Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-225-908/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-05-07
Bylos Nr.: 1A-225-908/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15717-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Eglė Gruodienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: T. P., M. Ž.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Girdutis Vainius

Kategorijos

1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-225-908/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15717-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.14.9.3; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistiesiems T. P. ir M. Ž. bei jų gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

civilinės ieškovės – (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) – atstovui M. M. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. P. ir M. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. ir M. Ž. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmes 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš T. P. ir M. Ž. solidariai (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priteista 370 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš T. P. ir M. Ž. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. P. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad 2023 m. balandžio 4 d., apie 14 val., gyvenamojo daugiabučio kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, M. Ž. padavus T. P. lazdą, jis lazda nulaužė Bendrijai priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, 225 Eur vertės. T. P. ir M. Ž. tęsiant nusikalstamą veiką, 2023 m. balandžio 6 d., apie 14 val., gyvenamojo daugiabučio kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikiant kartu, T. P. lazda nulaužė Bendrijai priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, 225 Eur vertės, o M. Ž. išmetė ją į buitinių atliekų konteinerį, taip bendrais veiksmais tyčia sunaikino nedidelės (225 Eur) vertės Bendrijai priklausantį turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistųjų T. P. ir M. Ž. apeliaciniais skundais prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti naują juos išteisinantį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Pažymėtina tai, kad nuteistųjų T. P. ir M. Ž. apeliaciniuose skunduose pateikiami analogiško pobūdžio argumentai, todėl abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai pateikiami bendrai, jų atskirai nekartojant.

2.2. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji nepagrįstai nuteisti, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neatskleidė konkrečių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Apylinkės teismas laikėsi pozicijos, kad nėra svarbu, kaip nuteistieji suvokė daiktą, kuris buvo nulaužtas (t. y., ar tai buvo lempa, ar vaizdo kamera). Be to, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad aplinkybė, jog vaizdo kamera nebuvo rasta konteineryje, nepaneigia, jog šiuo atveju išmesta buvo vaizdo kamera. Apeliantų įsitikinimu, yra svarbu, koks daiktas buvo išmestas įvykio metu, nes pagal tai sprendžiama, ar asmuo traukiamas civilinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

2.3. Aprašant nuteistųjų T. P. ir M. Ž. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teigiama, kad jų įrodinėjamą poziciją patvirtino liudytojai T. B., S. M. ir R. Š.. Liudytojai patvirtino, jog šviesios spalvos lempa egzistavo, ji kabėjo antrame namo aukšte priešais nuteistosios langus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais liudytojų parodymais nesirėmė. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad liudytojų parodymai, duoti teisme, nepatvirtina, jog bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo pritvirtinta lempa, o ne vaizdo kamera; teismo vertinimu, prieštaringi ir neinformatyvūs liudytojų parodymai nesudaro pagrindo jais remtis, tačiau, apeliantų vertinimu, su tokia apylinkės teismo pozicija negalima sutikti, juo labiau, kad nuteistųjų elgesį matė liudytoja T. B..

2.4. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi byloje esančiu įrodymu – vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad M. Ž. padavė T. P. pagalį (vaizdo įrašo 0.54 min.) ir jis iškėlė minėtą daiktą arčiau lubų, po to vaizdo įraše užfiksuotas objektas, kurio negalima identifikuoti, nukrito (vaizdo įrašo 0.58–1.01 min.). Cituojant skundžiamo nuosprendžio teiginius dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės akto Nr. 11-147(24), 11K-18(24) išvadų, teigiama, jog apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas labiau tikėtinomis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Pabrėžiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo neginčijamai nustatyta, koks konkrečiai turtas buvo nusikaltimo objektas – lempa ar kamera. Šio objekto negalima identifikuoti nei iš vaizdo įrašo, nei iš atliktos ekspertizės. Apeliantai nuteisti net nenustačius nukritusio daikto ir jo, kaip įrodymo, neradus. Be to, akcentuojama, kad bylos metu liko neišsiaiškinta, kokius padarinius – sunaikinimą ar sugadinimą – sukėlė nuteistųjų neteisėti veiksmai, kokius veiksmus lėmė jų tyčia. Nebuvo nustatyta, kad turtas M. Ž. yra svetimas, nenustatyta sunaikinto / sugadinto turto rinkos vertė nusikaltimo padarymo dienai. Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad turto vertė 2023 m. balandžio 6 d. viršijo 3 MGL privalomąją ribą yra niekuo nepagrįsta, nes daiktas nerastas ir jo vertė neaiški.

2.5. Skunde taip pat pažymima, kad už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta ir administracinė atsakomybė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį kyla atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Incidentas įvyko 2023 m. balandžio 4 d., o tuo metu bazinių bausmių ir nuobaudų dydis sudarė 49 Eur, tad už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kurio vertė neviršijo 147 Eur, asmuo turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste pateikiami duomenys apie bazinius dydžius, nuo kurių priklauso išmokos nuo 2025 m. sausio mėnesio. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta sugadinto turto, kuris įsigytas 2022 m. rugpjūčio 30 d., vertė įvykio dienai. Kaltinime nurodyta tik galimai nukentėjusiajam padaryta turtinė žala – vaizdo kameros įsigijimo kaina – 225 Eur (2022 m. rugpjūčio 30 d.), tačiau nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį yra reikšmingas ne padarytos žalos dydis, o sugadinto turto vertė konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo metu. Akcentuojama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sugadinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu. Pažymima, kad nuteistieji bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, jog analogiškos naudotos vaizdo kameros kaina 2023 m. yra 130 Eur, t. y. neviršija 3 MGL (150 Eur), todėl negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pastebima, kad, anot pirmosios instancijos teismo, šios kameros yra kitokios nei ta, kuri buvo nulaužta, o kita kamera yra su nuolaida, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, apeliantų vertinimu, yra nesuprantami, skundžiamo nuosprendžio teiginiai prieštaringi. Cituojant skundžiamo nuosprendžio išvadas, pažymima, kad apylinkės teismas vadovavosi prieštaringais įrodymais, t. y. iš vienos pusės nesivadovavo nuteistųjų pateiktais duomenimis, pagrindžiančiais, jog tokio tipo naudotos kameros yra pigesnės ir jas galima įsigyti su nuolaida, teismas neatsižvelgė į daikto nusidėvėjimą, tačiau rėmėsi duomenimis, kurie akivaizdžiai nepatikimi (pavyzdžiui, nuosprendyje nurodo, kad „nesutampa pavadinimuose „2K HDR”, tačiau didžioji dalis pavadinimo yra tokia pati“).

