- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-648-1121/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03736-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- G. G.
- Advokatai
- Nerijus Stukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. G. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant nuteistajai 33 MGL (1650 Eur) dydžio baudą (past. – bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu); taip pat baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 27 d.; bei turto konfiskavimą – išieškant iš nuteistosios valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Toyota „Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 016 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. G. nuteista už tai, kad ji 2019 m. sausio 27 d., apie 2.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini), ties viešojo transporto stotele „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota „Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,66 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 d. redakcija).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. G. gynėjas advokatas Nerijus Stukas prašo:
2.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį;
2.2. atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti;
2.3. perduoti G. G. jos senelės S. E. N. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui;
2.4. netaikyti G. G. turto konfiskavimo, išieškant iš jos automobilio vertės, atitinkančios 16 016 Eur, sumą.
3. Apeliantas akcentuoja, kad nuteistoji neginčija savo padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Pasak apelianto, teisės normos, nustatančios galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustato, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo gali pasinaudoti tokia teise. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai asmuo teise į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pasinaudojo tik apeliacinės instancijos teisme (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-286-449/2018).
4. Apelianto teigimu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas sąlygas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018).
5. Pasak apelianto, G. G. pirmą kartą gyvenime padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo nebuvo padaryta turtinė žala; nuteistoji automobilį neblaivi vairavo viena, nerizikavo kartu važiavusių asmenų sveikata ar gyvybe. G. G. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
6. Kartu su apeliaciniu skundu pridedamas G. G. senelės S. E. N. prašymas atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti ją laiduotojos S. E. N. atsakomybei. Kaip nurodyta prašyme, S. E. N. yra nuteistosios tėvo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (kaip ir nuteistoji), su ja susijusi artimais giminystės ryšiais bei palaikanti nuolatinius artimus santykius. S. E. N. gauna senatvės pensiją, todėl turi pakankamai laiko pasirūpinti anūke, užsiimti jos priežiūra bei auklėjimu. Ji yra geros sveikatos būklės ir aktyvaus būdo, yra pedagogė, turi beveik (duomenys neskelbtini) metų pedagoginio darbo stažą, darbo patirties su suaugusiais asmenimis ((duomenys neskelbtini) mokykla) ir vaikais, įskaitant ir specialių poreikių turinčius vaikus ((duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla, (duomenys neskelbtini) mokykla internatas), kaip mokinių auklėtoja yra išauklėjusi kelias mokinių laidas. Dėl turimo išsilavinimo ir darbo patirties S. E. N. gali padaryti G. G. didelę teigiamą įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja G. G.. Apeliantas pažymi, kad pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma ar jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018).
7. Apeliantas akcentuoja, kad BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti turto konfiskavimo suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas neturi būti skiriama, kai jos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (nuosprendžio 10 punktas). Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad turto konfiskavimas išieškant iš nuteistosios automobilio vertę, atitinkančią 16 016 Eur, yra neproporcingas jos padarytam pažeidimui ir neturėtų būti taikomas. Turto konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Tačiau G. G. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasi trumpalaikės nuomos automobiliu, todėl automobilio ar jo vertės konfiskavimas neturi įtakos nuomojamo automobilio panaudojimui nusikalstamais tikslais. Taip pat reikšminga aplinkybė yra, kad nuteistajai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios ji neginčija apeliaciniu skundu, ir kuri užkerta kelią naudoti automobilį nusikalstamais tikslais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji apeliacinį skundą palaikė, o prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies: atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o dalyje dėl turto konfiskavimo – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios G. G. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistosios atstovas prašo atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ginčija G. G. taikytą turto konfiskavimą, išieškant iš jos konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 016 Eur.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
10. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Kitaip sakant, nesant nors vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.
11. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 40 straipsnio ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018).
12. BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sąlygos, kurias nustačius, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viena iš šių sąlygų – byloje turi būti pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kartu su apeliaciniu skundu pridedamas G. G. senelės S. E. N. 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymas atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui (b. l. 125-127).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Baudžiamasis įstatymas taip pat numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo patikimumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, BK tiesiogiai įtvirtinti dvejopi reikalavimai laiduotojui: 1) asmuo turi būti vertas teismo pasitikėjimo – tokiu asmeniu gali būti tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys); 2) ir tai, kad sprendžiant dėl jo tinkamumo būtina įvertinti potencialaus laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Vertinant, ar S. E. N. yra verta teismo pasitikėjimo, nustatyta, kad ji yra neteista ir nebausta už baudžiamuosius nusižengimus (b. l. 132), nebausta už administracinius nusižengimus (b. l. 133), turi pedagoginį išsilavinimą, dirbo (duomenys neskelbtini), turi beveik (duomenys neskelbtini) metus pedagoginio darbo stažą (b. l. 125, 138). Šios ir kitos galimos laiduotojos asmeninės savybės neleidžia abejoti, kad S. E. N. yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 1 dalis).
