Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo P. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos V. T. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu P. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuota automobilio ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 215 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai penkiolika eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Asmuo, kuriam byla nutraukta, P. T. apeliaciniu skundu ginčija apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą ir paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo – dydį. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

6. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė P. T.šia teise naudotis ir nustatė 2 metų terminą. Apeliantas nesutinka su paskirtu baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir mano, kad buvo galima paskirti 1 metų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija aukštesnysis teismas nesutinka.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą P. T.padarė, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,68 promilės etilo alkoholio. Nors P. T. vairavo neblaivus neilgą atstumą (apie 100 m (b. l. 76), tačiau padarytą nusikaltimą galima vertinti kaip pavojingą ir konstatuoti, kad P. T.šiurkščiai pažeidė KET, nes jis vairavo muitinės patikros metu (b. l. 12), kur galėjo būti žmonių ir kitų transporto priemonių, P. T. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką su puspriekabe (b. l. 6), gabeno konteinerį (b. l. 11), tokie jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nuteistasis veikė tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi, kad tokio ilgo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas iš esmės apsunkins jo galimybes dirbti, kad jis nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, kad administracinės nuobaudos jau yra negaliojančios ir jam paskirtos baudos buvo pilnai apmokėtos, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų. P. T.patiriami sunkumai vykdant darbo funkcijas arba tenkinant jo asmeninius poreikius nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog P. T. muitinės vyresniajam inspektoriui R. C. teigė, kad alkoholio nevartojo (b. l. 11, 33), P. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 68), antrojoje apklausoje parodė, kad pirmojoje apklausoje neprisipažino tikėdamasis, kad jam pavyks išvengti atsakomybės (b. l. 76). Konstatuojama, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkis, todėl toks terminas yra proporcingas ir adekvatus tiek kaltininko asmenybei, tiek jo padarytai nusikalstamai veikai. Uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis pirmą kartą teisiamas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, ar apskritai pirmą kartą baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino. Tas aplinkybes, kurias apeliantas nurodė kaip apsprendžiančias jam būtinumą naudotis transporto priemone, jis žinojo ir prieš sėsdamas už vairo būdamas neblaivus, ir žinojo kad jos atsiras padarius pažeidimą, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio padarė nusikalstamus veiksmus, kas duoda pagrindą laikyti, kad jo nurodytos aplinkybės, kurias jis dabar nurodo siekdamas poveikio priemonės termino sutrumpinimo, jam iš esmės nėra itin svarbios ir negali būti laikomos pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimą. Tyčinių veiksmų padarymas nekreipiant dėmesio į nurodomas pasekmes yra ir apeliantą neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo dydžio

8. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato, kokio konkretaus dydžio pinigų sumos išieškojimą turi taikyti teismas.

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. P. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė naudodamas automobilį ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 8 430 eurų – apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (b. l. 23). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis, tame tarpe ir VšĮ „E.“ pažyma, jokių kitų duomenų, paneigiančių nustatytą automobilio vertę, byloje nėra. Atsižvelgiant į bylos duomenis dėl automobilio vertės nustatymo laikoma, kad teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.

11. Atkreipiamas dėmesys, kad P. T.nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais P. T.sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad P. T. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu P. T. parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, todėl teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų jo teises, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

12. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, tai yra UAB ,,A.“ (b. l. 21), šio fakto neginčija ir apeliantas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nesant kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų transporto priemonės apylinkės teismas nekonfiskavo pagrįstai.

13. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad P. T. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žalos dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo niekam padaryta, visiškai teisingai sprendė iš P. T. išieškoti pusę konfiskuotino turto vertės, tai yra 4 215 eurų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, yra neteisingas, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Pažymima, kad, nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo (pavyzdžiui, apeliaciniame skunde pastebima, kad transporto priemonė nebuvo sugadinta), tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

15. Taip pat pastebima, kad, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo metu P. T. neturi pakankamai santaupų, kad galėtų sumokėti 4 215 Eur, tačiau P. T. yra dirbantis (b. l. 96), be to, nei apylinkės, nei apygardos teismui nepateikė duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį (finansinius įsipareigojimus ir pan.) ar kitus duomenis, kurie būtų svarbūs nagrinėjant konfiskuotino turto vertę, taip pat pažymima, kad jo sutuoktinė taip pat yra dirbanti, jos neto atlyginimas per mėnesį sudaro 1 000 Eur (b. l. 139), todėl turi galimybes abu išlaikyti vaiką (b. l. 136). Nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio vairuoti transporto priemonę. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuteistasis neturi pakankamai pajamų bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Nuteistasis turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Taigi apygardos teismas negali sutikti, kad turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalis (50 proc.), tai yra 4 215 Eur, ir jos išieškojimas šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas.

16. Teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu P. T. neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

17. Apelianto nuomone, būtų tikslinga vietoje jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo – paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išdėstant jos sumokėjimo terminą. Aukštesnysis teismas negali sutikti su tokia P. T. pozicija.

18. Pažymima, kad šia įmoka paprastai siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus. Šiuo atveju sprendimas paskirti turto dalies vertės išieškojimą kartu su uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones atitinka teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

19. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – P. T., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos V. T. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, paskirtos šios laidavimo sąlygas padedančios įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 2 metams ir pusės konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas, jos yra proporcingos (adekvačios) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir paskirtos laikantis teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

20. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad baudžiamoji byla nutraukiama, apygardos teismas patikslina šio nuosprendžio rezoliucinę dalį papildydamas ją sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą.

21. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gruodžio 29 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32) PT-6481. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 36,00 Eur.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti P. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Kartu pažymima ir tai, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, gynėjas atsiliepimo nepateikė, nėra duomenų, kad būtų atlikęs kokius nors kitus procesinius veiksmus, todėl kyla abejonių dėl pateiktos pažymos dėl išlaidų gynėjui pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant: „P. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį P. T. pagal laidavimą V. T. atsakomybei be užstato, nustatant (1) vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.“

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, netenkinti.