Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. Č. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams ir R. Č. paskirta intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos kontrolė nuo 23 iki 6 val. elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Į bausmės laiką įskaitytas R. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 14 d. 13.19 val. iki 2020 m. gruodžio 15 d. 14.45 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Č. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš R. Č. konfiskuoti 7000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktu, Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš R. Č. priteista 2,42 Eur proceso išlaidų už krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) priklausantį krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) iškvėptame ore nustatytas 2,85 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Utena) atsiliepime į R. Č. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertės nustatymo metodika, kuri atitinka teismų suformuotą praktiką šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė tik 7000 Eur konfiskuotino vilkiko vertės dalį, o ne visą vilkiko vertę. Tai pakankamai adekvati ir proporcinga paskirta konfiskuotinos vertės dalis R. Č. padarytam nusikaltimui, dėl ko mažinti konfiskuotiną vertę, remiantis bylos aplinkybių ir apelianto skunde nurodytų argumentų bei motyvų kontekste, nei teisinių, nei faktinių pagrindų nėra. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, skiriant baudžiamojo poveikio priemones buvo žinomos ir įvertintos, tame tarpe ir nustatant konfiskuotinos transporto priemonės vertės dalį. Apeliantas naujų ar nežinomų reikšmingų skundui nagrinėti aplinkybių nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecijos teisę spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog transporto priemonės vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Be kita to, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo jog, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemone nelaikytina su krovininiu automobiliu buvusi priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji su vilkiku nesudaro nedalomos visumos ir turi atskirą registracijos numerį. Taigi, jos vertė nebuvo įtraukta į konfiskuojamą turtą. Pažymėtina, kad krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne R. Č., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad krovininio automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti apie juo daromą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė krovininio automobilio nekonfiskuoti ir iš R. Č. valstybės naudai priteisti, šiuo atveju, dalį krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 7000 Eur.

10. R. Č. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir prašo sumažinti iš jo konfiskuotiną sumą. Teigia, kad jis neturi jokios realios galimybės išmokėti tokios piniginės sumos, neturi nei pajamų pragyvenimui, nei jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prarado darbą, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbas jam nėra siūlomas. Be to, darbdaviui visiškai atlygino padarytą 434,74 Eur žalą dėl kelio ženklinimo sugadinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje ir byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo dar labiau mažinti iš apelianto konfiskuotiną pinigų sumą nėra.

11. Nustatyta, kad R. Č. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,85 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju R. Č. sukėlė eismo įvykį, t. y. žiedinėje sankryžoje užvažiavo ant dviejų kelio ženklų ir dviejų signalinių stulpelių, juos nulauždamas, ir pasišalino iš įvykio vietos, kas rodo, jog apeliantas buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. Č. parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. namuose vartojo alkoholį, o 2020 m. gruodžio 14 d. ryte UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia krovinine transporto priemone išvyko į reisą, ir (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė girtumą. Bylos duomenimis, R. Č. policijos pareigūnai sustabdė apie 13.10 val. Liudytoju byloje apklaustas Ž. V. parodė, kad R. Č. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 7.15 val. minėtu vilkiku su priekaba iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Krovinys nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas apie 9.44 val. Po to, R. Č. buvo duotas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) miškų urėdiją pasikrauti medienos. R. Č., grįžęs į (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas šalia (duomenys neskelbtini). Taigi, iš to kas išdėstyta matyti, kad R. Č. grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui kėlė gana ilgą laiko tarpą, važiavo keliais, kuriuose leistinas vairavimo greitis yra didelis, o eismas - intensyvus. Bylos duomenimis, R. Č. praeityje teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir iki nusikaltimo padarymo turėjo 2 galiojančias nuobaudas už transporto priemonės pastatymą neleistinoje vietoje. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

12. Taip pat byloje nustatyta, kad R. Č. įvykio metu vairuoto krovininio automobilio vidutinė kaina 2020 m. gruodžio mėn. su PVM Lietuvoje buvo 12540 Eur. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, bei tai, kad R. Č. šiuo metu yra bedarbis, neturi jokio kito turto išskyrus automobilį, įgytą po santuokos sudarymo, 2013 m. lapkričio 23 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš jo konfiskuoti dalį vilkiko vertės - 7000 Eur, visiškai atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus, ir tai yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju R. Č. apeliaciniame skunde dėstomi neigiami padariniai dėl aptariamos sumos konfiskavimo iš jo, nesudaro pagrindo ją dar labiau mažinti. Minėtos teismo išvados nekeičia tai, jog R. Č. buvusiam darbdaviui visiškai atlygino dėl savo veikos padarytą 434,74 Eur žalą.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Č. apeliacinį skundą atmesti.