2.6. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad iš vaizdo kamerų įsigijimo dokumentų matyti, jog bendrija 2019 m. vasario 22 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo penkias vaizdo kameras „Arlo Pro Smart Security Camera VMC4030“. Tokios kameros pagal tipą ir modelį skiriasi nuo tariamai nuteistųjų sugadintos kameros „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“. 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigyta minėta kamera bei kitos bendrijos kameros nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio nebuvo eksploatuojamos. Tokie duomenys prieštarauja E. N. parodymams, kad minėta kamera buvo pakabinta 2022 m. rugpjūtį ir kabėjo iki 2023 m. balandžio 6 d. Visgi, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes laikė nesvarbiomis. Apskritai apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas yra grindžiamas pranešėjos E. N. pateikta informacija, kuri prieštaringa, o M. Ž. ir E. N. santykiai priešiški, pastaroji linkusi apkalbėti nuteistuosius. Tai patvirtina bylos metu pateikti duomenys bei apklausti liudytojai.

2.7. Be kita ko, apeliantai pažymi, kad aplinkybę, jog jie sugadino lempą, o ne vaizdo kamerą, patvirtina ir byloje esanti 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad bendrija įsigijo LED lempą už 33,60 Eur. Tai, kad bendrijos kieme, priešais M. Ž. buto, esančio antrame aukšte, langus gal 15–20 m atstumu švietė LED lempa patvirtino minėti liudytojai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. birželio 9 d. PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog bendrija įsigijo juodos spalvos kameras, o iš vaizdo įrašo ir liudytojų parodymų matyti, kad sunaikintas / sugadintas objektas buvo baltos spalvos. Liudytoja S. M. paaiškino, kad lempa buvo LED, ryški tamsios spalvos, o fonas baltas; liudytojas R. Š. parodė, kad lempa švietė visą parą, ji buvo šviesios spalvos, o liudytoja T. B. parodė, jog M. Ž. lempa vakare ir naktį tiesiai šviečia į langus, be to, liudytoja, būdama balkone, matė būtent nuteistųjų veiksmus aptariamo įvykio metu. Apeliantų įsitikinimu šios aplinkybės patvirtina jų aiškinamą susiklosčiusią situaciją.

2.8. Apeliantai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju liko neatsakyta, koks turtas buvo sunaikintas ir koks sugadintas, kokia jo vertė bei kam jis priklauso, į ką konkrečiai buvo nukreipta nuteistųjų tyčia. Abu nuteistieji aiškino, kad sugadino lempą. Byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, kad nuteistieji siekė tyčia sunaikinti kieme pakabintą vaizdo kamerą. Apylinkės teismas turėjo įvertinti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės priemones, ar nepakanka apsiriboti civilinės ar administracinės teisės nustatytais gynimo būdais. Apeliantų teigimu, turėjo būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, turi būti vertinamas bendras aplinkybių visetas, atsižvelgiant į protingumo bei logikos kriterijus. Akcentuojama, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio). Apeliantų teigimu, nėra patikimų įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl kaltinime nurodyto sugadinto turto, todėl visos nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos jų naudai. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai dėl nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio yra klaidingi. Apylinkės teismas nepaisė nekaltumo prezumpcijos, pagal kurią pareiga įrodyti nusikalstamos veikos padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ginčo iš esmės, vadinasi, nebuvo išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nuteistųjų nurodytos faktinės bylos aplinkybės dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo patikrintos, o išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių teismo nebuvo tinkamai argumentuotos. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nuteistieji laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjas prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir T. P. bei M. Ž. išteisinti, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Savo apeliacinius skundu palaikė ir nuteistieji. Prokurorė prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį, kurį palaikė civilinės ieškovės atstovas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų T. P. ir M. Ž. apeliaciniuose skunduose, t. y. vertina, ar apeliantai pagrįstai ir teisėtai pripažinti kaltais, padarę BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių

5. Iš T. P. ir M. Ž. apeliacinių skundų matyti, kad jais iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. P. ir M. Ž. pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintini kaltais dėl tyčinio nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimo (BK 187 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, iš esmės teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad apeliantų veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai.

6. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistųjų T. P. ir M. Ž. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir apylinkės teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes 2023 m. balandžio 4 d. M. Ž. padavė T. P. lazdą, o šis lazda nulaužė (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusią 225 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą; taip pat 2023 m. balandžio 6 d. tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant kartu T. P. lazda nulaužė Bendrijai priklausiusią 225 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą, kurią M. Ž. išmetė į buitinių atliekų konteinerį, taip bendrais veiksmais nuteistieji tyčia sunaikinimo nedidelės vertės svetimą turtą, priklausantį Bendrijai.

8. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Tokia veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Šios nusikalstamos veikos dalyku laikomas bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Tuo tarpu nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

9. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu T. P. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad jis atvažiavo pas draugę M. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini); ši pasakė, jog negali miegoti, nes tiesiai jai į langą šviečia lempa. T. P. teigimu, jis negalvojo lempos nuimti, norėjo ją tik palenkti. Kadangi negalėjo lempos pasiekti, jam M. Ž. padavė medinį pagaliuką, jis norėjo lemptą palenkti, tačiau ji nukrito. Jie atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Grįžus iš miesto, lempa vėl kabėjo. Kitą dieną M. Ž. sakė, kad vėl lempa visą naktį švietė, todėl T. P. ją palenkė, tačiau lempa nukrito, tada M. Ž. ją išmetė į šiukšlių dėžę. Nuteistasis T. P. parodė, kad lempa priklauso bendrijai, ji buvo didelė, pailgos formos (gal apie 15–20 cm ilgio) ir baltos (ar gal pilkos) spalvos, pakabinta ant laikiklio. T. P. teigimu, kameros visos buvo vietoje, buvo pakabintos penkios kameros, jos buvo juodos spalvos, todėl jam nesuprantama, kodėl jis kaltinamas vaizdo kameros sugadinimu. Nuteistojo teigimu, kamera negali taip šviesti, kad apšviestų balta spalva namo langus; vaizdo kameros šviečia mėlynu ar raudonu tašku, jis yra dirbęs apsaugoje, todėl yra visokių kamerų matęs. T. P. nurodė, kad kaimynė T. buvo išėjusi parūkyti ir matė, jog tai lempa. T. P. teigimu, lempa buvo ne tokia, kaip nuotraukoje, o pailgos formos ir švietė (2 t., b. l. 4–5). Ikiteisminio tyrimo metu T. P. apskritai pozicijos dėl įtarimo neišreiškė ir parodymų nedavė (1 t., b. l. 84–85).

10. Savo kaltės nuo proceso pradžios nepripažino ir su T. P. bendrai veikusia pripažinta M. Ž., kuri apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai trukdė šviečianti lempa, kurios šviesa būdavo tokia, jog jos kambaryje nakties metu buvo kaip dieną. Ji negalėjo miegoti, todėl paprašė T. P., gal jis truputį lempą palenktų. M. Ž. teigimu, ji pasiskundė kaimynei T. B., kad lempa šviečia į butą ir ji nori ją palenkti. Kai lempa nukrito, paliko ją gulinčią, o atvažiavę rado ją pakabintą; naktį ji vėl švietė, todėl paprašė T. P. ją palenkti, tačiau ši nukrito ir ji išmetė į šiukšliadėžę. M. Ž. parodė, kad T. P. bandė lempą palenkti medine lazdele, kuri buvo ant žemės ir kurią jam padavė. Nuteistoji nurodė, kad jos butas buvo priešais lempą; lempa jai trukdė ne vieną naktį, nes negalėjo miegoti. M. Ž. teigimu, į pirmininkę kreiptis beviltiška, su ja sunku komunikuoti, nes, kaip įtaria nuteistoji, tai pirmininkės kerštas dėl civilinės bylos. M. Ž. laikėsi kategoriškos pozicijos, kad ten buvo lempa, o ne kamera, todėl sutiko atlyginti lempos sumą, tačiau dėl kameros nesutiko. Be to, jos teigimu, lempa nukritusi nei pirmą, nei antrą kartą nesudužo. M. Ž. paaiškino, kad lempą išmetė, nes jai baigėsi kantrybė, kiek buvo kreiptasi, nesureaguota į skambučius; ji neturėjo, į ką kreiptis, skambino kamerų prižiūrėtojui, o jo telefonai išjungti (2 t., b. l. 5–7). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu M. Ž., neprisipažinusi kalta, atsisakė duoti bet kokius parodymus (1 t., b. l. 121–122).

Žemesnės instancijos teismas

11. Kaip matyti iš nuteistųjų apylinkės teisme duotų parodymų jie iš esmės neginčija paties fakto, kad T. P. jam M. Ž. paduota lazda (lazdele / pagaliuku) bandė palenkti, jų teigimu, lempą, kuri nukrito, o antrą kartą bandant ją palenkti ir jai nukritus, M. Ž., kaip jie nurodo, lempą išmetė į šiukšliadėžę. Nors nuteistieji laikosi pozicijos, kad jie tik norėjo palenkti kabėjusią lempą ir neturėjo tyčios sugadinti kameros, tačiau ši pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų duomenų visuma, sudaranti nuoseklią įrodomąją grandinę, iš esmės patvirtina, kad T. P. ir M. Ž. bendrais veiksmais tyčia sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą – vaizdo stebėjimo kamerą.

12. Apeliaciniuose skunduose laikomasi pozicijos, kad nuteistųjų poziciją patvirtino liudytojai T. B., S. M. ir R. Š., todėl apeliantai nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad liudytojų teisme duoti parodymai nepatvirtino, jog bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo pritvirtinta lempa, o ne vaizdo kamera. Siekdamas įvertinti minėtus apeliantų argumentus apeliacinės instancijos teismas toliau nagrinėja liudytojų parodymus, vertindamas skundžiamo nuosprendžio motyvų pagrįstumą.

13. Pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja T. B. parodė, kad išėjo parūkyti ir pamatė M. su savo vyru, jie norėjo pagaliu nusukti lempą; M. gyvena antrame aukšte, jai tiesiai į langą lempa šviečia vakare ir naktį. Liudytoja nurodė, kad jie pagaliu pasuko tą lempą ir ji nukrito; liudytoja parūkė, o jie (M. Ž. ir jos vyras) išvažiavo. Liudytojai nežinoma, kas pakabino tą lempą, bet ji buvo pastatyta atgal, o praėjus dienai M. sakė, kad vėl lempa šviečia tiesiai jai į langą, tad jie vėl pagaliu ją pajudino, ji nukrito ir sudužo. Liudytojos teigimu, lempa buvo žydros spalvos; nėra mačiusi, kad ji naktį šviestų; ji nežino, ar ten lempos, ar kameros, nes nelabai supranta tokiu dalykus; M. jai sakė, kad šviečia lempa, tačiau liudytoja nematė, ar tai lempa, nes jai iš trečio aukšto nesimato. Be to, liudytoja T. B. nurodė, kad lempa nukrito tiek pirmą, tiek antrą kartą; M. pasakius, kad lempa sudužo, ji (liudytoja) sakė ją paimti ir išmesti į šiukšlių dėžę; ji (liudytoja) matė, kaip lempą išmetė į konteinerį (2 t., b. l. 95–96). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad kieme pamatė M. Ž. kartu su sugyventiniu T.; M. stovėjo apačioje, o jos sugyventinis užlipo laiptais į pirmo aukšto balkoną; vyriškis rankoje turėjo apie 50 cm ilgio pagalį. Liudytoja ir M. pasisveikino, o pastaroji pasakė, jog jie nori nusukti lempą, kuri šviečia į kitoje pusėje esantį M. langą. Liudytoja nurodė mačiusi, kaip M. sugyventinis pagaliu numušė vienu mostu jos pavadintą lempą; tas daiktas nukrito ant grindų ir liko ten. Liudytojos teigimu, tuo metu ji nežinojo, kad tai buvo ne lempa, o vaizdo stebėjimo kamera; nors žinojo, jog jų name yra įrengtos kameros, bet nežinojo tikslios vietos. Nurodė, kad M. Ž. numuštą kamerą išmetė į šiukšlių konteinerį (1 t., b. l. 62–64).

