Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-448-530/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-83-485/2014Nuosprendis · 2014-12-17Kauno apygardos teismas
  2. T-611-925/2016Nutartis · 2016-09-05Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-13Kauno apygardos teismas
  4. T-2023-966/2016Nutartis · 2016-12-06Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-16Kauno apygardos teismas
  6. T-581-966/2017Nutartis · 2017-04-05Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-10Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-06Kauno apygardos teismas
  9. T-1306-966/2017Nutartis · 2017-09-26Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-26Kauno apygardos teismas
  11. T-486-966/2018Nutartis · 2018-02-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
1S-448-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00334-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-448-530/2017
Proceso Nr. 1-91-1-00334-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kaišiadorių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. (apylinkės teismo nutartyje nurodoma pavardė P. vertinama kaip kompiuterinio spausdinimo klaida) nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 8 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė.Praeityje teistas 7 kartus. Bausmės pradžia 2014 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga 2018 m. kovo 7 d. 2017 m. balandžio 14 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant įpareigojimus.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad įvertinus visas aplinkybes, jos nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. P. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesilaiko įstatymo reikalavimų bei Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, susijusių su lygtinio paleidimo taikymo institutu, kur akcentuojamas būtinumas taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje. Nuteistojo teigimu, teismas vertina padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ankstesnius teistumus, kas prieštarauja teisminei praktikai. Nei nusikaltimas, nei jo sunkumas, nei nustatyti kriminogeniniai veiksniai, nei praeities duomenys apie teistumus pagal teisminę praktiką neturi būti vertinami. Svarbiausias veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi asmuo prižiūrimas ir stebimas, o pažeidus sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos namus atlikti neatliktos bausmės dalies. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo A. P. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, jog, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. P. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei (58 balai). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytos aplinkybės, ar ta pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, A. P. atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, praeityje teistas, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, teismas jo atžvilgiu buvo taikęs bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tai nuteistojo elgesio jokiu aspektu neįtakojo, be to, pateiktais duomenimis nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto neskatintas, baustas 4 kartus, tame tarpe ir paskiriant nuobaudą atlikti baudos izoliatoriuje, ir nors nuobaudos negalioja, tokios aplinkybės asmenį charakterizuoja nepalankiai. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus pateiktus duomenis, dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad konstatuojama pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau leidžia manyti, kad šiuo metu nuteistasis A. P., būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Medžiagoje pateiktų duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog A. P. paleidus lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skundo argumentai, susiję su jo minima teismine praktika bei rekomendacijomis, atmestini, nes kiekvienu atveju nuteistojo teisinė situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant tik į tas aplinkybes, kurios betarpiškai susijusios su konkrečiu asmeniu. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas