Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis atvažiavo pas draugę M. Ž.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). T. P. negyvena toje vietoje, mažai ką pažįsta. M. Ž. sakė, kad negali miegoti, nes lempa šviečia tiesiai jai į langą per užuolaidas. Jis, ilgą laiką dirbęs (duomenys neskelbtini), skiria lempą nuo kameros. Lempa priklauso Bendrijai. Lempa buvo didelė (gal apie 15–20 cm ilgio), pailgos formos ir baltos ar pilkos spalvos, kabėjo prie turėklų. Lempa buvo pakabinta ant laikiklio prie lubų. Įvažiuojant pro vartus, lempa buvo iš dešinės pusės, o M. Ž. butas ir langas – iš kairės pusės. M. Ž. paprašė palenkti lempą, kad ji nešviestų. Taigi jis nesiekė nuimti lempos, o tiesiog ją palenkti į apačią, kad nebešviestų tiesiai į langą, o šviestų truputį žemiau. Negalėjo pasiekti jos, M. Ž. padavė jam medinį pagaliuką, kuriuo norėjo palenkti lempą, tačiau ji nukrito. Nukritusi lempa buvo palikta ant žemės. Niekam nepranešė apie nukritusią lempą. Kaltinamieji atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Kieme įrengtos keturios ar penkios kameros, tačiau nematė netoli lempos kamerų. Po poros valandų grįžus, lempa vėl kabėjo, nunešė daiktus ir jis išvažiavo namo. Lempą, turbūt, kažkas įstatė atgal. Kitą dieną M. Ž. paprašė ją pavežti, vėl sakė, kad lempa švietė visą naktį, todėl T. P. tuo pačiu pagaliuku palenkė lempą ir ji vėl nukrito. Tuomet M. Ž. paėmė lempą ir išmetė ją į šiukšliadėžę. Neįsivaizduoja, kodėl jį kaltina kameros sugadinimu. Visos penkios kameros buvo vietoje ir pakabintos. Kameros yra juodos spalvos. Lempa niekuo nebuvo apdengta ar apsaugota. Lempos laikiklis liko lubose. Jei kamera pakabinta, ji yra pritvirtinta, jos nepalenksi. Anksčiau nėra lenkęs tokių lempų.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, T. P. parodė, kad jis negalėjo ranka pasiekti lempos. Neturėjo galimybės įstatyti lempą į vietą, nes ji kabėjo 2,5 m aukštyje. Jo nuomone, kameros negalima numušti pagaliuku. Kamera negali taip šviesti, kad galėtų apšviesti balta spalva namo langus. Vaizdo kameros šviečia mėlynu ar raudonu tašku. Kamera tvirtinama trimis tvirtinimo taškais. Kaimynė T. B. buvo išėjusi parūkyti ir matė lempą.

Kaltinamoji M. Ž. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad keletą dienų lempa švietė priešais jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte, langus gal 15–20 m atstumu. Ta šviesa būdavo tokia, kad jos kambaryje nakties metu buvo kaip dieną. Bute yra dieninės užuolaidos, o naktinių užuolaidų neturi, bet vis tiek šviesu. Dėl ryškios šviesos ji negalėjo miegoti. Ne vieną naktį lempa trukdė, į Bendrijos pirmininkę nėra tikslinga kreiptis, nes sunku su ja bendrauti. Įtaria, kad tai yra Bendrijos pirmininkės kerštas, vyksta civilinės bylos dėl sandėliukų (Bendrijos pirmininkė pralaimėjo bylą). Skambino Bendrijos pirmininkei, tačiau ji ignoruoja skambučius, taip pat neatsako į paklausimus raštu. Nežino, kam priklauso lempa. M. Ž. yra Bendrijos valdyboje, nežino, kiek aplinkoje yra įrengta kamerų, oficialiai yra pirkta tik viena kamera, tačiau nežinoma, iš kokių pinigų pirkta. Šiuo metu yra penkios ar šešios kameros. Sutinka atlyginti pinigų sumą dėl lempos, tačiau nesutinka dėl kameros, nes nukrito ne kamera, o lempa. Daugiau lempų nėra.

Dėl lempos skleidžiamos šviesos ji kreipėsi į T. P., kad jis truputį palenktų lempą. Tai matė kaimynė T. B. (su ja santykiai normalūs, kaimyniški), nes kaltinamoji pasiskundė jai, kad lempa šviečia į M. Ž. butą ir nori palenkti ją. T. P. bandė palenkti lempą medine lazdele, kuri buvo ant žemės, nes jis sakė, kad negali pasiekti lempos. Atrodo, kad kaltinamasis paprašė lazdelės ir ji padavė šį daiktą. Nenorėjo sugadinti lempos, nedaužė jos, T. P. tik prisilietė prie lempos, kad ją švelniai palenktų žemyn, ir ji nukrito. Kai lempa nukrito, ji buvo palikta gulinti. Paskui grįžus lempa buvo rasta pakabinta. Naktį lempa vėl švietė, todėl dar kartą paprašė T. P. palenkti lempą, ši nukrito ir kaltinamoji išmetė lempą į šiukšliadėžę. Abiem atvejais lempa nukritusi nesudužo. Išmetė lempą, kad ji daugiau nebešviestų. Negali pasakyti, kaip lempa buvo pritvirtinta ir ar ji buvo kaip nors apsaugota. Lempa buvo pastogės pabaigoje. Bendrijos pirmininkės lempa buvo įvardyta kamera siekiant atkeršyti, susidoroti. Mokėjimo lapeliuose buvo nurodyta kameros kaina. Nesiruošia jos mokėti.