14. Liudytoja S. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad M. Ž. gyvena prieš liudytojas balkoną; lempa buvo nemaža, ji švietė kaip prožektorius stadione; yra tokių, kurios užgęsta, o šita pastoviai degė. Nurodė, kad jai nežinoma, kur įrengtos kameros. Parodė, kad lempa kabėjo gal iki žiemos, po to nekreipė dėmesio; tai buvo LED lempa – ryški ir stačiakampė kaip prožektorius, švietė labai ryškiai; lempa buvo tamsios spalvos, o jos fonas – baltas; lempa buvo pritvirtinta antrame aukšte, kur gyvena liudytoja, virš turėklų. Liudytojos teigimu, M. Ž. buvo atėjusi pas ją dėl lempos ir reiškė pretenzijas (2 t., b. l. 99–100).

15. Liudytojas R. Š., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad kameros nešviečia, kažkoks diodas šviečia ir viskas; kameros šviesa negali akinti. Lempos apšvietė visą kiemą, jos labai stipriai švietė; liudytojas matė, kaip M. M. jas tvirtino. Liudytojo teigimu, lempa švietė, ji buvo apvali, buvo šviesios spalvos; liudytojas tvirtino, kad lempa švietė visą parą; ji buvo po turėklais ant paties krašto (2 t., b. l. 100–101).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi liudytojų parodymus, nenustatė pagrindo sutikti su apeliantais, kad liudytojų T. B., S. M. ir R. Š. parodymai patvirtina jų įrodinėjamą poziciją. Nagrinėjamu gi atveju, esminis ginčo klausimas byloje yra dėl to, ar dėl T. P. ir M. Ž. veiksmų buvo sunaikinta vaizdo stebėjimo kamera, ar, kaip teigia nuteistieji, lempa. Visgi, minėtų liudytojų parodymai, kaip pagrįstai sprendė skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo pritvirtinta lempa, o ne vaizdo stebėjimo kamera. Kaip buvo minėta, T. P. teigė, kad lempa buvo didelė, pailgos formos (gal apie 15–20 cm ilgio) ir baltos (ar gal pilkos) spalvos. Gi liudytoja S. M. parodė, kad lempa buvo stačiakampė kaip prožektorius, tamsios spalvos, o jos fonas – baltas, tuo tarpu liudytojo R. Š. teigimu, lempa buvo apvali ir šviesios spalvos. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pačių liudytojų parodymai nėra sutampantys tarpusavyje, juo labiau visuma nepatvirtina apelianto T. P. nurodytų aplinkybių dėl sunaikinto objekto. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistųjų elgesį matė liudytoja T. B., vis dėlto, liudytoja nurodė, jog lempa buvo žydros spalvos, o vertinant šios liudytojos parodymų reikšmingumą bei patikimumą, apskritai svarbu atkreipti dėmesį į pačios liudytojos nurodytą aplinkybę, jog ji nežino, ar ten lempos, ar kameros, ji nelabai supranta tokius dalykus. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad liudytoja T. B. matė, kaip T. P. ir M. Ž. sunaikino lempą, o ne vaizdo stebėjimo kamerą.

17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad asmens kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Šių aplinkybių neneigia ir patys nuteistieji, taip pat patvirtina liudytojai. Be to, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo vaizdo stebėjimo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“ už 225 Eur (3 t., b. l. 147–149). Pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės atstove buvusi E. N. paaiškino, kad kamera buvo nupirkta kaip papildoma kamera 2022 m. rudenį; tai buvo penktoji kamera, kabėjusi pusę metų iki balandžio 4 d., kai gavo informaciją iš M., jog jis nori prisijungti, nes gavo žinutę, jog nutrūko ryšys. E. N. parodė, kad gavusi žinutę, leido jam (M. M.) prisijungti ir jis atsiuntė įrašus, kaip kaltinamieji, naudodami kažką panašaus į pagalį, numuša kamerą ir palieka ją gulėti. Tada jie kamerą pakabino atgal, bet ji fiksavo nekokybišką vaizdą, todėl kamera buvo nuvežta tvarkyti, o balandžio 5 d. vėl pakabinta. Atvykus balandžio 6 d., kameros jau nebuvo, todėl E. N. paskambino M., kuris pasakė, kad nieko su ja nedarė, todėl prisijungė prie duomenų ir matė, kaip kaltinamieji numušė kamerą kalbėdami su T. B. ir išmetė į buitinių atliekų konteinerį. Po pirmo įvykio už kamerą sumokėta 145 Eur. Kamera buvo juodos spalvos, joje švietė maža mėlyna LED lemputė, kažkokios papildomos lempos niekada nebuvo. Kaip ir visos kameros, ši priklauso bendrijai ir jos nariams. M. Ž. nei žodžiu, nei raštu nesikreipė dėl lempos švietimo (2 t., b. l. 101–103).

