Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-09-06 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 61-50 nutarta siūlyti teismui taikyti nuteistajam G. O., gim. 1971-10-10, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias rekomendacijas: įsidarbinti ir dengti ieškinius; iki paskirtos bausmės pabaigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Nutarime nurodoma, kad jo nusikalstamo elgesio rizika per laikotarpį nuo pirmojo vertinimo pagal OASys metodiką, 2015-01-27, kuomet vertinimo rezultatas buvo – 19 balų, iki 2016-10-24 atlikto pakartotino elgesio vertinimo sumažėjo iki 18 balų. 2017-03-03, atlikus sekantį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, vertinimo rezultatas išliko toks pats - 18 balų. Vertinimo rezultatus pakartotinai peržiūrėjus 2017-08-21, vertinimo rezultatas 16 balų. Pirmą kartą prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėtas 2016-12-06. Teismas nutartimi atsisakė patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlytos rekomendacijos įvykdytos. Antrą kartą prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą teisme buvo nagrinėtas 2017-04-05, teismas nutartimi taip pat atsisakė patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą. Atsižvelgiant į 2017-04-05 Kauno apylinkės teismo nutartį, nuteistajam Komisija iki 2017-09-04 pasiūlė: 1) bendrauti su psichologu dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (skiltyje „Mąstymas ir elgesys“) bei probleminių sričių, kurios labiausiai susiję su nusikalstamumu atpažinimo ir įvardijimo; 2) toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas – dalyvauja 2 tęstinuose socialinės reabilitacijos programose: pataisos programoje, nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje, įvairiuose užsiėmimuose ir veiklose, dirba, dalimis dengia civilinį ieškinį, kas mėnesį perveda lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, bendrauja su psichologu. G. O. Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos skirtas rekomendacijas įvykdė. Komisijos nuomone nuteistasis G. O. pakankamai pakeitė savo elgesį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. O. Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas. 2016-02-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis paliktas galioti atmetant G. O. gynėjo skundą.

Nuteistasis bus atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2017-07-11, 2017-09-04 atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 metai 1 mėnuo 23 dienos, likusi neatlikta bausmės dalis – 4 metai 10 mėnesių 7 dienos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš Komisijos, kurioje buvo trečią kartą svarstytas nuteistojo G. O. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, 2017-09-05 protokolo Nr. 61-49 matyti, kad komisijos posėdis buvo teisėtas, jame dalyvavo dauguma komisijos narių. Sprendimui taikyti lygtinį paleidimą pritarė visi komisijos nariai.

Teismas, įvertinęs 2017-09-06 Komisijos priimto nutarimo Nr. 61-50 taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, sprendžia, kad nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš pateiktos Kauno tardymo izoliatoriaus socialinio tyrimo išvados (2017-08-28 Nr. 73/377) nustatyta, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalų bausmės terminą, kuriam suėjus yra galimybė svarstyti jo lygtinį paleidimą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas per atidėtą laikotarpį, t. y. atitinka įstatymo nustatytas sąlygas lygtiniam paleidimui. Tačiau, vien šių formalių aplinkybių G. O. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors atlikus nuteistojo pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 16 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors nutarime nurodyta, kad nuteistasis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, dirba bausmės atlikimo vietoje, palaiko socialinius ryšius su savo šeima, nėra baustas, skatintas, tačiau, teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kriminogeninių veiksnių nėra, tačiau pažymėtina, kad atlikus trečią nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo jo vertinimo sumažėjo trimis balais (buvo 19 balų), tačiau dar yra likę 6 dinaminiai balai, t. y. nuteistojo elgesį dar yra galimybė koreguoti ir jo elgesio korekcija turi būti tęsiama izoliavus asmenį nuo visuomenės.

Negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad G. O. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį itin skaudžias ir nepataisomas pasekmes ir nors nusikaltimo sunkumas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodytas kaip aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą, tačiau vis dėlto, ši aplinkybė, įvertinus ją kitų aukščiau išdėstytų su lygtinio paleidimo taikymu susijusių aplinkybių kontekste, yra svarbi. Be to, nuteistais savo kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) bylos nagrinėjimo bei apeliacijos metu nepripažino, šiuo metu jo nuostatos dėl savo nusikalstamo elgesio, požiūris į savo neteisėtais veiksmais sukeltas negrįžtamas pasekmes, nėra aiškūs, socialinio tyrimo išvadoje nėra įvertinti, todėl kyla pagrįstų abejonių ar G. O. yra tiek pakoregavęs savo elgesį bei mąstymą, jog būtų galima jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Visos išvardintos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog nuteistojo atliktos bausmės dalis nelaikoma adekvačia jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, o jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už tyčinius sunkius nusikaltimus gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų daryti nusikalstamas veikas ateityje. Ta aplinkybė, jog G. O. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 7 dalimis, 364 straipsnio 3, 4 dalimis, teismas

nutaria:

atmesti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.