- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-1156-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00989-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., A. D.
- Pareiškėjas
- UAB „Dimstis“
- Skolininkas
- A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. D. ir A. D. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1583-831/2021 pagal pareiškėjos UAB „Dimstis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims – skolininkui A. D., skolininko sutuoktinei (bendraturtei) G. D., antstoliui A. M. – dėl skolininko dalies bendroje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolio A. M. vykdomoje byloje Nr. 0135/20/00783 pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-254-881/2019 iš skolininko A. D. išieškotojos UAB „Dimstis“ naudai yra vykdomas 40 420,90 Eur skolos, 6 223,71 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimas
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Dimstis“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D. priklauso ½ dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pareiškėjos prašymą (DOK-38646/2020-11-09) skolininkas A. D. prašė jį atmesti ir išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos 40 420,90 Eur vykdymą dalimis dviejų metų laikotarpiui.
4. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime į prašymą (DOK-38567/2020-11-09) prašė jį atmesti, įpareigojant antstolį išieškoti skolą periodinėmis išmokomis iš skolininko darbo užmokesčio arba priimti sprendimą atidalinti skolininko dalį pagal į bylą pateiktą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D. priklauso ½ dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Į bylos duomenų teismas nustatė, kad skolininkui neįvykdžius savo prievolės savanoriškai, pareiškėja kreipėsi į antstolį, kuris 2020 m liepos 7 d. patvarkymu pradėjo priverstinį teismo priteistos iš skolininko skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00783. 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20-135-8586 bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktais Nr. S-20-135-9086 ir Nr. S-20-135-9083 antstolis areštavo skolininko bendrą su sutuoktine aukščiau išvardintą turtą (toliau ir – ginčo turtą), 2020 m. rugpjūčio 6 d. skolininkui ir jo sutuoktinei (bendraturtei) pateikė siūlymą Nr. S-20-135-9087 per 20 dienų pateikti sutikimą dėl skolininko dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nei skolininkui, nei bendraturtei nepaprašius pratęsti pasiūlymo realizavimo termino, antstolis 2020 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymu Nr. S-20-135-10391 pasiūlė išieškotojai per 60 dienų kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio 2 dalies tvarka, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėja šią procesinę teisę, nepraleisdama tam nustatyto termino, tinkamai realizavo 2020 m. rugsėjo 14 d., pateikdama teismui nagrinėjamą pareiškimą. Skolininko A. D. ir suinteresuoto asmens G. D. santuoka nėra nutraukta.
7. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
8. CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose įtvirtinta įstatyminė prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip, tarp jų: turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bei pajamos, gautos ir gaunamos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno kurio iš jų dabinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Teismas nurodė, kad šioje byloje paminėta prezumpcija nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta, todėl antstolio areštuotą ginčo turtą pripažino skolininko ir jo sutuoktinės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurios, kaip minėta aukščiau, įstatymas ne tik įgalina, bet ir įpareigoja išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu asmeninio skolininko turto nepakanka operatyviam ir ekonomiškam teismo sprendimo įvykdymui.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad įpareigojimas teismo vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdantį antstolį išieškojimą nukreipti tik į skolininko darbo užmokestį prieštarautų ne tik bendriesiems vykdymo proceso principams, bet ir akivaizdžiai pažeistų išieškotojos teises ir teisėtą lūkestį teismo sprendimo įvykdymą gauti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis dar 2020 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-8589 nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, tačiau iki 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. per beveik 2 mėn. laiką, iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškota ir paskirstyta vos 290,60 Eur, kas reiškia, jog apsiribojant tokio masto išieškojimu (apie 145 Eur/mėn.), vien pagrindinei teismo priteistos atlyginti žalos sumai išieškoti prireiktų virš 278 mėn., arba 23 metų.
