Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-11-18 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 61-78 nutarta siūlyti teismui taikyti nuteistajam G. O., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant nuteistajam intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka; pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, komisija siūlo teismui taikyti nuteistajam sekančias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu iki 2022-07-11; neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 paroms iki 2022-07-11, auklėti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, dengti civilinius ieškinius. Nutarime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galimas nuteistojo lygtinio paleidimo terminas – 2017-07-11, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant Komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 19 balų iki 18 balų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 201 straipsnio 3 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimas.

Nuteistasis bus atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje, numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2017-07-11, 2016-11-15 atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 4 mėnesiai 4 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-11-18).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. O. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema - 18 balų (2015-01-27 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys vertinimo rezultatas buvo 19 balų), jis turi pastovią gyvenamąją vietą, motyvuotas turėti darbą, pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai - buvo 3 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programoje; galimybė namuose taikyti intensyvią priežiūrą yra, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo mąstymą bei elgesį, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Kaip minėta anksčiau, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (18 balų), tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu svertiniu tašku (nuo 19 iki 18), skiltyse „Lėšų tvarkymas“ bei „Emocinė gerovė“, tačiau padidėjo skiltyje „Mąstymas ir elgesys“, kas rodo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės nėra daroma. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina tai, kad G. O. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, jokių duomenų, kad jis šiuo metu yra pakeitęs savo požiūrį nėra. Psichologinės tarnybos specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad interviu metu nuteistajam buvo sudėtinga atpažinti bei įvardinti problemines sritis, kurios labiausiai susijusios su nusikalstamumu, be to pakartotino nusikalstamumo rizika išlieka tame, kad nuteistasis turi kriminalinę istoriją su dviem teistumais sulaukus pilnametystės, o tai gali sąlygoti nuteistojo elgesį lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustačius intensyvią priežiūrą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir mąstymą, todėl ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis iš esmės charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad vykdo Komisijos rekomendacijas, turi viziją dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, išsako teigiamas nuostatas į darbą, suvokia jį kaip privalumą, suvokia ir moka baudžiamojoje byloje priteistą ieškinį, bendrauja su artimaisiais, neturi priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių vaistų, geba išlaikyti ilgalaikius santykius, siekia puoselėti juos tiek su vyresniais vaikais, tiek su sugyventine, tiek dalyvauti mažiausios dukters auklėjime, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. G. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), be to į nusikaltimą pats įtraukė nepilnametį asmenį, jo neatlikta paskirtos bausmės dalis dar gana didelė, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir yra įvertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos G. O. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo nustatant intensyvią priežiūrą iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, elgesys ir mąstymas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo G. O. taikymo galimybę taip pat nebuvo vieninga, nutarimas taikyti šiam nuteistajam lygtinį paleidimą priimtas tik balsų dauguma (už-4 nariai, prieš-1 narys). Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o šiuo atveju teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, daro išvadą, jog G. O. šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nustatant intensyvią priežiūrą nuteistajam G. O. atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. O..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.