19. E. N. nurodytų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog kaltinimas nuteistiesiems grindžiamas išimtinai jos pateikta prieštaringa informacija, nepaisant to, kad M. Ž. ir E. N. santykiai yra priešiški ir pastaroji linkusi nuteistuosius apkalbėti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliantais, nes E. N. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, sudarantys nuoseklią įrodymų grandinę.

20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad peržiūrėjo kameros įrašą ir davė parodymus; liudytojas matė, kaip kaimynai numuša kamerą su pagaliu vieną kartą, o antrą kartą ne tik numuša, bet ir išmeta ją į konteinerį. Liudytojo teigimu, tai buvo M., ji padavė pagalį, o T. numušė kamerą su tuo pagaliu. Liudytojas paaiškino, kad, kai kamera nustoja veikti, jis gauna pranešimą, jog kamera išsikrovė arba ji atsijungia nuo interneto; tą kartą gavo pranešimą, todėl ėjo pasižiūrėti, kamera gulėjo ant grindinio, liudytojas ją pakėlė ir prijungė, o kitą dieną kameros jau nebuvo. Kamera buvo juodos spalvos; buvo arčiau turėklų, jog būtų kuo arčiau kiemo, nes filmavo kiemą, parkingą. Liudytojo teigimu, tik „brome“ nuolatos šviečia šviestuvas, o visi kiti įsijungia nuo judesio; filmuojant kamera reikia pasišviesti naktį, kad jai matytųsi vaizdas, tad lemputė įsijungia nuo judesio. Liudytojas nurodė, kad ta lemputė šviečia ne taip stipriai, jog akintų; nė iš vieno gyventojo negirdėjo, kad kažkam trukdytų. Be to, liudytojas parodė, kad po pirmo numušimo kamera buvo apgadinta; jis nuvežė ją suremontuoti, nesigilino į remontą, jam buvo svarbus rezultatas ir laikas; kamera buvo suremontuota tą pačią dieną. Liudytojo teigimu, jis kameros ieškojo konteineryje (2 t., b. l. 96–98). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2023 m. balandžio 4 d. gavo sistemos automatiškai sugeneruotą pranešimą, jog viena iš Bendrijos vaizdo kamerų yra atjungta. Patikrinęs pastebėjo, kad vaizdo kamera yra sugadinta ir mėtosi ant žemės šalia vietos, kur buvo pakabinta. Viena iš kamerų yra nukreipta į vietą, kurioje buvo pakabinta sugadinta kamera; peržiūrėjęs jos įrašą, pastebėjo kaip moteris – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventoja M. Ž. – paduoda lazdą liudytojui, iš matymo pažįstamam vyriškiui, kuris su lazda vaizdo kamerą numuša, ją apgadindamas. Kamera buvo rasta ir pataisyta, o kitą dieną (2023 m. balandžio 5 d.) vėl pakabinta. 2023 m. balandžio 6 d. į liudytoją kreipėsi Bendrijos pirmininkė E. N., nurodžiusi, kad tos pačios kameros vėl nėra, jos surasti nepavyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kaip 2023 m. balandžio 6 d. M. Ž. su tuo pačiu vyru apgadino kamerą ir išmetė ją į buitinių atliekų konteinerį (1 t., b. l. 59–60).

21. Akcentuotina, kad liudytojo M. M. nurodytas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo kameros neveikimo ir jos nuvežimo remontuoti patvirtina byloje pateikti duomenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 5 d. PVM Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. balandžio 5 d. serviso priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad M. M. pateikė sudaužytą, neveikiančią kamerą „ARLO Pro4 Black VMC4050B-100“, už kurios remontą sumokėta 145 Eur (2 t., b. l. 33–35; 3 t., b. l. 136). Be to, apylinkės teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT technikas M. S. parodė, jog taiso kompiuterinę techniką ir taisė kamerą. Kiek pamena, buvo įkrovimu problemos, nekrovė baterijos, buvo kamera išardyta, rasta mikro įtrūkimų, todėl buvo suremontuota elektronika ir pakeista baterija. Liudytojo teigimu, pažeidimai buvo dėl mechaninio pobūdžio sutrenkimo (4 t., b. l. 2–3). Nors nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais duomenimis, nes minėtame serviso priėmimo akte kameros pavadinimas nėra toks pat, kaip nurodoma nusikalstamos veikos aplinkybėse, visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šie pavadinimai skiriasi tik tuo, jog serviso priėmimo akte nurodytame kameros pavadinime nepaminėta „2K HDR“. Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovas / teisininkas A. V. parodė, jog ranka rašomas pavadinimas, todėl galėjo neįrašyti; servise pasitaiko klaidų, būna ne pilni pavadinimai parašomi dėl darbų kiekio (3 t., b. l. 187). Juo labiau, kad 2023 m. balandžio 5 d. serviso priėmimo akte nurodyta, jog kamera pirkta 2022 m. rugpjūčio 30 d., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. vaizdo kameros „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“ PVM sąskaitos faktūros numeris buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad 2023 m. balandžio 4 d. buvo nulaužta būtent „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, o 2023 m. balandžio 5 d. ji buvo pateikta remontuoti.

22. Pažymėtina, kad byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip vyras apžiūrinėja lubas, o moteris vaikštinėja palei gyvenamąjį namą, o vėliau vyras dešine ranka mosteli ir kažką parodo moteriai (vaizdo įrašo 00.36 min.), kuri užeina už automobilio ir paima lazdą, panašią į medinę (vaizdo įrašo 00.52 min.). Paimtą lazdą moteris perduoda vyrui (vaizdo įrašo 00.54–00.55 min.). Lazdą paėmęs vyras paeina ir pakėlęs lazdą į viršų numuša prie lubų kabėjusį objektą, kuris nukrenta (vaizdo įrašo 00.58–01.00 min.), o vyriškis numeta turėtą lazdą (01.23 min.) (1 t., b. l. 46–48). Vaizdo įraše „8.2023-04-06-13-58“ užfiksuota, kaip moteris, paėmusi objektą, eina link buitinių atliekų konteinerio (00.02–00.16 min.) ir nuo jo pareina be minėto rankoje turėto objekto (00.27 min.) (CD su vaizdo medžiaga prie bylos 1 tomo viršelio; 1 t., b. l. 39–45). Šie objektyvieji bylos duomenys neabejotinai patvirtina T. P. ir M. Ž. veiksmus, išskyrus aplinkybę, koks objektas buvo sunaikintas, kadangi iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių aiškiai identifikuoti objekto nėra galimybės. Visgi, kaip jau buvo pažymėta, ši aplinkybė įrodinėtina kitais byloje surinktais vienas kitą patvirtinančiais duomenimis.

23. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad 2023 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedo – fotolentelės – nuotraukoje Nr. 4 (vaizdo kameros lizdas) užfiksuotas laidų lizdas, kuris išsidėstęs analogiškai daugiabučio namo sienoje esančioms durims ir langams (1 t., b. l. 32). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje buvo pateikta nuotrauka, kurioje matyti, jog vietoje, kurioje apžiūrint įvykio vietą užfiksuotas laidų lizdas, pakabinta juodos spalvos vaizdo stebėjimo kamera ARLO (3 t., b. l. 7).

24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktu Nr. 11-147(24), 11K-18(24) pateikta išvada, kad esant tokioms skaitmeninių vaizdo bylų fiksavimo techninėms charakteristikoms ir aplinkybėms, vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad, naudojant programinę įrangą, būtų galima išryškinti ir nustatyti tyrimą dominančio objektų individualizuojančius požymius ir nurodyti jo tvirtinimo vietą. Nenustačius individualizuojančių požymių, nėra galimybės identifikuoti objektą. Nustatyti subjekto atliekamus veiksmus šalia šiukšlių konteinerio nėra galimybės, nes fiksuojamajame plote esančio medžio kamienas dengia subjektą. ARLO prekės ženklo „Pro4 2K HDR“ modelio skaitmeninės stebėjimo kameros dydis yra apytiksliai tokio dydžio kaip ir „epizodas (1).avi“ subjekto, kuris atlieka nenustatytus veiksmus šalia šiukšlių konteinerio, rankose užfiksuotas objektas (2 t., b. l. 160–164). Sutiktina, kad ekspertizės aktu nagrinėjamu atveju yra pateikta tik tikėtino pobūdžio išvada dėl reikšmingos aplinkybės, sprendžiant, ar T. P. ir M. Ž. veiksmais buvo sugadinta vaizdo stebėjimo kamera „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas labiau tikėtinomis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, pabrėžtina, jog pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

25. Be kita ko, apeliantai skundžiamo nuosprendžio išvadas bando paneigti argumentuodami, kad Bendrija 2019 m. vasario 22 d. įsigijo penkias vaizdo kameras „ARLO Pro Smart Security Camera VMC4030“, kurios skiriasi nuo tariamai sugadintosios. Nuteistųjų teigimu, kameros nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio nebuvo eksploatuojamos. Visgi, su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Byloje neabejotinai nustatyta, kad prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojamos vaizdo kameros. Tiek iš byloje pateiktų duomenų, tiek iš E. N. nurodytų aplinkybių nustatyta, kad dar 2019 m. buvo nubalsuota pakabinti kameras, apie tai buvo informuoti namo gyventojai. Be to, tai, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo eksploatuojamos, patvirtina į bylą pateikti viena iš kieme buvusių vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti T. P. ir M. Ž. veiksmai. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad Bendrija buvo įsigijusi ir daugiau vaizdo stebėjimo kamerų iš kito tiekėjo, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų.

26. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad aplinkybę, jog apeliantai sugadino lempą, patvirtina ir byloje esanti 2022 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad Bendrija įsigijo LED lempą už 33,60 Eur. Sutiktina, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę dėl LET lempos įsigijimo (2 t., b. l. 23–24). Be to, prie baudžiamosios bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjo prašymu prijungtas 2025 m. kovo 26 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumentas su mokėjimo kvitu, iš kurių matyti, kad T. P. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai atliko 33,60 Eur dydžio perlaidą, kurios paskirtis – už apšvietimo lempą; mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) M. Ž. (past. – klaidingai nurodyta pavardė) (4 t., b. l. 72). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Bendrija buvo įsigijusi ne tik vaizdo kameras, bet ir LED lempą, aptartų bylos aplinkybių visumos kontekste, nepatvirtina, jog ši LED lempa kabėjo nagrinėjamu atveju aktualioje vietoje ir laiku.

27. Įvertinęs byloje nustatytas ir dar kartą išanalizuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti išvados, kad T. P. ir M. Ž. suvokė, jog jų sunaikintas daiktas yra vaizdo stebėjimo kamera, o ne lempa. Pastebėtina ir tai, kad teisminio bylos pirmosios instancijos teisme metu M. Ž. nurodė, kad neturėjo, į ką kreiptis dėl, jos teigimu, šviečiančios lempos, tačiau parodė skambinusi kamerų prižiūrėtojui (2 t., b. l. 6). Tokie apeliantės teiginiai sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad M. Ž. buvo žinoma apie aktualioje vietoje kabėjusią vaizdo stebėjimo kamerą, o ne lempą. Būtent M. Ž. gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o apie jai trukdančią tariamą lempą būtent ji nurodė T. P..