Atsakydama į gynėjos klausimus, M. Ž. parodė, kad ji pasiskundė kaimynei T. B., kad negali miegoti, nes lempa šviečia tiesiai į butą, todėl nori palenkti lempą. Prieštaravo kamerų įrengimui, skelbimų lentoje yra parašyta, kad tai yra saugi kaimynystė. Nežino, kur įrengtos kameros ir kiek jų yra. Draugas papasakojo jai, kaip kameros atrodo, todėl pradėjo skirti kameras.

Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. Ž., šiuo metu beveik nebendrauja su ja. Nagrinėjamas įvykis įvyko balandžio mėn. šviesiu paros metu. Ji nuėjo parūkyti į balkoną, esantį tarp kambarių, ir pamatė M. Ž. su vyru, kurie norėjo pagaliu nusukti lempą. Nuo liudytojos iki lempos atstumas apie 12–15 m, ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o M. Ž. – (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaltinamajai lempa vakare ir naktį tiesiai šviečia į langą. M. Ž. su vyru pasuko su pagaliu lempą ir ji nukrito. Liudytoja parūkė, išėjo į savo butą, o jie išvažiavo. Nežino, kas pakabino lempą, tačiau ji buvo pastatyta atgal. Po dienos M. Ž. sakė, kad lempa vėl šviečia jai tiesiai į langą, jie vėl su pagaliu pajudino lempą, kuri nukrito ir sudužo. Toje vietoje yra daug lempų, kieme taip pat įrengtos kameros, tik nežino, kurioje vietoje (žino, kad kamera yra prie tarpuvartės). Nežino, ar prie pasakotos lempos yra kamera. Kamera yra pakabinta (duomenys neskelbtini) aukšte, lempa buvo žydros spalvos. Tuo metu, kai M. Ž. papasakojo, kad lempa šviečia į langą, T. B. sužinojo apie lempą (kai pirmą kartą buvo bandoma pakreipti lempą). Nėra mačiusi, kad naktį lempa šviestų. Lempos pradeda šviesti, kai praeina žmogus. Kai iškvietė į policiją, jai buvo pasakyta, kad ten buvo kamera. E. N. yra jos kaimynė, nežino, kokie santykiai tarp E. N. ir M. Ž.. Jai sakė, kad kaimynas pakabino lempą. Nežino, ar lempa sudužo po bandymo pakreipti ją. Lempa kabėjo ant lubų kažkur per vidurį.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, T. B. parodė, kad ji nežino, ar pastatytos lempos, ar kameros, ji nelabai supranta tokių dalykų. M. Ž. pasakė, kad šviečia lempa. Liudytojai iš (duomenys neskelbtini) aukšto nematyti, ar ten buvo pakabinta lempa. Dabar, kai (duomenys neskelbtini) aukšte pakabinta lempa, žino apie šį daiktą. Jos buto langai yra į kitą pusę, nei kabo kamera. Pirmą ir antrą kartą nukrito lempa. M. Ž. pasakius, kad sudužo lempa, liudytoja pasakė paimti ją ir išmesti į šiukšlių dėžę. T. B. matė, kaip lempa buvo išmesta į konteinerį, po to, liudytoja parūkiusi išėjo. M. Ž. su vyru negalėjo pasiekti lempą be pagalio. Lempa galėjo šviesti į M. Ž. buto langus. Nežino, ar aptariama lempa šviečia nuo judesio, ar ne.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis peržiūrėjo kameros vaizdo įrašą ir matė, kaip kaimynai, (duomenys neskelbtini) buto gyventojai, numuša kamerą su pagaliu vieną kartą, po to tai padaro antrą kartą ir išmeta kamerą į konteinerį. M. Ž. padavė pagalį T. P., o šis numušė su pagaliu kamerą. Kadangi liudytojas yra Bendrijos valdyboje, kiekvienas yra pasiskirstęs pareigas – M. M. gauna pranešimus iš kamerų programėlės. Kai kamera nustoja veikti, jis gauna pranešimą, kad kamera išsikrovė arba ji atsijungia nuo interneto. Kai pirmą kartą gavo pranešimą, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad kamera guli ant grindinio. Jis pakėlė kamerą ir prijungė, o kitą dieną po gauto naujo pranešimo kameros jau nebuvo. Kameros dubliuoja vaizdą, kieme yra penkios kameros. Numušta kamera buvo juodos spalvos, ji buvo pritvirtinta ant lubų, po (duomenys neskelbtini) aukšto balkonu arčiau turėklų (kad kuo arčiau kiemo būtų, nes filmuojamas kiemas, automobilių stovėjimo vietos). Butas yra netoliese, gali būti, kad kaimynas sau sumontavo apšvietimą (gali būti, kad yra ir šviestuvas). Su kaltinamaisiais yra to paties daugiabučio gyventojai, santykiai kaimyniški, neutralūs, negali pasakyti, kad yra buvę konfliktų. Bendrijoje visada yra nesutarimų. Nebuvo numušta lempa, ant tako gulėjo kamera. Tik tarpuvartėje šviečia nuolatos šviestuvas, o kiti šviestuvai įsijungia nuo judesio.

Atsakydamas į prokurorės ir į papildomus teismo klausimus, M. M. parodė, kad, kadangi kamera yra filmuojanti, jai reikia naktį pasišviesti, kad matytųsi vaizdas, o lemputė įsijungia nuo judesio. Lemputė nešviečia taip stipriai, kad akintų, nė iš vieno gyventojo negirdėjo nusiskundimų šiuo klausimu. Kamera yra (duomenys neskelbtini) aukšte, ji nukreipta į apačią – į kiemą, kad fiksuotų praeivius ir automobilius. Butų savininkai susirinkime nubalsavo dėl kamerų reikalingumo. Nebūtinai visi savininkai dalyvauja susirinkime, tačiau balsavimo rezultatai išsiunčiami elektroniniu paštu visiems, kurie pateikė savo elektroninius paštus.

