Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. D. nuteistas 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 1 d. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nors ir nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Teismas, atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akcentuoja ir pabrėžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 str. 1 d. reikalavimus, tuo grįždamas į įstatymo taikymą pagal senąjį BVK. Apelianto nuomone, teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadą. Pasak jo, pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra ženkli, nes pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės pradžioje pagal OASys metodiką buvo 37 balai, o dabar sumažinta iki 30 balų, kas išimtinai yra vienas iš esminių lygtinio paleidimo klausimo sprendimui būtinų kriterijų. Apelianto tinkamumą probacijai rodo gauti jo paskatinimai, dalyvavimas Norvegų projekte „Motyvacija dirbti. Socialinių įgūdžių stiprinimas“, šaškių bei šachmatų turnyruose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, įgijo vytelių pynėjo specialybę. Šios aplinkybės teismo buvo įvertintos tik kaip privalomos ir savaime suprantamos, sumenkinant apelianto pastangas.Apeliantas skunde nurodo, jog pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie jau yra įvertinti bei yra statiniai. Pataisos įstaigoje jis elgiasi nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, gerai ir sąžiningai dirba, būdamas laisvėje gyvenimo tikslų siekė visuotinai priimtinomis priemonėmis kas rodo, kad ši padaryta nusikalstama veika buvo baisi klaida. Teigia, kad turi priteistą civilinį ieškinį, tačiau atlyginti jį neturi galimybės, nes nepavyko rasti nukentėjusių teisių perėmėjos. Taip pat skunde nurodo, jog bado akcija yra įstatymiškai įtvirtintas kraštutinis būdas ginti savo teises, dėl bado akcijų skelbimo baustas nebuvo, o tai reiškia, kad tai buvo atlikta teisėtai.Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas nenurodė, jog Komisija padarė procesinių pažeidimų, todėl turi būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi Komisija teisingai įvertino visas šiam klausimui būtinas aplinkybes spręsti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 str. 1 d., kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog V. D. priklauso žemai rizikos grupei – 30 balų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Analizuotinos bylos duomenimis pastebimas nuteistojo siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, noras būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai vertintini teigiamai jo atžvilgiu, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, to nepakanka. Manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals pagrįstumą, kaip jau buvo paminėta, patvirtina duomenys, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, V. D. priklauso žemai rizikos grupei. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo kriminogeninis veiksnys vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai, t. y. bendravimas su nusikalstamos orientacijos asmeniu, kuris, pasak nuteistojo, iniciavo pastarąjį nusikaltimą, išprovokavo nusikalstamą veiką, kuriai, būdamas nepilnametis, jis neatsispyrė. Sutinkamai su teismo išvada, padarytas labai sunkus nusikaltimas, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, tačiau tai, kad teismas į tai atsižvelgė ir sprendime nurodė, dar nereiškia, jog būtent šios aplinkybės nulėmė teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos visumoj ir padaryta atitinkama išvada nagrinėjamu klausimu, todėl pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, teismas šiuo aspektu nepadarė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Be to, apylinkės teismas pripažino, jog teigiamai charakterizuojantys duomenys nuteistąjį nagrinėjamu atveju yra, nuteistasis save realizuoja darbiniuose santykiuose, aktyviam dalyvavime socialinės reabilitacijos priemonėse, mokymąsi, dėl ko įgijo vytelių pynėjo specialybę ir pan. Tačiau tokia pažanga kol kas nėra itin reikšminga ir absoliuti formuojant teismo manymą, jog nuteistasis jau gali būti reintegruotas į visuomenę ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Pripažintina, jog visgi vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą ir kartą svarstytas drausmės komisijos posėdyje bausmės pradžioje, be to, kaip teisingai teismas pažymėjo, nuteistojo finansinis stabilumas yra žemas, stebima nepakankama lėšų panaudojimo kompetencija, o tai svarbu, nes teismo priteistas civilinis ieškinys yra pakankamai didelės sumos dydžio. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Nors apeliantas teigia, kad teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadą, tačiau su tokia argumentacija nesutinkama, kadangi skundą nagrinėjančio teismo nuomone, Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, nurodytos faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos tinkamai, o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, nereiškia, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie lemtų apylinkės teismo nutarties panaikinimą. Išanalizuotos bylos kontekste Kauno apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.