28. Nors sunaikintas turtas šiuo atveju nebuvo rastas, tačiau nesutiktina, kad jis nebuvo identifikuotas. Nors ir nesuradus vaizdo stebėjimo kameros, tačiau byloje surinktų duomenų visumos pagrindu nustatyta, kad neteisėtais T. P. ir M. Ž. veiksmais buvo sunaikinta konkreti vaizdo stebėjimo kamera. Priešingu atveju, nesuradus sunaikinto / sugadinto turto jokiu atveju nebūtų galimas asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, nors kitų duomenų visuma patvirtina, koks turtas buvo sugadintas ar sunaikintas. Toks aiškinimas iškreiptų baudžiamosios atsakomybės esmę ir nebūtų teisėtas bei pagrįstas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo išmesta į buitinių atliekų konteinerį ir nebuvo rasta, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta, jog T. P. ir M. Ž. nusikalstami veiksmai objektyviai pasireiškė alternatyvia veika – nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį, o nagrinėjamu gi atveju susiklostė būtent tokia situacija. Dėl to, nesutiktina su apeliacinių skundų argumentų, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liko neišsiaiškinta, kokius padarius – sunaikinimą ar sugadinimą – sukėlė nuteistųjų neteisėti veiksmai.

30. Subjektyviai BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo, darydamas baudžiamąjį nusižengimą, suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistieji nesuvokė, jog jų neteisėti veiksmai nukreipti būtent į vaizdo stebėjimo kamerą, todėl nėra abejonių, kad nuteistieji suvokė savo veikos pavojingumą ir atitinkamų padarinių siekė.

31. Apeliantai ne tik laikosi pozicijos, kad jie sugadino ne vaizdo stebėjimo kamerą, o lempą, tačiau akcentuoja ir tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta sugadinto turto vertė įvykio dienai. Šis aspektas apeliaciniuose skunduose, be kita ko, siejamas su baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės taikymo nuteistųjų atžvilgiu pagrįstumu. Nors sutiktina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, sunaikinimą ar sugadinimą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sunaikinto turto – vaizdo stebėjimo kameros – vertės.

32. Pirmiausia pastebėtina, kad Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Šio klausimo kontekste svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad MGL dydis – tai ekonominis rodiklis ir jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms netaikytinos ir baudžiamosiose bylose MGL dydis taikomas toks, koks buvo nustatytas veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-188/2008, 2K-348/2008, 2K-64/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, nedidelės vertės turtu BK 187 straipsnio 3 dalies kontekste laikytinas turtas, kurio vertė viršija 150 Eur dydžio sumą, t. y. viršija 3 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).??

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatyta, kokį konkretų turtą neteisėtais veiksmais sunaikino apeliantai T. P. ir M. Ž., sprendžia, jog byloje nenustatyta ir abejonių dėl tokio turto vertės.

35. Kaip jau buvo minėta, vaizdo stebėjimo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“ Bendrija 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo už 225 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gynyba siekė įrodyti, jog jų teigimu, analogiškos kameros kaina 2023 m. buvo 130 Eur, vadinasi, neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Nors gynyba pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis iš skelbimų portalo „www.skelbiu.lt“ dėl mažesnių kameros kainų, tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad pateiktos ne tokių pačių, kaip nagrinėjamu atveju sunaikinta, kamerų nuotraukos, be to, skelbimų portale parduodantys asmenys kainą nurodo patys (2 t., b. l. 39–40), kita vertus trečiojo pateikto pavyzdžio kaina yra nurodyta su nuolaida, o įprasta jos kaina (249,95 Eur) net viršija nagrinėjamu atveju sunaikintos kameros vertę (2 t., b. l. 41–42). Dėl šių aplinkybių nepritartina apeliantams, kad jų pateikti duomenys patvirtina, jog sunaikinto turto vertė yra mažesnė nei jiems inkriminuota. Kita vertus, nors sutiktina, kad naudojama vaizdo stebėjimo kamera dėvisi, tačiau atsižvelgtina į tai, jog vaizdo stebėjimo kamera Bendrijos buvo įsigyta 2022 m. rugpjūčio 30 d., o nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai padaryti 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teisme civilinės ieškovės atstove buvusi E. N. nurodė, kad kamera kabėjo pusę metų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti, kad vaizdo stebėjimo kamera per jos naudojimo laikotarpį galėjo nusidėvėti iki tokios vertės, už kurios sunaikintą daiktą turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.

36. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-677/2016). Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, visgi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Visgi, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje in dubio pro reo principo kontekste yra pažymėta, jog abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė tokių abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti net ir vertinant byloje surinktus duomenis, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, kuriomis teisingai vadovaudamasis ir nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo, tinkamai atliko įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismas.

37. Akcentuotina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Remdamasi tokia praktika, išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog T. P. ir M. Ž. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

38. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214) (toliau – BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatyme Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357) numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

39. BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsniu pakeistas BK 37 straipsnis ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 37 straipsnio redakcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu T. P. ir M. Ž. pripažinti kaltais padarę baudžiamąjį nusižengimą, o baudžiamoji byla jų atžvilgiu dar nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 37 straipsnio redakcija, kaip švelninanti nuteistųjų teisinę padėtį, šioje byloje gali būti taikoma atgal, todėl nagrinėjamu atveju vertintina galimybė dėl apeliantų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

40. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas remiasi iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusių BK 37 straipsnio nuostatų kontekste suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau ji laikytina aktualia ir nagrinėjamu atveju, nes iš esmės šios nuostatos pasikeitė tik tuo, jog buvo įtvirtinta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamojo nusižengimo atveju. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

41. Kaip galima spręsti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovų (atstove buvusios E. N. ir apeliacinės instancijos teisme atstovavusio M. M.) bei kai kurių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, be kita ko, ir M. Ž., yra susiklostę tam tikro pobūdžio konfliktiniai santykiai. Tarp šių asmenų kyla nesutarimai dėl daugiabučio namo kiemo stebėjimo vaizdo kameromis. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje pateikti elektroniniai laiškai ir gyventojų skundai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, kaltinime nurodytais veiksmais buvo siekiama, pasirenkant netinkamą būdą – sunaikinant vaizdo kamerą, taip pašalinti M. Ž. trikdžiusį ir, jos teigimu, naktį šviesą skleidusį ir jai ilsėtis trukdžiusį įrenginį. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinei ieškovei – Bendrijai – buvo padaryta turtinė žala, sunaikinant jai priklausantį turtą, visgi, nusikalstamos veikos padariniai nėra tokio pobūdžio bei padaryta žala nėra tokio dydžio, jog paneigtų pagrindą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad sunaikinta buvo jau kurį laiką naudota vaizdo kamera.

