- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- T-581-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00334-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-03-17 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 61-14 nutarta siūlyti teismui taikyti nuteistajam G. O., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant nuteistajam intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka; pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, komisija siūlo teismui taikyti nuteistajam sekančias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu iki 2022-07-11; auklėti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, dengti civilinius ieškinius, pradėti dirbti. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 157 straipsnio 3 dalimi, galimas nuteistojo lygtinio paleidimo terminas – 2017-07-11. Jo nusikalstamo elgesio rizika per laikotarpį nuo pirmojo vertinimo pagal OASys metodiką, 2015-01-27, kuomet vertinimo rezultatas buvo – 19 balų, iki 2016-10-24 atlikto pakartotino elgesio vertinimo sumažėjo iki 18 balų. 2017-03-03, atlikus sekantį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, vertinimo rezultatas išliko toks pats - 18 balų. Pirmą kartą prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėtas 2016-12-06. Teismas nutartimi atsisakė patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą. Atsižvelgiant į 2016-12-06 Kauno apylinkės teismo nutartį, nuteistajam Komisija iki 2017-03-03 pasiūlė: 1) bendrauti su psichologu dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo; 2) dengti civilinį ieškinį; 3) toliau išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir palaikyti santykius su artimaisiais; 4) toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose; 5) siekti gauti paskatinimą. Nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas - per nustatytą laikotarpį kreipėsi į psichologą, dalimis dengia civilinį ieškinį, kas mėnesį perveda lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, dalyvauja pataisos programoje, įvairiuose užsiėmimuose ir veiklose. Komisijos nuomone nuteistasis G. O. pakankamai pakeitė savo elgesį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. O. Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas.
Nuteistasis bus atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje, numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2017-07-11, 2017-03-13 atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 8 mėnesiai 2 dienos, likusi neatlikta bausmės dalis – 5 metai 3 mėnesiai 28 dienos.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. O. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas - bendrauti su psichologu dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo; dengti civilinį ieškinį; toliau išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir palaikyti santykius su artimaisiais; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema - 18 balų (2015-01-27 atlikto vertinimo rezultatas buvo 19 balų, 2016-10-24 atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ji sumažėjo iki 18 balų). Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, motyvuotas turėti darbą (byloje pateikti duomenys, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, būtų įdarbintas UAB „Jung Paletten“), pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – per laikotarpį nuo 2016-12-06 iki 2017-03-16 nuobaudų neturėjo, įkalinimo įstaigos iki 2016-12-06 buvo tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programoje; galimybė namuose taikyti intensyvią priežiūrą yra. Tačiau, teismo nuomone, nustatytos kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo mąstymą bei elgesį, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Pažymėtina, kad atlikus antrą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema (18 balų), tačiau nepakito teigiama linkme. Matyti, kad skiltyse „Lėšų tvarkymas“ bei „Emocinė gerovė“ ji sumažėjo po vieną balą, tačiau vienu balu padidėjo skiltyje „Mąstymas ir elgesys“, ir šis nėra rodiklis pasikeitęs nuo 2016-10-24 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Tai rodo, kad nuteistasis šioje srityje iš esmės nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam sudėtinga atpažinti bei įvardinti problemines sritis, kurios labiausiai susiję su nusikalstamumu ir nors jis geba analizuoti situacijas, tačiau jam sudėtinga ieškoti alternatyvų, tai reiškia, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pakankamai įvertinęs ir pakeitęs savo elgesį bei mąstymą, todėl nėra ir pakankamo pagrindo manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis kategoriškai atmeta teiginį, kad yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai dalyvauti kriminalinėje veikloje, tačiau pats įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį asmenį. Be to, Komisijos išvadoje ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis G. O. šiuo metu dalyvauja trijose socialinės reabilitacijos programose:
- pataisos programoje, kurios tikslai yra nuteistųjų elgesio korekcija, siekiant, kad nuteistasis elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, gyvenimiškų vertybių ir motyvacijos ugdymas bei skatinimas, kad nuteistasis savo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis;
- nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, kurios tikslai yra mažinti recidyvinio nusikalstamumo riziką, sudarant sąlygas nuteistiesiems realizuoti savo gebėjimus ir sumanymus, ugdant jų savarankiškumą, atsakomybės jausmą, asmenines vertybes, mažinti vidinę įtampą būnant laisvės atėmimo vietoje ir kt.;
- nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje, kurios tikslas – sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, kartu mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Teismo nuomone, nuteistojo dalyvavimas nurodytose programose gali teigiamai įtakoti nuteistojo elgesį bei motyvaciją daugiau nenusikalsti, todėl manytina, kad nuteistajam dalyvavimas šiose programose padarys teigiamą įtaką.
Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai - jis vykdo Komisijos rekomendacijas, neturi nuobaudų, išsako teigiamas nuostatas į darbą, suvokia jį kaip privalumą, suvokia ir moka baudžiamojoje byloje priteistą ieškinį, bendrauja su artimaisiais, pagal išgales skiria lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, neturi problemų dėl priklausomybių nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių vaistų, puoselėja santykius su sugyventine bei vaikais, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau pažymėtina, kad, tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra nuteistojo pareiga, o byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis G. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), be to į nusikaltimą pats įtraukė nepilnametį asmenį, jo neatlikta paskirtos bausmės dalis dar gana didelė, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir yra įvertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos G. O. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogiški motyvai buvo nurodyti Kauno apylinkės teismo 2016-12-06 nutartyje, jie pakartotini, nes išlieka nepakitę.
Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo nustatant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir mąstymas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o šiuo atveju teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, daro išvadą, jog G. O. šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nustatant intensyvią priežiūrą nuteistajam G. O. atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.