15. Tačiau sprendžiant dėl S. E. N. galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkei, teisėjų kolegija atsižvelgia į galimos laiduotojos amžių ((duomenys neskelbtini) m. (b. l. 127)), sveikatos būklę (past. – žiemą paūmėja sveikatos negalavimai; šiuo metu taip pat turi problemų su sveikata (b. l. 138)), taip pat S. E. N. matymosi su anūke G. G. dažnumą (past. – pagal pačios G. parodymus susitinka tik kartą per porą mėnesių (b. l. 137)). Be to, pastebėtina, kad S. E. N. parodė, kad nežino ar įvykio metu G. G. vartojo alkoholį – tuo metu mažiau bendravo. Jai taip pat nėra žinoma, ar G. G. šiuo metu vartoja alkoholį (b. l. 138). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad S. E. N. negalėtų daryti teigiamos įtakos G. G., dėl to nagrinėjamos bylos kontekste nėra tinkama laiduotoja.
Žemesnės instancijos teismas
16. Be to, nors G. G. dirba (b. l. 104), yra teigiamai charakterizuojama darbdavio kaip atsakinga, laiku pradedanti darbą, neturinti drausminių nuobaudų (b. l. 105), anksčiau nebuvo teista ir nebausta už baudžiamuosius nusižengimus (b. l. 61), akcentuotina ir tai, kad: 1) G. G. buvo ne kartą bausta už administracinius nusižengimus (b. l. 62-63), taip pat žodine pastaba įspėta už nusikalstamų veiksmų atlikimo metu padarytą mažai pavojingą Administracinių nusižengimų kodekse numatytą veiką (b. l. 62); 2) nusikalstama veika buvo atskleista tik po to, kai G. G. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kliudė signalinį kelio stulpelį, kas rodo įvykio metu sukeltą realų pavojų kelių eismo saugumui; 3) be to, pabrėžtina, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. G. kaltės nepripažino ir klaidino tyrimą, teigdama, kad vairavo ne ji, o jai nepažįstamas asmuo vardu Ruslanas (b. l. 49-50; 69-70). Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog G. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustatęs BK 40 straipsnio formalių sąlygų visumos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. E. N. laidavimą nėra galimas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
18. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai.
19. Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
21. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
22. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
23. Be to, teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra „<...> skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir nerasto turto konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-119-976/2018). <...> nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).
24. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasitaiko ne vienas sprendimas, kai nusprendžiama ar svarstoma konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės (pvz. – kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo suma sumažinta iki 5000 Eur; kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo suma sumažinta iki 5000 Eur; ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio vertės konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, tačiau nepakankamai individualizuotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant transporto priemonės vertės (16 016 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, nepakankamai atsižvelgta į nuteistosios G. G. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti priteistą išieškoti pinigų sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie G. G. turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės didelį ir neproporcingai neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina tai, kad G. G. dirba (b. l. 104), valandinis įkainis – 3,4 Eur, per mėnesį uždirba apie 400-600 Eur (b. l. 101, 104, 138). Teismas taip pat atsižvelgia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis Toyota „Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nuteistajai (b. l. 10), šios buvo nuomotas, nuosavo automobilio iki įvykio G. G. neturėjo. Vertindama proporcingumo principo įgyvendinimą baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo kontekste, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į šias aplinkybes: iki įvykio G. G. nebuvo teista (b. l. 61); nebuvo padariusi administracinių nusižengimų (past. – iki 2017 m. sausio 1 d. – administracinių teisės pažeidimų), susijusių su KET nesilaikymu (b. l. 62); G. G. buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas – nežymiai viršijantis 1.5 promilių ribą.
27. Be to, šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), realiai yra net dešimt kartų didesnė už tuo pačiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
28. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai G. G. pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš nuteistosios valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Toyota „Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 016 Eur – proporcingai mažintina iki 4 000 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
29. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo G. G. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą dvejus metus naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir dalies automobilio vertės konfiskavimą traktuoti kaip perteklines ar tarpusavyje nesuderinamas (past. – dėl baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumo pasisakyta pvz. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Be to, teismo nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dalies automobilio vertės konfiskavimas turės realų prevencinį poveikį, užkertant kelią nuteistajai naujų analogiško pobūdžio veikų pakartotiniam darymui ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistosios G. G. gynėjo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio dalį pakeisti.
G. G. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės (16 016 Eur) išieškojimą sumažinti, paskiriant konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 (keturių tūkstančių) Eur išieškojimą valstybės naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.