Atsakydamas į gynybos klausimus, M. M. parodė, kad, patvirtinus sprendimą, kameros įrengtos Bendrijoje gal prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kieme įrengtos penkios kameros. Būna, kad kameros išsikrauna, atsijungia nuo interneto. Jos paprastai veikia, bet ar šiuo metu jos visos veikia, negali pasakyti nepatikrinus. Kamera iki numušimo tikrai veikė. Bendrija įsigijo kameras iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėtinai dvejiems metams. Paslauga buhalteriškai pavadinta „Saugi kaimynystė“, už šią paslaugą buvo mokama, kol nebuvo išsimokėta už kameras. Šiuo metu vėl yra mokestis „Saugi kaimynystė“, nes pratęstas įrašų saugojimas iš viso dviem savaitėms. Po pirmo numušimo kamera buvo apgadinta, suremontuota ir vėl pakabinta. Liudytojas nuvežė kamerą remontuoti, ji tą pačią dieną buvo suremontuota. Nerado kameros konteineryje, nors ieškojo. Jei būtų radęs kamerą, jis pakabintų atgal ją. Nekabino kameros (duomenys neskelbtini) aukšte. Vaizdo įrašai pateikiami (tai daroma prisijungus prie programėlės), jei pateikiamas prašymas, taip pat policijos prašymu. Liudytojui žinoma, kur yra įrengtos kameros. Kamerų tikslas yra prevencinis – atgrasyti žmones nuo nusikalstamų veikų darymo. Tarp Bendrijos narių ir Bendrijos vyksta byla. Netikrino, ar Bendrija gavo pranešimą dėl kameros taisymo.

Liudytoja S. M., teisiamojo posėdžio metu atsakydama į gynėjos klausimus, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, po ja yra (duomenys neskelbtini) patalpos. Į jos butą įėjimas yra per tarpuvartę, tada į dešinę, laiptais į (duomenys neskelbtini), o ten yra keturių butų balkonas, kuris yra atviras. Ten buvusio kaimyno, kuris išvažiavo, kamera yra – prie jo durų burbulas pakabintas. Nematė kamerų prie buto. Lempa buvo pakabinta rudenį – kai atvažiuoji, ji visą laiką stipriai šviečia. Ši lempa buvo prikabinta prie (duomenys neskelbtini) aukšto balkono lubų (tarp jos ir kaimynų durų). Paskutiniu metu nematė tos lempos. T. B. gyvena po kaire einant iš tarpuvartės, jos koridoriaus langai yra į kiemą. T. B. gali matyti tą lempą, ji ten nuolat stovi, jos buto langai eina į gatvę. M. Ž. gyvena prieš S. M. balkoną, ta lempa buvo nemaža, ji švietė kaip prožektorius stadione. Žino, kaip kameros atrodo. Nežino, kur jos įrengtos. „Saugi kaimynystė“ mokestis visą laiką vienodas, mokamas nuo gyvenamosios vietos kvadratinių metrų. Pirmininkė nuolat su visais, kas jai trukdo, konfliktuoja. Nieko nežino apie galimybę peržiūrėti vaizdo įrašus. Nėra pranešimo, kad kiemas stebimas vaizdo kameromis (gal atsirado tik dabar, prieš tai nebuvo).

Atsakydama į teismo ir prokurorės klausimus, S. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. Jos balkone kabėjo lempa nuo 2022 m. rudens. Šiuo metu lempos nėra, ji gal kabėjo iki žiemos, paskui nekreipė dėmesio. Dienos metu lempa nedega, kai šviečia į akis, tada mato. Lempa buvo LED, ryški, stačiakampė kaip prožektorius, tamsios spalvos, o fonas baltas. Lempa buvo pritvirtinta prie lubų (duomenys neskelbtini) aukšte, kur gyvena, virš turėklų. M. Ž. yra jos kaimynė, kuri nėra konfliktiška, visada padeda. Nėra buvę nesutarimų tarp jos ir kaltinamosios. M. Ž. buvo atėjusi pas ją dėl lempos ir reiškė pretenzijas. Kamera burbulo formos yra prie kaimyno durų, ji yra baltos spalvos.

Liudytojas R. Š., teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į gynėjos klausimus, parodė, kad nagrinėjamo įvykio vietoje daug visko prakabinėta, buvo daug šviestuvų, kurie užsidegdavo ir degdavo. Įsitikinęs, kad kiekvienas gyventojas pasikabindavo savo objektų. Dėl kamerų kiek žino, Bendrija, nesiderindama su gyventojais, įrengė kameras. Viena kamera ir tarp S. M. ir arčiau jo buto, paskui prie S. M. kabo burbulas prie pat sienos (seniau ten buvo lempa, o dabar jos neliko). Žino, kad buvo keturios ar penkios kameros. Buvo daug degančių lempų, gal ir dabar yra – buvo lempų, kurios nuolat degdavo ir kurios šviesdavo nuo judesio daviklio. Niekas neinformavo jo apie kamerų įrengimą. Kameros nešviečia, kažkoks diodas šviečia ir viskas. Kameros šviesa negali akinti. Lempos apšvietė visą kiemą, jos labai stipriai švietė, matė, kaip M. M. tvirtino jas, nežino, kam jos buvo reikalingos. Lempos reikalingos tam, kad būtų saugomi automobiliai, jie nebūtų apgadinti, be to, M. M. statybinės medžiagos buvo sudėtos prie konteinerio ir prie statybos darbų, todėl buvo įsitikinęs, kad jos tam ir reikalingos. Nematė informacijos skelbimų lentoje apie kamerų įrengimą, atrodo, tik šiuo metu atsirado. Santykiai su Bendrijos pirmininke įtempti, neadekvačiai padidintas atlygis už jos veiklą, o ji šališkai atlieka funkcijas, kurios naudingos tam tikrai grupei asmenų.

