Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. O., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. liepos 11 d., pabaiga – 2022 m. liepos 11 d. Komisija 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 61-50 nutarė taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O.. Teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis G. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 61-50 dėl lygtinio paleidimo taikymo.Nurodo, kad bausmės atlikimo metu nenusižengė, o už gerą elgesį ir stropų darbą buvo skatintas 4 kartus. Nuteistasis nesivelia į konfliktines situacijas ir sugeba išlaikyti draugiškus santykius su kitais nuteistaisiais. G. O. yra suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be priežiūros, kas rodo, jog pataisos įstaigos darbuotojai juo pasitiki. Akcentuoja, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro 16 balų, kuris yra sumažėjęs nuo 18 balų. Nors iš minėtų 16 balų 6 balai yra dinaminiai, tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje nuteistasis jų sumažinti negali, nes 1 balas yra skirtas dėl priteisto civilinio ieškinio ir 5 dėl to, kad nusikaltimą padarė ne vienas, taigi minėti dinaminiai balai yra virtę statiniais. Nuteistasis taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo sąlygos yra išimtinai siejamos tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę G. O. jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, todėl pakartotinai tai nebegali būti vertinama. Nuteistojo G. O. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir panašiai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra sumažėjęs nuo pirminio „OASys“ tyrimo ir šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų iš 168 galimų), tačiau vien to nepakanka, kadangi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvada ir kiti bylos duomenys liudija, jog yra gautas antstolio patvarkymas dėl 16073,36 Eur skolos išieškojimo. Nors nuteistasis nuo 2015 m. sausio 8 d. dirba Kauno tardymo izoliatoriuje ūkio aptarnavimo būryje ir jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro 171 Eur, tačiau skolos padengimui G. O. tik nuo 2016 m. birželio 30 d. kiekvieną mėnesį perveda po 20 Eur. Dukters išlaikymui nuteistasis taip pat perveda tik po 20 Eur per mėnesį. Visa tai rodo, jog nuteistasis finansinius įsipareigojimus nors ir pripažįsta, tačiau juos vykdo tik formaliai.G. O. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nebegali dar labiau sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro 10 statiniu (nekintančių) balų ir 6 dinaminiai (kintantys), kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu gali dar labiau sumažinti.Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai, jog apylinkės teismas pakartotinai vertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, yra nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.