Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 61-78 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. liepos 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 11 d.Komisijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 61-78 priimtas sprendimas nuteistajam G. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam G. O.. Nuteistasis G. O. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį, prašo įvertinti komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tai, kad jis teistas, nes jis teistas 1998 m. ir teistumas jam jau išnykęs. Kauno apygardos teismas priimdamas nuosprendį atsižvelgė į visus bausmės skyrimo kriterijus, todėl apylinkės teismas motyvuose įvardindamas veikos pavojingumą, kaltės formą, motyvus ir tikslus, jį teisė antrą kartą. Taip pat nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai motyvuoja, kad likusi atlikti dar didelė laisvės atėmimo bausmės dalis. Tačiau pagal galiojantį BVK jis yra atlikęs nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus galimas lygtinio paleidimo taikymas su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę Kauno tardymo izoliatoriaus ūkio priežiūros būryje vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą tarpą įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, nusikaltamo elgesio rizika pagal OASys žema, turi šeimą, gyvenamąją vietą laisvėje, motyvuotas turėti pastovų darbą ir ir greičiau atlyginti ieškinį. Taip pat nurodo, kad buvo tris kartus skatintas, tačiau apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. G. O. skunde rašo, kad jis buvo išleistas ilgalaikių atostogų į namus, o tai rodo, kad pareigūnai juo pasitiki ir mato pažangą. G. O. skunde teigia, kad jis suvokia jog nuteistasis turi gerai elgtis, tačiau jis nurodo, kad nuobaudų neturi, o tik skatintas3 kartus. Taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o kinta tik bausmės atlikimo sąlygos. Nuteistojo G. O. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo savanoriškai įgyvendino individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų. Taigi, G. O. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad nuteistasis G. O. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad G. O. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, pataisos programoje, nuteistųjų laisvalaikio ir užimtumo programoje, sportuoja, tobulina savo kūrybinius darbinius įgūdžius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stebima jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija. Šie veiksniai teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nors ir intensyviai prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad svarbūs kriminogeniniai veiksniai, informacija apie teisės pažeidimus (teistas 2 kartus) ir gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat šioje išvadoje nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių taškų suma 10 balų ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti dinaminius nusikalstamos rizikos balus. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad G. O. sudėtinga atpažinti bei įvardinti problemines sritis, kurios labiausiai susijusios su nusikalstamumu. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priimtas ne vienbalsiai, vienas Komisijos narys balsavo „prieš“. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, mažinant pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos dinaminius balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. O. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.