Atsakydamas į teismo klausimus, R. Š. parodė, kad jis gyvena tame pačiame aukšte kaip ir S. M.. Lempa švietė visą parą, ji buvo apvali, šviesios spalvos. Žino, kad žiemą ji švietė. Patikslino, kad nežino, ar dieną šviesdavo. Lempa buvo po turėklais ant pačio krašto. Su M. Ž. neturi jokių santykių, nebendrauja. Ant balkono buvo kamera, bet jos neliko. Kamera dingo, kai parašė užklausimą.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), padeda teisiniais klausimais. Kai buvo gautas teismo paklausimas, buvo peržiūrėti dokumentai, ką galėjo pirkti klientas. Nustatyta, kad buvo du pirkimai ir abi kameros yra vienodos. Dėl kamerų pavadinimų pirkimo dokumente ir serviso taisymo dokumente nurodoma, kad servise pasitaiko klaidų, būna surašomi taisomų daiktų pavadinimai nepilni. Kameros remontą atliko M. S.. Meistras lyg atsiminė kameros remontą. Kaina susidėjo iš baterijos, kuri buvo pakeista, kainos ir mikroskopu buvo daromi litavimo darbai (buvo krovimo jungties, kuri turi tiesioginį sąlytį su baterija, pažeidimai). Apie „ARLO“ kamerą gali pasakyti, kad joje yra lempa, kuri gali apšviesti ir naktį, t. y. LED lempa, kuri integruota kameros viduje. Lempos švietimą galima padaryti per nustatymus. Kameros, kaip ir kitų prekių, kaina gali kisti net porą kartų per dieną, tai priklauso nuo tiekėjo ir savikainos, todėl sudėtinga pasakyti tikslią daikto kainą, kuri buvo konkrečią dieną. Nustatytas kameros tik vienas remontas, daugiau nefiksuota remonto darbų. Už remonto darbus buvo sumokėta.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taiso kompiuterinę techniką. Jis taisė kamerą. Kiek pamena, buvo problemos su kameros įkrovimu, t. y. nekrovė baterijos, todėl kamera buvo išardyta, buvo rasta mikro įtrūkimų. Buvo suremontuota elektronika ir pakeista baterija. Tokio pobūdžio kamerose yra LED lemputė, kuri pradeda šviesti, kai kažkas prieina prie kameros. Nežino, ar ji nuolat gali šviesti, reikia žiūrėti nustatymuose. LED šviesa yra kaip telefone blykstė, o akis praktiškai nemato infraraudonųjų spindulių. Negali tiksliai pasakyti, kokį atstumą gali apšviesti kameros LED lemputė (gal 2–3 m). Lyg vieną kartą buvo taisoma aptariama kamera. Remonto kainą ne jis apskaičiuoja. Kainą sudaro detalių kaina ir meistro laikas. Suremontavus kamerą, ji veikė. Negali pasakyti, per kiek laiko buvo sutvarkyta kamera. Liudytojas taiso negarantiniais atvejais sugedusius daiktus.

Atsakydamas į prokurorės klausimą, M. S. parodė, kad kamerai buvo padaryti pažeidimai dėl mechaninio pobūdžio sutrenkimo.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, M. S. parodė, kad dažniausiai kameros baterija laiko 3–5 metus. Netvirtina, kad labai gerai atsimena nagrinėjamos kameros remontą, tiesiog atsimena, nes nėra daug tokio pobūdžio kamerų taisęs. Neatsimena, ar buvo skubus atvejis remontuoti kamerą. Dažniausiai daiktai sutvarkomi per 1–2 savaites, priklauso nuo meistro užimtumo ir detalių gavimo. Aptariama kamera veikia ir pakraunama, ir pajungta laidu. Nagrinėjamu atveju ji pasikrovė nuo baterijos. Nežino, kaip kamera prisitvirtina.

Civilinio ieškovo atstovė E. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kamera buvo nupirkta kaip papildoma 2022 m. rudenį. Tai buvo penktoji kamera. Ji kabėjo pusę metų iki balandžio 4 d., kai gavo informacijos iš M. M., kad jis nori prisijungti prie kameros, nes gavo žinutę, kad nutrūko ryšys. Jai leidus M. M. prisijungti, jis atsiuntė įrašus, kaip kaltinamieji, naudodami kažką panašaus į pagalį, numušė kamerą ir paliko ją gulėti. Tada kamera buvo pritvirtinta atgal, ji fiksavo nekokybišką vaizdą, todėl buvo nuvežta tvarkyti. Balandžio 5 d. kamera buvo pritvirtinta. Kitą dieną, atvykus po pietų, jos jau nebebuvo. Paskambino M. M., kuris pasakė, kad nieko nedarė su ja. Prisijungusi prie duomenų, pamatė, kaip kaltinamieji numušė kamerą kalbėdami su T. B. ir kamera buvo išmesta į konteinerį.