10. Teismas pripažino nepagrįsta ir antrąją prašymo dalį – atidalinti skolininką iš bendros nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), kadangi CPK 667 straipsnio normų ir šio vykdomo teismo proceso paskirtis yra kitokia – pastarojo proceso paskirtis yra individualizuoti skolininko turto dalį jo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, iš kurios toliau turi būti vykdomas išieškojimas, jeigu nepasikeičia aplinkybės (skolininkas neįvykdo sprendimo laisvanoriškai, nesudaroma taikos sutartis vykdymo procese, išieškotojas neatsisako išieškojimo ar kt.). Kita vertus, šiame procese nevyksta ir negali vykti bendro turto padalinimas (bendraturčio atidalinimas nuo kitų), taip pat nevykdomas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai turi būti daroma ieškinio (ginčo) teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų (CK 3-ioji knyga) nustatytus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 ir kt.).
11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 8480-0004-0143, esantis Voverių k., Sintautų k., Šakių r. sav., ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 8480-0003-0240, esantis Santakų k. 14, Sintautų sen., Šakių r. sav., asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D.. Teisme nebuvo pateikta įrodymų dėl laikraščio ,,Valsčius“ akcijų įsigijimo, jog akcijos buvo pirktos iš asmeninių G. D. lėšų. Akcijos įgytos santuokos metu, todėl teismas laikė, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos savarankiškus reikalavimus dėl turto iš bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nenagrinėjo apeliantės prašymo su savarankišku reikalavimu atidalinti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, taip palikdamas neaiškumą, t. y. ar toks prašymas buvo priimtas, ar grąžintas pareiškėjai nenagrinėtas. Teismo posėdžio metu teisėjas užsiminė, kad savarankiškas reikalavimas pareikštas netinkamai, tačiau trūkumų šalinimo instituto nepritaikė, o galutinėje nutartyje dėl jo iš viso nepasisakė. Todėl tokia nutartis laikytina absoliučiai negaliojančia dėl proceso taisyklių pažeidimo, nulėmusio neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
12.2. Tik teismo kompetencijoje yra spręsti bylų sujungimo ar išskyrimo klausimą, todėl teismas, atsisakydamas nagrinėti trečiojo asmens prašymą šioje byloje, dėl to turėjo pasisakyti atskira skundžiama nutartimi, o to nepadaręs, užkirto kelią tolimesnei šio ginčo eigai, kadangi nustačius dalis įsiteisėjusia nutartimi, šalys negalėtų toliau kreiptis dėl nuosavybės atidalinimo kitaip, negu jau teismo yra nustatytos dalys.
12.3. Teismo sprendimas neteisingas dar ir dėl to, kad neteisingai nustatytas sutuoktinių turimų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų turtinis režimas. Jau vien tas faktas, kad A. D. ir G. D. turi skirtingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų skaičių, laidžia spręsti, kad jie šias akcijas yra pasidalinę ir kiekvienas turi po jam priklausančią dalį asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Į bylą taip pat buvo pateikti įrodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas G. D. įsigijo asmeninėn nuosavybėn, apmokėdama jas savo lėšomis, šios bendrovės veiklai perleisdama savo asmeninę teisę – teisę į prekės ženklą. Šių įrodymų teismas iš viso nenagrinėjo ir kažkodėl konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių asmeninės nuosavybės teises į akcijas pateikta nebuvo. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad yra priešingai Vadinasi, teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis prezumpcija, kuri yra paremta ne įrodymais, o tik prielaidomis.
12.4. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tik tada, kai tuo verslu verčiasi abu sutuoktiniai. A. D. nėra žurnalistas ir tai, kad jis dirba toje įmonėje, neįrodo, kad jis kartu su sutuoktine verčiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama veikla.
13. Atskiruoju skundu skolininkas A. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, jog skolininkui priklauso bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su G. D. 1/2 dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1/2 dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ir šioje dalyje pareiškėjos reikalavimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, iš asmeninių lėšų 1993 metais suformavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą. 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso A. D., o 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D.. Tokiu būdu buvo aiškiai išreikšta kiekvieno iš sutuoktinių valia įsigyti tam tikrą turto dalį asmeninėn nuosavybėn.
