Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. O. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas.Praeityje teistas Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs. Bausmės pradžia 2012 m. liepos 11 d., bausmės pabaiga 2022 m. liepos 11 d. 2017 m. kovo 16 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam G. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamos elgesio riziką ir mąstymas nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. O. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, G. O. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, baudžia antrą kartą už tai, už ką jis jau yra nubaustas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, konstatuodamas, jog neatlikta bausmės dalis yra dar didelė, turi atsižvelgti, jog BVK 157 straipsnis sudaro galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir įstatymas nenurodo kokia bausmės dalis vertinama kaip per didelė. Nuteistojo teigimu, atlikdamas bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, jis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (pagal Oasys 18 balų), laisvėje turi šeimą, mažametį vaiką, pastovią gyvenamą vietą, o būdamas laisvas ir dirbdamas galėtų greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, tris kartus skatintas. Nuteistasis nurodo, jog jo kriminogeninio elgesio riziką sudaro tik 18 balų, iš kurių tik 8 yra kintantys veiksniai, be to teismas neatsižvelgė, kad jis tris kartus skatintas, du kartus išleistas ilgalaikių atostogų į namus, tai patvirtina, kad jis daro pažangą ir juo pasitikima, o lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir jo skundą tenkinti.Nuteistojo G. O. skundas atmetamas.Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra G. O. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nors nuteistasis G. O. nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių ir buvo ne kartą skatintas, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Tačiau nuteistojo pozityvi elgesio kaita yra įvertinta tuo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jis išleidžiamas į namus atostogų, charakterizuojamas palankiai, dirba, tačiau, vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į jų visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad G. O. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi labai sunkaus nusikaltimo padarymas, todėl aukštesniojo teismo nuomone, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą. Tad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju, jokiu aspektu lygtinio paleidimo netaikymas negali būti vertinamas kaip pakartotinis baudimas už tą pačią nusikalstamą veiką.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog G. O. paleidus lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. O. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.