Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: 2025 m. rugsėjo 15 d. apie 1.44 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2361694, galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d.) pirmu tikrinimu 2.33 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, antru tikrinimu 2.52 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas, vairavo automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32828-25 matyti, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. 1.44 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis, A. D. galimai vairavo automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, paimti du vairuotojo pažymėjimai. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. D. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. gėrė degtinę ir alų, po to vairavo automobilį. Tai, jog A. D. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugsėjo 15 d. išrašas, 2025 m. rugsėjo 15 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. rugsėjo 15 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, 2025 m. rugsėjo 18 d. tarnybinis pranešimas dėl administracinės teisenos, 2025 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir jų priedai – fotolentelės Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: 2025 m. rugsėjo 15 d. apie 1.44 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0081 (patikros sertifikato Nr. 2361694, galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d.) pirmu tikrinimu 2.33 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, antru tikrinimu 2.52 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas, vairavo automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. D.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja D. S. D. prašė A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis buvo akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Dėl A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamasis A. D. anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 114-115), administracine tvarka baustas du kartus už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 116-117), Sodros duomenimis nedirba, kaltinamojo teigimu, iki byloje nagrinėjamo įvykio dirbo tolimųjų reisų vilkiko vairuotoju (b. l. 118-119), duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, juolab, kaip matyti, kaltinamasis iki byloje nagrinėjamo įvykio dirbo darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu kasdien, ir panašaus pobūdžio teisės pažeidimų nėra padaręs, tai rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama D. S. D.. D. S. D. anksčiau neteista (b. l. 70-71), administracine tvarka bausta vieną kartą pastaba (b. l. 72-74). Laiduotojos D. S. D. prašyme nurodyta, kad ji šiuo metu yra senjorė, tačiau 39 metus dirbo mokytoja, tinkamai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, turi pakankamą įtaką ir autoritetą sūnaus A. D. atžvilgiu, be to, ją ir šį asmenį sieja itin artimas ryšys, kadangi A. D. yra jos sūnus, su kuriuo ji palaiko ypatingai artimą ryšį. Ji su sūnumi A. D. bendrauja kasdien, tiek jai, tiek jam, tai yra vienintelis artimiausias žmogus. Ji yra svarbus ir autoritetingas asmuo, galintis teigiamai paveikti A. D. elgesį bei užkardyti bet kokią galimybę A. D. ateityje atlikti nusikalstamas veikas ar kitokius teisės pažeidimus. Teismo posėdžio metu D. S. D. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vienintelis sūnus. Su juo palaiko labai gerus santykius. Ji nuolat sūnui pataria įvairiais klausimais, jis jos klauso. Sūnui ji yra autoritetas, nes anksčiau dirbo mokytoja. Su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną. Ji neabejoja, kad sūnui gali daryti teigiamą įtaką, jis jos klausys ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sūnaus elgesį vertina blogai, barė jį už tai, ką padarė. Matė, kaip sūnus sielojasi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų D. S. D. paaiškinimų, ji rūpinasi sūnaus ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Pačio kaltinamojo A. D. teigimu, jis palaiko artimus santykius su mama D. S. D.. Su mama bendrauja kasdien. Jo mama anksčiau yra dirbusi mokytoja, turi ilgametę patirtį, todėl jam duoda patarimų, taip jam daro teigiamą įtaką. Taigi, tvirtą A. D. ir D. S. D. ryšį bei jos įtaką savo sūnui rodo ir tai, kad jie nuolat bendrauja, vienas kitą palaiko, vienas kitam padeda, yra vieninteliai artimiausi žmonės. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri, artimi santykiai, noras rūpintis vienas kitu. Teismas neturi pagrindo abejoti galimos laiduotojos autoritetu ir įtaka kaltinamajam, nes iki byloje nagrinėjamo įvykio kaltinamasis tokio pobūdžio teisės pažeidimų nebuvo padaręs ir tai būtent patvirtina tiek kaltinamojo, tiek galimos laiduotojos nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, taip pat kaltinamojo mamos akivaizdžią įtaką ir autoritetą jam jau daugelį metų. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo mama nėra tinkama laiduotoja dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad kaltinamojo mama jau daug metų serga lėtine liga, tačiau ji valdoma vaistais ir gydoma ambulatoriškai, jos atsakas į vaistus yra geras, jos būklė stabili, ji gyvena savo namuose. Teismui, apklausus galimą laiduotoją teisiamojo posėdžio metu, taip pat nesukėlė abejonių galimos laiduotojos fizinė ir psichinė sveikata, jos galimybės daryti įtaką sūnui, galima laiduotoja pateikė aiškius ir konkrečius atsakymus į proceso dalyvius klausimus, suvokia savo, kaip galimos laiduotojos, pareigas. Pažymėtina ir tai, kad jos ilgametė liga, amžius iki šiol nesutrukdė savo sūnui daryti įtaką ir, kaip minėta, ši įtaka buvo akivaizdi, duomenų, kad jos būklė blogėtų nėra, kita vertus, įstatymas (BK 40 straipsnio 7 dalis), pasikeitus aplinkybėms, suteikia galimybę pakeisti laiduotoją. Savaime vien galimo laiduotojo amžius, sveikatos būklė ar tai, kad galimas laiduotojas savo, kaip laiduotojo, pareigas įvardija šnekamąja kalba, o ne teisiniais terminais, nereiškia, kad asmuo nėra tinkamas laiduotojas, byloje reikia vertinti visų aplinkybių visumą ir neformaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, 2K-289-693/2019). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo svarstoma galimybė pasirinkti kitą laiduotoją, tačiau kaltinamasis pats tiek savo gynėjui, tiek teismui patikino, kad mama jam yra vienintelis artimiausias ir autoritetingiausias žmogus, galintis ir darantis jam didžiausią įtaką, ir teismas, neturi pagrindo abejoti šiais paaiškinimais.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad D. S. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad D. S. D. su sūnumi A. D. palaiko artimus santykius, nuolat bendrauja, jie vienas kito klauso, D. S. D. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja D. S. D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą ir akivaizdžią įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant D. S. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos D. S. D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. D.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. D. vairavo, kai jam nustatytas 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, naudodamasis transporto priemone „Skoda Kamiq“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios transporto priemonės savininkė SIA ,,Citadele Leasing“ žinojo ar galėjo žinoti, jog įmonei priklausanti transporto priemonė gali būti panaudoti nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Škoda Kamiq 1.0 TSI Essence Aut“ kaina Lietuvoje 2025 m. rugsėjo mėnesį su PVM yra 20 240 eurų (b. l. 54). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. D. vairuota transporto priemonė priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad A. D. yra darbingo amžiaus, anksčiau neteistas, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, t. y. jis nedirba jau kelis mėnesius ir kurį laiką pagal turimą vairuotojo profesiją dirbti negalės, tačiau kaltinamojo teigimu, turės galimybę šį laiką dirbti darbą ofise logistikos srityje, turi kitų finansinių įsipareigojimų, šiuo metu pragyvena iš lėšų, gaunamų iš pensijos fondo, taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, kad jis aiškiai suvokė ir jau dabar įvertino tokio savo teisei priešingo elgesio pasekmes, pats baudžiamasis procesas kaltinamajam padarė teigiamą įtaką. Turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (20 240 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo nuomone, transporto priemonės „Skoda Kamiq“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš A. D. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. D. išieškotina ne visa, o tik dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-90-531/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-185-1053/2022, 1A-83-988/2021).

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Teismas, įvertinęs A. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Kaltinamajam A. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 104-111). Baudžiamoji byla išnagrinėta teisme ir iš esmės kaltinamajam paskirtomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl šios kardomosios priemonės naikintinos nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 8 d., ir asmens dokumentai grąžintini A. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomi šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose), išduoti A. D. vardu, paimti daiktų apžiūros metu (b. l. 34-46), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotini saugoti AB ,,Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, Kelmėje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 49), 2025 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimu ir 2025 m. rugsėjo 24 d. tyrėjos pakvitavimu grąžintas saugoti jo savininkui (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintinas jo savininkui (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. 2.33 val. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. 16.12 val. (b. l. 81-88).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. D., yra 62,50 Eur (b. l. 124-127, 200). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. D., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. D. nutraukti.

Paskirti A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

A. D. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš A. D. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

A. D. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniais, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 8 d., ir dokumentus grąžinti A. D., juos atiduodant asmeniškai A. D..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus A. D. vardu, paimtus daiktų apžiūros metu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).2025 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimu ir 2025 m. rugsėjo 24 d. tyrėjos pakvitavimu grąžintą saugoti jo savininkui (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti jo savininkui (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. D., iš A. D. nepriteisti.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.