13.2. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D.. Realizuodama LR Konstitucijos 25 straipsnio bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, būdama profesionali žurnalistė bei Lietuvos žurnalistų sąjungos nare, G. D. 2016 metais įsteigė laikraštį „(duomenys neskelbtini)“, iš asmeninių lėšų suformavo visuomenės informavimo priemonės leidybai įsteigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą, bei įregistravo prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja UAB „Dimstis“ prašo atskiruosius skundus atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Nutartyje taip pat aiškiai nurodoma, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra individualizuoti skolininko turto dalį jo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, iš kurios toliau turi būti vykdomas išieškojimas, jeigu nepasikeičia aplinkybės (skolininkas neįvykdo sprendimo laisvanoriškai, nesudaroma taikos sutartis vykdymo procese, išieškotojas neatsisako išieškojimo ar kt.). Kita vertus, šiame procese nevyksta ir negali vykti bendro turto padalinimas (bendraturčio atidalinimas nuo kitų), taip pat nevykdomas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai turi būti daroma ieškinio (ginčo) teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų (CK 3-ioji knyga) nustatytus reikalavimus.
14.2. Nei skolininkas, nei G. D. neįrodė, kad būtent iš asmeninių lėšų skolininko sutuoktinė formavo minėtos bendrovės įstatinį kapitalą. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtos sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Skolininkui įrodymais nepatvirtinus, iš kokiu būdu įgytų piniginių lėšų (šaltinių) buvo suformuotas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas, laikytina, kad jis suformuotas iš bendrų santuokinių skolininko bei G. D. lėšų.
14.3. Išieškotoja pažymi, kad pareiškimu buvo prašomas ne išieškoti iš bendro skolininko ir G. D. turto, tačiau tik dėl skolininko dalies nustatymo. Vien tai, kad nutartimi pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, įvertinus per Teismo suteiktą papildomą laiko tarpą, atidedant bylos nagrinėjimą, pateiktus G. D. dokumentus, parodo teismo objektyvų elgesį ir nutarties teisėtumą, pagrįstumą ir teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies nustatymo taikymo ir aiškinimo klausimai.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko A. D. turto išieškotojos UAB „Dimstis“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-254-881/2019 dėl 40 420,90 Eur skolos, 6 223,71 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0132/20/00783). Antstolis 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20-135-8586 bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktais Nr. S-20-135-9086 ir Nr. S-20-135-9083 areštavo skolininko bendrą su sutuoktine turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype po ½ dalį esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8480-0004-0143, ir ½ dalį iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
18. Vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. D. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklauso aukščiau nurodytas turtas, antstolis 2020m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo Nr. S 20 135-9087 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui įstatymų nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas skolininkui ir jo sutuoktinei įteikti asmeniškai 2020 m. rugpjūčio 8 d., tačiau antstolio nustatytu terminu nei skolininkas, nei jo sutuoktinė tokio sutikimo nepateikė.
19. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 9 d. siūlymu Nr. S-20-135-10391 pasiūlė išieškotojai per 60 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Remdamasi antstolio pasiūlymu, išieškotoja UAB „Dimstis“ 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko A. D. dalies bendroje su sutuoktine G. D. nuosavybėje nustatymo.
21. Skundžiama nutartimi teismas išieškotojos prašymą tenkino iš dalies. Skolininkas nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl nuosavybės dalių į akcijas nustatymo, atskirajame skunde teigdamas, kad buvo neteisingai nustatytas sutuoktinių turimų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų turtinis režimas, o suinteresuotas asmuo G. D. prašo atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės pagal jos pateiktą projektą.
22. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
23. CPK 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta CK 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kasacinis teismas yra nurodęs, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
24. Atsižvelgdamas į faktinę bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens G. D. atskirojo skundo argumentais, kad teismas iš viso nenagrinėjo jos savarankiško prašymo dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, taip pat su apelianto A. D. argumentais, kad teismas neteisingai nustatė paminėtų bendrovių akcijų turtinį režimą.
25. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog šiame procese nevykta ir negali vykti bendro turto padalijimas, nes tai yra daroma ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimai dėl turto padalijimo ar turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio reikalavimas – dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės turi būti nagrinėjamas ginčo teisena pagal pareikštą ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sumokėjus žyminį mokestį. Analogiškas išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2019.
26. Apeliantai taip pat teigia, kad yra pasidaliję UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir kiekvienas iš jų turi skirtingą skaičių akcijų – skolininkui A. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 195 vnt. šios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų, o G. D. – 25 vnt. akcijų. UAB (duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių – G. D..
27. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas A. D. ir G. D. įregistravo santuoką 1992 m. kovo 21 d. ir ši santuoka nėra nutraukta. A. D. yra 195 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, o jo sutuoktinė G. D. – 25 vnt. akcijų turėtojai, kurias jie įgijo 1999 m. balandžio 14 d. Be to, apeliantė G. D. yra 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoja, kurias įgijo 2016 m. rugsėjo 26 d. Taigi bendrovių akcijas apeliantai yra įgiję santuokos metu, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad jie šias akcijas būtų pasidalinę, ar kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į šį turtą būtų pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
29. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka nėra galimas konstatavimas, iš kokių konkrečių lėšų buvo įgytas sutuoktinių turtas (šiuo atveju – uždarųjų akcinių bendrovių akcijos). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtina sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Minėta, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, nutartimi nustato skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Šioje byloje nesprendžiamas santuokinio turto padalinimo ar jo pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe klausimai (CK 3.88, 3.89 straipsniai), todėl teismas neturi pagrindo nustatinėti ir vertinti lėšų, už kurias įgytos bendrovių akcijos, teisinio režimo.
30. Kita vertus, asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Vadinasi, sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sandorius sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje bylos Nr. 3K-3-365/2011). Tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės turi būti nustatinėjamos ginčo teisenos tvarka kitoje byloje.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su kitais atskirųjų skundų argumentais dėl bendrovių akcijų teisinio režimo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 40 straipsnio 1 dalį, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Tai reiškia, kad akcijos, kaip vertybinis popierius, suteikia jo turėtojui turtines ir neturtines teises, susijusias su bendrovės valdymu (ABĮ 15, 16 straipsniai), tačiau nepriklausomai nuo to, ar bendrovės akcijos priklauso vienam iš sutuoktinių, ar abiems sutuoktiniams (ne)lygiomis dalimis, tai nepaneigia įstatyminės prezumpcijos, kad toks turtas ir toliau išlieka bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė (CK 3,87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
32. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 667 straipsnyje įtvirtintos skolininkui priklausančios dalies bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte nustatymo vykdymo proceso metu ypatumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; kt.), taip pat į tai, kad esant pareiškimui dėl turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį, sutuoktiniams priklausantis turtas nėra dalijamas, o teismas, nustatydamas skolininkui priklausančią dalį pagal minėtą įstatymą (CPK 667 straipsnį), vadovaujasi CK trečiojoje knygoje nustatytomis prezumpcijomis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis) ir nukrypti nuo lygių dalių principo gali tik atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nesprendžia ir negali spręsti dėl kitokio turto teisinio režimo nustatymo, konstatuotina, kad CPK 667 straipsnyje įtvirtintas institutas iš esmės skirtas tik skolininko turto daliai bendrojoje nuosavybėje individualizuoti išieškojimo vykdymo tikslu, bet negali būti vertinamas, kaip užkertantis kelią asmeniui, pasinaudojusiam šiuo institutu, kreiptis į teismą dėl kitos šio turto nuosavybės formos pripažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2019).
33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo atvejį, atskirųjų skundų argumentais pakeisti ar panaikinti teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
34. Į pagrindinius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.