Pasak civilinio ieškovo atstovės, po pirmo įvykio už kamerą buvo sumokėti 145 Eur. Kamera buvo prie turėklų, ji juodos spalvos, joje švietė maža mėlyna ledinė lemputė. Niekada nebuvo kažkokios papildomos lempos. M. Ž. yra konfliktiška asmenybė. Kaltinamoji nei žodžiu, nei raštu nesikreipė dėl lempos švietimo. M. Ž. nesikreipė su pretenzijomis dėl įrengtų kamerų. Gyventojai buvo informuoti apie kamerų įrengimą. 2019 m. vasario mėn. namo gyventojų buvo nubalsuota pakabinti kameras, jos įrengtos gyventojų sutikimu. Kadangi 2018 m. įsigaliojo duomenų apsaugos įstatymas, 2020 m. jai tapus pirmininke, buvo svarstyta kaip informuoti gyventojus apie filmavimą. M. Ž. 2020 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo lapelių įmetime į pašto dėžutes, taip pat yra pasirašytas protokolas, kur yra jos parašas. Šiuo metu kamera toje vietoje nekaba. Kadangi kamera, nupirkta 2019 m., nustojo veikti, kita kamera buvo nupirkta pakeisti sugedusią kamerą. Šiuo metu yra keturios kameros vietoje penkių, dėl kurios yra ši baudžiamoji byla (nuo balandžio 6 d., kai M. Ž. išmetė kamerą į konteinerį). Mokestis, mokamas už galimybę peržiūrėti įrašus, iki 2024 metų buvo 9,99 Eur suma, nuo šių metų suma – 10,99 Eur. Ši suma nebuvo paskirstyta gyventojams, buvo nuspręsta padengti jas iš periodinės namo techninės priežiūros lėšų. Taip nusprendė pirmininkė, nes ji priima sprendimus. Kameros buvo įrengtos siekiant apsaugoti vidinį namo kiemą. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo mokamas mokestis, nes baigėsi sutartis, išlaidų nebuvo, o paskui buvo nuspręsta įsigyti paslaugą, kad įrašus galima būtų žiūrėti iki mėnesio laiko. Tas laikotarpis nebuvo apmokestintas, nes nebuvo išlaidų. Buvo paskirstyta pagal išperkamosios nuomos sutartį, sąskaita išdalinta visiems namo gyventojams. Kamera priklauso Bendrijai, kaip ir visos kameros. Bendrija neturi turto, lėšos surinktos iš Bendrijos gyventojų. Dalis sugadintos kameros priklauso ir pačiai M. Ž.. 2020 m. liepos 10 d. buvo parašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą, kuris išsiųstas gyventojams ir tas pats pranešimas rugsėjo 23 d. po bendrijos susirinkimo, kuriame dalyvavo ir M. Ž., buvo visi supažindinti su pranešimu.

Bendrijos 2023 m. balandžio 26 d. pareiškime nurodyta, kad kreipiamasi dėl 2023 m. balandžio 6 d. apie 14 val. galimai padaryto Bendrijai priklausančio turto sunaikinimo / vagystės. 2023 m. balandžio 6 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) gyventoja M. Ž. ir jos draugas (kurio vardas Bendrijai nėra žinomas), galimai sunaikino / pavogė Bendrijai priklausantį turtą, t. y. vieną iš penkių vaizdo stebėjimo kamerų, užtikrinančių saugumą Bendrijos administruojamo namo vidiniame kieme. Kaip buvo užfiksuota kitos vaizdo kameros įraše, prieš tai minėtoji kamera („ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“) buvo numušta mediniu pagaliu M. Ž. draugo (atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. balandžio 4 d. M. Ž. su savo draugu niokojo tą pačią kamerą (ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100) ir dėl šio įvykio yra pradėta administracinio nusižengimo teisena Nr. 23205490487 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį. Po to, kai kamera buvo numušta mediniu pagaliu, M. Ž. paėmė kamerą ir išmetė ją į kieme stovintį buitinių atliekų konteinerį, kaip matoma kitos kameros užfiksuotame vaizdo įraše (1 PRIEDAS). Po galimo Bendrijai priklausančio turto sunaikinimo / vagystės M. Ž. su draugu išvyko iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo jos draugui priklausančiu Volkswagen automobiliu (2 PRIEDAS). Kad kamera buvo išmesta į buitinių atliekų konteinerį, įrodo ir paskutinis suniokotos kameros užfiksuotas vaizdas (3 PRIEDAS ir 4 PRIEDAS). Vaizdo stebėjimo kamera, kuri 2023 m. balandžio 6 d. apie 14 val., buvo galimai sunaikinta / pavogta, pirkta Bendrijos lėšomis 2022 m. rugpjūčio 30 d. už 225 Eur (PRIEDAS 6). Atkreipiamas dėmesys, kad minėtoji kamera nuo 2022 m. rugsėjo pradžios buvo pakabinta toje vietoje, kur kabėjo iki 2023 m. balandžio 6 d., kol buvo galimai sunaikinta / pavogta. Svarbu paminėti, kad vaizdo kamerų įraše (1 PRIEDAS) galima girdėti, kad, galimai darant Bendrijai priklausančio turto sunaikinimą / vagystę, M. Ž. kalbasi su (duomenys neskelbtini) gyventoja T. B., kurios vaizdo įraše nematyti, tačiau girdimas jos balsas. Tai leidžia manyti, kad T. B. turėjo matyti galimai daromą nusikalstamą veiką ir, esant reikalui, gali būti apklausta kaip įvykio liudytoja. Bendrijos patirti nuostoliai: 225 Eur už galimai sunaikintą / pavogtą vaizdo kamerą pagal pridedamą PVM sąskaitą-faktūra (5 PRIEDAS) ir 44,99 Eur kainos skirtumas už kamerą, kurią Bendrija turės atstatyti, o kaina pas tą patį tiekėją šiai dienai yra 269,99 Eur (nuoroda į internetinę tiekėjo parduotuvę). Bendrijos patirta žala iš viso yra 269,99 Eur (1 t., b. l. 18).

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. pardavė Bendrijai kamerą ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, kurios vertė 225 Eur (įskaitant PVM) (1 t., b. l. 17, 196–197).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-147(24), 11K-18(24) konstatuota, kad esant tokioms skaitmeninių vaizdo bylų fiksavimo techninėms charakteristikoms ir aplinkybėms, vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad, naudojant programinę įrangą, būtų galima išryškinti ir nustatyti tyrimą dominančio objektų individualizuojančius požymius ir nurodyti jo tvirtinimo vietą. Nenustačius individualizuojančių požymių, nėra galimybės identifikuoti objektą. Nustatyti subjekto atliekamus veiksmus šalia šiukšlių konteinerio nėra galimybės, nes fiksuojamajame plote esančio medžio kamienas dengia subjektą. „ARLO“ prekės ženklo „Pro4 2K HDR“ modelio skaitmeninės stebėjimo kameros dydis yra apytiksliai tokio dydžio kaip ir „epizodas (1).avi“ subjekto, kuris atlieka nenustatytus veiksmus šalia šiukšlių konteinerio, rankose užfiksuotas objektas (2 t., b. l. 160–164).

Gynybos pateikti dokumentai 2023 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 10–44).

2023 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamojo pastato kiemas. Į kiemą patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, stipriai pastūmus metalinius bromo vartus. Patekus į kiemą, jame matomi automobiliai. Po dešine matomi gyvenamieji butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšte. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto butus skiria platforma. Po platforma matomas vaizdo stebėjimo kameros lizdas be vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 27–32).

2023 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėti pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Trys vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „1 PRIEDAS(1)“. Vaizdo įrašo nustatymuose yra nurodyta data 2023-04-06 ir laikas 13.58 val. Vaizdo įrašo trukmė 2.00 min. Vaizdas fiksuoja daugiabučio gyvenamojo namo kiemą. Vaizdo įraše yra užfiksuoti Asmuo Nr. 1 (šviesių plaukų vyras, apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos striukę bei tamsiai mėlynos spalvos kelnes) ir Asmuo Nr. 2 (moteris, apsivilkusi įvairaus rašto striukę, juodos spalvos kelnes ir rankose turėjo rankinę). Matoma, kaip Asmuo Nr. 1 paduoda numuštą vaizdo stebėjimo kamerą Asmeniui Nr. 2. Asmuo Nr. 2, rankose laikydama vaizdo stebėjimo kamerą, nueina iki buitinių atliekų konteinerio ir išmeta tą vaizdo stebėjimo kamerą, o Asmuo Nr. 1 numeta į šalį medinį pagalį, su kuriuo numušė tą vaizdo stebėjimo kamerą. Vėliau matoma, kaip Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2 pasiima asmeninius daiktus (dėžės, maišai) iš juodos spalvos, „Volkswagen“ markės automobilio. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „2 PRIEDAS(1)“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023-04-06 ir laikas 14.00 val. Vaizdo įrašo trukmė 2.00 min. Vaizdas fiksuoja daugiabučio gyvenamojo namo kiemą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2 toliau ima asmeninius daiktus iš juodos spalvos Volkswagen markės automobilio bei šneka su asmeniu, kurio vaizdo įraše nematyti. Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2, paėmę visus daiktus, pasišalina iš vaizdo kamerų teritorijos. Vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „4 PRIEDAS(1)“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023-04-06 ir laikas 14.17 val. Vaizdo įrašo trukmė 1.05 min. Tai yra sugadintos vaizdo stebėjimo kameros įrašas, todėl ji nieko nefiksuoja ir nieko nematyti, girdimi tik pašaliniai garsai. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 39–44).

2023 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas gautas vaizdo įrašas per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-04-04-13-59-20-1985“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2023-04-04 ir laikas 13:59:20 val. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. Vaizdas fiksuoja gyvenamojo namo kiemą. Vaizdo įraše yra užfiksuotas asmuo Nr. 1 (vyras, apsirengęs juodos spalvos drabužiais) ir asmuo Nr. 2 (moteris, apsirengusi tamsiai violetinės spalvos striuke su raštais ir juodos spalvos kelnėmis). Matyti, kaip asmuo Nr. 1 stovi pakilęs gyvenamojo namo laiptais, o asmuo Nr. 2 tuo metu stovi apačioje, stebi aplinką, dairosi. Tuomet asmuo Nr. 2 nuo žemės paduoda asmeniui Nr. 1 pailgą daiktą, galimai pagalį arba lazdą. Asmuo Nr. 1, paėmęs tą daiktą, užsimoja į kampą, kuriame buvo vaizdo stebėjimo kamera. Asmuo Nr. 1 numuša kabėjusią vaizdo stebėjimo kamerą ir numeta daiktą, su kuriuo numušė, į šoną. Po visko asmuo Nr. 1 grįžta prie savo automobilio, o asmuo Nr. 2 tuo metu stovi toje pačioje vietoje. Taip pat girdima, kad asmenys šnekasi tarpusavyje (duomenys neskelbtini) kalba, tačiau asmenys nutolę nuo vaizdo stebėjimo kameros, dėl to tiksliai negirdėti apie ką asmenys šnekasi (1 t., b. l. 46–48).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakymą į teismo klausimą apie kamerą „ARLO“ (3 t., b. l. 136).

Civilinės ieškovės Bendrijos pirmininkas 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakymą ir priedus į teismo paklausimą (3 t., b. l. 140–177).

Civilinės ieškovės Bendrijos pirmininkas 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė Bendrijos įstatus (3 t., b. l. 192–203).

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Teismų praktika dėl turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir formuojama kategoriškai. Antai vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Tačiau yra atvejų, kai teismų praktikoje išaiškinta, jog turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023).

Kaltinamųjų gynėja baigiamojoje kalboje nurodė, kad iš vaizdo kamerų įsigijimo dokumentų matyti, kad Bendrija 2019 m. vasario 22 d. iš mobiliojo ryšio operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo penkias vaizdo kameras „ARLO Pro Smart Security Camera VMC4030“, kurios pagal savo tipą ir modelį skiriasi nuo sugadintos kameros, nes Bendrija nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo vaizdo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, tačiau kitų kamerų įsigijimas neturi jokios reikšmės vertinant kaltinamųjų veiksmus. Visų pirma pasakytina, kad iš 2019 m. vasario 22 d. PVM sąskaitos faktūros kopijos matyti, kad Bendrija įsigijo ne penkias, o keturias vaizdo kameras (penktas įsigytas objektas buvo maršrutizatorius) (3 t., b. l. 43). Antra, Bendrija įsigijo vaizdo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“ iš kito subjekto, nei pirmas kameras, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, dėl šios priežasties Bendrijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigyta vaizdo kamera skiriasi nuo kitų vaizdo kamerų. Taigi nepagrįstas ir kitas kaltinamųjų gynėjos argumentas, kad Bendrija 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo šeštą kamerą, nors nurodo, kad vidiniame kieme yra įrengtos penkios veikiančios kameros. Trečia, T. P. ir M. Ž. nėra kaltinami kokios nors kameros, kuri buvo įsigyta dar 2019 m. vasario 22 d., sugadinimu / sunaikinimu. Sprendžiant dėl bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat nėra reikšminga tai, kad M. Ž. 2021 m. birželio mokėjimo nurodyme buvo paskaičiuota suma už vaizdo stebėjimo kamerų remontą, nes tai nėra bylos dalykas (nagrinėjami įvykiai, įvykę 2022 m. balandžio 4 ir 6 d.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės, neturi reikšmės, ar kameros realiai buvo eksploatuojamos iki nagrinėjamų įvykių, ar ne, ar Bendrija paskirstė gyventojams pinigų sumas už jų eksploatavimą. Bendrija sprendžia, ar paskirstyti lėšas Bendrijos nariams už kamerų eksploatavimą, ar ne. Kita vertus, tai nesudarė pagrindo T. P. daryti kokius nors veiksmus su kamera. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad kaltinamųjų veiksmai yra užfiksuoti viena iš vidiniame kieme esančių kamerų. Vadinasi, teigti, kad kameros apskritai nebuvo eksploatuojamos, nėra pagrindo. Taip pat, kaip minėta, S. M. 2023 m. sausio mėn. teiravosi dėl kameros „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“ pirkimo ir jos įrengimo vietos, o S. M. netrukus po to nusiuntė S. M. šios kameros buvimo vietą. Nėra abejonių, kad aptariama kamera buvo įrengta bylai reikšmingoje vietoje. Negalima ignoruoti ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-147(24), 11K-18(24) padarytą išvadą, kad „ARLO“ prekės ženklo „Pro4 2K HDR“ modelio skaitmeninės stebėjimo kameros dydis yra apytiksliai tokio dydžio kaip ir „epizodas (1).avi“ subjekto, kuris atlieka nenustatytus veiksmus šalia šiukšlių konteinerio, rankose užfiksuotas objektas. Nors, atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą, nebuvo padaryta kategoriška išvada, tačiau ši aplinkybė, įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, turi reikšmės sprendžiant dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

Nepagrįstas kaltinamųjų gynėjos argumentas, kad aptariama kamera neva priklauso M. M., nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 5 d. serviso priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kamerą pateikė būtent jis. Pažymėtina, kad bylai reikšmingu laiku M. M. buvo Bendrijos valdybos narys, kuris, kaip minėjo liudytojas, buvo atsakingas už kamerų priežiūrą. Be to, iš banko pavedimo matyti, kad už kameros remontą sumokėjo Bendrija (2 t., b. l. 35). Akivaizdu, kad, jei kamera priklausytų M. M., jis, o ne Bendrija mokėtų už tokio daikto remontą.

Sprendžiant dėl bylai reikšmingų aplinkybių niekaip nesusijęs kaltinamųjų gynėjos baigiamosios kalbos argumentas, kad iš bendrijos pateiktos kamerų išdėstymo schemos matyti, kad kamera, kuri nurodyta kaip sugadinta Nr. 4, neveikia, nors duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu E. N. teigė, kad buvo pajungta nauja 2023 m. birželio 9 d. nupirkta kamera. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra tai, ką Bendrija darė po kaltinamiesiems inkriminuojamų veiksmų padarymo (po 2023 m. balandžio 4 d.), t. y. ar įsirengė naują kamerą, ar ne. Tas pats ir pasakytina, ar buvo imamas mokestis iš Bendrijos narių už kamerų priežiūrą ir eksploatavimą po nagrinėjamų įvykių.

Priešingai, nei teigė kaltinamųjų gynėja baigiamosios kalbos metu, liudytojų T. B., S. M. ir R. Š. parodymai, duoti teisme, nepatvirtina, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo pritvirtinta lempa, o ne vaizdo kamera. Liudytoja T. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad ji sužinojo iš M. Ž., kad šiai lempa šviečia į langą, todėl buvo norima palenkti tokį daiktą. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad nežino, ar kiemo viduje pastatytos lempos, ar kameros, ji nelabai supranta tokių dalykų. T. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad M. Ž. pasakė jai, kad buvo norima palenkti lempą (1 t., b. l. 62–64). Tokie T. B. parodymai neleidžia teigti, kad ji aiškiai savaime žinojo (be M. Ž. nurodytų aplinkybių jai), koks objektas buvo pritvirtintas bylai reikšmingoje vietoje. S. M. teisme nurodė, kad lempa buvo LED, ryški, stačiakampė kaip prožektorius, tamsios spalvos, o fonas baltas. Kita vertus, kaip minėta, iš elektroninio susirašinėjimo tarp S. M. ir Bendrijos pirmininkės matyti, kad liudytoja klausė ne apie įrengtą lempą, o vaizdo kamerą (3 t., b. l. 4–6). Be to, T. P. teisme nurodė, kad lempa buvo didelė (gal apie 15–20 cm ilgio), pailgos formos ir baltos ar pilkos spalvos. Taigi šis kaltinamasis ir liudytoja S. M. nurodė skirtingą objekto spalvą. Kitas liudytojas R. Š. teismui nurodė bendro pobūdžio informaciją apie neva kiemo viduje degusias lempas (nors M. Ž. teisme akcentavo tik vieną stipriai degančią lempą), o, atsakydamas į teismo klausimą dėl lempos požymių, jis teigė, kad lempa buvo apvali, šviesios spalvos. Taigi liudytojo R. Š. nurodyta lempos forma neatitinka tiek T. P., tiek S. M. nurodytos lempos formos. Minėti prieštaringi ir neinformatyvūs liudytojų parodymai nesudaro pagrindo jais vadovautis, kad T. P. bylai reikšmingu laiku nulenkė būtent lempą, juolab minėtų liudytojų parodymai prieštarauja anksčiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumai.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės paneigia kaltinamųjų versiją, kad šiuo atveju abiem atvejais buvo nulenkta lempa, o ne vaizdo kamera. Byloje taip pat nustatyta, kad, T. P. antrą kartą nulenkus vaizdo kamerą, M. Ž. išmetė šį daiktą į konteinerį. Ta aplinkybė, kad vaizdo kamera nebuvo rasta konteineryje, nepaneigia, kad šiuo atveju išmesta vaizdo kamera.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad T. P. ir M. Ž. bendrais veiksmais nulaužė ne lempą, kaip tvirtino kaltinamieji, o vaizdo kamerą. Vien jų kitoks vertinimas dėl objekto savaime neleidžia remtis jų parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju nėra svarbu, kaip kaltinamieji suvokė daiktą, kuris buvo nulaužtas (lempa ar vaizdo kamera), nes remiamasi objektyviais įrodymais, o ne kaltinamųjų pateiktu subjektyviu vertinimu dėl objekto. T. P. ir M. Ž. parodymai atmetami kaip prieštaraujantys anksčiau aptartų įrodymų visumai.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo sunaikintas turtas – vaizdo kamera „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, nes po antro palenkimo nulūžo minėta vaizdo kamera, ji nebuvo rasta. Taigi aptariama kamera neteko savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jos nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Taigi kaltinamųjų gynėjos baigiamosios kalbos argumentai dėl turto sugadinimo, o ne sunaikinimo yra nepagrįsti.

Kaip minėta, Bendrija 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, kurios kaina su PVM yra 225 Eur (1 t., b. l. 17). Byloje nenustatyta, kad iki nagrinėjamų įvykių ši vaizdo kamera buvo sugedusi, ji buvo remontuojama. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 5 d. serviso priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad M. M. pateikė taisymui kamerą „ARLO Pro4 Black VMC4050B-100“. Remonto kaina buvo 145 Eur (2 t., b. l. 34). UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateikė informaciją, kad aptariamo daikto remonto kainą sudarė baterijos ir jos keitimo kaina; standartiškai baterija kainuoja apie 40–45 Eur. Visa kita sudarė remonto darbai (kamerą reikėjo išardyti, nepažeisti komponenčių, vyko mikro litavimai, reikėjo atstatyti plokštės kontaktus) (3 t., b. l. 136). Kita vertus, tai nereiškia, kad kaltinamųjų veiksmais sugadinto turto vertę sudarė tik pakeistos vaizdo kameros baterijos kaina, nes, kaip minėta, po antro palenkimo, jau sutaisius vaizdo kamerą, nulūžo minėta vaizdo kamera, ji nebuvo rasta. Vadinasi, buvo netektas visas daiktas, todėl kaltinamiesiems inkriminuotina visa sugadinto turto – vaizdo kameros – vertė. Teismas nenustatė vaizdo kameros esminių trūkumų, buvusių iki nagrinėjamų įvykių. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad sugadinto turto (vaizdo kameros) vertė yra 225 Eur. Kaltinamųjų gynėja bylą nagrinėjant teisme pateikė vaizdo kamerų mažesnes kainas iš tinklapio www.skelbiu.lt (2 t., b. l. 39–40), tačiau pastebėtina, kad šiose nuotraukose nurodytos kameros yra kitokios nei vaizdo kamera, kuri buvo nulaužta, juolab patys kamerų savininkai nustato savo nuožiūra daiktų kainas. Kitos vaizdo kameros nuotraukoje nurodyta kaina yra su nuolaida (2 t., b. l. 41–42), tačiau tai nepaneigia, kad Bendrija 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo vaizdo kamerą už 225 Eur, ir savaime nesudaro pagrindo vadovautis gynėjos pateiktos vaizdo kameros kaina. Taigi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), o tai patenka į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

Kaltinamųjų gynėja baigiamojoje kalboje taip pat akcentavo, kad negalima remtis vaizdo kameros padarytais įrašais, nes ji buvo neteisėtai įrengta. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. Ž. ir T. P. kaltė pagrįsta anksčiau aptartų įrodymų visuma, o ne tik vaizdo įrašais. Be to, patys kaltinamieji teisme neneigė, kad jie atliko jiems inkriminuotus veiksmus, tik ginčijo nusikalstamos veikos dalyką teigdami, kad bylai reikšmingoje vietoje buvo pritvirtinta ne vaizdo kamera, o lempa. Todėl teigti, kad byloje apskritai nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę, nėra pagrindo.

T. P. ir M. Ž. tęsiant nusikalstamą veiką, 2023 m. balandžio 6 d. apie 14 val. gyvenamojo daugiabučio kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikiant kartu, T. P. lazda nulaužė Bendrijai priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą „ARLO Pro4 2K HDR Black VMC4050B-100“, 225 Eur vertės, o M. Ž. išmetė šią nulaužtą vaizdo stebėjimo kamerą į buitinių atliekų konteinerį, taip bendrais veiksmais tyčia sunaikino nedidelės (225 Eur) vertės svetimą, Bendrijai priklausantį turtą.

M. Ž. ir T. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Vien kaltinamųjų ir jų gynėjos nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad M. Ž. ir T. P. nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. M. Ž. bylą nagrinėjant teisme prašė įpareigoti Bendriją pašalinti kameras, tačiau toks prašymas išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Ji turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises kitame procese.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 103), nemažai kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (3 t., b. l. 104–111). Kaltinamasis dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas (2 t., b. l. 10–12). Duomenų apie T. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.