42. Sprendžiant klausimą dėl T. P. ir M. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, svarbu įvertinti ir nuteistųjų, kurie yra vyresnio amžiaus (T. P. yra (duomenys neskelbtini), M. Ž.– (duomenys neskelbtini) metai), asmenybes apibūdinančius duomenis.

42.1. Kaip matyti iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašų apie fizinius asmenis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų tiek T. P., tiek M. Ž. teisiami pirmą kartą (3 t., b. l. 103, 112). Nors Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis T. P. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 104–111). M. Ž. 2024 m. lapkričio 6 d. duomenimis per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta vieną kartą už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone, paskirta bauda sumokėta (3 t., b. l. 113).

42.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. P. dirbo apsaugos darbuotoju, darbdavių buvo vertinamas kaip geras specialistas, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, neturintis nuobaudų, apie kurį darbo kolegų atsiliepimai yra puikūs (2 t., b. l. 10–12).

42.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Ž. yra iš dalies, t. y. (duomenys neskelbtini) procentų, darbinga (2 t., b. l. 14); viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ informacinio centro vadybininkės pateikta charakteristika patvirtina, jog M. Ž. yra įstaigos savanorė, aktyviai dalyvaujanti organizuojant renginius, be to, yra apibūdinama kaip atsakinga ir pareiginga (2 t., b. l. 13).

43. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad T. P. ir M. Ž. neteisėti veiksmai iš esmės buvo atsitiktiniai, nenulemti jų nusistatymo prieš teisinę santvarką, visuomenės taisykles pagrįsto gyvenimo būdo. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju T. P. ir M. Ž. veiksmuose nustatyti BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nebuvo pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas apeliantų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir baudimas įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Įvertinus tai, konstatuotina, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir T. P. bei M. Ž. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

44. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

45. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti tiek apkaltinamojo, tiek išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais, tačiau nenurodoma, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas tuo atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nutylėti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje yra pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021). Atsižvelgdama į minėtą kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija aptaria ir šioje byloje (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio klausimą.

46. Nagrinėjamu atveju civiline ieškove pripažintos (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė E. N., įgyvendindama teisę gauti žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad turtinio pobūdžio reikalavimo dydis proceso metu keitėsi. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 15 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo E. N. nurodė pageidaujanti reikšti civilinį ieškinį dėl 434,99 Eur dydžio žalos, kurią sudaro Bendrijos patirti nuostoliai (145 Eur remontas, 225 Eur kamera, o nauja kamera pas tą patį tiekėją kainuos 64,99 Eur brangiau) (1 t., b. l. 16–17, 19). 2023 m. balandžio 26 d. buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl Bendrijos patirtos 269,99 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 225 Eur už sunaikintą / pavogtą vaizdo kamerą pagal PVM sąskaitą faktūrą ir 44,99 Eur kainos skirtumas už kamerą, kurią Bendrija turėjo atstatyti (kaina pas tą patį tiekėją 269,99 Eur), atlyginimo (1 t., b. l. 52–53, 195–197). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinis ieškinys buvo papildytas prašant papildomai atlyginti patirtą 145 Eur žalą už kameros remontą (2 t., b. l. 62–73). Skundžiamu nuosprendžiu Bendrijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš T. P. ir M. Ž. Bendrijos naudai priteisiant 370 Eur turtinei žalai atlyginti.

47. Pažymėtina, kad teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią šis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

48. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju sunaikinta kamera buvo įsigyta už 225 Eur dydžio sumą. Taip pat, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. balandžio 5 d. serviso priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, M. M. pateikė taisymui kamerą „ARLO Pro4 Black VMC4050B-100“, o remonto kaina buvo 145 Eur (2 t., b. l. 33–35). Skundžiamu nuosprendžiu Bendrijai priteista 370 Eur dydžio suma, kurią sudaro kameros įsigijimo bei taisymo išlaidos. Kaip buvo minėta, apklaustas vaizdo kamerą tvarkęs liudytojas M. S. parodė, kad kameros pažeidimai buvo dėl mechaninio pobūdžio sutrenkimo (4 t., b. l. 3).

49. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinė ieškovė – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija – turtinę žalą patyrė būtent dėl neteisėtų T. P. ir M. Ž. veiksmų, dėl to skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta civilinei ieškovei atlyginti turtinę žalą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistųjų gynėjas pateikė teismui 2025 m. kovo 26 d. pinigų perlaidos priėmimo dokumentą su mokėjimo kvitu, iš kurių matyti, kad T. P. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai atliko 33,60 Eur dydžio perlaidą, kurios paskirtis – už apšvietimo lempą; mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini) M. Ž. (past. – klaidingai nurodyta pavardė) (4 t., b. l. 72). Nors pinigų pervedimo paskirtis suformuluota „už apšvietimo lempą“ (o ne už vaizdo stebėjimo kamerą), tačiau esminę reikšmę turi tai, kad minėto dydžio suma civilinei ieškovei buvo atlyginta. Įvertinus šią aplinkybę, iš pirmosios instancijos nuosprendžiu civilinei ieškovei priteistos 370 Eur sumos išskaičiuotina minėta jai pervesta 33,60 Eur dydžio suma, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti T. P. ir M. Ž. apeliacinius skundus.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis, kuriomis T. P. ir M. Ž. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant jiems laisvės apribojimo bausmės 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, ir:

T. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą T. P. atžvilgiu nutraukti;

M. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą M. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, pakeisti, tenkinant jį iš dalies: iš T. P. ir M. Ž. civilinei ieškovei – (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ – priteisti 336,40 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus keturiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Eglė GruodienėJurgita KolyčienėSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė