savininko atsakovo sutikimo savo lėšomis įrengti kietos dangos kelią transporto priemonių važiavimui nustatytu servitutu. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu ir atsikirsdamas nurodo, kad priėjimas prie pastato yra numatytas per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atskirai servitutas dėl patekimo į pastate esančias patalpas neturėtų būti nustatomas, o patekti į ieškovui priklausančią patalpą galima pasinaudojant pastatui eksploatuoti priskirta žemės sklypo dalimi. Atsakovas neprieštarautų, jog ieškovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie įėjimų į ieškovui priklausančias patalpas ir sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu B. Atsakovas nesutinka su ieškovo pasirinkto servituto nustatymo planu, kuriame ieškovas siekia nustatyti neatlygintinį servitutą, vadovaudamasis tik jam naudingiausiomis sąlygomis, neatsižvelgdamas į atsakovo interesus ir į iki ieškovo nuosavybės įsigijimo susiklosčiusius faktinius santykius dėl patekimo į ieškovo patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

43. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi realią galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų ir mažiau apribojant atsakovo nuosavybės teises, t. y. iš pietinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neišnaudojo visų galimų, objektyvių aplinkybių nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. nebendravo su gretimo sklypo savininkais dėl kelio servituto nustatymo jų žemės sklype, nesidomėjo, kaip kiti pastato savininkai patenka prie pastato, kuriame yra ieškovo patalpos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įsirengti įvažiuojamąjį kelią ne per atsakovo žemės sklypą.

44. Ieškovas apeliaciniame skunde, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad teismo padarytos išvados, jog ieškovas nebandė ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų, yra nepagrįstos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (žemės sklypo planų, skaičiavimų), kurie pagrįstų, kad ieškovas turi galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų kitokiu alternatyviu keliu, t. y. atsakovas savo teiginių apie kitus alternatyvius patekimo į žemės sklypus būdus nepagrindė ir neįrodė. Teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 4.126 straipsnyje numatytos sąlygos servituto nustatymui.

45. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė objektyvios būtinybės jam naudotis ieškinio reikalavimuose prašomu nustatyti servitutu, tai yra kad prašomas nustatyti servitutas yra vienintelė galimybė patekti prie jam priklausančių patalpų ir kaip vieną iš galimų būdų nurodė patekimą iš pietinės sklypo dalies naudojantis pastatui aptarnauti priskirta žemės sklypo dalimi. Teigia, kad atsakovas, pagal jo pasirinktą poziciją byloje, neprivalėjo teikti servitutinių planų ir įrodinėti apelianto argumentų dėl servituto nustatymo. Pažymėjo, kad, pagrįsdamas atsikirtimo argumentus, atsakovas byloje teikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius kitą apelianto patekimo į patalpas būdą nei prašomas nustatyti servitutas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad kitu būdu apeliantas patekti į savo patalpas negali, niekada neprieštaravo, jog tiek buvę savininkai, tiek apeliantas naudotųsi žemės sklypo dalimi, O. K. 2010 m. lapkričio 22 d. kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu B sklypo dalis, skirta aptarnauti ir patekti į pastato dalį, kurioje yra išsidėsčiusios apeliantui priklausančios patalpos. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir sutiko su tuo, kad servitutas gali būti nustatytas, tačiau ne tokios apimties, kuri būtu patogiausia ir priimtiniausia apeliantui, ir kuris neatitiktų susiklosčiusių faktinių santykių ir akivaizdžiai apribotų atsakovo nuosavybės teises.

46. Išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis, matyti, kad derybų dėl servituto nustatymo tarp šalių nebuvo. Ieškovas inicijavo žemės sklypo plano, kuriame patekti į sklypą reikalingas servitutas atsakovo žemėje, parengimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų spręsti servituto klausimą prieš jo parengimą. Atsakovo veiksmai, apsunkinę ieškovo galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų per atsakovo žemės sklypo dalį atsakovui priklausančiame sklype, negali būti laikomi aplinkybe, pagrindžiančia servituto nustatymo būtinumą. Sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausia jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia esančius sklypus. Tik įvertinus visas objektyvias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas. Teismas, siekdamas nustatyti visas realias aplinkybes ir sąlygas įrengti privažiuojamąjį kelią prie ieškovo patalpų per kitą žemės sklypą ir svarstant galimybę viename ar kitame sklype nustatyti servitutą, teismo posėdžio metu informavo ieškovą, jog greta esančio sklypo savininkus ir patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), savininką S. S. reikėtų įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė svarstyti kitą privažiavimo ir patekimo į patalpas variantą ir nesutiko įtraukti į bylą minėtų asmenų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad jo prašomas servituto nustatymo variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, kad kitų (per kitus gretimus sklypus) objektyvių galimybių įrengti kelią privažiuoti prie jo žemės sklypo nėra. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas turi objektyvias galimybės įrengti kelią neapsunkindamas jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir kad kitame žemės sklype nustatytas servitutas labiau atitiks proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo faktinių aplinkybių vertinimu, kad ieškovas turi realią galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų ir mažiau apribojant atsakovo nuosavybės teises, tai yra iš pietinės žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo nuosavybės teises į patalpą būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo nuosavybės teisių ir kitų interesų; kad nustačius neatlygintinį servitutą, būtų nepaisoma šalių interesų pusiausvyros, nes be pakankamo pagrindo būtų suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės, o ieškovui kilusios problemos dėl patekimo į jo patalpas būtų sprendžiamos tik atsakovo teisių suvaržymo sąskaita, ieškovui dėl to atsakovui nieko nekompensuojant. Teismui nustačius, kad ieškovas nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti jo reikalaujamą servitutą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčo, kad, įsigydamas patalpas per antstolės L. P. paskelbtas antrąsias pakartotines varžytynes, ieškovas žinojo, kad žemės sklypai, kuriuose yra pastatas, nuosavybės teise priklauso kitiems savininkams ir jam nustatytas servitutas – tik teisė naudotis pėsčiųjų taku. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esantis įrašas, galiojantis nuo 2011 m. birželio 17 d., apie ginčo sklype esantį kelio servitutą, nustatytą 2011 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-797. Priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje pateiktas elektroninio pašto išrašas patvirtina, kad atsakovo atstovas 2019 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu informavo antstolę L. P., kad patekti per atsakovo žemės sklypą prie parduodamų patalpų nėra galima.

49. Byloje nustatyta, kad, abiejų šalių pateikto 2004 m. vasario 9 d. abriso duomenimis, punktyrine linija pažymėtas patekimas prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), numatytas greta esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. K., S. S. ir UAB „Horses Academy“. Kelias, pažymėtas 2004 m. vasario 9 d. abrise, yra išlikęs ir naudojamas žemės sklypo bendraturčių ir pastate esančių kitų patalpų savininko. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors ieškovas teigia, kad atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas abrisas yra suklastotas, tačiau šio dokumento tikrumas nėra nuginčytas. Taip pat pažymi, kad į bylą pateikti abiejų šalių minėto abriso nuorašai savo turiniu yra identiški, todėl apelianto teiginiai, neva atsakovas į bylą pateikė suklastotą abrisą, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytą šios nutarties 34, 35 ir 36 punktuose, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, kad ieškovas turi realią galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų ir kitu būdu nei prašomas nustatyti servitutas; ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad jo nuosavybės teises būtų galima įgyvendinti, kuo mažiau suvaržant atsakovo nuosavybės teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra numatyti keliai ir ieškovo prašomas nustatyti servitutas naujų apribojimų atsakovo žemės sklype nesudarys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų sąlygų servituto nustatymui, t. y. kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

51. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad teismas netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrdymus, o atsakovas nepagrindė savo atsikirtimų įrodymais, teismo sprendime iškreipiamos faktinės aplinkybės, kurias pagrindžia civilinėje byloje surinkti įrodymai, t. y. teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

52. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

53. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

54. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl servituto nustatymo, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su servituto apimtimi ir atlygintinumu, nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

57. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

60. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo prašymas dėl 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui P. K. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė