Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjai M. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui A. D., skolininko sutuoktinei (bendraturtei) G. D., antstoliui A. M. dėl skolininko dalies bendroje su sutuoktine nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, suinteresuotų asmenų skolininko, jo sutuoktinės ir antstolio rašytinių paaiškinimų atsiliepimuose į pareiškimą, taip pat rašytinių šios, laikinai prijungtos antstolio A. M. vykdomosios bylos Nr. 0135/20/00783 duomenų teismas nustatė tokias reikšmingas bylai spręsti aplinkybes: skolininkas A. D. gyvena santuokoje su G. D., vedybų (povedybinės) sutarties nėra sudarę, santuokoje įgytas turtas notarine sutartimi nėra padalintas. Be kitų procesinių sprendinių 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019, iš dalies pakeistu 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, Vilniaus apygardos teismas iš skolininko A. D. išieškotojai priteisė 40420,90 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines kompensacines (procesines) palūkanas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ši teismo sprendimu priteista įvykdyti natūra piniginė prievolė yra skolininko A. D. asmeninė. Skolininkui neįvykdžius savo prievolės savanoriškai pareiškėja kreipėsi į antstolį, kuris 2020 m liepos 7 d. patvarkymu pradėjo priverstinį teismo priteistos iš skolininko žalos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0135/20/00783. 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20-135-8586 bei 2020 m. rugpjūčio 6 d., turto arešto aktais Nr. S-20-135-9086 ir Nr. S-20-135-9083 antstolis areštavo skolininko bendrą su sutuoktine aukščiau (punktas 1) išvardintą turtą (toliau ir – ginčo turtą), 2020 m. rugpjūčio 6 d. skolininkui ir jo sutuoktinei (bendraturtei) pateikė siūlymą Nr. S-20-135-9087 per 20 dienų pateikti sutikimą dėl skolininko dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis), nei skolininkui, nei bendraturtei pratęsti pasiūlymo realizavimo termino neprašius ir to nepadarius, 2020 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymu Nr. S-20-135-10391 pasiūlė išieškotojai per 60 dienų kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio 2 dalies tvarka, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pareiškėja šią procesinę teisę, nepraleisdama tam nustatyto termino, tinkamai realizavo 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikdama teismui nagrinėjamą pareiškimą. Skolininko A. D. ir suinteresuoto asmens G. D. santuoka nėra nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose įtvirtinta įstatyminė prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip, tarp jų: turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bei pajamos, gautos ir gaunamos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno kurio iš jų dabinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šioje byloje paminėta prezumpcija nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta, todėl teismas antstolio areštuotą ginčo turtą pripažįsta skolininko ir jo sutuoktinės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurios, kaip minėta aukščiau, įstatymas ne tik įgalina, bet ir įpareigoja išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu asmeninio skolininko turto nepakanka operatyviam ir ekonomiškam teismo sprendimo įvykdymui.

Minėta, kad skolininkas A. D. prašo jam išdėstyti 2019-06-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, iš dalies pakeisto 2020-05-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, vykdymą ir to pagrindu nagrinėjamą išieškotojos pareiškimą nepatenkinti. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis skolininkui A. D. dar 2020 m. birželio 1 d. šio teismo Šakių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3963-876/2020, atsisakant priimti pareiškimą su analogišku prašymu, buvo išaiškinta, kad toks prašymas nėra teismingas Marijampolės apylinkės teismui ir turėtų būti teikiamas sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui. Šis teismas laikosi tokios pačios pozicijos, todėl skolininko prašymą pareiškimą netenkinti tokiu motyvu vertina nepagrįstu. Aukščiau taip pat minėta, kad skolininko sutuoktinė G. D. prašo arba įpareigoti antstolį apsiriboti išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio, arba atidalinti skolininką iš bendros nuosavybės jos pasiūlytu būdu ir to pagrindu nagrinėjamą išieškotojos pareiškimą nepatenkinti. Teismas vertina, kad įpareigojimas teismo vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdantį antstolį išieškojimą nukreipti tik į skolininko darbo užmokestį prieštarautų ne tik bendriesiems vykdymo proceso principams, bet ir akivaizdžiai pažeistų išieškotojos teises ir teisėtą lūkestį teismo sprendimo įvykdymą gauti per kiek įmanoma trumpesnį laiką – vykdomosios bylos duomenimis, antstolis dar 2020 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-135-8589 nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, tačiau iki 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. per beveik 2 mėn. laiką, iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškota ir apskirstyta vos 290,60 Eur, kas reiškia, jog apsiribojant tokio masto išieškojimu (apie 145 Eur/mėn.), vien pagrindinei teismo priteistos atlyginti žalos sumai išieškoti prireiktų virš 278 mėn., arba 23 metų. Nepagrįstu vertinama ir antroji prašymo dalis atidalinti skolininką iš bendros nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), kadangi CPK 667 straipsnio normų ir šio vykdomo teismo proceso paskirtis yra kitokia – pastarojo proceso paskirtis yra individualizuoti skolininko turto dalį jo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, iš kurios toliau turi būti vykdomas išieškojimas, jeigu nepasikeičia aplinkybės (skolininkas neįvykdo sprendimo laisvanoriškai, nesudaroma taikos sutartis vykdymo procese, išieškotojas neatsisako išieškojimo ar kt.). Kita vertus, šiame procese nevyksta ir negali vykti bendro turto padalinimas (bendraturčio atidalinimas nuo kitų), taip pat nevykdomas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai turi būti daroma ieškinio (ginčo) teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų (CK 3-ioji knyga) nustatytus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-22 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 ir kt.).

Teismui pateikti duomenys, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D.. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-10-29) nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nekilnojamojo turto savininko apibrėžimas yra pateiktas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateikto 2003 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo matyti, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos G. D.. Nuosavybės teisių atkūrimo būdu įgyto turto pripažinimas asmenine nuosavybe atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl tokiu būdu įgyto turto teisinio statuso (Kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2010, 3K-3-345/2012), todėl šioje byloje nustatant G. D. vardu registruotų ir santuokos metu įgytų žemės sklypų teisinį statusą, neturi reikšmės kokiomis sąlygomis šalys tarpusavyje susitarė atkurti nuosavybės teises, nes nepriklausomai nuo susitarimo sąlygų, tokiu būdu įgytas turtas tapo G. D. asmenine nuosavybe. Todėl teismas konstatuoja, jog minėti žemės sklypai yra asmeninė G. D. nuosavybė.

Teisme nebuvo pateikta įrodymų dėl laikraščio ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo, jog akcijos buvo pirktos ir asmeninių G. D. lėšų. Akcijos įgytos santuokos metu, todėl laikytina sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja procesiniame dokumente suformulavo prašymą priteisti jai iš skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokių išlaidų pagrindžiančių dokumentų iki pastarosios teismo nutarties priėmimo nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis), be to, CPK 593 straipsnio 5 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, jog teismui nagrinėjant pareiškimus vykdymo proceso metu, proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pastarasis pareiškėjos prašymas netenkinamas. Kiti proceso dalyviai dėl galimų proceso išlaidų paskirstymo prašymų iki pastarosios teismo nutarties priėmimo nėra pateikę (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.